ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. sausio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-244-588/2019 pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei D. K., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teismo prašė pripažinti nebegaliojančiu (duomenys neskelbtini) sudarytą A. L. ir D. K. L. testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai A. L. ir D. K. L. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo nusprendė: A. L. priklausantį turtą jo mirties dieną palikti D. K. L.; D. K. L. jos mirties dieną priklausantį turtą palikti A. L.; mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldi jų duktė D. K.. D. K. L. mirė (duomenys neskelbtini) sudarė asmeninį testamentą, kuriuo savo mirties atveju visą savo turtą paliko sūnui G. L.. A. L. mirė (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovas nurodė, jog kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su pareiškimu dėl A. L. palikimo priėmimo; dėl tėvo A. L. palikimo priėmimo pareiškimą pateikė ir atsakovė D. K., kuri pretenduoja į palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė pretenduoja į tėvo palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą neteisėtai, kadangi bendrasis sutuoktinių testamentas neatspindi tikrosios palikėjo A. L. valios, nes paskutinė, galutinai suformuota A. L. valia dėl jo turto disponavimo po jo mirties buvo išreikšta asmeniniu testamentu. 

4.       Ieškovo vertinimu, bendrasis sutuoktiniu testamentas yra negaliojantis, nes buvo vieno iš sutuoktinių atšauktas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.46 straipsnio 1 dalis, todėl A. L. paveldėjimo byla turėtų būti vedama pagal asmenini testamentą. 

5.       A. D. K. atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad A. L. asmeninis testamentas yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja, kadangi buvo sudarytas nepanaikinus bendrojo sutuoktinių testamento, todėl paveldėjimo byla turi būti vedama pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovo G. L. ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo priteista atsakovės D. K. naudai 1413 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

7.       Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įstatymo reikalavimus atitinkančio testatoriaus A. L. bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimo, kuris būtų aiškus ir pagal bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo tvarką, patvirtintas notaro. Teismas pažymėjo, jog A. L. sudarytas asmeninis testamentas negali būti laikomas bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimu, kadangi jame nėra jokio įrašo apie bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimą, todėl testatoriaus A. L. sudarytam asmeniniam testamentui yra taikoma CK 5.46 straipsnio 2 dalies nuostata, kad sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja.

8.       Teismas nurodė, kad testatorius A. L. asmeninį testamentą sudarė pas notarą, jo sutuoktinei dar esant gyvai, todėl turėjo įstatyminę galimybę tinkamai įforminti bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimą ir tik tuomet sudaryti asmeninį testamentą; po sutuoktinės mirties jis priėmė palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, tokiu veiksmu pripažindamas jį ir patvirtindamas jo tikrumą, teisėtumą ir teisingą testatorių valią. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė ginčijamo testamento negaliojimo ir nuginčijimo teisinių ir faktinių pagrindų, todėl ieškinio reikalavimą, kaip neįrodytą ir nepagrįstą, atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

9.       Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog A. L. įstatyme nustatyta tvarka atšaukė bendrąjį sutuoktinių testamentą, tačiau su tokia teismo išvada sutikti negalima. Pasikeitus valiai, kuri buvo išreikšta bendrajame sutuoktinių testamente, A. L. surašė asmeninį testamentą, kuriuo atsisakė senosios savo valios, išreikštos bendrajame sutuoktinių testamente, ir išreiškė savo naujai susiformavusią valią – turtą po mirties palikti ieškovui. Surašydamas asmeninį testamentą ir išreiškęs kitokią valią, nei buvo nurodyta bendrajame sutuoktinių testamente, A. L. atšaukė bendrąjį sutuoktinių testamentą. A. L. po bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo pakeitė savo valią ir ankstesnės valios atšaukimą/pasikeitimą įformino asmeniniu testamentu, kuris buvo patvirtintas notaro.

