Civilinė byla Nr. e2A-1079-590/2019 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00670-2017-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6.;

2.3.5.2.1.; 3.2.7.1.; 3.2.3.2.; 3.1.5.2.; 2.3.4.2.;

2.3.4.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. U. (V. U.) ir atsakovės D. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. U. ieškinį atsakovei D. U. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo bei atsakovės D. U. priešieškinį ieškovui V. U. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Luminor bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų komunalinis ūkis“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. U. prašė:

1.1.       nutraukti šalių santuoką, nenurodant santuokos iširimo priežasčių;

1.2.       po santuokos nutraukimo atsakovei palikti jos ikisantuokinę pavardę J.;

1.3.       priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti;

1.4.       nepilnamečių vaikų V. U. ir E. A. U. (U.), T. U. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove;

1.5.       nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1.5.1.                       ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais, kuomet ieškovas grįžta iš užsienio į Lietuvos Respubliką, paimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą;

1.5.2.                       bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, tėvų vasaros atostogų su nepilnamečiais vaikais metu. Šiomis dienomis bendravimas su šalių vaikais vyksta pagal, atitinkamai švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su nepilnamečiais šalių vaikais nustatytą tvarką;

1.5.3.                       apie ketinimą praleisti su nepilnamečiais šalių vaikais nurodytas savaitgalio ir / ar darbo dienas ieškovas informuoja atsakovę trumpąją mobiliojo ryšio žinute (toliau – SMS) žinute, per „Skype“, „Viber“ ar „Facebook messenger“ programas prieš 5 kalendorines dienas;

1.5.4.                       ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais lyginių metų pirmąją ir antrąją šv. Velykų dieną ir moksleivių pavasario (šv. Velykų) atostogų metu pasiimdamas šalių nepilnamečius vaikus iš šalių sutartos vietos, šventinės dienos išvakarėse 19 val., ar kitu šalių sutartu laiku ir grąžindamas į šalių sutartą vietą paskutinės šv. Velykų atostogų dienos 20.00 val., ar kitu šalių sutartu laiku;

1.5.5.                       ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais nelyginių metų gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (šv. Kalėdos) ir moksleivių žiemos atostogų metu pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš šalių sutartos vietos gruodžio 23-ąją 18.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku ir grąžindamas nepilnamečius vaikus į šalių sutartą vietą paskutinės Kalėdų atostogų dienos 20.00 val., ar kitu šalių sutartu laiku;

1.5.6.                       vaikų rudens atostogas (šio punkto nuostatos netaikomas vaikų pavasario, žiemos, vasaros atostogoms), skaičiuojant nuo kiekvienų mokslo metų pradžios, nelyginiais metais su nepilnamečiais vaikais turi teisę praleisti ieškovas, lyginiais metais – atsakovė. Kiekvienas sekančias mokslo metų vaikų rudens atostogas pasikeisdami, praleidžia kitas iš tėvų – jeigu vienas atostogas su nepilnamečiais vaikais praleidžia su ieškovu, tai kitas – su atsakove ir taip toliau. Nepilnamečius šalių vaikus ieškovas pasiima pirmąją priklausančių atostogų dieną iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžina paskutinę priklausančių atostogų dieną iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą;

1.5.7.                       vaikų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino vienas iš kito, nepilnamečių vaikų ar iš ugdymo įstaigos. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką;

1.5.8.                       apie ketinimą praleisti su nepilnamečiais vaikais nurodytas švenčių ir moksleivių atostogų dienas ieškovas informuoja atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų;

1.5.9.                       ieškovas kiekvienais metais turi teisę su nepilnamečiais vaikais praleisti vasaros atostogas vieną kartą 30 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba dalimis. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką suderina nuo einamųjų metų gegužės 1 d. iki birželio 1 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko;

1.5.10.                      bet kuris iš tėvų savo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu, SMS žinute, per „Skype“, „Viber“ ar „Facebook messenger“ programėles, ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu, SMS žinute, per „Skype“, „Viber“ ar „Facebook messenger“ programėles) kitos šalies sutikimą‘

1.5.11.                      ieškovui bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu nusprendus su vaikais išvykti į užsienio valstybę atsakovė perduoda ieškovui, ar jo nurodytam asmeniui nepilnamečių vaikų kelionei į užsienį reikiamus dokumentus (pasus, gimimo liudijimus ir kt.), daiktus;

1.5.12.                       kiekvienas iš tėvų turi užtikrinti galimybę kitam iš tėvų nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais šalių vaikais telefonu, per „Skype“, „Viber“ ar „Facebook messenger“ programas ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis;

1.5.13.                       atsakovė informuoja ieškovą apie šalių nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigą, mokymosi pasiekimus, lankomus būrelius ir jų grafikus, teikia informaciją apie šalių nepilnamečių vaikų gydymo įstaigas, šeimos gydytojus, vaikų sveikatos būkles, taikomą gydymą, kitus svarbius vaikų gyvenimo įvykius;

1.5.14.                       esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute, per „Skype“, „Viber“ ar „Facebook messenger“  programas, ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks nepilnamečių vaikų interesams.

1.6.       Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo 2016-02-20;

1.7.        Bendrą santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis:

1.7.1.                       natūra atsakovei priteisti: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį bute esančių kilnojamųjų daiktų, kurių bendra rinkos vertė sudaro 15 875 Eur, taip pat lovą (1 200 Eur vertės), siurblį (600 Eur vertės), plyteles raudonas su auksiniu raštu 15 vnt. (150 Eur vertės);

1.7.2.                        natūra ieškovui priteisti: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį bute esančių kilnojamųjų daiktų, kurių bendra rinkos vertė sudaro 15 875 Eur, 0.1660 ha ploto žemės sklypą, ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), su juose esančiais visais kilnojamaisiais daiktais;

1.8.       priteisti ieškovui pareigą vykdyti įsipareigojimus kreditoriui AB „Luminor Bank“ pagal 2005-05-30 kredito sutartį Nr. BK 05/05/05/213D, šalių prievolę kreditoriui paliekant solidaria;

