Civilinė byla Nr. e2-983-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00196-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.4; 2.1.2.6; 2.1.2.7; 2.6.11.6;

3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovų G. A. ir P. A., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. A., atstovui advokatui G. D.,

atsakovei O. A. ir jos atstovei advokatei R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. A. ir P. A., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. A., ieškinį atsakovei O. A. dėl sandorio pripažinimo dalyje apsimestiniu ir negaliojančiu, pirkėjo teises perkeliant tikrajai sandorio šaliai.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovai G. A. ir P. A., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. A., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti 2021 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje pirkėja nurodyta atsakovė O. A., apsimestine ir negaliojančia, o pirkėjo teises perkelti S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodo, kad I. A. ir S. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šeimoje užaugo trys vaikai, t. y. dukra G. A. (gimimo (duomenys neskelbtini) sūnus P. A. (gimimo (duomenys neskelbtini) ir sūnus D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pašlijus I. A. ir S. A. santykiams, šalys pradėjo skyrybų procesą. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2‑22‑384/2022 dėl santuokos nutraukimo ir to pasekmių taikymo. Kadangi santuokos metu sutuoktiniai užgyveno didelės vertės turtą, dėl kurio pasidalinimo kilo ginčas, spręsdami dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, sutuoktiniai sutarė parduoti visą šeimos turtą, atsiskaityti su kreditoriais ir tik tada pasidalinti likusias lėšas. Pardavus šeimos namus, S. A. ieškojosi naujo būsto. Taigi dar santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų S. A. įgijo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (157/282 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). I. A. dalyvavo kartu su S. A., nekilnojamojo turto brokeriu D. M. ir ginčo turto pardavėju pasirašant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurios metu S. A. sumokėjo avansą. Preliminarioje ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėju buvo nurodytas S. A.. Sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, 2021 m. lapkričio mėn. S. A. apsigyveno gyvenamajame name ir pradėjo naudotis visu ginčo turtu kaip savu. (duomenys neskelbtini) S. A. netikėtai mirė. Po S. A. mirties, ieškovų įstatyminė atstovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. A. mirties nepilnamečių vaikų – ieškovų G. A. ir P. A. vardu pagal antstolio sudarytą apyrašą. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eS2-1528-670/2022 prašymą tenkino. Pradėjus paveldėjimo procesą, ieškovai sužinojo, jog ginčas turtas, kurį įsigijo, ir kuriame iki pat savo mirties gyveno bei naudojo S. A. – jam nepriklauso. Tik iš gauto VĮ Registrų centro nekilnojamąjį įrašo, ieškovai nustatė, jog pasirašant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, visas ginčo turtas buvo įregistruotas ne S. A., bet jo motinos O. A. vardu. Ieškovai kreipėsi į O. A., siekdami išsiaiškinti šią situaciją. Pradžioje atsakovė nurodė, jog ji nieko nežino, o ginčo turtas jai nepriklauso. Po kiek laiko ieškovams tapo žinoma, jog atsakovė patalpino turto pardavimo skelbimą www.aruodas.lt internetinėje svetainėje. Ieškovai teigė, kad nors VĮ Registrų centro įraše ginčo turto asmeninės nuosavybės teisės įregistruotos atsakovės vardu, pastaroji šio turto neįsigijo ir nesiekė jo įsigyti. Atsakovė turi savo namus, kuriuose gyveno ir gyvena iki šiol. Tai, kad šiuo metu atsakovė ketina parduoti ginčo turtą – tik patvirtina, kad jis jai nereikalingas, ji nesiekė jo įsigyti, ir neįsigijo. Vertindami tai, kad tikrasis ginčo turto pirkėjas buvo S. A., o atsakovės nuosavybės teisės įregistruotos tik fiktyviai, siekdami apginti savo teises, ieškovai kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu ir prašo teismo pripažinti 2021 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje apsimestine ir atsakovės atžvilgiu negaliojančia, o pirkėjo teises perkelti S. A..

