Civilinė byla Nr. e2S-1301-1043/2023
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00798-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.1.4; 3.1.7.4; 3.2.6.12.2; 3.3.2.1; 3.3.2.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. papildomos nutarties, bei atsakovės viešosios įstaigos Dzūkijos klubo Dainava atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo F. D. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Dzūkijos futbolo klubui Dainava dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas F. D. (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Dzūkijos futbolo klubo Dainava (toliau – atsakovė) 15 000,00 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu, nurodydama, kad jis priimtas pažeidžiant teismingumą, nes ieškovas, būdamas Tarptautinės futbolo federacijos (toliau – FIFA) oficialiu registruotu tarpininku, privalo vadovautis FIFA įstatais, nustatančiais šalių ginčo nagrinėjimą Sporto arbitražo teisme (toliau – CAS), esančiame (duomenys neskelbtini)).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi paliko nenagrinėtu ieškovo F. D. ieškinį atsakovei VšĮ Dzūkijos futbolo klubui Dainava dėl skolos priteisimo ir išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę su reikalavimais kreiptis į (duomenys neskelbtini)esantį Tarptautinį sporto arbitražo teismą.
3.1. Teismas nurodė, jog ieškiniu keliami reikalavimai kildinami iš ieškovo ir atsakovės 2021 m. vasario 21 d. sudaryto susitarimo dėl futbolininko S. H. perleidimo komisinio atlyginimo. Ieškovas yra FIFA licencijuotas agentas (tarpininkas), o atsakovė Lietuvos futbolo federacijos (toliau – LFF) narė, todėl jų ginčo teismingumas nustatomas pagal taikytinus tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.
3.2. Teismas nurodė, jog siekiant išspręsti ginčus tarp FIFA, asociacijų narių, konfederacijų, lygų, klubų, žaidėjų, pareigūnų, futbolo agentų ir rungtynių agentų, yra pripažįstamas nepriklausomas (duomenys neskelbtini) esantis Tarptautinis sporto arbitražo teismas. FIFA įstatuose reglamentuojama, jog konfederacijos, asociacijos narės ir lygos susitaria pripažinti CAS nepriklausoma teismine institucija ir užtikrina, kad jų nariai, susiję žaidėjai ir pareigūnai laikytųsi CAS priimtų sprendimų, ta pati pareiga taikoma futbolo agentams ir rungtynių agentams, kurie yra licencijuoti FIFA. Kreiptis į įprastus teismus draudžiama, nebent tai konkrečiai numatyta FIFA nuostatuose.
3.3. Teismas nurodė, jog futbolo agentui (ieškovui) ir klubui (atsakovei) nepavykus išspręsti ginčo, kildinamo iš jų 2021 m. vasario 21 d. sudaryto susitarimo dėl futbolininko S. H. perleidimo komisinio atlyginimo, ieškovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į (duomenys neskelbtini) esantį Tarptautinį sporto arbitražo teismą, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 782 straipsnis).
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. priėmė papildomą nutartį, kuria atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo 500,40 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei VšĮ Dzūkijos futbolo klubui Dainava.
4.1. Teismas nurodė, jog atsakovė prašė priteisti iš ieškovo išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudarė 1 016,40 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, bei 36,00 Eur išlaidas už atsiliepimo priedų vertimo paslaugas. Teismas vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais darė išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų už advokatės teisinę pagalbą suma yra nepagrįstai didelė, taip pat atsižvelgė į tai, kad teismas gali nukrypti nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), patvirtintų užmokesčio dydžio rekomendacijų (toliau – Rekomendacija) 2.1 punkte nustatytų maksimalių dydžių atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (CPK 93 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažino iki 500,40 Eur.