1.9.       priteisti iš atsakovės ieškovui ½ dalį jo sumokėtos sumos vykdant solidarią prievolę AB  „Luminor Bank“ pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. LL 07/08/68D už laikotarpį nuo 2016-02-20 (ginčo šalių gyvenimo skyrium pradžios) iki 2017-11-14, kas sudaro 18 075,24 Eur;

1.10.       priteisti iš atsakovės ieškovui 212,14 Eur kompensaciją už jo sumokėtą įsiskolinimą AB „Energijos skirstymo operatoriui“ už name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovės suvartotą ir deklaruotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2016-02-20 iki 2017-11-15;

1.11.       priteisti iš atsakovės ieškovui 733,98 Eur kompensaciją už jo sumokėtą įsiskolinimą UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovės suvartotą ir deklaruotą šaltą vandenį laikotarpiu nuo 2016-02-20 iki 2017-11-15;

1.12.       priteisti iš atsakovės ieškovui 110,62 Eur kompensaciją už jų solidarios prievolės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 221,23 Eur skolą už atliekų surinkimą ir vandens pardavimo pastoviąją kainą už namo, esančio (duomenys neskelbtini), susidariusią už laikotarpį nuo 2016-02-20 iki 2018-01-10, įvykdymą už atsakovę;

1.13.       įskaityti šalių tarpusavyje mokėtinas kompensacijas ir iš atsakovės ieškovui priteisti 1 799,49 Eur kompensaciją;

1.14.       nustatyti atsakovei pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos mokėti AB „Energijos skirstymo operatoriui“ už tiekiamą elektrą (išskyrus ieškovo iki 2018-02-01 sumokėtas sumas) namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini);

1.15.       nustatyti atsakovei pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo mokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už tiekiamą šaltą vandenį (išskyrus ieškovo iki 2018-02-01 sumokėtas sumas) namui, esančiam (duomenys neskelbtini);

1.16.       nustatyti atsakovei ir ieškovui pareigą nuo 2016-02-20 (ginčo šalių gyvenimo skyrium pradžios) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo lygiomis dalimis mokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už teikiamas paslaugas (išskyrus šaltą vandenį ir ieškovo iki 2018-02-01 sumokėtas sumas) namui, esančiam (duomenys neskelbtini);

1.17.       nustatyti atsakovei pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos mokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už atsakovės suvartotą šaltą vandenį (išskyrus ieškovo iki 2018-02-01 sumokėtas sumas) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kas 2018-06-30 sudarė 151,64 Eur;

1.18.       nustatyti atsakovei pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo mokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už jos suvartotą karštą vandenį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kas 2018-06-30 sudarė 308,03 Eur;

1.19.       nustatyti šalims pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo lygiomis dalimis mokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už teikiamas paslaugas (išskyrus šaltą ir karštą vandenį) butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kas 2018-06-30 sudarė 2 282,75 Eur;

1.20.       teismui netenkinus ieškovo reikalavimų dėl turto nekilnojamojo turto natūra padalinimo, priteisti iš atsakovės ieškovui ½ dalį ieškovo sumokėtos sumos vykdant solidariąją prievolę kreditoriui AB „Luminor Bank“ pagal 2005-05-30 kredito sutartį Nr. BK 05/05/213D už atsakovę už laikotarpį nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kas 2018-07-23 sudarė 4 021,91 Eur;

1.21.       priteisti iš atsakovės ieškovui 5 proc. metinės palūkanas už ieškovui priteistą piniginę kompensaciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad 2001-02-15 sudarė santuoką su atsakove. Santuokoje gimė trys nepilnamečiai vaikai: V. U., E. A. U. ir T. U. Ieškovas šeimai skyrė visą dėmesį, tačiau atsakovė nebuvo lojali. Santuoka iširo dėl atsakovės santuokinės neištikimybės. Šalių santuoka faktiškai iširo, kai atsakovė 2016-02-20 išsikraustė gyventi atskirai į šalims priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvendama bute nemokėjo komunalinių mokesčių, dėl ko susidarė įsiskolinimas UAB „Elektrėnų komunaliniam ūkiui“ – 2017-02-28 įsiskolinimas sudarė 1 452,08 Eur. Ieškovui išvykus į užsienį dirbti, atsakovė iš šalims priklausančio buto atsikraustė į šalims priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvendama name ieškovė taip pat nemokėjo komunalinių mokesčių, dėl ko susidarė 1 167,36 Eur įsiskolinimas, kurį ieškovas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Šalių vaikai gyvena kartu su atsakove. Ieškovas dirba užsienyje, daug keliauja darbo reikalais. Kadangi atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, Lietuvoje būna vieną ar du kartus per mėnesį, jo atvykimai į Lietuvą siejami su darbo komandiruotėmis, todėl bendrauti su vaikais pagal griežtą iš anksto nustatytą grafiką jis negalėtų. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimas išspręstas Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-06 išduotu teismo įsakymu Nr. eL2-4411-239/2016, kuriuo nutarta išieškoti iš ieškovo po 190 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Ieškovei 2016-02-20 išsikrausčius su vaikais iš šalims priklausančio gyvenamojo namo, šalys nustojo kartu gyventi bei vesti bendrą ūkį, todėl šalių santuoka faktiškai iširo nuo 2016-02-20. Nurodė, kad santuokoje įgijo tokį dalintiną turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 750 Eur; nekilnojamojo turto kompleksą, kurį sudaro 0,1660 ha ploto žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bendros 90 000 Eur vertės; lovą (1 200 Eur vertės), dulkių siurblį (600 Eur vertės), 15 vnt. plytelių raudonų su auksiniu raštu bendros (150 Eur vertės). Šalys turi bendrą kreditorių – AB „Luminor Bank“, kuriam turi skolą pagal 2005-05-30 kredito sutartį Nr. BK 05/05/05/213D, kuri buvo suteikta žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. Dalinant turtą natūra prašo jam priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei pareigą vykdyti solidarią prievolę bankui, o atsakovei – butą ir nurodytus kilnojamuosius daiktus, kurie yra pas atsakovę. Gyvenamasis namas nevisiškai įrengtas, atsakovė nevykdo prievolės bankui pagal kredito sutartį, nemoka už jai teikiamas komunalines paslaugas, kas rodo, kad atsakovei priteisus gyvenamąjį namą ji nesugebės jo išlaikyti ir vykdyti įsipareigojimų kreditoriui. Priteisus aptartą turtą ieškovui iš ieškovo atsakovei priteistina 17 332,49 Eur kompensacija už mažesnę jai tenkančio bendro turto dalį. Po to, kai 2016-02-20 šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovė nevykdė įsipareigojimų bankui ir ieškovas iš savo asmeninių lėšų sumokėjo skolos dalį bankui – 36 150,48 Eur už laikotarpį nuo 2016-02-20 iki 2017-11-14. Nuo 2016-02-20 tik atsakovė vartoja ginčo namui patiektą elektros energiją ir vandenį, kitas paslaugas ir už jas privalo atsiskaityti su paslaugų tiekėjais. Atsakovei nevykdant šių prievolių, ieškovas iš asmeninių lėšų atsiskaitė su paslaugų teikėjais, todėl atsakovė turi kompensuoti jai tenkančią dalį.

