Administracinė byla Nr. eI3-1473-983/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04080-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 22, 51.1;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,
dalyvaujant pareiškėjui J. K.,
atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Bradūnui,
atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Modestui Važnevičiui,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys D. J. ir L. K., dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
nustatė:
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 10 d. protokolu Nr. 27L-2402 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojų D. J. ir L. K. konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45090) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 3P-394 „Dėl D. J. perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų visas su bylos nagrinėjimu susijusias patirtas išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad dalyvavo viešame konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kuris vyko Komisijos 2020 m. lapkričio 9 d. ir 10 d. posėdyje, o apie konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu. Teigia, kad jam kilo abejonių dėl atliktos atrankos atitikimo procesiniams reikalavimas ir dėl pačių viešo konkurso rezultatų.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (suvestinė redakcija nuo 2020-08-06) patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarko aprašo (toliau - ir Aprašas) 3 punkte, įtvirtinta, kad konkursas, atranka ar statuso atkūrimas organizuojami vadovaujantis šiomis nuostatomis: 3.1. informacija pretendentams apie konkursą, atranką ar statuso atkūrimą turi būti prieinama, pateikiama aiškiai ir išsamiai; 3.2. priimami sprendimai, organizuojant konkursą, atranką ar statuso atkūrimą, turi būti skaidrūs, nešališki, pagrįsti ir aiškūs.
Pažymi, kad Aprašo 48 punkte nustatyta, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai vertinimas Komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniai įrenginiais. Kai vertinimas Komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju - ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, VTD, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Taip pat pagal VTD direktorius 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtino Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo VTD tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 23 punktą, duomenų subjektas turi teisę prašyti, kad jam būtų pateikta tvarkomų asmens duomenų kopija ar išrašas ir kita forma, nei Valstybės tarnybos departamentas pateikia, nebent tai būtų neįmanoma ar pareikalautų neproporcingų pastangų. Pareiškėjo teigimu, VTD pažeisdamas Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatas pareiškėjui pateikė tik skundžiamo protokolo išrašą.
Kadangi VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 27VK-2052 (toliau – ir Direktoriaus įsakymas) dėl "Pretendentų vertinimo komisijos sudarymo" viešai nepaskelbtas, tai šis įsakymas pareiškėjo nuomone yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta, dėl ko ir neteisėta. Taip pat vien tuo pagrindu yra neteisėtas, dėl ko naikintinas ir ginčijamas VTD Komisijos protokolu priimtas Sprendimas, o tuo pačiu ir jo pagrindu priimtas išvestinis Įsakymas.
Pareiškėjas teigia, jog VTD paskirta Komisijos pirmininkė A. M. (Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus patarėja) pagal jos Pareigų aprašymą neturėjo teisės pretendentų vertinti, kadangi funkcija „Dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe“ (Pareigų aprašymo 22 punktas) reiškia, kad gali tik techniškai aptarnauti, tačiau nereiškia, kad turi teisę pretendentus vertinti. Analogiškai tokios teisės neturėjo ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Komisijos narė – sekretorė I. A. (Pareigų aprašymo 20 punktas), kaip ir Žemės ūkio ministerijos Komisijos narys A. S. (Teisės ir personalo skyriaus vedėjas), nes jo Pareigų aprašyme tokios funkcijos iš viso nėra numatyta. Taigi, Sprendimas naikintinas ir tuo pagrindu, kad Komisijos nariai neturėjo įgaliojimų priimti ginčijamo Sprendimo.
Nurodo, kad konkurso metu pareiškėjas Komisijos pirmininkei A. M. ir Komisijos narei – sekretorei I. A. pareiškė nušalinimus, tačiau iš Komisijos protokolo matyti, kad šis konkurso eigos faktas nuslėptas ir Protokole nefiksuotas (Aprašo 41 punktas). Taigi, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo teigimu pagrįstai kylą įspūdis, jog sąmoningai nefiksavus dalies konkurso eigos bei neįrašius nušalinimų ir jų išsprendimo faktų, toks protokolas įrašant į jį žinomai neteisingus duomenis, dar yra ir suklastotas.
Teigia, kad VTD Komisijos protokolu priimto Sprendimo nemotyvavo, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, o taip pat nenurodė ir jo apskundimo tvarkos, dėl ko toks ginčijamas remiantis protokolu priimtas Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus.