4.2. Atsakovės prašymą dėl 36,00 Eur išlaidų už atsiliepimo priedų vertimo paslaugas atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstas, nurodydamas, kad iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog ne tik apmokėjimo už minėtas paslaugas data yra 2023 m. liepos 7 d., bet ir pačios sąskaitos Serija REN Nr. 78/2023 už vertimo paslaugas išrašymo data – 2023 m. liepos 7 d., t. y. po teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties priėmimo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas F. D. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį ir panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. papildomą nutartį dalyje, kurioje atsakovės prašymas tenkintas iš dalies ir priteista iš ieškovo 500,40 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovei, bei atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, o likusią nutarties dalį (kuria atsakovės prašymas netenkintas) palikti nepakeistą. Priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, priimdamas skundžiamą 2023 m. liepos 5 d. nutartį, visiškai nesiaiškino ar ginčo šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą. Tuo klausimu nesudarė ieškovui galimybės pateikti paaiškinimų. Teismas rėmėsi tik visiškai nepagrįstais atsakovės samprotavimais bei FIFA įstatais, LFF įstatais, Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatais. Privačių sporto organizacijų (federacijų) įstatai nėra teisės aktai CPK 3 straipsnio 1 dalies prasme, nes jie nėra priimti kompetentingos valstybės institucijos, jose neįtvirtintos imperatyvios taisyklės. Minėtų organizacijų įstatai nėra ir negali būti laikomi individualaus ginčo šalių arbitražiniu susitarimu.
5.2. Lietuvos Respublikos teismuose yra susiformavusi nuosekli praktika ginčuose, susijusiuose su sportu, kad nesant tarp šalių sudaryto aiškaus arbitražinio susitarimo, ginčai sprendžiami pagal bendrąją teismingumo taisyklę – ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę (CPK 29 straipsnis). Ieškovas nėra nei LFF narys, nei Alytaus apskrities futbolo federacijos narys, ginčas nėra susijęs su nurodytų federacijų priimtais sprendimais, todėl minėti įstatai nagrinėjamu atveju negali būti taikomi.
5.3. Byloje ginčas yra kilęs iš sutartinių santykių dėl skolos priteisimo. Ginčas nėra susijęs su LFF ar Narių įstatų, LFF ar Narių priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų taikymu, ar LFF organų sprendimais, taigi, LFF įstatų 63 straipsnio teisminių procedūrų išimtis netaikoma. Ginčas nėra kilęs tarp asociacijos ir jos narių ar LFF, ginčas nėra susijęs su Asociacijos ir LFF įstatais, taisyklėmis, nutarimais ir sprendimais, nėra susijęs ir su FIFA ir UEFA įstatais, taisyklėmis, direktyvomis, nutarimais, sprendimais, todėl nėra nagrinėtinas arbitraže.
5.4. Atsakovės bei teismo argumentas, jog atsakovė, kaip LFF bei Alytaus apskrities futbolo federacijos narė privalo įrašyti į savo įstatus punktą, nurodantį, jog bet koks kilęs ginčas, susijęs su nacionaliniais reikalais (LFF ar Nario įstatais, taisyklėmis, direktyvomis ir nutarimais, LFF organų sprendimais) gali būti sprendžiamas paskutinėje instancijoje tik CAS, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl egzistuojančios arbitražinės išlygos, kadangi ginčas ne tik kad yra individualaus pobūdžio, kylantis iš sutarties (ne dėl įstatų, taisyklių ir pan.), tačiau ir dėl to, kad pati atsakovė savo įstatuose nėra įrašiusi minėto punkto (atsakovo įstatai – Priedas Nr. 1). Šalių sudarytoje sutartyje nėra net numanomai užsiminta, kad kilę ginčai gali būti sprendžiami kur nors kitur nei teisme. Todėl nėra jokio pagrindo prielaidai, kad ieškovas su atsakove susitarė pašalinti teismo jurisdikciją nagrinėjant ginčus, kylančius iš sutarties, ir ją perduoti arbitražui.
5.5. Teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartyje pateiktas teismo vertinimas, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ieškovo veiksmai, kad esant galiojančiai Tarptautinio sporto arbitražo teismo ((duomenys neskelbtini)) jurisdikcijai šalių ginčui, ieškovas pareiškė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, yra visiškai nepagrįsta, nes tarp šalių nėra sudaryto arbitražinio susitarimo ir ieškovas turėjo teisę reikšti ieškinį teisme.
5.6. Atsakovė, reikšdamas prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu, galėjo numanyti apie tai, kad ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu (t. y. šis teismo sprendimas atsakovui nebuvo siurprizinis), todėl privalėjo pasirūpinti išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo iki ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimo išsprendimo, o ne laukti sau palankaus bylos rezultato ir tik po to atlikti mokėjimą ir pateikti teismui.