3.       Atsakovė su atsakovo ieškiniu nesutiko bei padavė priešieškinį. Priešieškiniu prašė:

3.1.       šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės;

3.2.       po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes;

3.3.       priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

3.4.       vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove;

3.5.       padidinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-06 išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4411-239/2016 priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės;

3.6.       nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką – ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, kuomet grįžta į Lietuvą, nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos sekmadienį iki 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą;

3.7.       santuokoje įgytą turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo ir:

3.7.1.                       atsakovei priteisti ¾ dalis bendro turto, ieškovui – ¼ dalį bendro turto;

3.7.2.                       natūra atsakovei priteisti 0,1660 ha ploto žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovui priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini);

3.7.3.                       priteisti iš ieškovo atsakovo 1 650 Eur kompensaciją už ieškovo parduotą be atsakovės žinios ir sutikimo transporto priemonę „Mitsubishi Grandis“;

3.7.4.                       priteisti vaikams iš ieškovo 15 520 Eur pašalpą ir įpareigoti ieškovą, gavus Airijos valstybės Leterkenio m. Donegalo grafystės Išmokų vaikams skyriaus vaikams išmokėtas pašalpas, 2 dienų laikotarpyje pervesti jas į atsakovės asmeninę sąskaitą;

3.7.5.                      kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Luminor Bank“ pagal 2005-05-30 kredito sutarti Nr. BK 05/05/05/213D, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ pripažinti solidariomis atsakovės ir ieškovo prievolėmis.

4.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo santuokinės neištikimybės, savanaudiškumo, dažnų nesutarimų dėl vaikų auklėjimo būdų. Dėl tokio ieškovo elgesio atsakovė patyrė neturtinę žalą. Vaikai faktiškai gyvena su atsakove. Priteistas išlaikymas vaikams po 190 Eur kas mėnesį per mažas. Vaikai auga, didėja jų poreikiai. Kiekvieną mėnesį vieno vaiko išlaikymui reikia virš 500 Eur. Vieno vaiko maistui per mėnesi išleidžiama apie 200 Eur. Nemaža dalis lėšų skiriama vaikų lavinimosi priemonėms. Rūbams bei avalynei per mėnesi reikia skirti apie 100 Eur. Lėšų reikia skirti vaistams, gydymui susirgus, vitaminams, vizitams pas medikus, kas sudaro apie 60 Eur į mėnesį. Išlaidos higienos ir buitinėms reikmėms – ne mažiau kaip 30 Eur per mėnesį. Išlaidos už komunalinėms paslaugas vidutiniškai vaikui – apie 80 Eur mėnesiui. Viešajam transportui reikia 6 Eur, kurui papildomai apie 20 Eur. Kirpykla mėnesiui apie 10 Eur. Tam, kad sutaupytų vaikų vasaros atostogoms, turi kas mėnesį skirti po 30 Eur. Dukrai V. ir sūnui E. į mokyklą kasdien duoda po 2 Eur dienpinigių. Vaikams būtina lietuvių kalbos, matematikos korepetitorių pagalba. V. reikalinga psichologo pagalba. Vaikams būtinos didesnės išlaidos laisvalaikiui. V. reikalingos odontologo paslaugos, būtina statyti breketus, jai diagnozuota stuburo skoliozė ir išvarža, dėl ko rekomenduotina lankyti baseiną, masažus, mankštas; sūnui E. A. reikalingos odontologo paslaugos – protezavimas, implantai, taip pat breketai; dukrai T. reikalingos odontologo paslaugos dėl diagnozuoto karieso, būtinos logopedo paslaugos, turi silpną imunitetą, nes dažnai serga peršalimo ligomis. Atsakovės pajamas sudaro apie 550 Eur darbo užmokestis, taip pat apie 600 Eur pajamos iš darbo pagal verslo liudijimą. Ieškovo turtinė padėtis geresnė, nes ieškovas dirba ir gyvena Airijoje, jo darbo užmokestis – apie 3 000 Eur per mėnesį. Ieškovas dažnai savaitgaliais grįžta į Lietuvą, todėl nustatytina aiški jo bendravimo su vaikais tvarka. Butas ir žemės sklypas su gyvenamuoju namu dalintinas nelygiomis dalimis, kadangi su atsakove lieka gyventi trys vaikai. Vaikams reikalingi atskiri kambariai, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos mokymuisi ir poilsiui. Ieškovas gyvena Airijoje, namu nesinaudoja. Namą išlaikyti pajėgi. Ieškovo nurodyta lova yra bute, dulkių siurblys atiduotas atsakovei atsakovės darbdavio, plytelės yra name, todėl ieškovui priteisus butą, ir prašant padalinti šiuos daiktus, minėti daiktai priteistini ieškovui. Ieškovas be atsakovės žinios ir sutikimo pardavė santuokoje įgytą transporto priemonę „Mitsubishi Grandis“, pinigų gautų už transporto priemonę nedavė. Ieškovas, pardavęs Transporto priemonę, gavo 3 300 Eur. Šeimai gyvenant Airijos Respublikoje, atsakovė buvo pateikusi prašymą Donegalo grafystės Išmokų vaikams skyriui skirti nepilnamečiams vaikams pašalpą. Atsakovė 2017-02-27 gavo pranešimą, kad prašymas buvo patenkintas ir į ieškovo sąskaitą, buvo pervesta iš viso 17 020 Eur išmokos vaikams. Ieškovas pinigų atsakovei nepervedė. Visos išmokos, susijusios su vaikų išlaikymu, turi būti grąžintos vaikams. Į ieškovo sąskaitą nuo 2017-08-01 vaikų fondas Airijoje perveda po 280 Eur kas mėnesį. Į ieškovo sąskaitą yra pervesta 20 520 Eur vaikų pinigų. Ieškovas atsakovei pervedė 5 000 Eur vaikų pinigų, todėl skola sudaro 15 520 Eur.

5.       Ieškovas su priešieškinio reikalavimu dėl išlaikymo vaikams padidinimo nesutiko ir nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl vaikų poreikių, įskaitant ir specialiuosius, egzistavo priimant teismo įsakymą. Visų vaikų poreikiams tenkinti reikia apie 1 068 Eur per mėnesį. Patenkinus atsakovės reikalavimus ir padidinus iš jo priteistą išlaikymą vaikams po 250 kiekvienam vaikui per mėnesį, ieškovui tektų apie 70 proc. vaikų išlaikymo naštos. Ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, o atsakovės padėtis pagerėjo –atsakovė pradėjo dirbti ir gauti pajamas. Nesutikdamas su atsakovės reikalavimu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nurodė, kad dalinant turtą sprendžiami sutuoktinių, bet ne jų vaikų turtiniai klausimai ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nesutikdamas su reikalavimu kompensuoti atsakovei bendro turto sumažinimą pardavus transporto priemonę nurodė, kad transporto priemonę pardavė už 3 300 Eur šalims dar gyvenant kartu ir atsakovė negalėjo to nežinoti. Pardavęs transporto priemonę, ieškovas davė atsakovei lėšų kitai transporto priemonei įsigyti ir ji įsigijo automobilį „Ford Galaxy“, kurį pati pardavė be ieškovo žinios. Nesutikdamas su atsakovės reikalavimu priteisti iš jo 15 020 Eur Airijos valstybės Leterkenio m. Donegalo grafystės išmokų vaikams skyriaus išmokėtas lėšas nurodė, kad 2017 m. kovo ir balandžio mėnesiais į jo sąskaitą buvo pervesta 17 020 Eur vaikams skirtų lėšų. Aptartas lėšas skyrė išimtinai vaikų poreikiams. Sūnus lanko buriavimo treniruotes, todėl iš vaikams skirtų lėšų pirko sūnui burlentę (2 464 Eur). Nuo 2017m. liepos iki rugsėjo menė. atsakovei pervedė 5 000 Eur vaikų pinigų. Iš viso panaudota 11 679,18 Eur vaikų pinigų. Likusius pinigus naudoja vaikų poreikiams tenkinti.

6.       Trečiasis asmuo AB „Luminor bank“ prašė šalis palikti solidariais skolininkais. Sutiko su ieškovo reikalavimu, kad bankui įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

7.       Trečiasis asmuo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nurodė, kad sutuoktinių skolos po santuokos nutraukimo dalintinos lygiomis dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

8.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

8.1.       šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

8.2.       po santuokos nutraukimo atsakovui paliko santuokinę pavardę;

8.3.       nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove;

8.4.       nustatyti ieškovo (tėvo, gyvenančio skyrium) bendravimo su vaikais tvarką:

8.4.1.                       ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais, kuomet ieškovas grįžta iš užsienio į Lietuvą, paimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą;

8.4.2.                       bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, tėvų vasaros atostogų su nepilnamečiais vaikais metu. Šiomis dienomis bendravimas su šalių vaikais vyksta pagal, atitinkamai švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su nepilnamečiais šalių vaikais nustatytą tvarką;

8.4.3.                       apie ketinimą praleisti su nepilnamečiais šalių vaikais nurodytas savaitgalio ir / ar darbo dienas ieškovas informuoja atsakovę SMS žinute, per „Skype“, „Viber“ ar „Facebook messenger“ programas prieš 5 kalendorines dienas;

8.4.4.                       ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais lyginių metų pirmąją ir antrąją šv. Velykų dieną ir moksleivių pavasario (Velykų) atostogų metu pasiimdamas šalių nepilnamečius vaikus iš šalių sutartos vietos, šventinės dienos išvakarėse 19 val., ar kitu šalių sutartu laiku ir grąžindamas į šalių sutartą vietą paskutinės Velykų atostogų dienos 20 val., ar kitu šalių sutartu laiku;

8.4.5.                       ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais nelyginių metų gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (šv. Kalėdos) ir moksleivių žiemos atostogų metu pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš šalių sutartos vietos gruodžio 23-ąją 18 val. ar kitu šalių sutartu laiku ir grąžindamas nepilnamečius vaikus į šalių sutartą vietą paskutinės Kalėdų atostogų dienos 20 val., ar kitu šalių sutartu laiku;

8.4.6.                       vaikų rudens atostogas (netaikoma vaikų pavasario, žiemos, vasaros atostogoms), skaičiuojant nuo kiekvienų mokslo metų pradžios, nelyginiais metais su nepilnamečiais vaikais turi teisę praleisti ieškovas, lyginiais metais – atsakovė. Kiekvienas sekančias mokslo metų vaikų rudens atostogas pasikeisdami, praleidžia kitas iš tėvų – jeigu vienas atostogas su nepilnamečiais vaikais praleidžia ieškovas, tai kitas – atsakovė ir taip toliau. Nepilnamečius šalių vaikus ieškovas pasiima pirmąją priklausančių atostogų dieną iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžina paskutinę priklausančių atostogų dieną iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą;

8.4.7.                       vaikų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino vienas iš kito, nepilnamečių vaikų ar iš ugdymo įstaigos. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką;

8.4.8.                       apie ketinimą praleisti su nepilnamečiais vaikais nurodytas švenčių ir moksleivių atostogų dienas ieškovas informuoja atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų;

8.4.9.                       ieškovas kiekvienais metais turi teisę su nepilnamečiais vaikais praleisti vasaros atostogas vieną kartą 30 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba dalimis. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką suderina nuo einamųjų metų gegužės 1 d. iki birželio 1 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko;