Pareiškėjas nurodo, kad konkurso metu jam buvo taikytas dar ir kitas žodinės praktinės užduoties metodas, kai VTD Komisijos atstovės žodžiu reikalavo pačiam pareiškėjui nurodyti su pareigybės aprašymo funkcijomis visiškai nesusijusias praktines užduotis – reikalavo pateikti pavyzdžius ir nurodyti konkrečias situacijas iš ankstesnio darbo, kokių veiksmų ėmėsi ir kokie rezultatai. Pareiškėjas pastebi, kad pagal visiems pretendentams vienodas konkurso sąlygas Komisijos nariai (-ės) turėtų vertinti kaip kiekvienas pretendentas išspręstų vieną ir tą pačią situaciją (netgi nenumatytos žodinės praktinės užduotys taip pat visiems turėjo būti vienodos). Taigi, pareiškėjui kilo įtarimas, kad Komisijos narės pakeitė konkurso sąlygas bei šiurkščiai pažeidė Apraše nustatytus reikalavimus (Aprašo 3, 5, 38 punktai, 46.2 papunktis, 47 punktas), o jų vertinimai buvo nenuspėjami, neskaidrūs, šališki ir neobjektyvus taip sudarant akivaizdžiai nevienodas sąlygas stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.
Be to, pareiškėjo manymu, skirtingos kiekvienam pretendentui pateiktos žodinės praktinės užduotys ir klausimai buvo aptakūs, nekonkretūs ir iš viso be galimo teisingo atsakymo, todėl atsakymų į minėtus klausimus ir užduotis iš viso nebuvo įmanoma objektyviai, nešališkai ir skaidriai įvertinti, tuo pažeidžiant Aprašo 3.2 papunktį, 32, 38, 46 ir 47 punktus.
Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą, buvusi žemės ūkio viceministrė L. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimą naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti. Pažymi, kad šiuo metu konkursą laimėjusi L. K. dirba Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriuje, o D. J. iš to paties skyriaus patarėjos, laimėjus konkursą, perkelta į vedėjos pareigas. Todėl Žemės ūkio ministerijos atstovo A. S. vertinimas pareiškėjo manymu yra susijęs su iš anksto jau numatytu kolegių ir bendradarbių laimėjimu.
Pareiškėjas priduria, kad Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo turimas žinias ir jo daug aukštesnes kompetencijas ir nepagrįstai jų nevertino. Tuo Komisija iš esmės pažeidė nustatytus vertinimo kriterijus (Aprašo 3.3 papunktis, 5, 32 ir 38 punktai), parodė nevienodą požiūrį į konkurso dalyvius ir akivaizdų šališkumą pareiškėjo atžvilgiu, bei pažeidė Aprašo 3.2 papunktį ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principus, bei Aprašo 47 punkte numatytą imperatyvų reikalavimą vertinti pagal teisingų atsakymų dalį 10 balų skalėje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kadangi Komisija prieš tris dienas nebuvo sudariusio vertinimo plano. Taip pat nurodė, kad nors Komisijos narėms A. M. ir I. A. buvo pareikštas nušalinimas, o ne prašymas nusišalinti, bet A. M. pati nusprendė nenusišalinti, tuo iš esmės buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymas (toliau - ir VAĮ) reglamentuotas pareikšto nušalinimo išsprendimo teisinis reguliavimas. Nurodo, kad ir Komisijos nario individualaus vertinimo lentelėje atliktas vertinimas yra ydingas, kadangi joje nėra užfiksuotas individualizuotas įvertinimas į kiekvieną klausimą.
Atsakovas VTD pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Nurodo, kad VTD direktoriaus įsakymas dėl Komisijos sudarymo yra individualus administracinis aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, todėl neturi būti skelbimas. Šiuo atveju pareiškėjo nurodoma praktika yra susijusi su norminių teisės aktų skelbimu ir nagrinėjamam atvejui yra neaktuali.
Pažymi, kad A. M. ir I. A. viešai skelbiamuose pareigybės aprašymuose nurodyta funkcija - dalyvavimas konkursų (atrankų) komisijos darbe – būtent ir yra pretendentų vertinimo funkcija.
Nurodo, kad protokolas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, kad konkurso protokolas yra skirtas Komisijos posėdžių eigai ir rezultatams fiksuoti.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad buvo nuslėpta pareikšto Komisijos narėms nušalinimo procedūra, kadangi konkurso garso/vaizdo įrašas yra sudedamoji konkurso protokolo dalis, todėl visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra įraše. Nurodo, kad pareiškėjas reiškė nušalinimą Komisijos narėms A. M. ir I. A., motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas yra teismui padavęs skundą dėl kito konkurso, kurio komisijos narės buvo A. M. bei I. A., tačiau vien toks faktas nereiškia Komisijos narių šališkumo, ar kažkokio priešiško nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu, ką posėdžio metu patvirtino ir Komisijos narės. Pastebi ir tai, kad pareiškėjas teismui yra apskundęs jau keliolika konkursų su skirtingais komisijos nariais, todėl laikant šią priežastį šališkumo įrodymu, VTD negalėtų skirti savo atstovų į konkurso komisijas, nes nebeliktų tokių VTD atstovų, kurie nedalyvavo komisijos darbe, kai pareiškėjas buvo pretendentas.
