Civilinė byla Nr. 2A-203-160/2014

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00711-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.; 21.4.; 21.6.; 24.2.; 30.2.; 32.5.4.; 121.14.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. ir atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams R. K., R. M., K. K., VĮ Registrų centrui dėl įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo (tretieji asmenys – likviduojama Ukmergės rajono Atkočių žemės ūkio bendrovė, Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S., Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarei R. R.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

V. V. prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Vilniaus miesto 3 notarų biuro notarės R. R. patvirtintą 1993-07-09 įkeitimo sutartį, registro Nr. 1738, kuria R. M., turizmo biuro „V. m.“ savininkė, įkeitė K. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti neteisėtu 2007-03-14 įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl hipotekos gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio V. V. ir šį įrašą panaikinti. Paaiškino, kad 2006-02-24 iš Atkočių žemės ūkio bendrovės notarine tvarka nuosavybės teise įsigijo pastatą- gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro išduotame pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nebuvo nurodyta, jog šiam turtui yra taikomi kokie nors apribojimai. 2008-03-18 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise prie šio pastato įsigijo ir valstybinės žemės sklypą. Rengdama šiam sandoriui dokumentus sužinojo, kad nuo 2007-03-14 Nekilnojamojo turto registre yra padarytas įrašas, jog ieškovės gyvenamajam namui yra įregistruota hipoteka, kurios registratorius yra atsakovas R. K., o hipotekos registravimo pagrindas yra 1993-07-09 notarės R. R. notarinis draudimas Nr. 303 bei Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 nutartis Nr. 2S-1094/2006. Paaiškėjo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 1997-05-16 sprendimu c. b. Nr. 2-267/1997 pripažino negaliojančiomis šio ginčo namo pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp Atkočių ŽŪB ir R. M. turizmo biuro „V. M.“, tarp R. M. turizmo biuro „V. M.“ ir A. P. bei tarp A. P. ir R. K. bei pastatą grąžino Atkočių ŽŪB. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutartimi buvo išaiškintas 1997-05-16 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2006-12-07 nutartį panaikino ir nurodė, kad pastato įkeitimo sutartis, sudaryta tarp R. M. ir R. K. yra savarankiškas turtinis sandoris, kuris turi būti nuginčytas įstatyme numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Nors VĮ Registrų centre pagal 1993-07-09 notarinį draudimą hipoteka registruota R. K. vardu, tačiau kaip matyti iš draudimo Nr. 303, hipotekos turėtojas yra atsakovas R. K. 1993-07-09 notarės draudimas neteko juridinės galios 1994-03-30 kai notarė patvirtino pastato pirkimo-pardavimo sutartį tarp R. M., atstovaujamos R. K. ir A. P.

Atsakovas R. K. ieškinį prašė atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad ieškovė įsigijo pastatą už keturis kartus mažesnę kainą negu yra nustatyta jo rinkos vertė, todėl toks sandoris yra nesąžiningas. Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB bendrovė žinojo apie vykstančius teismo procesus, bei kad pastatui yra taikytas areštas, tačiau apie tai neinformavo ieškovės ir notarės, todėl jie veikė nesąžiningai. Panaikinus atsakovo sudarytus sandorius, viskas grįžo į pirmykštę padėtį ir pastatas grąžintas pardavėjui, o įkeitimas buvo paliktas galioti. Turi būti taikoma ieškinio senatis, senaties terminą skaičiuojant nuo 1993 metų, kai buvo sudaryta įkeitimo sutartis.

Atsakovas K. K. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad ieškovė ir trečiasis asmuo Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB sudarydami pastato pirkimo-pardavimo sutartį veikė nesąžiningai, kadangi pastatas buvo nupirktas už 10000 Lt sumą, nors pastato vertė yra žymiai brangesnė – 40700 Lt. Atkočių ŽŪB žinojo apie vykstančius teisinius procesus dėl registre įregistruotos hipotekos pastatui. Ieškovės ir Atkočių ŽŪB pastato pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinusi notarė privalėjo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis apie parduodamą pastatą bei Atkočių ŽŪB nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

