Administracinė byla Nr. eA-2533-556/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00374-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis I. P. D. (bylos dokumentuose nurodoma ir I. P. D.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 22S55158 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia (duomenys neskelbtini). Apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), vėliau atvyko į Lietuvos Respubliką ir pasiprašė suteikti jam prieglobstį.
2.2. Atsakovas nevisapusiškai ir neobjektyviai atliko tyrimą. Atsakovo naudojamas (duomenys neskelbtini), tikslu identifikuoti asmenį, kaip (duomenys neskelbtini), šiuo konkrečiu atveju taikytas formaliai. Gairėse pastebima, kad (duomenys neskelbtini) nariams – prieglobsčio prašytojams, paprastai sunkiau sekasi atskleisti esminę informaciją (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai atsakovui paaiškino, kodėl jis save identifikuoja (duomenys neskelbtini), o jo atsakymo atmetimas (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas pagrįstu. (duomenys neskelbtini).
2.3. Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių objektyvių argumentų, kodėl pareiškėjo pasakojimas atmestas kaip nepatikimas, išskyrus paties atsakovo spekuliacijas. Pareiškėjas detaliai paaiškino, kuo skiriasi (duomenys neskelbtini), kurioje stadijoje pabėgo (duomenys neskelbtini), ir kaip tą įgyvendino. Akivaizdu, kad nėra jokių esminių prieštaravimų pareiškėjo pasakojime apie incidentą. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Atsakovui kilus papildomų klausimų, jis turėjo galimybę, bendradarbiaudamas su juo, paklausti apie neva fiksuotus prieštaravimus, tačiau to nepadarė. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepagrįstai nepriskyrė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) bendruomenei.
2.4. Netinkamai atlikus pareiškėjo patikimumo vertinimą, nebuvo įvertintos ir jam kylančios
grėsmės, grąžinus jį į kilmės valstybę. (duomenys neskelbtini).
2.5. Tuo atveju, jeigu Departamentas konstatuotų, jog pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Nagrinėjamu atveju pateikta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Departamentas, netinkamai įvertinęs pareiškėjo patikimumą, neužtikrino jam kylančių grėsmių tinkamo vertinimo, ir tuo pagrindu neteisėtai ir nepagrįstai neįvertinta individuali pareiškėjo situacija papildomos apsaugos kontekste.
2.6. Atsakovas, priimdamas sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, neužtikrino prievolės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos taikymo galimybės. Vien tai, kad pareiškėjo prašymas išnagrinėtas skubos tvarka (pažymint, kad iš esmės visų šiuo metu Lietuvoje pateikusių asmenų prieglobsčio prašymai nagrinėjami iš esmės skubos tvarka) ir atmestas, negali būti savaime pakankamu pagrindu pagrįsti priverstinio išsiuntimo reikalingumą. Atsakovas taip pat nepagrindė priežasties nukrypti nuo numatytų draudimo atvykti terminų. Vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Pareiškėjui priimtas sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nemotyvuotas nei faktinėmis aplinkybėmis nei teisiniais argumentais.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimo (duomenys neskelbtini) patikimumas buvo vertinamas remiantis (duomenys neskelbtini), kuriuo yra siekiama (duomenys neskelbtini), todėl jo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) pagrįstai buvo įvertintas kritiškai bei nelaikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjo pasakojimas (duomenys neskelbtini) buvo prieštaringas ir paviršutiniškas, (duomenys neskelbtini) nedetalus ir neišsamus, nepaisant apklausos metu užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti asmeniui atskleisti savo vidines patirtis. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu ir jo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu (duomenys neskelbtini) nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
3.2. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, jog jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
3.3. Pareiškėjo pasakojimas buvo įvertintas pagal (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais, kadangi buvo abstraktus, prieštaringas ir paviršutiniškas. Pareiškėjo atsakymai į užduodamus klausimus nebuvo pakankamai išsamūs ir detalūs, o apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kalbėjo abstrakčiai, neatsakydavo į klausimus tiesiogiai, o uždavus papildomus klausimus, teikdavo lakoniškus ir neišsamius atsakymus. (duomenys neskelbtini).