6. Atsakovė atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį pakeisti atsižvelgiant į atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovas ieškinyje pats nurodo, kad yra profesionalus futbolo agentas (FIFA licencijos Nr. 40478591). Tokiu būdu, tapdamas ir būdamas licencijuotu FIFA futbolo agentu, ieškovas akceptuoja (CK 6.173 straipsnio 1 dalis) ir įsipareigoja laikytis FIFA priimtų teisės aktų, atitinkamai ir teisės normų, reglamentuojančių ginčų nagrinėjimo tvarką.
6.2. Atsakovė yra Alytaus apskrities futbolo federacijos, kuri yra LFF narė (LFF įstatų 11 straipsnio 1 dalies h punktas) narė, todėl atsakovei, kaip futbolo klubui, ir jos veiklai būdingus reikalavimus nustato ir jų laikymąsi reglamentuoja LFF bei Alytaus apskrities futbolo federacijos (Sporto įstatymo 2 straipsnio 22 punktas, 17 straipsnis, Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatų 3.5.1. punktas) bei FIFA, kurios nare yra LFF, teisės aktai.
6.3. Aplinkybę, kad ieškovas pats pripažįsta esantis licencijuotas FIFA agentas, kad atsakovė yra LFF narė, dėl ko jai, atitinkamai taikomi FIFA teisės aktų reikalavimai, kad ginčas nėra nacionalinis, o kilęs iš užsienio valstybės futbolo agento, licencijuoto FIFA, ir Lietuvoje registruoto futbolo klubo dėl honoraro už futbolo žaidėjo perleidimą kitam užsienyje registruotam futbolo klubui priteisimo bei su tuo susijusių dokumentų (įskaitant ir žaidėją įgijusio užsienio futbolo klubo) išreikalavimo, akivaizdu, kad ginčas yra ne vietinis (nacionalinis), o tarptautinis, kuriam taikomos tiek FIFA teisės normos, tiek ir FIFA įstatuose numatyta ginčų nagrinėjimo tvarka Tarptautiniame Sporto arbitražo teisme. Tokiu būdu teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovas nesilaikė ginčų nagrinėjimo tvarkos arbitraže.
6.4. Atsakovė savo įstatuose nėra įrašiusi punkto, kad bet koks kilęs ginčas, susijęs su nacionaliniais reikalais gali būti sprendžiamas paskutinėje instancijoje tik CAS, tačiau atsakovė, būdama Alytaus apskrities futbolo federacijos nare, atitinkamai LFF nare, yra įsipareigojusi ir įpareigota laikytis LFF ir Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatų, teisės aktų, atitinkamai ir FIFA teisės aktų.
6.5. FIFA agentų veiklą, registraciją, keliamus reikalavimus, atsakomybę, teisę į atlygį reglamentuoja FIFA patvirtintas Futbolo agentų reglamentas, taigi ginčo santykis yra išimtinai susijęs su FIFA taisyklių taikymu, todėl ginčas priklauso išimtinei CAS kompetencijai. Atsižvelgiant į FIFA įstatus ir kitus teisės aktus, CAS kompetencijai, kaip galutinei instancijai, priskirtini visi ginčai tarp FIFA, asociacijų narių, konfederacijų, lygų, klubų, žaidėjų, pareigūnų, futbolo agentų ir rungtynių agentų, nebent įstatuose aiškiai būtų nurodyta kitaip. Pažymėtina, kad FIFA yra sukūrusi įvairiems ginčams nagrinėti privalomus ginčų sprendimų organus, dėl kurių ginčo dalyviai, nesutikdami su šių organų sprendimai, ir norėdami užginčyti privalo kreiptis į CAS. Tokiu būdu aiškinimas, kad CAS nagrinėja tik ginčus dėl FIFA ar LFF įstatų ar priimtų sprendimų, neatitinka nei aukščiau nurodyto reglamentavimo, nei tarptautinės praktikos sporto, įskaitant ir futbolo srityje.
7. Atskiruoju skundu atsakovė VšĮ Dzūkijos futbolo klubas Dainava prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti pilna apimtimi, priteisiant iš ieškovo 1 052,40 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais
7.1. Atsiliepimas į ieškinį nėra mažos apimties, jis pagrįstas ne viena teisės norma. Ginčas reikalauja specialių žinių – kilęs iš konkrečios sporto šakos, kurios dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja įvairūs specialūs teisės aktai. Atsiliepime pasisakyta tiek dėl ieškovo, kaip futbolo agento, pareigas reglamentuojančių teisės normų, tiek dėl sportininko atstovavimo, nuomos, perleidimo privalomų procedūrų ir šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų. Be to, pasisakyta dėl ginčo priskirtinumo arbitražiniam teismui ir atitinkamai ieškinio palikimo nenagrinėtu.