3.       Atsakovė O. A. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini) šiuo metu jai yra (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. A. mirė (duomenys neskelbtini) ir nuo tada ji gyvena viena. Atsakovė teigė, kad ji su sutuoktiniu užaugino tris sūnus, t. y. A. A., V. A. ir S. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Jų šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini) iki vyro mirties, turėjo didelį ūkį, visuomet ūkininkavo. Po sutuoktinio A. A. mirties, ūkis pagal testamentą atiteko S. A.. Atsakovei po sutuoktinio mirties liko tik dalis ūkio, žemės neliko. Kadangi į ūkį atkeliavo gyventi S. su žmona I., atsakovė iš ūkio išėjo. Nuo 2003 m. atsakovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo iš I. A. ir S. A. pagal 2003 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Butas yra trečiame aukšte. Bute yra krosninis šildymas, į buto trečią aukštą iš rūsio yra būtina užsinešti malkų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei kaskart vis sunkiau darosi pačiai savarankiškai užsitikrinti savo gyvenimą šiame bute, sunkoka yra laipioti į trečią aukštą, sunkoka atsinešti malkų, jį pradėjo svarstyti klausimą, kaip galima butų gyventi su kažkuriuo iš sūnų. Sūnus S. A. su savo sutuoktine I. A. kartu nebegyvena nuo 2019 metų. I. A. 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi sūnus S. A. su savo žmona kartu negyveno ir šeimos išsaugoti jau nebeplanavo, buvo pradėta tartis dėl atsakovės galimybės gyventi kartu su sūnumi, kad S. A. padėtų atsakovei buityje. Dėl šios priežasties buvo nutarta, kad reikia įsigyti naujus namus, nes jos butas gyventi jiems abiem kartu netiko. Abu tarėsi ir derino dėl naujo namo pirkimo, kadangi planavo kartu gyventi. Visus pirkimo organizavimo darbus darė jis. Prieš perkant ginčo namą, atsakovė važiavo jį apžiūrėti du kartus, kol apsisprendė, kad to namo nari. Vieną kartą vežė sūnus, o kitą kartą kaimynas. 2021 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (ginčijamas sandoris), kurio pagrindu atsakovė įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. 157/282 dalis žemės sklypo, pastatą – gyvenamą namą, pastatą – ūkinį pastatą ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pas notarę sandorio sudarymui vyko pati atsakovė, kaip buvo pasirašoma sutartis, buvo jos kabinete. S. nuvežė atsakovę pas notarę, tačiau pats į kabinetą nėjo, sandorio sudaryme nedalyvavo. Į ginčo namus įsikraustė su savo baldais ir daiktais bei pradėjo jame gyventi, mokėjo mokesčius ir iki šiol juos moka. Ginčo namo pirkimui atsakovė paskyrė 20 000,00 Eur, kuriuos perdavė S. A. grynais pinigais, jis organizavo sandorio sudarymą. Likusius 27 000,00 Eur namo pirkimui padovanojo pats S. A.. Jis norėjo prisidėti prie namo pirkimo pinigais, kadangi po atsakovės sutuoktinio mirties paveldėjo testamentu visą ūkį, kuri buvo užgyvenę kartu. 2021 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu S. A. ir I. A. pardavė 25 nekilnojamojo turto vienetus už l62 815,00 Eur. Ši sutartis buvo sudaryta su tikslu, kad butų lengviau nutraukti santuoką, nes po sandorio sudarymo buvo atsiskaitoma su kreditoriais, mažėjo dalintino turto masė. Notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią nustatyta, kad iki sutarties pasirašymo S. A. buvo pervesta 40 000,00 Eur avanso į jo sąskaitą, 15 000,00 Eur avanso S. A. ir I. A. buvo perduota grynais. Po sandorio sudarymo S. A. į sąskaitą buvo pervesta dar 17 947,60 Eur. Iš viso iš šio sandorio S. A. gavo (duomenys neskelbtini)447,60 Eur. I. A. gavo 29 000,00 Eur avanso į banko sąskaitą, 15 000,00 Eur avanso grynais kartu su S. A. ir dar 17 947,60 Eur po sutarties sudarymo. Iš viso iš šio sandorio I. A. gavo 54 447,60 Eur. Ši faktinė aplinkybė yra reikšminga tam, kad nustatyti, jog S. A. atsakovei padovanojo 27 000,00 Eur namo pirkimui iš savo asmeninių lėšų, jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui su I. A. ir faktiškai dalinantis turtą. Šiomis asmeninėmis lėšomis jis galėjo disponuoti savo nuožiūra, kaip jam patiko. (duomenys neskelbtini) sūnus S. A. mirė. Marijampoles apylines teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-22-384/2022 dėl santuokos nutraukimo nutraukė mirus S. A.. Po sūnaus mirties, gyvenimas (duomenys neskelbtini) atsakovei pasidarė nepriimtinas ir ji vėl grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), kadangi kiti jos sūnūs gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ginčo namą ji nusprendė parduoti. Jeigu sūnus būtų buvęs gyvas, ginčo namo ji būtų nepardavinėjusi. Šiuo atveju jokio apsimestinio sandorio nebuvo, esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ginčo sandoris buvo tikras ir sukėlė atsakovei teises ir pareigas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas

4.       Nagrinėjamu atveju ieškovai G. A. ir P. A., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. A., pareikštus reikalavimus grindžia 2021 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė O. A. įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (157/282 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neatitiktimi tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Ieškovai tiek ieškinyje, tiek ir savo paaiškinimuose laikosi nuoseklios pozicijos, jog atsakovė O. A. (ieškovų tėvo S. A. motina) yra statytinė, kurios dalyvavimas ginčijamo sandorio sudaryme (dėl nekilnojamojo turto įgijimo) buvo reikalingas pridengiant tikrąją sandorio šalį (tikrąjį pirkėją) – mirusį ieškovų tėvą S. A.. Ieškovų pozicijos esmę sudaro aplinkybė, jog ginčijamame sandoryje dėl nekilnojamojo turto įgijimo tikrasis pirkėjas buvo jų tėvas – S. A.. Ieškovai nurodo, jog turto įsigijimu domėjosi tik S. A., turtas įgytas už jam priklausančias pinigines lėšas, kuris, po ginčijamo sandorio sudarymo, ginčo turte apsigyveno ir turtu naudojosi su sugyventine, atsakovė ginčo turto neįsigijo ir nesiekė jo įsigyti. Atsakovė, ieškovų teigimu, turi savo namus, kuriuose gyveno ir gyvena iki šiol, iš kart po S. A. mirties išreiškė valią parduoti ginčo turtą.

5.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-85-695/2017, 39 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑109‑248/2018, 31 punktas).

6.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi). Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑583‑421/2015; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019).

7.       Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

8.       Iš ginčijamos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties turinio teismas nustatė, kad sandorio kaina sudarė 47 000,00 Eur sumą. Byloje pateiktas „Swedbank“, AB, S. A. priklausiusios sąskaitos išrašas patvirtina, kad ginčo turto pardavėjui R. U. 45 000,00 Eur sumą pervedė S. A.. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija byloje nustatytos aplinkybės, jog su turto pardavėju atsiskaitė S. A., teigia, kad 27 000,00 Eur suma jai buvo padovanota bei įrodinėja, kad ir ji prisidėjo prie turto įsigijimo, perduodama S. A. 20 000,00 Eur sumą. Atsakovės O. A. teigimu, 20 000,00 Eur suma buvo perduota prieš ginčo turto įsigijimą jos (atsakovės) namuose, perduodant pinigines lėšas dalyvavo giminaičiai: sūnus A. A., sūnėnas L. K. bei anūkas R. A.. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad poreikis perduoti pinigus dalyvaujant liudytojams kilo dėl to, kadangi ji turėjo patirties, jog rašytinės sutarties pagrindu perduotų piniginių lėšų grąžinimo klausimas liko neišspręstas.