3.4. Vertinant pareiškėjo pasakojimą (duomenys neskelbtini) kontekste, pareiškėjo pasakojimas taip pat buvo įvertintas kritiškai, kadangi buvo nenuoseklus ir neišsamus. Paprašytas papasakoti apie savo gyvenimo aspektus, pagal kuriuos kiti identifikavo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Šie teiginiai, nors savaime nėra klaidinantys, parodo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas, pasakodamas apie (duomenys neskelbtini). Ši pasakojimo dalis rodo, kad pareiškėjo teiginiai (duomenys neskelbtini) yra nenuoseklūs ir neleidžia nustatyti tikrojo jo šeimos narių požiūrio į (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) individas jaučiasi (duomenys neskelbtini), vertinant (duomenys neskelbtini) būtina įvertinti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pasakojimo metu visiškai nepasakojo, kaip jis jautėsi ir gyveno iki (duomenys neskelbtini), o tik deklaratyviai teigė, kad (duomenys neskelbtini). Departamento vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sieja tik su vieninteliu įvykiu, kai jis (duomenys neskelbtini), parodo, jog pareiškėjo pasakojimas yra pramanytas, siekiant pagrįsti savo prieglobsčio prašymą.
3.5. Pareiškėjas, pasakodamas apie (duomenys neskelbtini), nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pirminės apklausos metu pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat pirminėje apklausoje buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), tačiau Departamento vykdytos apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini). Minėti pareiškėjo teiginiai yra nesuderinami tarpusavyje ir laikytini prieštaringais. Pirminės apklausos metu pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini), vėlesnėje apklausoje, kurią vykdė Departamentas, nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo išsakyti teiginiai ne tik nėra suderinami tarpusavyje, tačiau prieštarauja ir tyrimo metu surinktai kilmės valstybės informacijai. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sieja tik su vienu įvykiu – (duomenys neskelbtini). Šios faktinės aplinkybės, t. y., kad pareiškėjo pasakojimas yra susietas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas (duomenys neskelbtini) buvo atmestas dėl patikimumo stokos, o kitų aplinkybių tyrimo metu pareiškėjas nenurodė.
3.6. Ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai išvykti į kilmės valstybę. Pareiškėjas legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo jose nesikreipė.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus: uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai 2021 m. liepos 1 d. sulaikė nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusį pareiškėją kartu su grupe kitų asmenų. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
5.2. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 8 d. metu, pareiškėjas papasakojo, kad: (duomenys neskelbtini).
5.3. Departamento Sprendimu nuspręsta: 1) nesuteikti pareiškėjo prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį; 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
5.4. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (83 str., 86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (99 p.).
6. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo pasakojimas nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais, nėra detalus ir nuoseklus, jo pasakojimo autentiškumas abejotinas (duomenys neskelbtini), priėjo prie išvados, jog Departamentas padarė teisingą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Įvertinus prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas kaip pramanytas faktas, nenustatyta daugiau individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo (duomenys neskelbtini) smurto lygio. Atmetus pareiškėjo pasakojimą apie (duomenys neskelbtini) kaip nepatikimą, nėra pagrindo sieti (duomenys neskelbtini) galinčias kilti grėsmes su pareiškėju. Teismas pripažino, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kokia informacija surinkta ir iš kokių šaltinių. Ši informacija, teismo vertinimu, yra visiškai aktuali nagrinėjamai bylai, tuo metu pats pareiškėjas nepateikė nei argumentų, nei faktų, kad informacija nustatyta neteisingai. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad atsakovas tyrimą dėl baimės patirti grasinimus iš esmės atliko paviršutiniškai. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo skundo argumentai neleidžia teismui suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių.
7. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į kilmės šalį, teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (7 str. 4 d.). Teismas, įvertinęs pareiškėjo atvykimo aplinkybes į Lietuvą (netrukdomai išvyko iš kilmės šalies, žinodamas, kad vyks į Europos Sąjungą nelegaliai, neteisėtai kertant (duomenys neskelbtini) sieną hibridinės atakos metu, atvykus be dokumentų), prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, priėjo prie išvados, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, o Departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.