Atsakovas VĮ Registrų centras prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad duomenys apie ginčo pastatą nuo 1998-01-01 buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, nekeičiant apie daiktą įrašų, kurie galiojo nuo 1998 m., įrašai buvo perkelti netikrinant jų teisėtumo ir pagrįstumo. Notarės raštas dėl draudimo perleisti pastatą nuėmimo nebuvo gautas, tokių duomenų nėra kadastro ir registro dokumentų byloje. Hipoteka pastatui buvo išregistruota 2005-10-25, Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB pateikus 2005-10-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį. Vėliau ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 nutartimi buvo panaikinta, todėl registratorius atkūrė įstatymų nustatyta tvarka įrašą apie hipoteką į nekilnojamąjį daiktą 1993-07-09 notarinio draudimo pagrindu. Atsakovu byloje turi būti ne VĮ Registrų centras, o Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB, kadangi ši įmonė parduodama ieškovei turtą, jos neinformavo apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutarties, kurios pagrindu buvo išregistruota hipoteka.

Trečiasis asmuo Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 1993 metų pradžioje pardavė atsakovei R. M. ginčo pastatą, tačiau atsakovė nesumokėjo už pastatą ir vėliau ši pastato pirkimo-pardavimo sutartis ir kitos dvi sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis. Vėliau buvo kreiptasi į teismą dėl sprendimo, kuriuo panaikintos pastato pirkimo- pardavimo sutartys išaiškinimo ir teismas pasisakė, kad negalioja ir įkeitimo sutartis tarp R. M. ir K. K. Šio sprendimo pagrindu pastatas buvo įregistruotas vėl Atkočių ŽŪB nuosavybėn. 2006-02-24 pastatą pardavė ieškovei, VĮ Registro centras jai išdavė pažymėjimą apie pastato įregistravimą jos nuosavybės teise, kuriame nebuvo jokių įrašų apie pastatui taikomus apsunkinimus. Vėliau R. K. apskundė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutartį dėl išaiškinimo, kurią Vilniaus apygardos teismas 2006-12-07 panaikino.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė R. R. paaiškino, kad 1993-07-09 notarų biure buvo patvirtinta paskolos sutartis, notarinio registro Nr. 1737, tarp R. M. ir K. K., pagal kurią R. M. pasiskolino iš K. K. 17100 JAV dolerių iki 1993-08-09, bei siekiant užtikrinti prievolės įvykdymą, K. K. buvo įkeistas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis R. M., turizmo biuro „V. m.“ savininkei, pagal 1993-07-08 Ukmergės miesto mero potvarkį Nr. 130-p, pagal 1993-03-01 Atkočių ŽŪB ir R. M. turizmo biuro „V. m.“ sutartį ir pagal Ukmergės respublikinio valstybinio teritorinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1993-07-08 pažymėjimą Nr. 158190. 1993-07-09 taip pat buvo uždėtas notarinis draudimas, notarinio registro Nr. 303, draudžiantis įkeistą turtą perleisti tretiesiems asmenims, kol skolininkė R. M. neatsiskaitys su kreditoriumi ir šis draudimas tą pačią dieną išsiųstas Ukmergės respublikiniam valstybiniam teritorinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui. Liudijimas išregistruoti draudimą nebuvo išduotas, nes nei kreditorius nei skolininkė draudimo nuėmimo atsiimti neatėjo. Tiek draudimas, tiek turto įkeitimo sutartis galioja ir galios iki kol skolininkas neatsiskaitys su kreditoriumi arba įrodys, kad atsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-07-01 sprendimu ieškinį tenkino dalinai – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Vilniaus m. 3 notarų biuro notarės R. R. patvirtintą 1993-07-09 įkeitimo sutartį, registro Nr. 1738, kuria R. M., turizmo biuro „V. m.