Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-442-1287-08].doc
Bylos nr.: A-442-1287-08
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                     Administracinė byla Nr.A442 - 1287/2008

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)                                                                   

                                                                                                                      

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. liepos 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Bružui,

atsakovo atstovei Živilei Kisieliauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento
2007 m. vasario 12 d. aktą Nr.A51-2765-(14.6-MPD-0) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę suformuoti žemės sklypą, būtiną nekilnojamojo daikto, esančio Pipirų g.10, Vilniuje, naudojimui pagal paskirtį. Taip pat pareiškėja prašė priteisti 100 Lt žyminį mokestį.

Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. spalio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartimi ji įsigijo pastatą - sugriuvusį gyvenamąjį namą, esantį Pipirų g.10, Vilniuje. Ji pateikė prašymą suformuoti žemės sklypą, tenkantį jos nuosavybės teise valdomam gyvenamajam namui, esančiam Pipirų g.10, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė tai padaryti.

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė,  kad ginčo pastatas yra sugriuvęs, likę tik pamatai. Formuoti žemės sklypą prie tokio objekto nėra pagrindo.

 

II.

 

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti); 3) patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas Pipirų g.10 yra sugriuvęs, likę tik jo pamatai. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių           2.4 punkte numatyta, jog asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį; šie žemės sklypai parduodami pagal detaliuosius planus arba žemėvaldų projektus. Pagal minėtų Taisyklių 30.11 punktą, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Kadangi pastatas Pipirų g.10 yra sugriuvęs, gyvenamasis plotas sudaro 0,00 kv. m, todėl nėra galimybės šį objektą eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (gyventi) ir atsakovas neturėjo pareigos formuoti atitinkamą žemės sklypą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas numato, kad nebaigtas statinys - statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti. Nagrinėjamu atveju nauji statybos darbai nebuvo vykdomi, todėl nėra juridinio pagrindo ginčo objektą laikyti nebaigtu statyti statiniu. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr.541 patvirtino Markučių rajono detalųjį planą. Ginčo vieta, kaip nurodyta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. spalio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr.I-9-1297/2002, patenka į bendro naudojimo teritoriją, kurioje žemės sklypai neformuojami. Sutarties Nr.403-01 dėl privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo, sudarytos 2001 m. spalio 16 d., pagal kurią V. D. iš Valstybės turto fondo įgijo sugriuvusį gyvenamąjį namą Pipirų g.10, 2 punkte buvo pažymėta, kad privatizavimo objektui žemės sklypas nepriskirtinas, nes patenka į miesto infrastruktūros zoną. Taigi, ankstesni turto savininkai nebuvo įgiję teisės į ginčo žemę. Pareiškėja po atitinkamo sandorio sudarymo negalėjo įgyti daugiau teisių nei jų turėjo ankstesni savininkai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų nuginčijusi atitinkamus detaliojo plano sprendinius.

 

III.

 

              Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jos įgytas pastatas Pipirų g.10, Vilniuje nėra statinys, nes jis yra sugriuvęs ir nėra galimybės jo eksploatuoti. Su tokia teismo argumentacija negalima sutikti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi išsamiais ir teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo pastatas yra įrašytas į nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis daiktas. Šių duomenų nenuginčijus, teismas negalėjo abejoti jų teisingumu. Tuo tarpu aplinkybė, kad pastatas sugriuvęs (liko 7 procentai), nesudaro pagrindo teigti, kad jis yra nebe pastatas, kol toks pakitimas nėra tinkamai įformintas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nurodo, kad, pirkdama sugriautą pastatą, ji investavo į tai lėšas, nes tikėjosi jį atstatyti. Tačiau dėl atsakovo veiksmų ji negauna leidimo rekonstrukcijai pradėti, nes tam reikia suformuoti atitinkamą žemės sklypą. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo 2001 m. spalio 16 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp  V. D. ir Valstybės turto fondo. Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas ginčo pastatui yra nepriskirtas, bet ne nepriskirtinas. Toks sutarties teiginys neatima galimybės žemės sklypą suformuoti ateityje. Pareiškėja nurodo, kad ji neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr.541 patvirtinto Markučių detalaus plano, nes šia teise pasinaudoti jai sukliudė pats teismas, išnagrinėjęs bylą, jai nedalyvaujant, ir taip užkirtęs kelią pateikti patikslintą skundą. Teismo posėdyje pareiškėja negalėjo dalyvauti dėl ligos. Ji pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas jo netenkino.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