8.4.10.                       bet kuris iš tėvų savo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu, SMS žinute, per „Skype“, „Viber“ ar „Facebook messenger“ programėles, ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu, SMS žinute, per „Skype“, „Viber“ ar „Facebook messenger“ programėles) kitos šalies sutikimą;

8.4.11.                       ieškovui bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu nusprendus su vaikais išvykti į užsienio valstybę atsakovė perduoda ieškovui, ar jo nurodytam asmeniui nepilnamečių vaikų kelionei į užsienį reikiamus dokumentus (pasus, gimimo liudijimus ir kt.), daiktus;

8.4.12.                       kiekvienas iš tėvų turi užtikrinti galimybę kitam iš tėvų nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais šalių vaikais telefonu, per „Skype“, „Viber“ ar „Facebook messenger“ programas ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis;

8.4.13.                       atsakovė informuoja ieškovą apie šalių nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigą, mokymosi pasiekimus, lankomus būrelius ir jų grafikus, teikia informaciją apie šalių nepilnamečių vaikų gydymo įstaigas, šeimos gydytojus, vaikų sveikatos būkles, taikomą gydymą, kitus svarbius vaikų gyvenimo įvykius;

8.4.14.                       esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute, per „Skype“, „Viber“ ar „Facebook messenger“ programas, ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks nepilnamečių vaikų interesams.

8.5.       Pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-06 išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4411-239/2016 priteisto išlaikymo vaikams dydį ir nustatyti, kad ieškovas teikia po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2018-03-05 iki vaikų pilnametystės, pavedė atsakovei vaikams skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise;

8.6.       ieškovui priteisė 1/3 dalį bendro turto, kas sudaro 25 662,72 Eur,, atsakovei priteisė 2/3 dalis turto, kas sudaro 51 325,44 Eur:

8.6.1.                       ieškovui natūra priteisė 33 700 Eur vertės turtą: 3 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), lovą, dulkių siurblį; 15 vnt. plytelių raudonų su auksiniu raštu;

8.6.2.                       atsakovei natūra priteisė 43 288,16 Eur vertės turtą: 0,1660 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini);

8.7.       iš ieškovo atsakovei priteisė 8 037,28 Eur kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią mažesnę turto dalį;

8.8.       atsakovei priteisė pareigą vykdyti solidarią prievolę kreditoriui AB „Luminor bank“ pagal 2005-05-31 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/213D;

8.9.       priteisė ieškovui iš atsakovės 17 500 Eur kompensaciją už bendros prievolės pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. LL 07/08/68D įvykdymą asmeninėmis lėšomis;

8.10.       priteisė atsakovei iš ieškovo 13 771,32 Eur Airijos valstybės Leterkenio m. Dinegalo grafystės Išmokų vaikams skyriaus išmokėtą pašalpą vaikams;

8.11.       2 797,23 Eur skolą kreditoriui UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ padalino lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovo ir atsakovės priteisė po 1 398,62 Eur;

8.12.       priėmė šalių atsisakymą nuo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylą aptartoje dalyje nutraukė;

8.13.       priteisė iš atsakovės ieškovui 977,40 Eur bylinėjimosi išlaidų;

8.14.       priteisė iš atsakovės 1 312 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei;

8.15.       priteisė iš ieškovo 259 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9.       Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2001-02-15. Šalys pripažino, kad santuoka faktiškai iširusi. Dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą. Teismo posėdyje šalys prašė teismo sprendime nenurodyti aplinkybių, patvirtinančių sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Teismo posėdyje atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendė, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas numatytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje. Teisiškai nereikšminga, kurio sutuoktinio kaltė yra didesnė, todėl konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoką nutraukęs dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir įvertinęs tai, kad šalys turi bendrų vaikų, o atsakovė nori pasilikti santuokinę pavardę, atsakovei po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę. Šalys sutarė, kad vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta su motina, todėl vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove.

10.       Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-06 išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4411-239/2016 buvo nutarta iš ieškovo išieškoti išlaikymą šalių vaikams kas mėnesį po 190 Eur kiekvienam vaikui iki kiekvieno jų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė, prašydama padidinti vaikams priteistą išlaikymą, nurodė bendro pobūdžio aplinkybes: augantys vaikų poreikiai, augančios prekių ir paslaugų kainos, tačiau nenurodė kokios aplinkybės pasikeitė iš esmės per laikotarpį nuo 2016-12-06. Atsakovės pateikti medicininių dokumentų išrašai, gydomųjų procedūrų knygelė patvirtina, kad T. nuo 2016-03-23 iki 2016-04-10 buvo gydyta stacionare dėl ūmios bronchopneimonijos; 2015 metais V. buvo nustatytas stuburo iškrypimas bei sugedę dantys; E. A. buvo diagnozuota netaisyklinga laikysena. Kada berniukui buvo diagnozuota netaisyklinga laikysena išraše nenurodyta. Vaikų sveikatos sutrikimai buvo nustatyti prieš priimant teismo įsakymą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, todėl juos laikyti atsiradusiomis aplinkybėmis reikalaujančiomis papildomų vaikų priežiūros išlaidų negalima. Sprendė, kad atsakovė neįrodė CK 3.201 straipsnio 1–2 dalyje numatytų aplinkybių. Visgi, apylinkės teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Vyriausybės 2017-10-11 nutarimu Nr. 814 nuo 2018-01-01 nustatyta 400 Eur minimali mėnesinė alga. Taikant tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, kiekvienas iš tėvų turi teikti ne mažesnį negu 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Kadangi 2016-12-06 išduotu teismo įsakymu Nr. eL2-4411-239/2016 iš atsakovo vaikams priteista suma yra mažesnė negu 200 Eur, apylinkės teismas konstatavo pagrindą padidinti 2016-12-06 išduotu teismo įsakymu iš ieškovo priteistą išlaikymą iki 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį nuo 2018-03-05.

