MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 8 d.

Mažeikiai

              Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

              V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, bausta administracine tvarka, neteista,

              kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

V. S. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,24 promilių girtumas), 2015 m. balandžio 17 d.  20.51 val. iš jai priklausančio mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui telefonu Nr. 112, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydama, jog ją sumušė sugyventinis R. Š., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir R. Š. 2015 m. balandžio 17 d. 22.25 val. buvo patalpintas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę bei 2015 m. balandžio 18 d. jam pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamoji atsakomybė už šią V. S. padarytą veiką yra numatyta BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji V. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-04-17 apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sugyventinio R. Š. kilo žodinis konfliktas dėl bulvių. Sugyventinis norėjo išsikepti bulvių, o ji jam nenorėjo leisti ir bandė atimti jam iš rankų maišą su bulvėmis. O jis bulvių maišo nenorėjo atiduoti. Jie abu tuo metu virtuvėje apsistumdė, nes nė vienas nenorėjo paleisti bulvių maišo. Nežino ar ją netyčia pastūmė, ar pati nugriuvo, neišlaikiusi pusiausvyros, krisdama  atsitrenkė į virtuvinės spintelės kampą. Atsistojus pamatė, kad bėga kraujas, o iš kur tiksliai tuo metu negalėjo pasakyti, nes nebesuprato. Tada sugyventinis R. pasiėmė šunį ir išėjo lauk iš buto. Ji tada nuėjo į vonią atsiprausti ir pamatė, kad prakirsta žaizda kairėje smakro pusėje. Kadangi buvo supykusi ant savo sugyventinio, tai nuėjo pas kaimynę ir iš jos mobiliojo ryšio telefono iškvietė policiją, pasakydama, kad ją sumušė sugyventinis. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino, kad sugyventinis spyrė du kartus su koja jai į galvą ar į veidą, nes buvo ant jo supykusi ir buvo neblaivi. Tuo metu taip atrodė jai ir pasakė. Bet šiuo metu gali pasakyti, kad sugyventinis R. Š. jos nemušė. Ji labai gailisi, kad, būdama neblaivi, supykusi, nepagalvojusi dėl savo veiksmų, melagingai apkaltino savo sugyventinį R. Š. dėl jos sumušimo (61, 67 b. l.).

Kaltinamosios V. S. kaltę be jos pačios parodymų, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

• 2015-04-17 informacija apie įvykį Nr. ROIK 0115000202163, kurioje nurodyta, kad buvo gautas informacinis pranešimas apie tai, kad prieš 30 min. sugyventinis sumušė, spyrė iš kojos, konfliktavo. Pranešė V. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (8-9 b. l.);
• 2015-04-17 pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, jog V. S. pranešė, kad sugyventinis kilus konfliktui spardė kojomis į galvą (11 b. l.);
• 2015-04-17 tarnybinis pranešimas dėl smurto aplinkoje fakto su fotolentelėmis, iš kurio matyti, jog V. S. pranešė, jog tarpusavio konflikto metu sugyventinis R. Š. spyrė V. S. į galvą ir prakirto smakrą bei pataikė į ausį (12-15 b. l.);
• 2015-04-17 įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, iš kurio matyti, jog V. S. buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (16 b. l.);
• 2015-05-18 nutarimas, kuriame nurodyta, jog nutraukta baudžiamoji byla dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (4 b. l.);
• 2015-04-17 įtariamojo sulaikymo protokolas, iš kurio matyti, jog R. Š. buvo sulaikytas 2015-04-17 22.25 val. pagal BPK 140 straipsnį dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo (35 b. l.);
• 2015-04-18 nutarimas paleisti įtariamąjį iš laikino sulaikymo vietos, iš kurio matyti, jog R. Š. buvo paleistas 2015-04-18 20.47 val. (36 b. l.);
• 2015-04-18 įtariamojo apklausos protokolas, iš kurio matyti, jog R. Š. iš dalies pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nurodė, jog nedavė bulvių maišelio sugyventinei ir ši griūdama į spintelės kampą susitrenkė smakrą, iš kurio pradėjo bėgti kraujas. Tyčia sugyventinės atžvilgiu nesmurtavo ir jos nežalojo (40 b. l.);
• ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo R. Š. parodymai, kur jis parodė, 2015-04-17 apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sugyventinės V. S., su kuria gyvena kartu apie devynis metus, kilo žodinis konfliktas dėl to, kad sugyventinė atsisakė pagaminti vakarienę. Tai jis pasakė, kad pats išsikeps bulvių ir pasiėmė bulvių maišelį. Sugyventinė, norėdama jam iš rankų atimti bulvių maišelį, paėmė už maišelio, o jis, nenorėdamas jo atiduoti, maišelį patempė. Dėl tos priežasties sugyventinė virsdama į spintelės kampą įsitrenkė smakrą, dėl ko ėmė bėgti kraujas. Jis dėl savo veiksmų sugyventinės atsiprašė ir pasiėmęs šunį išėjo  į lauką. Kai grįžo į butą, atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jis sugyventinės nemušė. Patemdamas už polietileninio maišelio, į kurį sugyventinė tuo metu buvo įsikibusi, jos nenorėjo sužaloti. Abu buvo neblaivūs. Jis savo sugyventinei V. S. jokių pretenzijų neturi (18, 40 b. l.);
• asmens blaivumo testo rezultatas atliktas 2015-04-17 21.16 val., iš kurio matyti, jog V. S. nustatytas 2,24 promilių girtumas (19 b. l.).

Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis) kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. S. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, neva jos sugyventinis R. Š. spyrė jai iš kojos į galvą, taip prakirsdamas smakrą bei sužalodamas ausį. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, nes V. S. savo kaltę pripažino visiškai, be to, jos kaltė visiškai įrodyta informaciniu pranešimu, liudytojo apklausos protokolu, įspėjimu, tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, įtariamojo laikino sulaikymo protokolu, nutarimu paleisti įtariamąjį iš laikino sulaikymo vietos, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje bei kita byloje esančia medžiaga. V. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

              Atsižvelgiant į tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2015 m. birželio 2 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji V. S. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka (68 b. l.).

Skiriant kaltinamajai V. S. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydama kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamoji V. S. anksčiau teismo neteista (54 b. l.), administracine tvarka bausta, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (55 b. l.), netekėjusi (53 b. l.), nedirbanti (59 b. l.), darbo biržoje neregistruota (58 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (57 b. l.). Ji yra nusikalstamos veikos vykdytoja. Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai V. S. paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, jos dydį nustatant artimą minimumui.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. S. visiškai prisipažino kalta, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. S. kardomoji priemonė neskirtina

Kaltinamajai V. S. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.        

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. S. kardomosios priemonės neskirti.        

Išaiškinti V. S., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti V. S., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti V. S., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti V. S..

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta  teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                       Andželika Butkuvienė