Nr. DOK-259
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00772-2022-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 21 d. paduotu ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos paduotas kasacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovių UAB ,,Farmis ir partneriai“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos ieškinį atsakovei J. F. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo, t. y. sklype įrengtų dviejų kuoliukų ir grandinės su spyna, pašalinimo ir uždraudimo atsakovei be ieškovių sutikimo ateityje įrengti fizinius barjerus žemės sklype.
Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo tvarką (CPK 185 straipsnis), nesivadovavo prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neteisingai aiškino ir taikė CK 6.532 straipsnį.
2. Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A-2-282-01/2002, kuria teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, nustatyta, kad 85 kv. m įvažiavimas yra bendras sklypo bendrasavininkams. Nagrinėjant nurodytą bylą dalyvavo tos pačios šalys, kurios yra nagrinėjamoje byloje. Todėl nagrinėjamoje byloje teismų vertinimai, kad nėra nustatytos žemės sklypo dalyje konkrečios naudojimosi tvarkos, prieštarauja teismo patvirtintai taikos sutarčiai, nes taikos sutartimi šalys susitarė, kad bendru įvažiavimu naudosis bendrai, t. y. nekliudys viena kitai naudotis šia sklypo dalimi. Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai nevertino, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl bendro įvažiavimo, yra prejudicinė, nustatanti, kas turi teisę nekliudomai naudotis bendru įvažiavimu. Jei atsakovė siekė pakeisti žemės sklypo dalyje nustatytą naudojimosi tvarką, ji turėjo teisę kreiptis į teismą dėl šios naudojimosi tvarkos pakeitimo, vietoj to savavališkai sudarė kliūtis ieškovėms naudotis žemės sklypo dalimi, priskirta poilsio pastato eksploatavimui.
3. Nustatydamas kuoliukų ir grandinės įrengimo žemės sklype aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis vien atsakovės ir jos sutuoktinio paaiškinimu, priešingu liudytojos R. S. paaiškinimui. Teismas nenurodė, kaip tokios aplinkybės buvo nustatytos, o tai prieštarauja CPK 185 straipsnyje nustatytoms įrodymų vertinimo taisyklėms. Į bylą pateikto prašymo dėl bylos atnaujinimo kopija rodo, kad 2001 metais būtent atsakovė J. F. užtvėrė įvažiavimą ir neleido juo naudotis poilsio pastato nuomininkui, dėl to atnaujinus bylą buvo susitarta dėl bendro įvažiavimo. Ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ niekada nebuvo užrakinusi įvažiavimo ir niekada nėra davusi jokio rakto atsakovei, kaip kad nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime. Kuoliukų ir grandinės su užraktu buvimas aiškiai trukdo ieškovėms netrukdomai naudotis bendru įvažiavimu.
4. Teismai, priimdami sprendimus, rėmėsi teisės normomis, kurios nereglamentuoja pastatų nuomininko teisės naudotis pastatams eksploatuoti priskirtu žemės plotu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 27-30 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas ginčo sprendimui lemiamos reikšmės neturi, nes išdėstytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas nepatvirtina, kad ieškinys yra pareikštas dėl nuosavybės teisių gynimo (daikto išreikalavimo iš svetimo valdymo).
5. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netaikė CK 6.532 straipsnio, reglamentuojančio pastatų nuomininko pastatams naudotis priskirtos žemės naudojimo santykius, jei dėl šios žemės naudojimo nesudaryta nuomos ar subnuomos sutartis. Sprendimo 25-31 punktuose teismas neišaiškino CK 6.532 straipsnio 1 dalies prasmės ir jos nepagrįstai netaikė.
6. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 29 punkte pasisakyta, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 2001 m. gegužės 14 d., t. y. iki naujojo CK įsigaliojimo nuo 2001 m. liepos 1 d., todėl jo normos minėtiems santykiams negalėjo būti taikomos, o nutarties 36 punkte nurodoma, kad 1964 m. CK nenumatė ribojimų sudaryti žemės nuomos sutartį nuomojant pastatą. Su tokiomis išvadomis ieškovė nesutinka, nes nei vienas teisės aktas iki naujojo CK įsigaliojimo neaptarė situacijos dėl naudojimosi žeme pastatams aptarnauti ir nedraudė pastatų nuomos sutarties šalims sutartyje aptarti, kaip išnuomojus pastatus bus naudojamasi žeme.
7. Nutarties 29 punkte apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog išnuomotas pastatas užėmė tik 424,09 kv. m teritoriją, taigi su buvusiais pastatais nuomininkei faktiškai buvo perduotas tik pastatais užimtas žemės plotas, tai atitinka CK 6.532 straipsnio 1 dalies turinį. Tačiau nurodytai teismo išvadai priešingoje teismų praktikoje CK 6.532 straipsnio 1 dalies nuostata aiškinama ne tik kaip užstatyto ploto naudojimas, tačiau pastato naudojimui (veiklai, kuriai pastatas yra skirtas) paskirtas visas žemės sklypas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2005).
8. Ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“, kaip pastato nuomininkė, turi teisę naudotis pastatui priskiriama žeme (CK 6.532 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties 35 punkte padaryta išvada, kad UAB „Farmis ir partneriai“ byloje dalyvavo tik kaip Lietuvos rašytojų sąjungos atstovė, neatitinka faktinių aplinkybių ir nesudaro jokio pagrindo teigti, kad UAB „Farmis ir partneriai“ neturi teisės nekliudomai naudotis poilsio pastatui priskirtu bendru įvažiavimu.
9. Sprendimo 45-48 punktuose teismas nurodė, kad šiam ginčui spręsti taikoma CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie pažeidimą; nuomos sutarties sudarymo metu užtvaras jau buvo, todėl ieškiniui pareikšti praleistas dešimties metų senaties terminas. Tačiau teismai neįvertino to, kad užtvaras buvo jau 2001 metais, o 2010 metais jau fiksuoti nesutarimai dėl užtvaro, todėl pažeidimas tęstinis.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai (j. a. k. 291368380) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 20 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 1029, kodas ZN92931.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė