Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-360/2013
Teisėja E. Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-32-1-00873-2008-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.;
(S)
1.2.29.3.; 1.2.14.12.; 2.4.6.1.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Violetos Miliuvienės,
sekretoriaujant Ingai Navickienei,
dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,
nuteistajam G. K.,
nuteistojo gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 str. 1 d. – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 str. 1 d. – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Pagal BK 189 str. 1 d., G. K. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 302 str. 1 d., pridėta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 300 str. 1 d., ir subendrinta bausmė G. K. paskirta – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta dalis neatliktos Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-08-31 nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., G. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. K. įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad “G. K. kaltinamas tuo, kad pagrobė, laikė ir panaudojo svetimą dokumentą, t. y. jis, 2008 metų spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kretingalėje, kur ir pats gyveno, pagrobė svetimą E. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė prie savęs ir 2008-10-27 atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priduodamas daiktus lombardo darbuotojui pateikė E. P. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, G. K. kaltinamas tuo, kad suklastojo dokumentą ir realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, t. y. jis, laikotarpyje nuo 2008-10-22 iki 2008-10-27, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo R. Š. priklausančią navigacinę įrangą „Tom Tom“- 2000 litų vertės, pakrovėją – 50 Lt vertės ir atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pateikė svetimą E. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs E. P. vardu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią lombardui pridavė minėtus nusikalstamu būdu gautus daiktus už 100 Lt ir sutartyje pasirašė E. P. vardu“.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį, netaikant G. K. BK 75 str. ir paskirtą septynerių mėnesių bausmę, paskirti atlikti pataisos namuose bei netaikyti BK 64 str. ir nesubendrinti paskirtos bausmės su Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-08-31 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas taikydamas BK 75 str. bei vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrindamas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas. Teismas taikydamas BK 75 str. taikymą motyvavo tuo, jog nors G. K. nusikalto ne pirmą kartą ir teistumas neišnykęs, tačiau anksčiau už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nebuvo teistas, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, be to įvertinta ir nuteistojo šeimyninė padėtis, tai, kad jis turi faktinę šeimą, kartu su sugyventine augina mažametę dukrą, jis yra vienintelis galintis išlaikyti savo šeimą, ir tai, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neabejotinai gali pakenkti kaltinamojo turimiems teigiamiems socialiniams ryšiams su šeima, taip pat ir darbinę veiklą. Pasak prokuroro, G. K. buvo teistas anksčiau net tris kartus. Du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus (nesunkų ir apysunkį nusikaltimus), vieną kartą už neatsargų nusikaltimą. Nusikaltimus, už kurių padarymą nuteistas pagal skundžiamą nuosprendį, G. K. padarė teistumui neišnykus. Taigi, G. K. yra laikomas recidyvistu BK 27 str. prasme. Pažymi, kad nuteistajam jau buvo taikytas BK 75 str., tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nevykdė ir bausmės vykdymas buvo panaikintas. Be to, G. K. buvo pasislėpęs, siekdamas išvengti atlikti jam pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-08-31 nuosprendį paskirtą bausmę, ir tik 2012-06-17 ją atliko. Apylinkės teismo teiginys, kad anksčiau panašaus pobūdžio nusikaltimų jis nėra padaręs, negali būti traktuotina kaip aplinkybė, kurį leistų manyti, kad G. K. tikslinga yra taikyti BK 75 str., nes anksčiau jis buvo nuteistas ir už sunkesnį, t. y. apysunkį nusikaltimą. Tai, kad nuteistasis naujų nusikaltimų nepadarė taip pat nesudaro pagrindo taikyti jam BK 75 str. Aplinkybės susijusios su šeimynine padėtimi bei darbine veikla, akivaizdžiai nėra pakankamos, pagrįstam manymui, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl, prokuroro įsitikinimu, G. K. atžvilgiu taikyti BK 75 str. nebuvo teisinio pagrindo.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taikydamas BK 64 str. 1 d., 3 d. ir subendrindamas paskirtą bausmę su Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-08-31 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi, nes G. K. bausmę, paskirtą pagal minimą nuosprendį jau buvo atlikęs, o nusikalstamas veikas už kurias yra nuteistas pagal skundžiamą nuosprendį padarė iki to momento, kuomet jis buvo lygtinai paleistas, neatlikęs 6 mėnesių ir 15 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisė į nešališką teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose aiškinama, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-527/2010).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad visos byloje nustatytos aplinkybės turi būti nurodytos teismo priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje. BPK 305 str. 1 d., nustatančioje apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, nurodyta, kad šioje nuosprendžio dalyje išdėstoma: 1) įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir surašydamas nuosprendį, šias nuostatas pažeidė. Byloje priimtas procesinis dokumentas – nuosprendis – neatitinka BPK 302–307 straipsniuose numatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 305 str. nuostatų, įrodymų neanalizavo, nuosprendyje išsamaus jų vertinimo nepateikė, nedėstė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog šiuo atveju teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės identiškai perrašytos iš kaltinamojo akto. Nors iš rezoliucinės nuosprendžio dalies galima suprasti, jog pirmosios instancijos teismas G. K. pripažino kaltu tik pagal BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., o pagal BK 189 str. 1 d. išteisino, nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje vis dėlto perrašė kaltinimą nuo kaltinamojo akto. Taip ir lieka neaišku už ką pirmosios instancijos teismas G. K. nuteisė, už ką išteisino, kadangi teismas neatskleidė bylos faktinių aplinkybių. Apylinkės teismas visiškai teisine prasme neįvertino nuteistojo veiksmų.
Iš šių duomenų visumos kolegija daro išvadą, jog šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas, neobjektyvus ir turintis išankstinę nuomonę teismas – baudžiamąją bylą, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, nagrinėjo paviršutiniškai, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išsamiai netyręs ir neanalizavęs bylos įrodymų. Šie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai, kolegijos nuomone, negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kadangi apylinkės teismas visiškai teisine prasme neįvertino nuteistojo veiksmų ir šių pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištaisyti nėra galimybių. Šį klausimą iš esmės išsprendus apeliacinės instancijos teismui, proceso dalyviai nebetektų galimybės šio teismo sprendimą skųsti apeliaciniu skundu, tokiu būdu negalėtų tikėtis, kad bus apeliacine tvarka patikrintos nustatytos bylos faktinės aplinkybės, paliekant jiems galimybę savo teises ginti tik kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais.
Kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nuosprendis naikinamas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kartu kolegija konstatuoja, jog nustačius, kad apylinkės teismas buvo objektyviai šališkas ir šiuo pagrindu panaikinus nuosprendį bei bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl apeliaciniame skunde nurodytų galimų pažeidimų, susijusių su nuteistajam skirta bausme bei dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų klausimų. Visas apeliaciniame skunde nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Kolegijos pirmininkas Savinijus Katauskas
Teisėjai Eduardas Maškevičius
Violeta Miliuvienė