9.       Kaip matyti iš atsakovės argumentų, atsakovė pripažino faktą, kad ji su buto pardavėju neatsiskaitė – visas reikalingas turto įsigijimui pinigines lėšas turto pardavėjui bankiniu pavedimu sumokėjo S. A.. Atsakovė, kaip jau minėta, teigia, kad S. A. jai padovanojo 27 000,00 Eur sumą, o ji, turėdama tikslą įsigyti ginčo turtą, S. A. perdavė 20 000,00 Eur sumą, kurią pastarasis, jos teigimu, turėjo panaudoti turto įsigijimui.

10.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi ir šiuo atveju sandoriai dėl lėšų tvarkymo (dovanojimo, investavimo, perdavimo patikėjimo teise, saugojimo ir pan.) turėjo būti sudaromi rašytine forma. Teismas pažymi, kad rašytinės sandorių formos reikalavimas ir draudimas remtis liudytojų parodymais šį reikalavimą pažeidus (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) įstatyme nustatyti tam, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose sukurtų daugiau stabilumo, sumažintų ginčų tikimybę bei palengvintų kilusių ginčų sprendimą, o ne tam, kad pasunkintų civilinę apyvartą ir įrodinėjimo procesą. Rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus. Dėl rašytinių įrodymų privalumų, lyginant su liudytojų parodymais, kai kurios aplinkybės, tarp jų – ir sandorio, sudaryto nesilaikius privalomos rašytinės formos, sudarymo ar įvykdymo faktas (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), negali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sąlyga – jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

11.       Aptariamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė O. A. ir S. A. nebuvo sudarę rašytinių tiek dėl 27 000,00 Eur dovanojimo, tiek dėl 20 000,00 Eur sumos perdavimo (investavimo) sutarčių, tačiau, atsakovės nuomone, šie sandorio (be kita ko, jau įvykdyto) trūkumai nedraudžia sutarties sudarymą įrodinėti liudytojų parodymais. Teismas pažymi, jog toks argumentas iš esmės atitinka paminėtą teisinį reguliavimą, tačiau nagrinėjamu atveju dėl dovanojimo sutarties sudarymo jis nėra aktualus, kadangi atsakovė šia įrodinėjimo priemone (liudytojų parodymais) dovanojimo sutarties sudarymo ir įvykdymo faktų neįrodinėjo. Pažymėtina, jog dovanojimo sutarties šalies, kuri yra suinteresuota šios bylos baigtimi, subjektyvūs paaiškinimai negali būti sutapatinami su liudytojų parodymais, kuriems taikytinas objektyvumo kriterijus. Be to, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, 20 000,00 Eur sumos perdavimo fakto nustatymas, remiantis vien suinteresuotų asmenų – artimų atsakovės giminaičių, parodymais, kurie tarpusavyje nesutampa tiek dėl liudytojų atvykimo laiko į atsakovės namus, tiek dėl poreikio S. A. gauti 20 000,00 Eur sumą, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas  pažymi, jog byloje pateiktas S. A. priklausiusios bankinės sąskaitos išrašas patvirtina, kad S. A. disponavo pakankama suma atsiskaityti su turto pardavėju, duomenų apie 20 000,00 Eur sumos panaudojimą byloje nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad atsakovė nėra įrodžiusi jos įrodinėjamos aplinkybės, kad ginčo turto įgijimui buvo panaudotos jos (atsakovės) lėšos, priešingai, byloje įrodyta, kad realizavus S. A. priklausantį turtą, gautos pinginės lėšos buvo panaudotos įsigyjant ginčo turtą (CPK 178 straipsnis).