11.       Pasisakydamas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatė, kad šalys nurodė, kad ieškovas gyvena ir dirba Airijoje. Ieškovas nurodė, kad į Lietuvą atvažiuoja vieną ar du kartus per mėnesį, priklausomai nuo jo darbo grafiko, kuris nepastovus, todėl bendravimo su vaikais tvarką siekia nustatyti susiejant ją su ieškovo atvykimu į Lietuvą bei sudarant galimybę maksimaliam tėvo bendravimui su vaikais. Atsakovė prašė nustatyti tėvo bendravimą su vaikais kas antrą savaitgalį. Nenustatyta, kad atsakovo asmeninės savybės ir gyvenimo būdas rodytų neigiamą pavyzdį vaikams, kad ieškovas pažeistų vaikų teises, todėl riboti ieškovo bendravimą su vaikais nėra pagrindo. Ieškovo prašomoje nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarkoje įvertinti esminiai momentai, turintys įtakos tėvo ir vaikų bendravimo turiniui ir kokybei (atostogos, šventės, galimybė vaikams išvykti į užsienį), tuo pačiu paliekant galimybę šalims laisvai derinti tarpusavyje tėvo bendravimo su vaikais laiką, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Sprendė, kad ieškovo pasiūlyta jo bendravimo su vaikais tvarka labiau atitinka tiek tėvų, tiek vaikų interesus.

12.       Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių turinėms teisėms nustatė, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Konstatavęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendė, kad ieškovo prašymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016-02-20, turi būti atmestas.

13.       Pasisakydamas dėl turto padalinimo nustatė, kad šalys pareiškė reikalavimus dėl toliau aptariamo turto padalinimo: 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (31 750 Eur vertės), 0,1660 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (90 000 Eur bendros vertės), lovos (1 200 Eur vertės), dulkių siurblio (600 Eur vertės), 15 vnt. plytelių raudonų su auksiniu raštu (bendros 150 Eur vertės). Ginčo dėl turto vertės tarp šalių nėra. Bendra turto vertė – 123 700 Eur. Nustatė, kad su atsakove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, kurių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui reikalingi didesni materialiniai resursai, negu jų reiktų vienai atsakovei. Atsakovės pajamas sudaro darbo užmokestis ir pajamos iš individualios veiklos – iš viso apie 1 500 Eur per mėnesį. Pagal 2018-05-01 darbo sutartį Nr. 1160-87 su (duomenys neskelbtini) atsakovės darbo užmokestis yra 405 Eur iki mokesčių, dėl to jos galimybės materialiai aprūpinti save ir vaikus yra mažesnės negu ieškovo. Konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsakovei priteisti didesnę bendro turto dalį. Sprendė, kad šalių interesus atitiktų turto padalijimas atsakovei priteisiant 2/3, o ieškovui - 1/3 dalį bendro turto. Nustatė, kad šalių dalintiną turtą iš esmės sudaro du objektai: butas ir sodyba. Atsakovei priteisus didesnę bendro turto dalį, įvertinus tą aplinkybę, kad su ja lieka gyventi šalių vaikai, natūra atsakovei priteisė didesnės vertės turto objektą – sodybą, o ieškovui priteisė butą. Kilnojamųjų daiktų (lovos, dulkių siurblio ir plytelių) atsakovė neįtraukė į dalintino turto balansą, ieškovas juos prašė priteisti atsakovei. Sprendė, kad tokia šalių pozicija rodo, kad kilnojamieji daiktai nereikalingi nei vienam iš sutuoktinių, todėl jie priteisiami šaliai, įtraukusiai aptartą turtą į dalintino turto balansą – ieškovui.

14.       Nustatė, kad šalys turi bendrą kreditorių AB „Luminor Bank“, perėmusį pirminio kreditoriaus AB „Nordea Bank“ teises. Kreditoriui šalys turi įsipareigojimus pagal 2005-05-31 sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/213D. Pagal būsto kreditavimo sutartį ieškovui iki 2035-05-25 buvo suteikta 82 609 Eur paskola žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Paskola grąžinama kas mėnesį mokant po 230 Eur. Taip pat šalys su AB „Luminor bank“ 2007-08-14 sudarė kredito sutartį Nr. LL 07/08/68D, pagal kurią buvo suteiktas 34 175,16 Eur kreditas iki 2017-07-31. Abi sutartis atsakovė pasirašė kaip kredito gavėjo sutuoktinė patvirtindama, kad sutartys sudaromos šeimos poreikiams tenkinti. Abiem sandoriams užtikrinti įkeistas namas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Negrąžinto kredito likutis 2018-07-23 pagal sutartį Nr. BK 05/05/213D sudarė 46 711,84 Eur. Paskolos mokėjimo terminas nesuėjęs, todėl 46 711,84 Eur suma mažinama žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Dalintino turto vertė mažinama ne visų skolų suma, bet skolomis, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Sprendė, kad šalių įsipareigojimai kreditoriui AB „Luminor bank“ yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė. Papildomai konstatavo, kad teismo sprendimas dėl prievolių pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis nereikalingas, todėl priešieškinio reikalavimai pripažinti prievolę pagal 2018-07-23 pagal kredito sutartį Nr. BK 05/05/213D solidaria atmestas kaip perteklinis. Tuo pačiu pagrindu atmestas ir atsakovės prašymas pripažinti prievoles solidariomis kreditoriams AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. Patenkinus atsakovės prašymą priteisti įsipareigojimais bankui apsunkintą turtą, toks turtas tampa atsakovės asmenine nuosavybe, todėl atsakovei priteisiama ir pareiga vykdyti solidarią prievolę bankui. Sutartys su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl vandens ir elektros energijos tiekimo į jiems priklausančius butą ir gyvenamąjį namą, dėl komunalinių paslaugų teikimo yra sutartys, būtinos namų ūkiui išlaikyti. Už įsipareigojimų pagal aptartas sutartis vykdymą atsako solidariai abu sutuoktiniai. Skolas tiekėjams mokėjo ieškovas. Atmetus ieškovo prašymą nustatyti, kad jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-02-20, teigti, kad ieškovas bendras skolas sumokėjo asmeninėmis lėšomis ir dėl to atsakovė tapo jam skolinga pusę sumokėtų sumų, nėra pagrindo. Nesumokėtos skolos, kurių bendra suma 2018-06-30 dienai yra 2 797,23 Eur, už UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ teiktas komunalines paslaugas ir vandenį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dalinamos tarp šalių lygiomis dalimis. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar keisti jos vykdymo sąlygas, todėl ieškovo reikalavimai nustatyti pareigą atsakovei mokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ už jų teikiamas paslaugas atmesti kaip pertekliniai. Ieškovas nurodė, kad grąžino 36 150,48 Eur pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. LL 07/08/68D. Kredito grąžinimui ieškovas panaudojo 35 000 Eur pagal dovanojimo sutartis gautų pinigų. Aptarti pinigai yra ieškovo asmeninės lėšos, todėl asmeninėmis lėšomis sumokėjęs solidarią skolą, ieškovas turi teisę iš atsakovės reikalauti kompensuoti pusę sumokėtos sumos – 18 075,24 Eur. Iš ieškovo pateiktų dovanojimo sutarčių, sudarytų 2017-10-14, 2017-10-28 ir 2017-11-11 matyti, kad ieškovas iš savo tėvų ir N. K. gavo 35 500 Eur. Dovanojimo sutartys neginčijamos. Ieškovui, asmeniniu turtu įvykdžiusiam sutuoktinių solidariąją prievolę, pusė asmeninių lėšų sumos – 17 500 Eur – priteistina iš atsakovės. Šalys patvirtino, kad transporto priemonė „Mitsubishi Grandis“ 2016-02-17 parduota už 3 300 Eur. Įstatymas nereikalauja automobilio pardavimui kito bendrasavininkio sutikimo, todėl atsakovė, nesutikdama su transporto priemonės pardavimo sandoriu ar manydama, kad jis pažeidžia jos teisės, turėjo teisę sandorį ginčyti. Teigti, kad pardavęs transporto priemonę ieškovas neteisėtai sumažino bendrą sutuoktinių turtą nėra pagrindo, todėl atsakovės reikalavimas dėl 1 650 Eur kompensacijos priteisimo atmestas.