Pažymi, kad konkrečioje situacijoje matyti, kad Komisijos narės dėl joms pareikštų nušalinimų pateikė atskirai kiekviena savo poziciją ir kad nei vienas Komisijos narys nesutiko su pareikštu nušalinimu.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie užimtą vietą konkurse, kiek buvo pretendentų, kokie buvo surinkti balai. Pažymi, kad iš garso įrašo nustatyta, kad pokalbio pabaigoje pareiškėjo buvo paklausta, ar jis prisijungs, kai bus atliktas visų pretendentų vertinimas ir skelbiami rezultatai, ar apie surinktą balą ir vietą sutinka būti informuotas per VATIS sistemą. Pareiškėjas pageidavo šią informaciją gauti per VATIS sistemą. Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas per VATIS sistemą buvo informuotas apie Komisijos narių atliktą vertinimą ir jo vidurkį.
Atsakovas VTD nurodo, kad vadovaujantis Aprašo 46 punktu, pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi tokie metodai: interviu; praktinė užduotis; esė; testas; namų darbų užduotis ir jos pristatymas. Pažymi, kad konkrečiu atveju klausimai, kuriuos pareiškėjui ir kitiems pretendentams pateikė Komisijos nariai, yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti.
Atsakovas VTD taip pat nurodo, kad Aprašo 32 punkte nurodyta, kad likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos vertinimo Komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudoti vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas. Iš pateiktų pranešimų per VATIS matyti, jog pareiškėjas buvo informuotas apie pretendentų vertinimą komisijoje dieną, laiką, jog vertinimas vyks nuotoliniu būdu, bus taikomas interviu metodas. Taip pat matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog vertinimo Komisijoje kriterijai apima kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti.
Atsakovo VTD atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą pateiktus argumentus ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsakovas ŽŪM pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog Komisijos narys A. S. neturėjo teisės viešajame konkurse vertinti pretendentų, kadangi tokia funkcija nėra numatyta jo pareigybės aprašyme nėra pagrįstas, nes ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-52, 7 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis asmuo „Įstaigos vadovui pavedus, atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis“, 16 punkte – kad šias pareigas einantis asmuo „(...) atstovauja ministerijai (…), kitose valstybės institucijose, įstaigose bei organizacijose.“, 21 punkte – šias pareigas einantis asmuo „Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus“. Pažymi, kad ŽŪM vadovybės žodinis pavedimas atstovauti ministerijai minėtame konkurse A. S. buvo duotas, o minėti pareigybės aprašymo punktai pagrindžia jo teisėtą dalyvavimą Komisijos veikloje.
Teigia, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad viešojo konkurso dalyviams ne pagal Pareigybės aprašymą buvo pateiktos žodinės praktinės užduotys, kurios nesusijusios su pareigybės aprašymo funkcijomis ir kad per konkurso eigą pakeitus konkurso sąlygas bei taikius ir konkurso sąlygose nenumatytą žodinės praktinės užduoties metodą, jos (konkurso sąlygos) pareiškėjui iš anksto nebuvo žinomos, dėl ko pagal deklaruotas konkurso sąlygas ir sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu neteisėtai pasikeitė ir vertinimo kriterijai, yra nepagrįsti. ŽŪM teigimu, A. S. visiems dalyviams uždavė vienodo pobūdžio klausimus, kurie buvo susiję su Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus, į kurio vedėjo pareigas pretendavo konkurso dalyviai, nuostatais. ŽŪM manymu, Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjas turėtų žinoti skyriaus, kuriam ruošiasi vadovauti, nuostatus ir su jais susijusius klausimus. Turimais duomenimis, Komisijos nariai bendrai vertino tik konkurso dalyvių motyvaciją, o likęs vertinimas buvo tik pagal savo užduotus klausimus.
Atsakovo ŽŪM atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą pateiktus argumentus ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepimo į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 10 d. protokolu Nr. 27L- 2402 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojų D. J. ir L. K. konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45090). Pareiškėjas išvestiniu reikalavimu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 3P-394 „Dėl D. J. perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kuris vyko Komisijos 2020 m. lapkričio 9 ir 10 d. posėdyje, kuri buvo sudaryta remiantis 2020-11-05 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 27VK-2052 ir kurią sudarė: A. M. - Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus patarėja (Komisijos pirmininkė); I. A. - Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos narė ir sekretorė); A. S. – Žemės ūkio ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas (Komisijos narys).
2020-10-08 per VATIS sistemą pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Buvo nurodyta, kad posėdžio metu bus taikomas interviu metodas, kurio metu pretendentai turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.
2020-11-11 pareiškėjas per VATIS buvo informuotas, kad jis vykusiame konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas surinko 5 balus.