              Atsakovas nurodo, kad šis ginčas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, kurių 2.4 ir 30.11 punktuose numatyta, jog  asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus (juos išsinuomoti), jeigu sklypų reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; žemės sklypai parduodami (išnuomojami), remiantis teritorijų planavimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju galimybės ginčo objektą eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (t. y. jame gyventi) nėra. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr.541 patvirtino Markučių rajono detalųjį planą, pagal kurį ginčo teritorija patenka į bendrojo naudojimo teritoriją. Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų nuginčijusi atitinkamus detaliojo plano sprendinius, todėl nėra galimybės suformuoti pareiškėjos pageidaujamą žemės sklypą. Atsakovas nurodo, kad 2001 m. spalio 16 d. privatizavimo sutarties 2 punkte buvo nuostata, kad privatizavimo objektui žemės sklypas nepriskirtas, nes patenka į miesto infrastruktūros zoną. Tokia nuostata į sutartį buvo įtraukta, remiantis Markučių rajono detaliuoju planu, taip pat prie sutarties buvo pridėtas Miesto plėtros departamento 2001 m. gegužės 29 d. raštas Nr.06-07-881 su priedais. Todėl pirmajam ginčo objekto pirkėjui buvo žinoma aplinkybė, kad jis perka tik sugriuvusio namo pamatus, tačiau negalės registruoti nuosavybės teisių į sklypą ar šio sklypo išsinuomoti. Aplinkybė, kad ankstesni savininkai, perleisdami sugriuvusį namą, nesuteikė visos informacijos pirkėjams ir taip elgėsi nesąžiningai, nesuponuoja atsakovo kaltės. Atsakovas nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnis numato, jog bylos šalies neatvykimas į teismo posėdį, jeigu apie posėdį jai buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylą nagrinėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, tačiau į teismo posėdį ji neatvyko. Pareiškėjos pateiktas nedarbingumo pažymėjimo nuorašas nebuvo patvirtintas Civilinio proceso kodekso            114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl teismas remtis juo, kaip įrodymu, neprivalėjo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog pareiškėja pateikė savo rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo į jos skundą, ir nustatęs, jog yra pakankamai rašytinių įrodymų sprendimui priimti, pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti, pareiškėjai nedalyvaujant. Pareiškėja turėjo galimybę patikslinti savo skundo reikalavimus iki bylos nagrinėjimo pradžios.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

              Apeliacinis skundas tenkintinas.

              Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas, motyvavo tuo, kad  Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr.541 patvirtino Markučių rajono detalųjį planą, o ginčo žemė patenka į šiuo detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, taip pat nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų nuginčijusi atitinkamus šio detaliojo plano sprendinius.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr.541 patvirtinto Markučių detalaus plano, nes šia teise pasinaudoti sukliudė pats teismas, išnagrinėjęs bylą, jai nedalyvaujant, ir taip užkirtęs kelią pateikti patikslintą skundą. Teismo posėdyje ji negalėjo dalyvauti dėl ligos. Nors pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas jo netenkino.

ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią procesinę normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz. teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.) taip pat neturi būti pažeidžiamos šalių procesinės teisės.

Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo (audiatur et altera pars). Nors pareiškėja ir buvo informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau jame negalėjo dalyvauti dėl ligos. Tai patirtina pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas bei nedarbingumo pažymėjimo nuorašas (b.l. 52, 53). Kaip matyti iš šio prašymo turinio, pareiškėja prašė atidėti teismo posėdį, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 59-60). Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja, neatvykdama į procesą pirmosios instancijos teisme, būtų elgusis nesąžiningai, vilkinusi greitą bylos išnagrinėjimą ar kitaip būtų pažeidusi draudimo piktnaudžiauti procesu principą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos neatvykimo į pirmosios instancijos teismo posėdį priežastys buvo svarbios bei pateisinamos, todėl pirmosios instancijos turėjo bylos nagrinėjimą atidėti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pareiškėjai nedalyvaujant, šiuo atveju, pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 53 straipsnio 1 dalis), taip pat neužtikrino procesinės pareiškėjos teisės tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą arba dalyką įgyvendinimo (ABTĮ 52 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą pareiškėjai dėl svarbių priežasčių (ligos) nedalyvaujant teismo posėdyje, netinkamai pritaikė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                   Artūras Drigotas

 

             

                                                                                                                Ričardas Piličiauskas

 

             

                                                                                                                Dainius Raižys