“ savininkė, įkeitė K. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog bendrasis ieškinio senaties terminas nepraleistas: ieškovė apie tai, kad jos nuosavybės teise priklausančiam pastatui, esančiam adresui (duomenys neskelbtini), yra registruota hipoteka R. K. vardu, sužinojo gavus VĮ Registrų centro pažymėjimą 2008 m. kovo mėnesį, kai įregistravo nuosavybės teises į nusipirktą žemės sklypą, o į teismą kreipėsi 2011-04-08. Nustatė, kad pirminė pastato pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 1993-03-01 tarp Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB ir atsakovės R. M., Ukmergės rajono apylinkės teismo 1997-05-06 sprendimu buvo pripažinta negaliojančia. Todėl R. M. (įkaito davėja) neturėjo teisės šio turto įkeisti K. K. Kadangi pirminė pastato pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia bei pritaikius restituciją pastatas grąžintas Atkočių ŽŪB, o vėliau parduotas ieškovei V. V., nepanaikinus turto hipotekos situacija taptų teisiškai ydinga ir akivaizdžiai prieštarautų ieškovės interesams. Atsakovas K. K., baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, ir liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad jis žinojo, jog įkeistam turtui taikytinas areštas ir siekdamas susigrąžinti R. M. paskolintus pinigus, kreipėsi į antstolius dėl kito R. M. priklausančio turto arešto. Notarės R. R. pateikti dokumentai verčia suabejoti atsakovų K. K. ir R. K. sąžiningumu, kadangi notarų kontoroje buvo gautas pareiškimas dėl draudimo nuėmimo ir notarė jau buvo paruošusi raštą nuimti draudimą, tačiau jo neužregistravo savo knygose, jam nesuteiktas registracijos numeris, nes atsakovai K. K. ir R. K. neatvyko jo pasiimti. 1994-03-30 pastato pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pastatas yra įkeistas, o 1994-04-22 pastato pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri buvo patvirtinta notarų, jokių įrašų apie pastatui taikomus apribojimus nėra. Todėl ieškovės V. V. ir trečiojo asmens Ukmergės rajono Atkočių žemės ūkio bendrovės veiksmai nepripažintini nesąžiningais. Nors atsakovai R. K., K. K. ir VĮ Registrų centras savo atsiliepimuose teigė, kad Atkočių žemės ūkio bendrovė turėtų būti patraukta į bylą atsakovu, tačiau teismo posėdžiuose šio prašymo nepateikė, todėl šis klausimas nebuvo nagrinėtas. Atkočių ŽŪB pardavė pastatą ieškovei 2006-02-24, kai buvo priimta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutartis, kuria išaiškinta, kad pastatas priklauso buvusiam savininkui Atkočių ŽŪB ir įkeitimo sutartis pripažinta negaliojančia. Atsakovas R. K. skundą dėl sprendimo išaiškinimo pateikė teismui tik 2006-08-29 ir Vilniaus apygardos teismui 2006-12-07 išnagrinėjus atsakovo R. K. skundą dėl sprendimo išaiškinimo, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutartis buvo panaikinta, ir apygardos teismo nutarties pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo pastato hipoteką R. K. vardu. Tai, kad hipoteka įregistruota R. K. vardu, nors kreditorius yra K. K., tvirtina, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, nesikreipė dėl klaidos ištaisymo, kad būtų nurodytas tinkamas kreditorius. Pats atsakovas K. K. nurodė, kad turėjo nuginčyti Nekilnojamojo turto registro įrašą, tačiau nei K. K., nei R. M. į teismą nesikreipė.

Ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu 2007-03-14 įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl hipotekos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. V. ir šio įrašo panaikinimo, atmestas, kadangi duomenys į Nekilnojamojo turto registrą perrašomi iš teismo sprendimo (nutarties, nutarimo, nuosprendžio) nekeičiant apie daiktą įrašų bei netikrinant įrašų teisėtumo ir pagrįstumo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str.). VĮ Registrų centras gavęs Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 įsiteisėjusią nutartį, atkūrė įrašą ir buvo įrašyta hipoteka R. K. vardu pagal pateiktą teismo nutartį. VĮ Registrų centras nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, o valstybės įmonė, vykdanti nekilnojamųjų daiktų, teisių į juos, šių teisių suvaržymų bei įstatymų nustatytų juridinių faktų įregistravimą pateiktų dokumentų pagrindu.

Atsakovų pasisakymai dėl to, ar Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S., tvirtindama 2006-02-24 pastato pirkimo-pardavimo sutartį, ėmėsi visų galimų priemonių sandorio teisėtumui užtikrinti, nenagrinėti, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ginčo esmė nėra notaro veiksmų teisėtumo patikrinimas bei civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimą dalyje dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento Vilniaus m. 3 notarų biuro notarės R. R. patvirtintą 1993-07-09 įkeitimo sutartį, registro Nr. 1738, ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Paaiškino, kad sudarydamas įkeitimo sutartį su R. M. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. M. nėra pastato savininkė. Nebuvo jokio pagrindo abejoti R. M. nuosavybės teisėmis į pastatą ir galimybe užtikrinti paskolos grąžinimą pastato įkeitimu, kadangi notaras patikrino R. M. nuosavybės teises į pastatą ir tik po to įformino notarinį draudimą Nr. 303 ir pastato hipoteką. V. Vilkelienės interesai negali būti akcentuojami labiau, nei atsakovo K. K., kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, todėl pastato hipotekos panaikinimas akivaizdžiai pažeidžia teisės aktų normas ir teises. Ieškovė pastato įkeitimo dieną neturėjo nuosavybės teisės į pastatą, ir tik 2006-02-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo tokią teisę į pastatą, bet jau įkeisto. Todėl pastato įkeitimu apskritai negalėjo būti pažeistos V. Vilkelienės, kaip pastato savininkės, teisės. V. V. ir Ukmergės rajono Atkočių ŽŪB, sudarydami 2006-02-24 pastato pirkimo-pardavimo sutartį, veikė nesąžiningai, kadangi pastatas parduotas už keturis kartus mažesnę sumą (10000 Lt) nei rinkos vertė (40700 Lt), kas pažeidžia Atkočių ŽŪB ir jos kreditorių interesus. Turto pardavimo kaina turi reikšmės ir apskaičiuojant mokesčius valstybei. Nors ieškovė pateikė turto vertinimo ataskaitą ir turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad pastato rinkos vertė yra 8700 Lt, tačiau neatsižvelgta, jog vertinimas atliktas 2012-04-27, o ne pastato pardavimo metu. Sutarties šalių pareiškimai ir garantijos taip pat buvo sąmoningai melagingi, nes neatitiko tikrovės. Atkočių ŽŪB žinojo apie vykstančius teisminius procesus dėl registre įregistruotos hipotekos pastatui, bei kad K. K. neketina atsisakyti hipotekos kreditoriaus teisių.

Vien aplinkybė, jog Atkočių ŽŪB pardavė pastatą V. V. 2006-02-24, kai buvo priimta ir vėliau panaikinta 2005-10-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria teismas išaiškino, kad pastatas priklauso Atkočių ŽŪB ir įkeitimo sutartis pripažinta negaliojančia, negali būti pagrindu hipotekos kreditoriui prarasti hipoteka suteikiamas teises. 2006-12-07 Vilniaus apygardos teismas panaikino 2005-10-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį, todėl iš šios neteisėtos 2005-10-10 teismo nutarties atsakovui nekyla jokių pasekmių, o ieškovei neatsiranda jokių teisių. Ieškovė privalėjo veikti atidžiai ir rūpestingai ir patikrinti Atkočių ZUB dokumentų galią bei pareiškimų ir garantijų teisingumą, tačiau buvo suinteresuota kuo greičiau nepagrįstai pigiai nupirkti pastatą, tokiu būdu užkirsti galimybę kitiems suinteresuotiems pirkėjams ir kreditoriui įsigyti pastatą. Jei ieškovė mano, kad jos teisės yra pažeistos, tai turėtų reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens – Atkočių ŽŪB. Sprendime nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia atsakovo sąžiningumo sudarant įkeitimo sutartį. VĮ Registro centro padaryta klaida (registre hipotekos kreditoriumi vietoje atsakovo buvo nurodytas atsakovo brolis R. K.) iš esmės neturi jokios reikšmės atsakovo, kaip tikro hipotekos kreditoriaus, teisėms. Todėl aplinkybė, jog nepasinaudojo savo teise reikalauti ištaisyti klaidą registre, nedaro atsakovo nesąžiningu. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo ieškovės sužinojimo apie savo pažeistas teises, o nuo ginčijamo sandorio (įkeitimo sutarties) sudarymo. Ginčyti šį sandorį turėtų būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (pagal 1964 m. CK). Dėl Atkočių ŽŪB padarytų pažeidimų ieškininė senatis dar nepasibaigusi ir skaičiuotina nuo šio sandorio sudarymo dienos. Susieti vėliau padarytus veiksmus, kuriais realiai buvo pažeistos teisės su sandoriu, kuris buvo daug anksčiau, nėra pagrindo.