Pareiškėjas 2020-11-16 kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 9 ir 10 d. posėdžio protokolą ir visą šio posėdžio skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą. Departamentas 2020-11-20 raštu Nr. 27D-2727 pareiškėjui pateikė Pretendentų vertinimo komisijos 2020-11-10 protokolo Nr. 27L-2402 išrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo rezultatas yra 5 balai.
Priėmimas į valstybės tarnybą vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) ir Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176.
Valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Aprašas nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – ir pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso organizavimo tvarką (1.1. papunktis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 str. 1 d.), yra pabrėžęs, kad: sprendžiant dėl pretendentų į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje būtina paisyti asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principo; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas konkurso komisijos sudarymo tvarką. Tačiau, kad tai būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat būtina nustatyti, kad tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises. LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad tokio konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises (LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-77-968/2021).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2020-11-05 įsakymas Nr. 27VK-2052, kuriuo buvo sudaryta Pretendentų vertinimo komisija, yra viešai nepaskelbtas, todėl yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Pretendentų vertinimo komisija yra neteisėta.
Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad konkursui ar atrankai vykdyti Departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Pagal Tvarkos aprašo 23 punktą, konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai; konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys).
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, viešai nepaskelbus 2020-11-05 Departamento direktoriaus įsakymo Nr. 27VK-2052, kuriuo sudaryta Pretendentų vertinimo komisija, ši komisija pripažintina neteisėta. Teismas pažymi, kad Pretendentų vertinimo komisijos sudarymas įsakymu yra tik vienas iš priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas proceso elementų, kuris atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje.
Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktą, Teisės aktų registro objektas yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai.
Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi priimant Departamento direktoriaus įsakymą, kuriuo sudaryta Pretendentų vertinimo komisija) 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Individualus teisės aktas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Iš šių įstatymuose įtvirtintų aktų apibrėžimų matyti, kad norminio administracinio akto esminiai požymiai yra: akto turinys apima elgesio taisykles – teisės normas; šios normos skirtos individualiais požymiais neapibrėžtai (neapibūdintai) asmenų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis nurodytų aktų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar konkretus teisės aktas gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (LVAT 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų pagal hierarchiją aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-566/2013; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016).
Įvertinęs minėtą reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad įsakymas, kuriuo nustatyta konkretaus konkurso Pretendentų vertinimo komisijos sudėtis, nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos. Taigi 2020-11-05 Departamento direktoriaus įsakymas Nr. 27VK-2052, kuriuo buvo nustatyta konkurso užimti Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas sudėtis, neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.
Pareiškėjas teigia, kad Komisijos nariai negalėjo būti paskirti į Komisiją, neturėjo kompetencijos ir negalėjo vykdyti pretendentų atrankos.
Kaip minėta aukščiau, bylos medžiagos nustatyta, kad Komisija buvo sudaryta remiantis 2020-11-05 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 27VK-2052. Komisiją sudarė: A. M. - Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus patarėja (Komisijos pirmininkė); I. A. - Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos narė ir sekretorė); A. S. – Žemės ūkio ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas (Komisijos narys).
Iš viešai skelbiamų šių Komisijos narių pareigybės aprašymų nustatyta, jog jų funkcijos yra susijusios su dalyvavimu konkursų (atrankų) komisijų darbe: A. M. pareigybės aprašymo 22 punktas nustato, kad Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus patarėjas dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe; Indrės A. V. atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistės pareigybės aprašymo 20 punktas nustato analogišką funkciją; A. S. pareigybės aprašymo 7.6 papunktis nustato, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas pagal kompetenciją atstovauja ministerijos interesus: rengia ir / ar vizuoja procesinius dokumentus teismams ir kitoms institucijoms, atstovauja ministeriją teismuose, kitose valstybės institucijose, įstaigose bei organizacijose. Taigi teismas daro išvadą, kad Komisiją sudarė nariai, kurie pagal savo pareigybės aprašymus galėjo būti paskirti Komisijos nariais.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad konkurso metu pareiškėjas Komisijos pirmininkei A. M. ir Komisijos narei – sekretorei I. A. pareiškė nušalinimus, tačiau iš Komisijos protokolo matyti, kad šis konkurso eigos faktas nuslėptas ir Protokole nefiksuotas (Aprašo 41 punktas). Taigi, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo teigimu pagrįstai kylą įspūdis, jog sąmoningai nefiksavus dalies konkurso eigos bei neįrašius nušalinimų ir jų išsprendimo faktų, toks Protokolas įrašant į jį žinomai neteisingus duomenis, dar yra ir suklastotas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Aprašo 47 p., pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvui užtikrinti yra daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas, kuris pridedamas prie konkurso protokolo ir yra jo sudedamoji dalis. Atsižvelgus į minėtą reglamentavimą ir įvertinus tai, kad visa informacija apie pareiškėjo pareikštus nušalinimus Komisijos nariams yra užfiksuota garso/vaizdo įraše, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nuslėpta.