15.       Apylinkės teismas, įvertinęs turtą ir skolas, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sprendė, kad dalintiną turtą sudaro: 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 750 Eur; 0,1660 ha ploto žemės sklypas ir namas, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė 90 000 Eur, kuri mažinama 46 711,84 Eur skolos suma, kurios mokėjimo terminas dar nesuėjęs ir laikytina, kad žemės sklypo ir namo vertė 43 288,16 Eur; lova (1 200 Eur vertės), dulkių siurblys (600 Eur vertės), 15 vnt. plytelių raudonų su auksiniu raštu (150 Eur vertės). Dalintino turto vertė – 76 988,16 Eur. Ieškovui tenkanti 1/3 turto dalis sudaro 25 662,72 Eur, atsakovei tenkančios 2/3 turto dalys sudaro 51 325,44 Eur. Atsakovei natūra priteisus žemės sklypą su gyvenamuoju namu, atsakovei natūra tenka turto už 43 288,16 Eur. Ieškovui natūra priteisus butą ir kilnojamuosius daiktus, ieškovui natūra tenka turto už 33 700 Eur. Iš ieškovo atsakovei priteisiama 8 037,28 Eur kompensacija už atsakovei natūra tenkančią mažesnę turto dalį. 

16.       Nustatė, kad Airijos valstybės Leterkenio m. Dinegalo grafystės Išmokų vaikams skyriaus 2017-02-27 rašte nurodyta, kad vaikams skirta išmoka už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio iki 2017 m. balandžio bus pervesta į atsakovės nurodytą sąskaitą, bendra išmokos suma – 17 020 Eur. Nurodyta, kad vaikams skirta pašalpa mokama po 420 Eur kas mėnesį. Šalys pripažino, kad išmoka buvo sumokėta į ieškovo sąskaitą. Nuo 2017-08-01 išmokų vaikams skyrius mokėjo 280 Eur pašalpą per mėnesį. Pašalpos vaikams mokėjimas nuo 2018-04-30 sustabdytas. Atsakovė nurodė, kad iki 2018-02-28 sumokėta iš viso 20 520 Eur pašalpos. Pašalpos mokėjimas nutrauktas nuo 2018-04-30, o pridėjus 2018 m. kovą ir balandį sumokėtą pašalpą po 280 Eur per mėnesį, iš viso sumokėta pašalpos suma sudaro 21 080 Eur. Atsakovė pripažino, kad ieškovas atsakovei pervedė 5 000 Eur vaikams skirtų pinigų. Ieškovas nurodė, kad vaikams skirtus pinigus naudojo vaikų poreikiams tenkinti ir išleido 11 679,18 Eur. Klausimai kokie yra vaikų poreikiai ir kaip jie turi būti tenkinami, kokie yra poreikių tenkinimo prioritetai turi būti sprendžiami abiejų tėvų bendru sutarimu, o ne vienasmeniškai, to iš tėvų, kuris turi galimybę tvarkyti vaikams skirtus pinigus. Kai vaikai gyvena su motina ir motinai geriausiai yra žinomi vaikų poreikiai, todėl dėl vaikams skirtų lėšų panaudojimo ieškovas turėjo spręsti pasitaręs su atsakove. Nors formaliai ieškovo nurodyti pirkiniai skirti vaikams, būtinybė juos įgyti iš vaikams skirtų lėšų kelia abejonių. Pagrįstomis teismas laiko tik 1 748,68 Eur vaikų drabužiams ir kasdienėms prekėms pirkti, o kitą sumą jis privalo kompensuoti vaikams iš savo asmeninių lėšų. Todėl ieškovas atsakovei, kaip vaikams skirtų lėšų tvarkytojai, turi perduoti vaikams skirtas lėšas 13 771,32 Eur.

17.       CK 6.37 straipsnio 2 dalios nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aptarta norma reguliuoja prievolinius santykius, tuo tarpu sutuoktinio pareiga mokėti kitam sutuoktiniui kompensacijas, kyla ne iš prievolinių, o iš šeimos santykių, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovės atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą kompensaciją nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestas.