Ieškovė V. V. atsiliepimu prašo K. K. apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad teismas pagrįstai pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Vilniaus m. 3 notarų biuro notarės R. R. patvirtintą 1993-07-09 įkeitimo sutartį, registro Nr.1738, kuria R. M., turizmo biuro „V. m.“ savininkė, įkeitė K. K. gyvenamąjį namą plane pažymėtą indeksu lA2/p, esantį (duomenys neskelbtini), nes įkeitimo sandoriu buvo perleista daugiau teisių, nei jų turėjo pati teisių perleidėja R. M. K. K. buvo nesąžiningas hipotekos kreditorius, nes sudarydamas 1993-07-09 įkeitimo sutartį su R. M., neįsitikino, ar pastaroji yra įkeičiamo pastato teisėta savininkė, ar jos pateikti dokumentai įkeitimo sandoriui sudaryti iš tikrųjų patvirtina R. M. nurodytų pareiškimų bei garantijų teisingumą, taip pat patikrinti notarės surinktos medžiagos įkeitimo sandoriui sudaryti teisingumą, įvertinti galimų teisminių ginčų tikimybę.

Atsakovas R. K. atsiliepimu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimą dalyje dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento Vilniaus m. 3 notarų biuro notarės R. R. patvirtintą 1993-07-09 įkeitimo sutartį, registro Nr. 1738, ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. V. ieškinį šioje dalyje atmesti; panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. V. ieškinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų atmesti; priteisti iš ieškovės V. V. atsakovo R. K. naudai bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pilnai sutinka su K. K. apeliacinio skundo argumentais. Notarės byloje pateikti dokumentai nepatvirtina nei atsakovo, nei K. K. nesąžiningumo. Pastato hipotekos kreditorius yra K. K., o VĮ Registrų centro išraše R. K. yra klaidingai nurodytas kaip hipotekos registratorius. Todėl R. K. negalėjo būti atsakovu šioje byloje bei iš jo negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl hipotekos gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio V. V., ir šį įrašą panaikinti, ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti. Paaiškino, kad pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento Vilniaus m. 3 notarų biuro notarės R. R. patvirtintą 1993-07-09 įkeitimo sutartį, kuria K. K. buvo įkeistas namas, neliko teisinio ir faktinio pagrindo palikti Nekilnojamojo turto registre esantį įrašą dėl hipotekos įregistravimo šiam gyvenamajam namui. Ukmergės rajono apylinkės teismui 2005-10-10 nutartimi nusprendus, kad panaikinus namo perleidimo sutartį, negalioja ir visos apsunkinimo priemonės, todėl 1993-07-09 įkeitimo sutartis, kuria R. M. įkeitė R. K. Atkočių ŽŪB priklausantį gyvenamąjį namą taip pat negaliojanti. Kadangi teismo nutartis nebuvo apskųsta, tai ji 2005-10-18 įsiteisėjo ir šios nutarties pagrindu 2005-10-24 Atkočių ŽŪB kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti juridinį faktą-hipoteką, kurį 2005-10-25 VĮ Registrų centras Vilniaus filialas patenkino.

Todėl VĮ Registrų centras, Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 nutarties pagrindu, neteisėtai ir nepagrįstai padarė įrašą dėl hipotekos R. K. vardu.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu prašo V. V. apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) duomenys nuo 1998-01-01 buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą nekeičiant apie daiktą įrašų, galiojusių nuo 1988 m. Perrašymas buvo atliktas nerevizuojant ir netikrinant anksčiau padarytų įrašų teisingumo ir pagrįstumo. Tokiu būdu, įrašas apie nekilnojamojo daikto įkeitimą 1993-07-09 notarinio draudimo Nr. 303 pagrindu buvo perkeltas į Nekilnojamojo turto registrą. Notarės R. R. teismui pateikto Ukmergės TVIPIP biurui adresuoto 1994-03-30 rašto (be registracijos numerio) dėl draudimo perleisti nekilnojamąjį daiktą nuėmimo nekilnojamojo daikto kadastro ir registro dokumentų byloje nėra. Notarė teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šis dokumentas buvo tikrai išsiųstas ar kitokiu būdu perduotas Ukmergės TVIPIP biurui. Aplinkybę, jog raštas buvo persiųstas biurui paneigia faktas, jog notarė R. R. tą pačią dieną patvirtino 1994-03-30 sutartį Nr. 1207, kurioje nurodyta, jog parduodamas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas, jam uždėtas draudimas. Netgi ir tuo atveju, jei notarės raštas būtų gautas, tai patvirtintų tik suvaržymo, t. y. draudimo perleisti nekilnojamąjį daiktą, bet ne įkeitimo pasibaigimo faktą. 1994-05-17 įstatymu Nr. 1-459 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo“ papildžius 1964 m. civilinį kodeksą normomis, reglamentuojančiomis įkeitimo sutarčių sudarymą ir įregistravimą, ir atsižvelgiant į tai, jog šios normos laiko atžvilgiu negalioja atgal, t. y. teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 1995-01-20, įkeitimo įregistravimas 1993-07-09 notarinio draudimo Nr. 303 pagrindu buvo teisėtas ir atitiko pateiktus dokumentus. Ukmergės rajono apylinkės teismui teritoriniam registratoriui pateikus Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 nutartį, kuria teismas konstatavo, jog ginčijama įkeitimo sutartis, sudaryta tarp R. M. ir R. K. dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įkeitimo, yra savarankiškas turtinis sandoris, kuris gali būti nuginčytas tik įstatymo numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, ir kuria buvo panaikinta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-10-10 nutartis, kurios pagrindu 2005-10-25 buvo išregistruotas juridinis faktas, teritorinis registratorius, vykdydamas šią teismo nutartį, tik atkūrė įstatymų nustatyta tvarka iš Ukmergės TVIPIP biuro perimtuose ir perkeltuose į Nekilnojamojo turto registrą duomenyse įrašą apie hipoteką į nekilnojamąjį daiktą 1993-07-09 notarinio draudimo Nr. 303 pagrindu. Nors VĮ Registrų centro Vilniaus filialas šioje byloje patrauktas atsakovu, jis nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo objekto, o tik valstybės įmonė, vykdanti nekilnojamųjų daiktų, teisių į juos, šių teisių suvaržymų bei įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą pateiktų dokumentų pagrindu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Apeliaciniai skundai atmestini.

              Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl įkeitimo sutarties, kuri sudaryta 1993 m. Todėl vertinant įkeitimo sutartį ir jos galiojimą taikomos CK normos, galiojusios iki 2001-07-01.

              Pagal CK (galiojusio iki 2001-07-01) 194 str. prievolių įvykdymas galėjo būti užtikrinamas pagal įstatymus arba sutartį netesybomis (bauda, delspinigiais), įkeitimu, ipoteka, laidavimu, rankpinigiais ir garantija. Šio kodekso 198 str. 1 d. reglamentavo, kad pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto vertės pirmiau už kitus kreditorius, išskyrus išimtis, nurodomas Lietuvos Respublikos įstatymuose. CK 200 str. 2 d. buvo nustatyta, kad įkaito davėjas turi būti įkeičiamo turto savininkas arba turėti į tą turtą patikėjimo teisę. Pagal CK 205 str. įkeitimo teisė įkeičiamam turtui, kuriam yra nustatyta privaloma valstybinė registracija, atsiranda nuo įkeitimo sutarties įregistravimo.

              1993-07-09 R. M., turizmo biuro „V. M.“ savininkė, sudarė įkeitimo sutartį su K. K., kuriam įkeitė už 17100 JAV dolerių jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Įkeitimo sutartimi nustatytas draudimas namą perleisti iki R. M. pilnai neatsiskaitys su kreditoriumi (t. III, b. l. 18). Šis draudimas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1993-07-13 (t. I, b. l. 25). Įkeitimo sutartis buvo sudaryta užtikrinti 17100 JAV dolerių grąžinimą pagal paskolos sutartį, sudarytą 1993-07-09 tarp R. M. (skolininkės) ir K. K. (kreditoriaus), paskolos grąžinimo terminas – 1993-08-09 (t. III, b. l. 12). 1994-03-30 R. K., veikiantis pagal K. K. įgaliojimą, notarei, tvirtinusiai įkeitimo sutartį, padavė pareiškimą, kuriuo prašė nuimti draudimą namui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam R. M. turizmo biurui „V. M.“ (t. III, b. l. 19). 1994-03-30 Vilniaus 3-čias notarų biuras Ukmergės TVIPIP biurui (šiuo metu Valstybės įmonės Registrų centras Ukmergės skyrius) pranešė, kad nuima draudimą (duomenys neskelbtini), priklausančiam R. M. (t. III, b. l. 20). Draudimo nuėmimas Nekilnojamojo turto registre neužregistruotas (t. I, b. l. 22-26). Tačiau tame pat notarų biure, kuriame buvo sudarytas įkeitimo sandoris ir patvirtintas draudimo nuėmimas, 1994-03-30 draudimo nuėmimas buvo panaudotas ir R. K., veikiantis pagal R. M. įgaliojimą, namą (duomenys neskelbtini), pardavė A. P. (Ukmergės r. apylinkės teismo civilinė byla 2-267/1997, b. l. 9), sekančia1994-04-22 notarine sutartimi, A. P. tą patį gyvenamąjį namą pardavė R. K. (Ukmergės r. apylinkės teismo civilinė byla 2-267/1997, b. l. 10). Šie veiksmai aiškiai tvirtina, kad draudimą, kuris buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, K. K. nuėmė. Šis draudimo nuėmimas privalėjo būti registruotas Nekilnojamojo turto registre ir tai reikštų, kad įkeitimo sutartis pasibaigė. Šių veiksmų neatlikimas rodo, kad R. K., veikdamas pagal K. K. įgaliojimą, draudimo nuėmimo neįregistravo arba dėl to, kad notarė nepareikalavo tokio įregistravimo ir pardavimo sutartį sudarė tą pačią dieną remdamasi draudimo nuėmimo pareiškimu, arba R. K. įgaliojimą vykdė aplaidžiai. Bet kokiu atveju K. K., kuris išdavė įgaliojimą jo vardu veikti R. K., jo atlikti veiksmai sukėlė teisines pasekmes – draudimo pasibaigimą. Todėl įkeitimo sutartis, jei ji būtų teisėta, bet kokiu atveju laikytina pasibaigusia nuo to momento, kai K. K., veikiantis per įgaliotinį R. K. atšaukė draudimą, t. y. 1994-03-30.

