Pranešėja Rimvida Zubernienė                                         Civilinė byla Nr. 2A-25-112/2013

Teisėja Elena Pauliukienė                                                (Proceso Nr. 2-06-3-17210-2010-6)

Procesinio sprendimo kategorija 76.4; 78.2.1; 99.9 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovei S. J., atsakovui V. V., jo atstovui advokatui Arūnui Devėnui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-868-122/2012 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. V. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas V. V. yra jos sūnaus I. J., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, taip pat 18 000 Lt įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Nurodė, kad su atsakovu turėjo labai artimus santykius, o 1999–2000 metais gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį, kalbėdavo apie vaiko gimimą. Gimus sūnui, atsakovas džiaugėsi, dalyvavo krikštynose ir pripažino jį savo sūnumi, bet nesutiko jo užregistruoti savo pavarde, todėl gimimo liudijime tikrojo įrašo apie tėvą nėra. Atsakovas materialiai sūnaus visiškai neišlaiko.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-08 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino atsakovą I. J. tėvu. Teismas nustatė, kad atsakovas įvairiais būdais vilkino procesą dėl tėvystės nustatymo, vengė atlikti genominę ekspertizę, neatvyko nei į vieną teismo posėdį, todėl tokius atsakovo veiksmus teismas vertino kaip vieną iš tėvystės įrodymų. Taip pat teismas pripažino, kad prašoma priteisti 500 Lt išlaikymo bei 18 000 Lt įsiskolinimo suma yra pagrįsta, būtina vaikui išlaikyti, atitinka vaiko poreikius ir atsakovas turi galimybę ją teikti.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jis nėra I. J. tėvas, ekspertizės atlikti nevengė, tik negalėjo to padaryti ieškovės suderintu laiku, nes buvo išvykęs į komandiruotę. Dėl savo darbo pobūdžio jis būna dažnai išvykęs, todėl dažnai teismo pranešimų apie posėdžius negaudavo arba gaudavo pavėluotai. Atsakovo nedalyvavimas teisme nesudarė galimybės teismui nustatyti atsakovo turtinę padėtį. Teismas netyrė vaiko poreikių, išlaidų, reikalingų jiems tenkinti, nereikalavo išlaidas patvirtinančių įrodymų ir nerinko jų pats. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Taip pat nebuvo surinkti įrodymai apie ieškovės turtinę padėtį. Rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas pasisakė dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus, neįtraukto dalyvauti šioje byloje, įpareigojimo – išduoti gimimo liudijimą, pakeitus nepilnamečio I. J. duomenis. Tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas vengė atvykti į posėdžius, atlikti ekspertizę, dėl tokių jo veiksmų bylos nagrinėjimas užtruko net 1,5 metų. Byloje esantys duomenys parodo, kad atsakovas įdarbintas 3 darbovietėse, vienoje yra direktorius, todėl pats save komandiruodavo išvykti. Jokių įrodymų apie išvykimus darbiniais reikalais atsakovas nepateikė. Aplinkybė, kad atsakovas dirba net keliuose darbuose, užima vadovaujančias pareigas, buvo vienos įmonės akcininkas, parodo, kad atsakovas turi visas galimybes teikti vaikui priteistą išlaikymą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindu gali būti materialinės teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas, taip pat procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla arba konstatuoti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str., 330 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. CPK 392 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą. Teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103, 109.10, 111.1, 115 punktai). Civilinės metrikacijos įtaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus bei išduoti naują liudijimą kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas išduoti gimimo liudijimą pakeitus jame nepilnamečio duomenis apie jo tėvą, yra perteklinė, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes teismas nesprendė ir nenusprendė dėl materialiųjų Civilinės metrikacijos įstaigos pareigų, o tik atkartojo teisės akte nustatytas procedūras, kurias minėta įstaiga ir be atskiro įpareigojimo privalo atlikti.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus tėvystės nustatymo klausimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, įvairiais būdais vilkindamas teisminį procesą dėl tėvystės nustatymo, vengė atlikti genominę ekspertizę, todėl tokius jo veiksmus įvertino kaip vieną iš tėvystės įrodymų (CK3.148 str.). Atsakovas neatvyko ir į apeliacinės instancijos teismo paskirtą ekspertizę (t. 2, b. l. 74). Atsakovas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog buvo išvykęs, tačiau jokių neatvykimo priežastis galinčių patvirtinti įrodymų teismui nepateikė, teismo posėdžio metu nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl apie neatvykimą neįspėjo ieškovės. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2 dalies normas, laikomasi nuostatos, kad atsakovo neatvykimas į ekspertizės įstaigą gali būti pripažįstamas atsisakymu atlikti ekspertizę, jeigu neatvykta be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2006, 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją vertintinas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas. Atsakovo tėvystę nepilnamečiam I. J. patvirtina ir įrodomieji faktai: bendras šalių gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas iki 2000 m. pabaigos (t. 1, b. l. 13–17). Atsakovas kaip vaiko tėvas dalyvavo krikštynose, krikšto liudijime jis įrašytas I. J. tėvu (t. 1, b. l. 6), kolegijos nuomone tai laikytina tėvystės pripažinimu (CPK 389 str., 3.148 str.).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais išlaikymo ir jo įsiskolinimo dydžio klausimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas analizavo nepilnamečio vaiko poreikius ir nustatė, jog sūnaus išlaikymui ieškovė patiria 1 168,25 Lt išlaidų per mėnesį: būrelių lankymui, repetitoriaus paslaugoms, pramogoms, ryšio priemonėms, transportui, higienos reikmenims, aprangai, vaistams, maistui, būsto išlaidoms (t. 1, b. l. 77, (t. 2, b. l. 26–29). Teisėjų kolegijos nuomone, šios išlaidos ir jų dydis protingai suprantami ir nebūtini papildomo įrodinėjimo, o pats apeliantas nustatyto išlaikymo dydžio būtinumo nepaneigė, t. y. iš esmės atsikerta tik prielaidomis ir abejonėmis. Reikalaudamas įrodymų iš ieškovės, atsakovas pats turėtų pateikti įrodymus paneigiančius prašomo priteisti dydžio išlaikymo būtinumą bei pagrindžiančius jos siūlomo dydžio išlaikymo pakankamumą (CPK 178 str.). Bet kokiu atveju, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2004-04-19 Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.).

Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pats apeliantas įrodymų neteikė. Tuo atveju, jei teismui nepavyksta gauti įrodymų, patikimai patvirtinančių šalies turtinę padėtį, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos taip pat vaiko interesų naudai (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje 28 p., teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos 14.4 p.). Todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, yra nepagrįsti. Iš byloje papildomai surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo nuosavybės teise valdė įmonės akcijas, yra įregistravęs ūkininko ūkį, augina paukščių, galvijų, gauna išmokas už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, turi nekilnojamojo turto, dirba net keliose įmonėse, vien įmonėje UAB „MS“ nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. liepos mėn. gaudavo vidutiniškai 2 085 Lt darbinių pajamų per mėnesį (t. 1, b. l. 90–104, t. 2, b. l. 24, 37, 57–59, 64, 65, 67).

CK 3.198 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.  Išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Apeliantas pateikė įrodymus, kad be I. J., turi dar du nepilnamečius vaikus (t. 1, b. l. 8), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jiems jis faktiškai teikia išlaikymą. Taip pat apeliantas pateikė rodymus, kad iš jo kreditorių naudai priverstinai išieškomos pakankamai didelės sumos. Šiuo klausimu pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kad apeliantas privalo išlaikyti ir kitus savo nepilnamečius vaikus, turi didelių skolų, įvertinus jos turtą ir pajamas, sudaro pagrindą sumažinti iš jo priteistiną išlaikymo sumą iki 400 Lt per mėnesį, atitinkamai išlaikymo įsiskolinimą – iki 14 4010 Lt, t. y. skaičiuojant po 400 Lt per 36 mėn.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeistas tik apeliacinėj instancijoje pateiktų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį pagrindu, kad atsakovas vilkino bylos procesą, iš jo ieškovės naudai priteistinos visos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos – 800 Lt (t. 2, b. l. 34, CPK 93 str. 3, 4 d., 98 str.).

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti sumažinant iš atsakovo V. V. nepilnamečiam I. J. priteisto periodinio išlaikymo sumą iki 400 Lt per mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimą – iki 14 400 Lt.

Iš atsakovo V. V. priteisti ieškovei S. J. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                           Rimvida Zubernienė

Kolegijos teisėjai                                                                                 Virginija Nijolė Griškevičienė

                                                                                                Aušra Maškevičienė