Pažymėtina ir tai, kad Aprašas reglamentuoja tik nusišalinimo atvejus, tačiau nušalinimo procedūra jame nereglamentuota. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento tėvas, motina (įtėvis, įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis, senelė, vaikaitis, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos nario nešališkumo, komisijos narys turi nusišalinti, nes nenustatyti pagrindai. Tokiu atveju pagal analogiją gali būti taikoma VAĮ 24 straipsnio 2 dalis, pagal kurią sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Nagrinėjamoje byloje iš vaizdo/garso įrašo matyti, kad pareiškėjas reiškė nušalinimą Komisijos narėms A. M. ir I. A., nurodydamas, jog jis yra padavęs skundą teismui dėl kito konkurso, kurio komisijos narėmis buvo A. M. ir I. A.. Pareiškėjo pareikštas nušalinimas komisijos narei I. A. buvo išspręstas Komisijos pirmininkės A. M. ir kito Komisijos nario – A. S., nusprendžiant nenušalinti I. A.. Tuo tarpu pareiškėjo pareikštas nušalinimas Komisijos pirmininkei A. M. buvo išspręstas kitų Komisijos narių – I. A. ir A. S., jiems nesutikus su pareikštu nušalinimu. Tokią nušalinimo sprendimo procedūrą teismas laiko tinkama, nes vertina, jog 2020-11-05 Departamento direktorius įsakymu Nr. 27VK-2052 sudarydamas konkretaus konkurso pretendentų vertinimo komisiją kartu šiai Komisijai delegavo ir įvairių Komisijos darbo metu kylančių procesinių klausimų, tame tarpo ir pareikšto Kolegijos nariams nušalinimo klausimo, išsprendimą. Taigi, byloje esantis vaizdo/garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjo pareiktas nušalinimo Komisijos nariams klausimas buvo išspręstas tinkamai, pareiškėjas supažindintas su rezultatu.
Pareiškėjas teigia, kad Komisijos narys A. S. negalėjo dalyvauti Komisijoje, nes jį ir kitas pretendentes – L. K. ir D. J., sieja bendradarbių statusas, todėl jis negalėjo būti nešališkas. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad Komisijos narys A. S. būtų buvęs minėtų pretendenčių tiesioginis vadovas ar kitaip suinteresuotas asmuo, todėl vien tik aplinkybė, kad Komisijos narys ir pretendentės yra bendradarbiai, nesant kitų objektyvių galimą nešališkumą patvirtinančių aplinkybių, negali būti savaime vertinama kaip Komisijos nario šališkumas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nežinoma, ar visi pretendentai atitiko reikalavimus pareigybei užimti.
Aprašo 18 punkte įtvirtinta, kad Departamentas per 5 darbo dienas nuo Aprašo 16 punkte nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimo termino pabaigos įvertina, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos, Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, teisės aktuose ar pareigybės, į kurią pretenduoja, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, išskyrus Aprašo 21 punkte nurodytą atvejį, ir per VATIS apie tai informuoja pretendentą. Aprašo 58 punkte įtvirtinta, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami. Departamentas turi pareigą tinkamai tvarkyti ir saugoti kitų pretendentų tvarkomus asmens duomenis.
Departamentas atsiliepime nurodė, kad konkurso laimėtojai atitiko bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, pretendentų dokumentai buvo vertinami ir tikrinami vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis. Teismo vertinimu, minėtas aplinkybes patvirtina ir atsakovo į bylą pateikti trečiųjų suinteresuotųjų asmenų D. J. ir L. K. asmens duomenys (paso ir gyvenimo aprašymo kopijos, išsilavinimą patvirtinančių diplomų kopijos, Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos, Asmens priimamo į valstybės tarnautojo pareigas, klausimynai ir kt.), iš kurių matyti, kad minėtos pretendentės atitiko Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigybei keliamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad Apraše nėra nustatytos atskiros išimtys, kuriomis vadovaujantis būtų galima pareiškėjui suteikti ne tik Departamento tvarkomus pareiškėjo duomenis, bet ir kitų pretendentų duomenis, pareiškėjo skundo argumentai, jog jam nežinoma ar kiti pretendentai atitiko reikalavimus ir ar tai nėra savarankiškas pagrindas sprendimo panaikinimui, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjo iškeltos abstrakčios abejonės dėl kitų pretendentų atitikties reikalavimams nesuteikia pagrindo teismui vertinti visų konkurse dalyvavusių pretendentų atitiktį reikalavimams.
Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo sudarytas pretendentų vertinimo planas ir tai yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris turėtų lemti jo skundo tenkinimą.