7.2. Vien ta aplinkybė, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu, nėra pagrindas mažinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė, teikdama atsiliepimą elgėsi sąžiningai ir rūpestingai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei pareigomis, nes turėjo pasisakyti ne tik dėl ginčo teismingumo, bet ir dėl ieškinio dalyko ir reikalavimo pagrįstumo.
7.3. Atsakovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, laiku pateikė atsiliepimą į ieškinį bei su atsiliepimu susijusius priedus. Tuo tarpu ieškovas, teigdamas, kad yra licencijuotas FIFA agentas, privalėjo žinoti, kad ieškovo ir atsakovės ginčai privalomai sprendžiami arbitražo teisme. Tokiu būdu ieškovas pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, dėl ko atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas.
7.4. Su skundu pateikia elektroninį laišką, kuris patvirtina, kad advokatė sąskaitą atsakovei išrašė ir išsiuntė dar iki 2023 m. liepos 5 d. nutarties priėmimo, o tai patvirtina, tad nebuvo siekiama dirbtinai padidinti bylinėjimosi išlaidas ir praturtėti ieškovo sąskaita.
7.5. Teismas klaidingai nurodo, kad vertimo paslaugos data sąskaitoje yra nurodyta 2023 m. liepos 7 d., nes ši data yra nurodyta kaip sąskaitos išrašymo data, o ne paslaugų suteikimo data. Paslaugos suteiktos ir sąskaita išrašyta vasaros laikotarpiu, kuris dažnai sutampa su asmenų atostogų laikotarpiu, todėl galimai dėl šios priežasties sąskaita buvo išrašyta vėliau nei suteiktos paslaugos.
8. Ieškovas F. D. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties prašo netenkinti atskirojo skundo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Prašomos priteisti atsakovės išlaidos patirtos jau po teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, priėmimo. Tokiu būdu, jos negali būti priteisiamos CPK 98 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priešingu atveju būtų pateisintas atsakovės piktnaudžiavimas procesu. Žinojimas, kad yra priimtas atsakovei palankus sprendimas, sudaro pagrindą piktnaudžiauti teise į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir sudaro sąlygas nepagrįstai pasipelnyti ieškovo sąskaita – tokia situacija negali būti pateisinama.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartys, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildomu procesiniu sprendimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
11. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė VšĮ Dzūkijos futbolo Dainava įstatus, kuriuo prašo prijungti prie bylos, nes jų pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo. Atsakovė kartu atskiruoju skundu pateikė elektroninį laišką apie advokatės 2023 m. liepos 3 d. atsiųstą PVM sąskaitą faktūrą.
12. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
13. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, be to nebuvo galimybės juos pateikti pirmosios instancijos teismui, sprendžia, kad yra pagrindas pateiktus įrodymus priimti ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus būtent tame teisme, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kuris nurodo esantis FIFA licencijuotas agentas (tarpininkas), licencijos Nr. 40478591, pareiškė ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovės 15 000 Eur komisinį atlyginimą, pagal 2021 m. vasario 21 d. sudarytą susitarimą dėl futbolininko S. H. perleidimo. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovo ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikoms teismams, nes ieškovas, būdamas FIFA oficialiu registruotu tarpininku, privalo vadovautis FIFA įstatais, nustatančiais šalių ginčo nagrinėjimą CAS, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, paliko ieškinį nenagrinėtu (CPK 782 straipsnis).
16. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nesiaiškino ar ginčo šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, nes tarp šalių nebuvo sudarytas arbitražinis susitarimas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ne įstatymais ar teisės aktais, tačiau FIFA įstatais, LFF įstatais, Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatais.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė yra Alytaus apskrities futbolo federacijos narė, kuri yra LFF narė (LFF įstatų 11 straipsnio 1 dalies h punktas). Atsakovei, kaip futbolo klubui, ir jos veiklai būdingus reikalavimus nustato ir jų laikymąsi įgyvendina LFF bei Alytaus apskrities futbolo federacijos norminiai aktai (Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatų 3.5.1. punktas) bei Tarptautinės futbolo federacijos (toliau – FIFA), kurios nare yra LFF ir kiti norminiai aktai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra FIFA licencijuotas agentas (tarpininkas), licencijos Nr. 40478591, todėl ieškovas, būdamas FIFA oficialiu registruotu tarpininku, privalo vadovautis FIFA įstatais ir kitais norminiais aktais.
18. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 10 straipsnyje nustatyta, jog arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis. Arbitražinis susitarimas sudaromas raštu ir laikomas galiojančiu, jeigu: 1) įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu arba 2) sudarytas šalims apsikeičiant raštais (kurie gali būti siunčiami elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas) ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) sudarytas naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti; arba 4) šalys apsikeičia ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, kuriuose viena šalis tvirtina, o kita šalis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimą; arba 5) yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad arbitražinio susitarimo sudarymas inkorporuojant į šalių dokumentus nuorodą į arbitražinį susitarimą iš esmės atitinka Komercinio arbitražo įstatymo įtvirtintus reikalavimus dėl arbitražinio susitarimo formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015). Plėtodamas praktiką dėl arbitražinių susitarimų, inkorporuotų pagal nuorodą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių sudaryta sutartis, kurioje įtvirtinta nuoroda į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu tame dokumente, į kurį nukreipiama, esanti arbitražinė išlyga atitinka Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 39 punktas).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir dėl LFF įstatuose įtvirtintos ginčų sprendimo būdo atitikties Komercinio arbitražo įstatymo įtvirtintiems reikalavimams dėl arbitražinių susitarimų formos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017 17–39 punktus). Kasacinis teismas, aiškindamas FIFA įstatų ir jame nurodytos arbitražinės išlygos privalomumą FIFA narių bei jų narių ir kitų dalyvių tarpusavio ginčams, yra pateikęs išaiškinimą: „Arbitražinio susitarimo formos reikalavimus reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis. Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuoroda šalių sudarytoje sutartyje į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu ta sutartis ar tas dokumentas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus formos reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių sudaryta sutartis, kurioje įtvirtinta nuoroda į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu tame dokumente, į kurį nukreipiama, esanti arbitražinė išlyga atitinka Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (galiojančios redakcijos Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje) nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016, 39 punktas). Lietuvos futbolo federacijos įstatai atitinka rašytinės formos reikalavimą. <...> Ginčų sprendimas CAS arbitraže dėl sporto ginčų specifikos (pvz., poreikio išnagrinėti ginčą itin operatyviai, specializacijos ir kt.) yra nagrinėjamai sričiai įprastas ginčų sprendimo būdas, todėl tokio pobūdžio sąlyga atitinkamos srities profesionalams pati savaime negali būti netikėta ar siurprizinė arba nesąžininga, įskaitant argumentus dėl arbitražo kainos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017 30-32 punktai)
20. Nors nagrinėjamoje byloje šalys nėra sudariusios vieno dokumento, kuriame tiesiogiai arba netiesiogiai būtų įtvirtintas arbitražinis susitarimas, tačiau ieškovo, kaip FIFA licencijuoto agento ir atsakovės, kaip LFF narės, įsipareigojimas laikytis FIFA ir LFF įstatuose nurodytos ginčų sprendimo tvarkos yra galiojantis arbitražinis susitarimas ir atitinka Komercinio arbitražo įstatymo reikalavimus. LFF įstatų 63 straipsnis, pavadintas „Teismo procedūrų išimtys“, nustato, jog LFF nariai, LFF organai, lygos, klubai, žaidėjai, oficialūs asmenys, žaidėjų agentai bet kokį su nacionaliniais reikalais susijusį ginčą, kylantį dėl LFF ar narių įstatų, LFF ar narių priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų ar susijusį su jų taikymu ar LFF organų sprendimais, spręs paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame sporto arbitražo teisme (CAS), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ginčai bus sprendžiami nesikreipiant į bendrosios kompetencijos teismą, išskyrus jeigu FIFA, UEFA, LFF įstatai, taisyklės, reglamentai ar kiti dokumentai nustato kitaip arba (ir) Lietuvos įstatymai tai tiesiogiai draudžia. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, FIFA įstatuose taip pat reglamentuojama, jog konfederacijos, asociacijos narės ir lygos susitaria pripažinti CAS nepriklausoma teismine institucija ir užtikrina, kad jų nariai, susiję žaidėjai ir pareigūnai laikytųsi CAS priimtų sprendimų, ta pati pareiga taikoma futbolo agentams ir rungtynių agentams, kurie yra licencijuoti FIFA. Kreiptis į įprastus teismus draudžiama, nebent tai konkrečiai numatyta FIFA nuostatuose. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė savo įstatuose nėra įrašiusi punkto, jog bet koks kilęs ginčas, susijęs su nacionaliniais reikalais (LFF ar Nario įstatais, taisyklėmis, direktyvomis ir nutarimais, LFF organų sprendimais) gali būti sprendžiamas paskutinėje instancijoje tik CAS. Tačiau atsakovė, būdama Alytaus apskrities futbolo federacijos nare, atitinkamai LFF nare, yra įsipareigojusi ir įpareigota laikytis LFF ir Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatų, norminių aktų, atitinkamai ir FIFA norminių teisės aktų. LFF įstatų 1 straipsnio 4 dalies c punktas nustato, kad LFF yra FIFA ir UEFA narys. Atsižvelgiant į tai, LFF, jos Nariai ir jų organai privalo pripažinti Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS), esančio (duomenys neskelbtini)) jurisdikciją, kaip nustatyta FIFA ir UEFA įstatuose. Kaip minėta, pagal LFF įstatų 63 straipsnį, LFF pripažįsta nepriklausomą Tarptautinį Sporto Arbitražo Teismą (CAS), esantį (duomenys neskelbtini)), kaip tai nurodyta atitinkamose FIFA ir UEFA įstatų nuostatose. Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatų 13.3 punkte numatyta, kad bet koks kilęs ginčas, susijęs su tarptautiniais reikalais (FIFA ir UEFA įstatais, taisyklėmis, direktyvomis, nutarimais ir sprendimais), gali būti sprendžiamas paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS) įsikūrusiame (duomenys neskelbtini)), kaip nustatyta atitinkamose FIFA ir UEFA įstatų (statutų) nuostatuose. LFF įstatai ir Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatų atitinka rašytinės formos reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas taisykles bei jų išimtis, suformuotas FIFA, LFF, taip pat Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatuose, sprendžia, jog šalys yra saistomos arbitražinio susitarimo.
21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog ginčui kilusiam iš sutartinių santykių dėl skolos priteisimo, LFF įstatų 63 straipsnio teisminių procedūrų išimtis netaikoma. Tačiau su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip jau nurodyta aukščiau, ginčas yra kilęs tarp FIFA licencijuoto agento, kuriam privalomi FIFA priimti norminiai aktai, tuo tarpu atsakovei, kaip LFF narės narei, Alytaus apskrities futbolo federacijos narei, taip pat privalomos FIFA nuostatos. Ieškovas klaidingai nurodo, kad ginčas nėra susijęs su FIFA ir UEFA įstatais, taisyklėmis, direktyvomis, nutarimais, sprendimais, todėl nėra nagrinėtinas arbitraže. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Taigi sprendžiant dėl ginčo pobūdžio vertintina ne tik ieškinyje pareikštas reikalavimas ir nurodomas pagrindas, bet ir atsakovo nesutikimo su pareikštu reikalavimu argumentai. Atsakovė nesutikimą su reikalavimu priteisti komisinį atlyginimą už žaidėjo perleidimą, grindžia argumentais, susijusiais su ieškovo kaip žaidėjo agento/tarpininko veiklai keliamais procedūriniais reikalavimais bei tuo, kad ieškovas negali būti laikomas žaidėjo tarpininku/agentu. FIFA agentų veiklą, registraciją, keliamus reikalavimus, atsakomybę, teisę į atlygį reglamentuoja FIFA patvirtintas Futbolo agentų reglamentas, taigi ginčo santykis yra išimtinai susijęs su FIFA taisyklių taikymu. Futbolo agentui (ieškovui) ir futbolo klubui (atsakovei) nepavykus išspręsti ginčo, kildinamo iš jų 2021 m. vasario 21 d. sudaryto susitarimo dėl futbolininko S. H., gimusio (duomenys neskelbtini), perleidimo komisinio atlyginimo, ieškovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į (duomenys neskelbtini)esantį Tarptautinį sporto arbitražo teismą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl papildomo procesinio sprendimo
24. Papildomo procesinio sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
25. Byloje nustatyta, jog atsakovė 2023 m. liepos 7 d. pateikė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriuo prašė priteisti ieškovo 1 052,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 1 016,40 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, bei 36,00 Eur išlaidos už atsiliepimo priedų vertimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, sumažindamas jas iki 500,40 Eur. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, kuriuo prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti pilna apimtimi, priteisiant iš ieškovo 1 052,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, o ieškovas atskiruoju skundu prašė nepriteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
26. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas; 2019 lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019, 23 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 24 punktas ir kt.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
27. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas detalizuotas CPK 98 straipsnyje. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
28. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 numatyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra – 2,5 (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 900,30 Eur, nes atsiliepimą atsakovė pateikė 2023 m. birželio 30 d.). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
29. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudarė 1 016,40 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kai nustatytas maksimalus dydis pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį pateikimą būtų 4 750,75 Eur (2,5 x 1 900,30 Eur). Nagrinėjamu atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovui pateikus ieškinį pirmosios instancijos teisme ir teismui jį priėmus, atsakovei buvo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovė laiku pateikė atsiliepimą į ieškinį bei su atsiliepimu susijusius priedus. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nurodė, jog atsakovės prašoma išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti suma (už pateikimą vieno procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį, nebuvus nei vieno teismo posėdžio) yra nepagrįstai didelė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Byloje pateikta 2023 m. liepos 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 230077 patvirtina, jog advokatė atsakovei pateikė apmokėti 1 016,40 Eur sąskaitą už atsiliepimo į ieškinį dėl skolos priteisimo, kurią atsakovė apmokėjo 2023 m. liepos 6 d. Atsakovo pateiktas atsiliepimas į ieškinį nėra mažos apimties (atsiliepimą sudaro 7 lapai), byla sudėtinga, nes reikalavo specialių žinių, t. y. ginčas kilo dėl konkrečios sporto šakos, kurios dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja įvairūs specialūs teisės aktai. Atsiliepime pasisakyta tiek dėl ieškovo, kaip futbolo agento, pareigas reglamentuojančių teisės normų, tiek dėl sportininko atstovavimo, nuomos, perleidimo privalomų procedūrų ir šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų, pasisakyta ir dėl ginčo priskirtinumo arbitražiniam teismui.
30. Įvertinus nurodytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog atsakovė patyrė 1 016,40 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškinį pateikimo, jos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto nuostatų, t. y. išlaidos atsiliepimo į ieškinį parengimui mažesnės daugiau kaip ketvirtadaliu, nei maksimali rekomenduojama priteisti suma, todėl šios išlaidos pilna apimtimi turi būti priteistos iš ieškovo.
31. Atsakovė atskiruoju skundu taip pat prašė priteisti iš ieškovo 36,00 Eur išlaidas už vertimo paslaugas. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė pateikė sąskaitą už vertimo paslaugas (Sąskaitos Serija REN Nr. 78/2023), kuri buvo išrašyta 2023 m. liepos 7 d., t. y. po pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties priėmimo, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad vertimo paslaugos buvo suteiktos šioje byloje ir, kad jos buvo apmokėtos. Įvertinus tai, kad nutartis, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pastarųjų išlaidų neatlyginimas neatitiktų teisingumo bei protingumo principų.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, atskirųjų skundų argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas papildoma nutartimi sumažindamas atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį, neteisingai įvertino priteistinų advokato išlaidų dydį taip pat nepagrįstai nepriteisė išlaidų vertimo paslaugoms apmokėti, todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 11 d. papildoma nutartis keistina, priteisiant atsakovei iš ieškovo 1 052,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą pateikimo.
35. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties buvo atmestas, o atsakovė pati teikė skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 11 d. papildomos nutarties, į bylos sudėtingumą, į pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijos nustatytą maksimalų dydžio, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, atsakovei priteisia advokato pagalbos išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, 338 straipsniais,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. papildomą nutartį pakeisti ir priteisti iš ieškovo F. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovei viešajai įstaigai Dzūkijos futbolo klubui Dainava, juridinio asmens kodas 303166902, 1 052,40 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt dviejų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo F. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovei viešajai įstaigai Dzūkijos futbolo klubui Dainava, juridinio asmens kodas 303166902, 508,20 Eur (penkių šimtų aštuonių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Anita Sereikienė