9.2.                      Teismas turėjo kritiškai vertinti notaro, tvirtinusio asmeninį A. L. testamentą, parodymus, kurie buvo surašyti raštu, neatvykus liudytojui į teismą ir davus priesaiką sakyti tiesą. Jei notaras būtų tikrai išaiškinęs, kad jei A. L. neatšauks bendrojo sutuoktinių testamento, jo asmeninis testamentas negalios, jei būtų nurodęs, kad tokia forma, kokia A. L. atšaukia bendrąjį sutuoktinių testamentą, yra netinkama, tai A. L. būtų paprašęs notaro, kad viskas būtų sutvarkoma taip, kad bendrasis testamentas būtų atšauktas taip, kaip reikalaujama, arba nebūtų sudaręs asmeninio testamento.

9.3.                      Bendrasis sutuoktinių testamentas neatspindi tikrosios palikėjo A. L. valios, kadangi paskutinė, galutinai suformuota, A. L. valia dėl jo turto disponavimo po jo mirties buvo išreikšta asmeniniu testamentu. Teismas sprendime A. L. tikrosios valios, kam palikti savo turtą po mirties, neanalizavo ir nevertino, formaliai pritaikydamas įstatymo normas ir nesigilindamas į pačią paveldėjimo esmę – asmens paskutinę valią. Atsakovė veikė prieš tėvo interesus, todėl, jei teismas būtų tinkamai išanalizavęs ir įvertinęs pateiktus dokumentus ir šalių paaiškinimus, būtų nustatęs logišką ir paaiškinamą priežastį, kodėl A. L., kaip testatoriaus, valia pasikeitė. Šioje byloje, esant konfliktui tarp dviejų A. L. testamentų, teismas privalėjo išsiaiškinti, kuris konkretus testamentas išreiškia tikrąją ir paskutinę testatoriaus A. L. valią.

9.4.                      Ieškovo nuomone, byloje esančiais įrodymais jis įrodė, kad paskutinė valia buvo išreikšta asmeniniu testamentu, kurio sudarymas turėtų būti laikomas ir bendrojo testamento atšaukimu. Būtent dėl to A. L. paveldėjimo byla turėtų būti vedama, vadovaujantis asmeniniu testamentu, kadangi priešingu atveju, būtų neįgyvendinta jau mirusio asmens valia, o jo turtą paveldėtų prieš tėvo interesus veikusi duktė, ko A. L. nebūtų norėjęs ir kam būtų prieštaravęs.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. K. prašo: 1) ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      A. L. valios pasikeitimas (jei toks ir būtų) negalėjo turėti įtakos bendrojo sutuoktinių testamento galiojimui, nes nei vienas iš sutuoktinių įstatymų nustatyta tvarka bendrojo sutuoktinių testamento neatšaukė.

10.2.                      A. L. išreiškė savo valią priimti palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, jo valios išraišką patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Priimdamas sutuoktinės palikimą, A. L. senosios savo valios (išreikštos bendrajame sutuoktinių testamente) neatsisakė. Jeigu jis iš tikrųjų būtų pakeitęs savo valią, sutuoktinės palikimą būtų priėmęs pagal įstatymą, bet ne pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Priešingu atveju, priėmus palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, tačiau atsisakius įgyvendinti bendrajame sutuoktinių testamente išreikštą valią, būtų paneigta bendrojo sutuoktinių testamento esmė – įgyvendinti bendrą sutuoktinių valią.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

         Dėl faktinių bylos aplinkybių

12.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas A. L. ir D. K. L. bendrasis sutuoktinių testamentas, pagal kurį sutuoktiniai vienas kitam palieka savo turtą po jų mirties, o pagal 3 testamento punktą testatoriai susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldi jų duktė D. K.. (duomenys neskelbtini) A. L. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovui. D. K. L. mirė (duomenys neskelbtini), A. L. mirė (duomenys neskelbtini).