Pažymėtina, kad Aprašo 32 punkte nurodyta, kad likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos vertinimo komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai (užduotys) ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Pretendentų vertinimo komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą.
Aprašo 39 punkte nurodyta, kad apie pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Valstybės tarnybos departamentas praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios.
Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentą, buvo suformuotas pranešimas per VATIS, o vertinimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu.
Iš pateiktų pranešimų per VATIS nustatyta, jog pareiškėjas buvo informuotas apie pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką, kad bus taikomas interviu metodas, taip pat informuotas, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas.
Pagal Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2019-11-29 įsakymu Nr. 27V-204 patvirtintą Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento 7.4 punktą - sudaro/aptaria pretendentų vertinimo organizavimo planą pagal Aprašo 32 punktą: nustato vertinimo etapų skaičių, atsižvelgiant į pretendentų skaičių. Paprastai 2 vertinimo etapai vykdomi, kai ateina 7 ir daugiau pretendentų; pasirenka vertinimo metodą(us): interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis ir jos pristatymas. Paprastai vykdomas interviu. Atkreiptinas dėmesys, kad pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai yra nustatyti Aprašo 38 punkte, kur nurodyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgiant į tai, pretendentų vertinimo komisija negali nuspręsti pakeisti pretendentų vertinimo kriterijų.
Teismas įvertinęs minėtą reglamentavimą pažymi, kad teisės aktai įsakmiai nenurodo, kad komisija vertinimo planą privalo sudaryti raštu. Todėl teismo vertinimu, kada konkurse naudojamas vienas vertinimo metodas, kaip šiuo atveju - interviu, yra tinkama situacija, kad komisijos nariai vertinimo planą suderina žodžiu. Iš VATIS sistemos duomenų, garso įrašo ir užduotų pretendentams klausimų galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pretendentų vertinimo planas buvo aptartas žodžiu ir vykdomas konkurso metu, konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti tiek pareiškėjui, tiek ir kitiems konkurso dalyviams. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ir į aplinkybę, kad Departamentas turi organizuoti konkursus visoms valstybės pareigybėms užimti, kurių kiekis yra didelis. Taigi, teismo vertinimu, formalaus plano neužfiksavimas raštu nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes garso įrašas patvirtina, kad toks planas buvo sudarytas ir aptartas žodžiu, o vertinimo kriterijai visiems pretendentams buvo paskelbti ir aiškūs.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Protokolas yra nemotyvuotas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, jame nenurodyta apskundimo tvarka.
Nagrinėjamoje byloje iš Protokolo, kuriuo, vadovaujantis Aprašo 41 punktu, ir įforminami pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai, matyti, kad konkursas į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas vyko Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje Departamente 2020 m. lapkričio 9 ir 10 d., konkurse dalyvavo 13 pretendentų. Konkursui taikytas interviu metodas. Komisijos sprendimu D. J. surinko 6,97 balus ir užėmė I vietą, L. K. surinko 6,17 balus ir užėmė II vietą, pareiškėjas surinko 5 balus.
Įvertinęs Protokolą teismas daro išvadą, kad Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo, kadangi jame nurodyti konkurso laimėtojai, tokio sprendimo motyvas yra aiškus – jie surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis LVAT suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, teismas nevertina Komisijos narių vertinimų, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Susipažinus su garso įrašu tokių pažeidimų nenustatyta, priešingai, nustatyta, kad Konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Nors Protokole nėra nurodytos konkurso apskundimo tvarkos, tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas teismui apskundė protokolinį sprendimą, teismas šio trūkumo nelaiko esminiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, t. y. sutrukdžiusiu pareiškėjui savo teises ginti kreipiantis teisminės gynybos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Konkurso metu buvo taikytas ne tik nurodytas interviu, bet ir žodinės praktinės užduoties metodas. Konkurso dalyviams buvo užduoti skirtingi klausimai, pretendentų nurodytos situacijos buvo ne vienodos, todėl buvo pažeisti konkurso skaidrumo ir objektyvumo principai.
Pagal Aprašo 43 punktą, prieš pradedant pretendentų vertinimą komisijoje pretendentai žodžiu supažindinami su vertinimo eiga. Aprašo 46 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (46.1 papunktis); praktinė užduotis (pretendentui raštu ir (ar) žodžiu pateikiama (-os) užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose) (46.2 papunktis); esė (pretendento samprotavimas raštu nurodyta tema, grįstas tezių formulavimu ir jų pagrindimu argumentais) (46.3 papunktis); testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies) (46.4 papunktis); namų darbų užduotis ir jos pristatymas (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (46.5 papunktis).
Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019-11-29 įsakymu Nr. 27V-204 (toliau – ir Reglamentas), 7 punkte nustatyta, jog pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį pasirenka vertinimo metodą (-us): interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis ir jos pristatymas; paprastai vykdomas interviu. Jei pasirenkamas interviu metodas, nusprendžiama, ar komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir (ar) į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus. Jei vertinami atsakymai į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus, sutariama, kad komisijos posėdžiui bus parengiamos (aptariamos) atsakymų vertinimo gairės (7.4.2 punktas).
Departamento direktoriaus 2020-07-16 patvirtintose rekomendacijose Nr. 27L-1472, kurios skirtos konkursų ir atrankų komisijų nariams, nurodyta, jog interviu metu apie pretendento elgesį sprendžiama iš jo žodinių atsakymų. Siekiant, kad pretendentų pateikti atsakymai į interviu klausimus suteiktų komisijai kuo daugiau reikiamos informacijos sprendimui priimti dėl pretendentų tinkamumo konkrečioms pareigoms, pasirengimo vertinimui metu komisijai rekomenduojama skirti laiko klausimų, kurie bus užduodami pretendentams, rengimo principų aptarimui. Klausimai turi būti parengiami atsižvelgiant į nustatytus vertinimo kriterijus. Klausimai gali būti žinių, hipotetiniai, elgesio. Taip pat gali būti užduodami klausimai, skirti įvertinti motyvaciją, karjeros, darbo patirtį. Kiekvienam klausimui būtina pasirengti tinkamiausio, priimtiniausio atsakymo gaires, t. y. kokius pretendentų atsakymus komisija laikys labiausiai atitinkančiais pretendentams keliamus kompetencijų reikalavimus.
Iš byloje esančių įrodymų (VATIS į bylą pateiktų duomenų ir vaizdo/garso įrašo) nustatyta, kad pareiškėjas 2020-10-08 per VATIS sistemą buvo informuotas, kad pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nurodyta, kad bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus. Iš konkurso garso įrašo nustatyta, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Komisijos sudėtimi, vertinimo metodu (interviu), vertinimo kriterijais – gebėjimai ir kompetencija bei motyvacija, prieš pradedant vertinimą Komisijoje. komisijos pirmininkė paaiškino, kad jis turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus vertinami jo atsakymai žodžiu. Taip pat iš konkurso garso įrašo nustatyta, kad pareiškėjui konkurso metu buvo sudaryta galimybė prisistatyti, akcentuojant gebėjimus/patirtį kurie būtų aktualiausi pareigybei į kurią pretenduojama. Prisistatymo metu buvo užduodami klausimai svarbūs, siekiant įvertinti pareiškėjo asmenines savybes ir motyvaciją, siekiant užimti pareigas.
Be to nustatyta, kad konkurso metu tiek pareiškėjui, tiek pretendentams buvo užduotas klausimas, prašant pateikti pavyzdį iš savo darbinės patirties (arba įsivaizduojamos situacijos) konkrečia situaciją susijusią su bendradarbiavimu, kaip vyko procesas, kokie rezultatai? Taip pat buvo prašyta pateikti derybų pavyzdį iš darbinės patirties (arba įsivaizduojamos situacijos), nurodant kokie buvo konkretūs pretendentų veiksmai, kokie buvo rezultatai. Užduoti klausimai: Kokios valstybinės žemės ūkio srityje funkcijos perduotos savivaldybėms? Kokiam laikui yra pripažįstami žemės ūkio kooperatyvai? Kokiomis priemonėmis Kaimo plėtros programa prisideda prie kooperacijos skatinimo?
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad užduodami klausimai, susiję su darbinėmis situacijomis iš praeities pateikiant konkretų pavyzdį, yra šališki ir neskaidrūs, nes pretendentų pateiktos situacijos buvo skirtingos, todėl nieko patikrinti ir įvertinti buvo neįmanoma bei, kad tokie klausimai nesusiję su pretendentų kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai vykdyti, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad kiekvienai valstybės tarnautojo pareigybei nustatomos kompetencijos, būtinos įstaigos tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti. Galimai nuspėjamas pretendentų elgesio modelis bei veiksmų pobūdis leidžia Departamentui numatyti, ar asmuo tinkamas valstybės tarnybai. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjui, tiek kitiems pretendentams buvo užduoti, be kita ko, ir elgesio tipo klausimai. Elgesio tipo klausimai grindžiami prielaida, kad asmens elgesį ateityje (naujame darbe) geriausiai prognozuoja jo elgesys praeityje (ankstesniame darbe). Teismo įsitikinimu, konkurso metu taikytas interviu metodas buvo tinkamas siekiant išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį. Tai, kad pareiškėjui ir kitiems pretendentams pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jie susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Pažymėtina, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai.