              Įsiteisėjusiu Ukmergės rajono apylinkės teismo 1997-05-16 sprendimu pripažinta, kad R. M. nebuvo įforminusi notarine tvarka namo pirkimo-pardavimo sutarties su pardavėju Atkočių žemės ūkio bendrove ir už perkamą turtą nesumokėjusi, rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia galiojusio CK 47 str. pagrindu (kaip sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų). Pagal CK (galiojusio iki 2001-07-01) 59 str. 1 d. pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Taigi teismo sprendimu pripažinta, kad R. M. įkeitimo sutarties sudarymo metu nebuvo įkeičiamo pastato savininkė. Kadangi pagal CK 200 str. 2 d. (galiojusio iki 2001-07-01) įkaito davėjas turėjo būti įkeičiamo turto savininkas, įkeitimo sutarties R. M. negalėjo sudaryti. Todėl įkeitimo sutartį pirmosios instancijos  teismas pagrįstai pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

              Nuo 2001-07-01 įsigaliojo naujos redakcijos Civilinis kodeksas. Šio kodekso 1.125 str. 1 d. nustatytas bendras ieškinio senaties terminas, kuris yra 10 metų. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė namą (duomenys neskelbtini) nusipirko 2006-02-24, tuo metu draudimas perkamam turtui buvo nuimtas. Todėl apie draudimą, registruotą pakartotinai 2007-03-14, ieškovė anksčiau šios datos negalėjo sužinoti. Ieškiniui pareikšti 10-ties metų terminas nėra suėjęs, todėl ieškinys dėl senaties termino negali būti atmestas. Kadangi pakartotinis įrašas apie draudimą parduoti turtą padarytas galiojant naujam Civiliniam kodeksui, ieškinio senaties terminas ieškovei skaičiuojamas remiantis galiojančio kodekso taisyklėmis. Taigi tenkinti atsakovo apeliacinio skundo pagrindo nėra.

              Ieškovė laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo pripažinti neteisėtu 2007-03-14 įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl hipotekos gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šį reikalavimą tenkinti. Valstybinė įmonė Registrų centras tėra asmuo, kuris registruoja faktus, susijusius su nekilnojamuoju turtu ir jo kompetencijai nėra priskirta tikrinti sandorių, patvirtintų notarine tvarka ar teismo nutartimis, teisėtumo. Ieškovė turės teisę pateikti teismo sprendimą dėl įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento Valstybės įmonei Registrų centras ir šio sprendimo pagrindu Valstybės įmonė Registrų centras pagal jai priskirtą kompetenciją atliks reikiamus įrašus nekilnojamojo turto registre. Atskiro teismo pavedimo šių veiksmų atlikimui nereikia. 2007-03-14 įrašas atitiko jo metu pateiktų dokumentų turinį, todėl Valstybinės įmonės Registrų centras veiksmai atliekant šį įrašą nebuvo neteisėti. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-07-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Zita Smirnovienė

                                                                                                                                            Henrichas Jaglinskis

Jadvyga Mardosevič