13.       Nustatyta, kad A. L. pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą po D. K. L. mirties buvo išduoti paveldėjimo teisės ir nuosavybės liudijimai. Po A. L. mirties dėl paveldėjimo kreipėsi jo vaikai – G. L. pagal (duomenys neskelbtini) A. L. asmeninį testamentą; D. K. pagal (duomenys neskelbtini) bendrąjį sutuoktinių A. L. ir D. K. L. testamentą.

         Dėl ginčo esmės

14.       CK 5.43 straipsnyje apibrėžta bendrojo sutuoktinių testamento samprata – bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (šio kodekso 5.20 straipsnis). Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrojo sutuoktinių testamento institutu siekiama ne tik užtikrinti kiekvienam sutuoktiniui teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą santuokinį turtą, bet ir sudaryti galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.

15.       Remiantis CK 5.46 straipsnio 2 dalies nuostata, sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento. Jis turi teisę atsisakyti priimti palikimą. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymą, o pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiūra sudaryti naują testamentą. Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikimą, bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą (CK 5.49 straipsnio 1, 3 dalys).

16.       Sutuoktinis, atsisakęs palikimo, netenka teisės į mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir dalį, įeinančią į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tačiau įgyja teisę spręsti, kaip po jo paties mirties turėtų būti paskirstytas jam priklausantis turtas. Pergyvenusio sutuoktinio, nepasinaudojusio teise atsisakyti mirusio sutuoktinio turto po šio mirties, sudaryti nauji testamentai, kaip jau minėta, neturi galios. Taigi pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris priėmė palikimą pagal bendrąjį testamentą, mirusio sutuoktinio valia dėl tolesnio paveldėjimo, išreikšta bendrajame testamente, yra privaloma ir pergyvenęs sutuoktinis bendrajame testamente išreikštos abiejų valios keisti neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2014). 

17.       Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas A. L. ir D. K. L. bendrasis sutuoktinių testamentas, pagal kurį sutuoktiniai vienas kitam palieka savo turtą po jų mirties, o pagal 3 testamento punktą – mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldi jų duktė D. K.. D. K. L. mirė (duomenys neskelbtini); A. L. pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą po D. K. L. mirties buvo išduoti paveldėjimo teisės ir nuosavybės liudijimai, t. y. A. L. (pergyvenęs sutuoktinis) palikimą pagal sutuoktinių bendrąjį testamentą priėmė, turtą paveldėjo. (duomenys neskelbtini) A. L. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovui.

18.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas CK normas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai numatyta CK 5.46 straipsnio 1 dalyje, nebuvo atšauktas. Teismui nebuvo pateiktas įstatymo reikalavimus atitinkančio testatoriaus A. L. bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimas, kuris būtų aiškus ir pagal bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo tvarką, patvirtintas notaro. Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) bendrasis sutuoktinių testamentas, jo neatšaukus CK 5.46 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, laikytinas galiojančiu ir sutuoktinių valia dėl tolesnio paveldėjimo, išreikšta bendrajame testamente, yra privaloma. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad atsakovė veikė prieš tėvo interesus, todėl A. L. pakeitė savo valią dėl įpėdinio, nesant atšauktam bendrajam sutuoktinių testamentui, neturi teisinės reikmės. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad testatoriaus A. L. 2011 m. sausio 5 d. sudarytas asmeninis testamentas negali būti laikomas bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimu, nes jame nėra jokio įrašo apie bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimą.

19.       Ieškovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad jei A. L. asmeninį testamentą tvirtinęs notaras būtų tikrai išaiškinęs, kad jei A. L. neatšauks bendrojo sutuoktinių testamento, jo asmeninis testamentas negalios, jeigu būtų nurodęs, kad tokia forma, kokia A. L. atšaukia bendrąjį sutuoktinių testamentą, yra netinkama, tai A. L. būtų paprašęs notaro, kad viskas būtų sutvarkoma taip, kad bendrasis testamentas būtų atšauktas taip, kaip reikalauja įstatymas, arba nebūtų sudaręs asmeninio testamento. Dėl šių priežasčių, ieškovo nuomone, notaro, tvirtinusio asmeninį A. L. testamentą, parodymai (kurie buvo surašyti raštu, o nepateikus atvykus į teismą ir davus priesaiką sakyti tiesą) turėjo būti vertinami kritiškai.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 191 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.