Iš į bylą pateikto Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, nustatyta, kad šios pareigybės veiklos sritys yra: Politikos formavimas; Sprendimų įgyvendinimas. Pareigybės specializacija: Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais koordinavimas; Kooperacijos plėtra žemės ūkyje. Funkcijos: Įstaigos vadovui pavedus atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis; Konsultuoja su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus; Priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus; Rengia ir teikia pasiūlymus su struktūrinio padalinio veikla susijusiais klausimais; Vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją; Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka; Kontroliuoja nacionalinių paramos priemonių ir programų socialiniams partneriams ir savivaldybėms įgyvendinimą; Dalyvauja formuojant kooperacijos plėtros politikai žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse; Teikia ministerijos vadovybei apibendrintą ir susistemintą informaciją apie socialinių partnerių poziciją žemės, maisto ir žuvininkystės ūkio, kaimo plėtros, mokslo, inovacijų ir kitais klausimais ir kt. Bendrosios kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: komunikacija - 4 lygis; analizė ir pagrindimas - 5 lygis; patikimumas ir atsakingumas - 4 lygis; organizuotumas - 4 lygis; vertės visuomenei kūrimas - 4 lygis. Vadybinės ir lyderystės kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: lyderystė - 4 lygis; veiklos valdymas - 4 lygis; strateginis požiūris - 4 lygis. Specifinės kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: informacijos valdymas - 4 lygis.
Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad komisijos narė I. A. nesugebėjo suformuoti užduočių, nesugebėjo nurodyti konkrečios situacijos, išreiškė nepasitenkinimą, tačiau teismas įvertinęs garso įrašą neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo skundo argumentais. Teismo vertinimu, Komisijos narių klausimai buvo užduodami suprantamai ir korektiškai, nebuvo juntamas susierzinimas ar nepasitenkinimas. Priešingai, pareiškėjui nesugalvojant situacijos jam buvo pasiūlyta pateikti hipotetinę situaciją ir ją įvertinti. Teismas nenustatė, kad komisijos narės A. M. ir I. A. būtų išreiškusios išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, ar kad jų klausimai būtų buvę nekorektiški, o vertinimai būtų buvęs neobjektyvūs. Tai, kad kiekvieno pretendento nurodyta situacija iš ankstesnio darbo ar nurodyta hipotetinė situacija buvo skirtinga, teismo nuomone visiškai nereiškia, kad pretendentų atsakymų nebuvo įmanoma įvertinti, ar kad tokia užduotis yra nesusijusi su pareigybės aprašyme išvardintomis funkcijomis. Kaip nurodyta anksčiau, tokie klausimai yra elgesio tipo klausimai, kurie padeda įvertinti pretendento elgesį tam tikroje situacijoje, jo taikomus sprendimo būdus, kas iš esmės padeda suformuoti viziją, kaip pretendentas elgsis ateityje. Pažymėtina ir tai, kad pretendentės L. K. ir D. J. suprato užduodamus klausimus ir pateikė atitinkamas situacijas.
Taigi teismo vertinimu nurodyti pretendentams užduoti klausimai yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia minėtai pareigybei užimti ir Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo esminėmis funkcijos atlikti. Teismas, įvertinęs konkurso garso įrašą, pareiškėjo argumentus, kad konkurso eigoje buvo pakeistos konkurso sąlygos dėl ko pasikeitė ir vertinimo kriterijai tuo pažeidžiant skaidrumo bei objektyvumio ir nešališkumo principus, atmeta kaip nepagrįstus.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Aprašo nuostatas, yra nurodęs, kad Apraše nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta konkursas) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo; toks, atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso pretendentų vertinimo komisijos nario diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, kt.). Toks pretendentų vertinimo komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar pretendentų vertinimo komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012). Teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė pretendentų vertinimo komisijai. Teismas neturi teisės vykdyti pretendentų vertinimo komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. <...> Teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-634-492/2015).
Pareiškėjas teigia, kad Departamentas neinformavo jo apie tai kokie pretendentai (kas) dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo.
Aprašo 48 punktas nustato, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.
Nagrinėjamu atveju garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Taigi teismas konstatuoja, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas pats atsisakė stebėti rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, jis buvo tinkamai informuotas per VATIS.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl juos atmeta. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai organizavo konkursą į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas, priėmė pagrįstą ir teisėtą protokolinį sprendimą, kuriuo teisingai įforminti skaidraus konkurso rezultatai. Teisinio pagrindo panaikinti protokolinį sprendimą remiantis pareiškėjo skundo argumentais nėra, todėl prašymas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijoje 2020 m. lapkričio 10 d. protokolu Nr. 27L-2402 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojų D. J. ir L. K. konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45090) atmetamas. Atitinkamai atmetamas ir išvestinis reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 3P-394 „Dėl D. J. perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso. Atsižvelgęs į tai, teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Tomas Blinstrubis
Beata Martišienė