8. Teismas, įvertinęs Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismas pareiškėjui taikė Kriterijų tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintą taisyklę ir nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
9. Teismas kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, kadangi išnagrinėjęs bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti Departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir skundą patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Tiek Departamento, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) pripažintas esantis nenuoseklus, neišsamus, paviršutiniškas, dėl to atmestas kaip nepatikimas. Pareiškėjas nesutinka su tokiu teismo vertinimu.
10.2. Pareiškėjo pateiktas pasakojimas (duomenys neskelbtini) atitinka (duomenys neskelbtini) kriterijus (duomenys neskelbtini).
10.3. Pareiškėjo pateiktas pasakojimas (duomenys neskelbtini).
10.4. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
10.5. Atsižvelgus į pareiškėjo kilmės valstybėje egzistuojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju teismas neapgrįstai susikoncentravo į asmens rašytinių įrodymų neturėjimo faktą, vertinant jo pasakojimo (duomenys neskelbtini) patikimumą.
10.6. Nagrinėjamu atveju pateikta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) susiduria su rimto pobūdžio persekiojimo veiksmais tiek iš valstybinių, tiek nevalstybinių subjektų. (duomenys neskelbtini). Netinkamai įvertinus pareiškėjo patikimumą, neužtikrintas ir jam kylančių grėsmių tinkamas vertinimas, tuo pagrindu neteisėtai ir nepagrįstai neįvertinta individuali pareiškėjo situacija papildomos apsaugos kontekste (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–2 p. papildomos apsaugos suteikimo kriterijai).
11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
12. Departamentas nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, iš esmės apeliaciniame skunde nurodo tapačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, tiek Departamentas, tiek teismas pagrįstai įvertino pareiškėjo pasakojimą kaip nepatikimą. Teismas pareiškėjo pasakojimą kritiškai įvertino ne tik dėl to, kad pareiškėjas neturėjo jokių įrodymų (nuotraukų) apie (duomenys neskelbtini) – kadangi buvo įvertinta pareiškėjo pateikto pasakojimo nustatytų trūkumų visuma. Teismas paklausė pareiškėjo, ar jis neturi kokio nors susirašinėjimo ar kitų dokumentų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini), teismas nereikalavo pareiškėjo pateikti nuotraukų (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
13. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas (duomenys neskelbtini) pripažintas esantis nenuoseklus, neišsamus, paviršutiniškas. Pareiškėjo pateiktas pasakojimas (duomenys neskelbtini) atitinka (duomenys neskelbtini) kriterijus. Pareiškėjo pateiktas pasakojimas tenkina (duomenys neskelbtini) kriterijus. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pateikta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), grąžintas į kilmės valstybę, gali būti kankinamas, su juo gali būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, žeminamas jo orumas, yra grėsmė, kad jo atžvilgiu gali būti įvykdyta ir egzekucija.
16. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.
17. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C?238/19, ECLI:EU:C:2020:945, 23 p.).
18. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).
20. 2021 m. rugsėjo 30 d. apklausos metu (Departamento sprendime nurodyta neteisinga apklausos data – 2021 m. spalio 8 d.) pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
21. Departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nustatė, kad: (duomenys neskelbtini).
22. Departamentas Sprendime apibendrindamas visų (duomenys neskelbtini) vertinimą nurodė, kad galima daryti išvadą, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) faktas nėra tikėtinas, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo rasta daug nenuoseklumų, prieštaravimų kilmės valstybės informacijai bei kritiškai įvertintų teiginių.
23. Departamentas gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro tarnybinį pranešimą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. P. D. įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą“. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, Departamentas nurodė, kad labai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini).
V.
24. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini), aktuali Direktyvos 2011/95/ES preambulės konstatuojamoji 30 dalis (duomenys neskelbtini). Atitinkamai Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalies d punkte išskirtoje pastraipoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į aplinkybes kilmės valstybėje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl (duomenys neskelbtini).
25. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime sujungtose bylose C-199/12 ir C-201/12 pripažino, kad: (duomenys neskelbtini).
26. Kaip minėta, Departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, rėmėsi (duomenys neskelbtini) (žr. Nutarties 22 p.), nustatinėjo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, vertinant Departamento atliktą pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimą, aktualus Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnis, reglamentuojantis faktų ir aplinkybių vertinimą, kuriame nustatyta, kad: tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius [kaip] biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas [arba] jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (3 d.); Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; c) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė[,]; e) yra nustatyta, kad prašytojas yra patikimas (5 d.).
27. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2011/95/ES (kuria remiantis aiškinamos aptartos Įstatymo nuostatos dėl prašymo suteikti prieglobstį vertinimo) 4 straipsnį (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimas byloje F prieš Bev?ndorl?si és Allampolg?rs?gi Hivatal, C-473/16), nustatė, kad šis straipsnis <...> turi būti aiškinamas taip, kad (duomenys neskelbtini) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2422-602/2022).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį <...> duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.
29. Prireikus Departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus (Įstatymo 76 str. 3 d.).
30. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kai išdėstyta, prieina prie išvados, kad, vertinant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, kuris grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės laikomos pagrįstomis, jeigu, be kita ko, nustatoma, kad su tuo susiję prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo kilmės šalies informacija. Tik nustačius, kad prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti, nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, aptartos aplinkybės, kurios nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, gali būti atmetamos.
31. Nagrinėjamu atveju Departamentas Sprendime konstatavo, kad, įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, labai tikėtina, kad pareiškėjo deklaruojamas (duomenys neskelbtini) yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas, savo ruožtu, buvo sąlygotas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko paviršutinišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, pareiškėjo situacija nebuvo pakankamai individualizuota, kas neleidžia ginčijamo administracinio akto pripažinti atitinkančiu jam keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas aptarta (žr. Nutarties 26–29 p.), įvertinusi Departamento sprendimo turinį ir byloje surinktą medžiagą, prieina prie išvados, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį aplinkybes, susijusias su pareiškėjo (duomenys neskelbtini), nepagrindė (duomenys neskelbtini) taikymo. Departamento išvada, kad pareiškėjo paaiškinimai, susiję su jo (duomenys neskelbtini), yra prieštaringi (nepatikimi), negali būti daroma neatlikus Departamentui išsamaus tyrimo dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį, be kita ko, grindė ir aplinkybe, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Nors Departamentas šiuo aspektu surinko informaciją apie kilmės valstybę ir nurodė, kad į ją atsižvelgė, tačiau, nustačius, kad Departamento išvada dėl pareiškėjo paaiškinimų dėl (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta ir neteisėta, akivaizdu, kad ši kilmės valstybės informacija nebuvo įvertinta pareiškėjo individualios situacijos kontekste.
32. Pažymėtina ir tai, kad Departamentas gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro tarnybinį pranešimą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. P. D. įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą“. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Departamentas, gavęs šią informaciją, padarė tikėtiną išvadą, jog „(duomenys neskelbtini)“. Ši informacija detaliau nebuvo išsiaiškinta pareiškėjo apklausos metu. Departamento atlikto tyrimo paviršutiniškumą parodo ir Departamento sprendime neteisingai nurodyta pareiškėjo apklausos data – 2021 m. spalio 8 d.). Iš apklausos garso įrašo ir apklausos transkripcijos nustatyta, kad pareiškėjas buvo apklaustas 2021 m. rugsėjo 30 d.
33. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Departamentas, pareiškėjo individualios situacijos neįvertinęs kilmės valstybės kontekste, nenustatęs visų aplinkybių, leidžiančių neabejoti, kad pareiškėjas dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis grindė asmeninę baimę grįžti į kilmės valstybę, nebus persekiojamas, neįvertinęs esminių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priežasčių, pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį vertinimo tyrimą atliko netinkamai. Departamento sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes yra neteisėtas iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.)). Nustačius tai, šioje bylos stadijoje nepasisakytina dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.) ir priimamas naujas sprendimas – Departamento sprendimas naikinamas ir Departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi priimtas teisme 2022 m. balandžio 26 d. gautas pareiškėjo atstovės advokatės Astos Astrauskienės prašymas priimti papildomą sprendimą šioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi byla dėl papildomo sprendimo priėmimo skirta nagrinėti teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. gegužės 31 d. 14.30 val. Įvertinus tai, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo, gautas pirmosios instancijos teisme, spręstinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 41 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo I. P. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo I. P. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 22S55158 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo I. P. D. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Neringa Švedienė