Byla Nr. 1N-30/2012

                  Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                            2.12.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

     2012 m. kovo 16 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios Ž. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2012 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas Ž. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2012 m. sausio 6 d. nutarimo atmesti Ž. V. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

Ž. V. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. balandžio 9 d. veikos), BK 155 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. gegužės 13 d. veikos); vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams ir 5 mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2008 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistosios Ž. V. apeliacinį skundą atmetė.

Vilniaus apygardos prokuratūra nagrinėjo nuteistosios Ž. V. prašymą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimu prašymą atmetė.

Nuteistoji Ž. V. nesutiko su priimtu nutarimu ir jį apskundė aukštesniajam prokurorui. Generalinis prokuroras 2012 m. sausio 6 d. nutarimu pareiškėjos skundą atmetė.

Ž. V. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. 2012 m. kovo 1 d. nutartimi skundas atmestas.

Nuteistoji Ž. V. skunde nurodo, kad teisėja aplaidžiai išnagrinėjo jos skundą, nes nagrinėjo jį savo kabinete, teismo posėdžio garso įrašo nedarė, jai neparodė posėdyje dalyvavusio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) prokuroro įgaliojimo, neleido užduoti prokurorui nė vieno klausimo, nemotyvuotai protokoline nutartimi atmetė jos pareiškimą-prašymą, skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje supainiojo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo datą.

Skunde dėstomi nuteistosios samprotavimai dėl antstolių, teisėjų nesąžiningo darbo, neva neteisėtų veiksmų bei priimtų sprendimų kitose bylose.

Nuteistoji Ž. V. skundu prašo 2012 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti, o dėl netinkamų teisėjų veiksmų kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistosios Ž. V. skundą atmesti.

Nuteistosios Ž. V. skundas atmetamas.

BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo teisėjo nutarties, gali panaikinti teisėjo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Toks aukštesniojo teismo teisėjo sprendimas gali būti priimtas tik nustačius, kad žemesniojo teismo teisėjas nagrinėjamu klausimu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.

Aukštesniojo teismo teisėja, išnagrinėjusi nuteistosios Ž. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos nutarties ir bylos medžiagą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja išsamiai išanalizavo visus Ž. V. skundo dėl Generalinio prokuroro 2012 m. sausio 6 d. nutarimo argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl teisėjos sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Skundo argumentai, kad teisėja Ž. V. neparodė teismo posėdyje dalyvavusio Generalinės prokuratūros prokuroro įgaliojimo, ji negalėjo užduoti prokurorui klausimų, atmetami. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato proceso dalyviams teisės užduoti klausimų prokurorui, o teismui ar prokurorui – pareigos jiems pateikti prokuroro įgalinimus dalyvauti procese patvirtinantį dokumentą.

Iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, jog Ž. V. aktyviai dalyvavo nagrinėjant jos skundą, išdėstė savo argumentus, pateikė prašymą, kurį teisėja išnagrinėjo ir motyvuota protokoline nutartimi atmetė. Atkreipiamas Ž. V. dėmesys, kad teismas nusprendžia, ar nutartį surašyti kaip atskirą dokumentą ir priimti pasitarimų kambaryje, ar ją priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teismo posėdžio protokolą (BPK 253 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teisėja pasirinko antrąjį variantą.

Aukštesniojo teismo teisėja konstatuoja, jog argumentai, kad skundas išnagrinėtas kabinete ir nebuvo daromas teismo posėdžio garso įrašas, nėra visiškai teisingi. Kita vertus, tai nereiškia, jog skundas išnagrinėtas neišsamiai.

Dėl didelio teisėjų užimtumo ir teismo posėdžių salių trūkumo teisėjai gali skundus nagrinėti kabinete. Priešingu atveju, esant nedideliam proceso dalyvių skaičiui, procesas būtų nepagrįstai vilkinamas, laukiant galimybės skundą išnagrinėti teismo salėje.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. raštu Nr. K-841 informavo, kad 2012 m. vasario 15 d. teismo posėdyje nagrinėjant Jūsų skundą garso įrašas buvo daromas.

Paaiškiname, jog pagal BPK 260 straipsnio 2 dalies nuostatas garso ir kitas įrašymo priemones proceso metu gali naudoti teismas posėdžiui užfiksuoti, tačiau pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją tai nėra imperatyvi norma baudžiamajame procese.

Nuteistoji teisi pastebėjusi skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje teisėją padarius rašymo apsirikimą ir klaidingai nurodžius Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių datą, tačiau tai neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatytos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio nuostatos detaliai išdėstytos skundžiamoje nutartyje, todėl nekartojamos.

Nuteistoji skunde labai plačiai aprašo bylos aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, pateikia jų vertinimo savo interpretaciją, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu.

Aukštesniojo teismo teisėja atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. V. apeliacinį skundą, nutartyje konstatavo, jog byloje esantys įrodymai ištirti išsamiai ir visapusiškai, įvertinti objektyviai, nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2012 m. kovo     1 d. nutarties nagrinėjanti aukštesniojo teismo teisėja neturi teisinių galių iš naujo ar kitaip (taip, kaip nori nuteistoji) vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų nurodytų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 18 d. nutartis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra galutinė), bet tai, ar Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja teisingai įvertino prokurorų nutarimus atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ar pagrįstai Ž. V. skundą atmetė. 

Nuteistoji skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios teismams nebuvo žinomos, o tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir teismų priimti sprendimai jos netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistosios skunde dėstomi samprotavimai dėl neva teisėjų piktnaudžiavimo negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Tai reiškia, jog procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių šiuo pagrindu galėtų būti pradedamas tik tuo atveju, jei teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas būtų nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytos būtinos sąlygos atnaujinti baudžiamąją bylą.

Skunde aptariami neva neteisėti antstolio, teisėjų veiksmai kitose bylose nėra šio proceso (proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių) vertinimo objektas, todėl teismas dėl jų veiksmų teisėtumo nepasisako.

Tas pat pasakytina dėl prašymo kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl netinkamų teisėjų veiksmų. Beje, iš Ž. V. papildomai gautos medžiagos matyti, kad ji kreipėsi į Teisėjų tarybą, o ši skundą persiuntė pagal kompetenciją Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistosios Ž. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2012 m. kovo 1 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                           Violeta Ražinskaitė