21.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad notaras M. S., tvirtinęs asmeninį A. L. testamentą, 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, kadangi buvo išvykęs į Tarptautinės notariato sąjungos Notarų tarptautinio bendradarbiavimo komisijos ir Tarptautinės notariato sąjungos Generalinės tarybos posėdžius. Teismui buvo pateiktas CPK 191 straipsnio 4 dalyje numatytas priesaikos tekstas, pasirašytas įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei rašytiniai parodymai, patvirtinti 2019 m. gegužės 6 d. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės A. K. atstovo D. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

22.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad notaro M. S. duoti parodymai atitinka CPK nuostatas (CPK 192 straipsnio 8 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jais vadovavosi. Ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti prielaidas apie duotų parodymų nepatikimumą; prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje apklausti notarą nereiškė.

23.       Kaip jau minėta, bendruoju testamentu yra išreiškiama bendra sutuoktinių valia dėl jų turto tvarkymo, todėl atšaukti bendrą sutuoktinių testamentą, taip pat jį pakeisti galima tik tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir jį sudaryti. Jei pasikeičia kurio nors iš sutuoktinių valia ir iki palikimo atsiradimo jis atšaukia savo valios išreiškimą, tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios išreiškimas, nes nėra bendros sutuoktinių valios (CK 5.46 straipsnio 1 dalis). Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, nes tokiu atveju jis keistų ir mirusio sutuoktinio valią jam nesant gyvam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. „Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1“).

24.       Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. L. pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą po D. K. L. mirties buvo išduoti paveldėjimo teisės ir nuosavybės liudijimai (palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas (duomenys neskelbtini). Konstatuotina, kad A. L. (pergyvenęs sutuoktinis) palikimą pagal sutuoktinių bendrąjį testamentą priėmė, turtą paveldėjo. Kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, pergyvenusio sutuoktinio, nepasinaudojusio teise atsisakyti mirusio sutuoktinio turto po šio mirties, sudaryti nauji testamentai neturi galios. Taigi pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris priėmė palikimą pagal bendrąjį testamentą, mirusio sutuoktinio valia dėl tolesnio paveldėjimo, išreikšta bendrajame testamente, yra privaloma ir pergyvenęs sutuoktinis bendrajame testamente išreikštos abiejų valios keisti neturi teisės. Tai reiškia, kad pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo asmeninio testamento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. „Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1“). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad A. L. (duomenys neskelbtini) sudarytam asmeniniam testamentui (galiojant bendrajam sutuoktinių testamentui ir jo neatšaukus) taikoma CK 5.46 straipsnio 2 dalies nuostata – sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja. A. L. (pergyvenęs sutuoktinis) teise atsisakyti mirusios sutuoktinės turto po šios mirties nepasinaudojo, palikimą priėmė pagal bendrąjį testamentą, todėl neturi teisės keisti bendrajame testamente išreikštos abiejų sutuoktinių valios.

25.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovas neįrodė aplinkybės, kad testatorius A. L. įstatymo nustatyta tvarka atšaukė bendrąjį sutuoktinių testamentą, todėl  (duomenys neskelbtini) sudarytas A. L. ir D. K. L. bendrasis sutuoktinių testamentas laikytinas galiojančiu; ieškovas neįrodė ginčijamo testamento negaliojimo ir nuginčijimo teisinių ir faktinių pagrindų, todėl jo ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 

28.       Teisėjų kolegijai nutarus, kad ieškovo G. L. apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės D. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teismui buvo pateikta 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas, kurios suma 897,41 Eur; 2019 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 956 Eur sumokėjimą už teisines paslaugas. 

29.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovės pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl atsakovės D. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos (897,41 Eur) priteistinos iš ieškovo G. L. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Ieškovo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 897,41 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.