12.       Dėl šalių valios įsigyti ginčo turtą įgyvendinimo ir to turto savininkų teisių ir pareigų vykdymo, kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004 ir kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010; kt.). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

13.       Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės įgalina išvadą, kad poreikį įsigyti ginčo turtą turėjo S. A., kuris rūpinosi turto paieška, derėjosi su pardavėjo atstovu, sumokėjo avansą ir visą sandorio kainą, po ginčo sandorio sudarymo jame apsigyveno ir tai buvo vienintelė S. A. gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju lemiamos įtakos neturi subjektyvaus pobūdžio atsakovės teiginiai, kad ir ji prieš sudarant ginčo sutartį buvo nuvykusi apžiūrėti turtą, taip pat viešėjusi keletą dienų pas S. A.. Aplinkybę, kad S. A. buvo tikrasis ginčo turto pirkėjas, patvirtina neginčijamas S. A. apsigyvenimo (apsistojimo) ginčo turte faktas. Atsakovė neginčija, kad S. A. apsigyvendavo ginčo turte, šį faktą patvirtino ir liudytoja R. K., tuo tarpu teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. K. nurodė, kad S. A. į namą atsivežė baldus, skalbimo mašiną,  patvirtino, kad S. A. ginčo name gyveno su sugyventine, laikė šunį, ketino pradėti verslą, juo rūpinosi kaip nuosavu turtu, o tuo tarpu atsakovė tik retkarčiais atvažiuodavo į svečius

14.       Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog S. A. realizavo savo, kaip turto savininko, teises ir pareigas. Tuo tarpu, atsakovės ir jos kviestų liudytojų-artimų giminaičių įvardintos aplinkybės apie keletą jai priklausančių daiktų atvežimą į ginčo namą, taip pat nustatyta byloje aplinkybė apie atsakovės turimą turtą-butą, kuris buvo naudojamas kaip atsakovės gyvenamoji vieta, prieštaringi atsakovės argumentai dėl poreikio įsigyti ginčo turtą, epizodinė jame gyvenimo trukmė leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė neturėjo tikslo ar ketinimo įsigyti ginčo turtą.

15.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, jog ginčijama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas per statytinę – atsakovę O. A., siekiant pridengti tikrąjį pirkėją – S. A. (CK 1.87 straipsnis). Dėl to teismas CK 1. 87 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu tenkina ieškovų reikalavimą ir pripažįsta negaliojančia 2021 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustato, kad pirkėjas pagal šį sandorį yra S. A..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinį patenkinus, jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris yra priteisiamas iš pralaimėjusios šalies – atsakovės.

17.       Ieškovai byloje turėjo 2 744,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 990,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 544,50 Eur ieškinio parengimas, 60,50 Eur prašymų dėl informacijos suteikimo institucijoms parengimas, 786,50 Eur atstovavimas keturiuose teismo posėdžiuose, 363,00 Eur baigiamosios kalbos parengimas. Ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos byloje esančiais įrodymais (reg. Nr. CBP-196; DOK-27310).

18.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už teiktą teisinę pagalbą, sprendžia, kad jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, buvo būtinos, pagrįstos bei protingos, todėl yra priteisiamos iš atsakovės ieškovų naudai, t. y. lygiomis dalimis kiekvienam po 1 372,25 Eur (2 744,50 Eur / 2) sumą.

19.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti 2021 m. lapkričio 5 d. nekilnojamojo turto žemės sklypo su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (157/282 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutarties šalies (pirkėjo) apsimestiniu sandoriu.

Pripažinti negaliojančia 2021 m. lapkričio 5 d. nekilnojamojo turto žemės sklypo su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (157/282 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sandorio šalies – pirkėjo (įgijėjo), ir nustatyti, kad turto pirkėjas (įgijėjas) yra S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminės atstovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 1 372,25 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                Egidijus Tamašauskas