18.       Apylinkės teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad ieškovas patyrė 354 Eur žyminio mokesčio ir 3 120,95 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Ieškovui 1 277 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas 2017-03-27 nutartimi atidėtas iki sprendimo priėmimo. Ieškovo turtiniai reikalavimai buvo sumažinti iki 54 289,47 Eur. Galutinė už turtinius reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma – 1 039 Eur, taigi iš viso už ieškinį – 1 070 Eur. Atsakovė reiškė 92 650 Eur turtinį reikalavimą. Atsakovei žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo 2017-11-29 nutartimi (1 298 Eur) ir 2018-03-07 nutartimi (1 349 Eur.). Iš viso atsakovės mokėtina žyminio mokesčio suma – 2647 Eur. Atsakovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius 2 600 Eur išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Taip pat atsakovė pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius 1 300 Eur išlaidas advokato padėjėjos Evitos Tumės paslaugoms apmokėti. Iš atsakovės pateiktų mokėjimo dokumentų negalima spręsti, kokį ryšį su teisme nagrinėjama byla turi advokato padėjėja Evita Tumė. Sutartis su ja teismui nepateikta, todėl Evita Tumė negali būti laikoma atsakovės atstove byloje, o jai sumokėtos sumos – bylinėjimosi išlaidomis. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės žyminio mokesčio sumos po 31 Eur už reikalavimus, padarius mokėtinų sumų užskaitą, šalims nepriteisiamos. Kadangi atsakovei žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, 31 Eur žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovės priteisiamas valstybei. Atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams padidinimo. Patenkinus atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo iš dalies ir padidinus vaikams priteistą išlaikymą, iš atsakovo priteisimas 15 Eur žyminis mokestis valstybei. Atsakovės turtinius reikalavimus patenkinus 70,26 proc., iš ieškovo atsakovei priteisiama 70,26 proc. jos išlaidų žyminiam mokesčiui už turtinius reikalavimus sumokėti (1 838 Eur) ir advokato atstovavimo išlaidų (1 826,76 Eur). Kadangi atsakovei žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, iš ieškovo atsakovei priteistina žyminio mokesčio suma priteisiama valstybei, o iš atsakovės valstybei priteisiama likusi 778 Eur jos nesumokėta žyminio mokesčio dalis. Ieškovo turtinius reikalavimus patenkinus 79,5 proc., iš atsakovės ieškovui priteisiama 79,5 proc. jo patirtų išlaidų žyminiam mokesčiui už turtinius reikalavimus sumokėti (826 Eur) ir advokato atstovavimo išlaidų (2 481,16 Eur). Kadangi atsakovui žyminio mokesčio dalies sumos mokėjimas buvo atidėtas, iš atsakovės ieškovui priteistina žyminio mokesčio sumos dalis (503 Eur) priteisiama valstybei, o iš ieškovo valstybei priteisiama likusi 244 Eur nesumokėta žyminio mokesčio dalis. Atlikus mokėtinų bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteisiama 977,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

19.       Atsakovė D. U. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą dalyse dėl piniginės kompensacijos nepriteisimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl vaikų išlaikymo dydžio ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir priimti naują sprendimą – priešieškini nurodytose dalyse tenkinti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.

19.1.       Pasisakydama dėl priteisto išlaikymo dydžio nurodė, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turėjo nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį. Ieškovo turtinė padėtis gera: jis dirba, jo gaunamas darbo užmokestis viršija 3 000 Eur per mėnesį. Ieškovas kiekvieną mėnesį po 2 kartus grįžta į Lietuvą, o vienam skrydžiui lėktuvo bilietui išleidžia po 258 Eur. Ieškovas turi mažiausiai 3 banko sąskaitas. Ieškovas gavo dovanų 35 000 Eur. Ieškovas turi partnerę, sugyventinę N. K., kurios turtinė padėtis taip pat gera (ji 2017-10-28 dovanojo ieškovui 11 000 Eur, mokėjo už ieškovą žyminį mokestį). Priimant Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-06 įsakymą nebuvo tiriami nei vaikų poreikiai, nei šalių turtinė padėtis. Priimant teismo įsakymą atsakovė gyveno santuokoje su ieškovu, turėjo bendrų lėšų bei gaudavo pašalpą iš Airijos. Ieškovas, žinodamas vaikų specialius poreikius, mokėjo didesnį išlaikymą, nei buvo priteistas. Ieškovas yra sveikas, jaunas ir darbingas. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams, priėmimo praėjo beveik dveji metai. Priteisto išlaikymo dydis neatitinka būtiniausių vaikų poreikių. Ieškovas patvirtino, kad sūnui E. A. būtinos papildomos lėšos dėl sportinės veiklos, vyresnioji dukra V. turi problemų su stuburu, reikia psichologo pagalbos, nebendrauja su tėčiu dėl jo elgesio, neginčijo ir dukters T. sveikatos problemų ir būtinumo sportuoti (duomenys neskelbtini) čiuožykloje. Nepilnamečių vaikų poreikiai, vaikams augant, nuolat didėja, reikalinga aprūpinti juos ne tik būstu, maistu ir rūbais, bet ir lavinimo priemonėmis, pasirūpinti jų auklėjimu ir švietimu, lavinimu, vystymusi, laisvalaikiu. Teismas netinkamai vertino vaikų specialiuosius poreikius. Teismas nepagristai nenukrypo nuo lygių dalių principo, padidindamas priteistino išlaikymo dydį tik 10 Eur. Teismas nesivadovavo prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

19.2.       Pasisakydama dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nurodė, kad teismas, pažeidė prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Bendravimo tvarka nekonkreti, neaiški ir neįvykdoma, nes ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais įgyvendinimą susietas su neapibrėžtomis sąlygomis. Sukuriamos prielaidos tarp šalių kilti ginčams dėl ieškovo vengimo bendrauti su vaikais. Teismo nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja teismų praktikai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais, ši pareiga vykdoma vaikų interesais. Bendravimo tvarka nemotyvuota, leidžianti atsakovui piktnaudžiauti savo, kaip vaikų tėvo, pareigomis, nusišalinti nuo pareigos auklėti vaikus, neskirti vaikams reikiamo dėmesio. Vaikai negalės planuotis laisvalaikio, užimtumo. Teismo nustatyta bendravimo tvarka suteikia ieškovui prielaidas jos nevykdyti. Po teismo sprendimo priėmimo, ieškovui būnant Lietuvoje, 2018-10-16 susirgus dukrai, ieškovo buvo prašoma atvykti pabūti su dukra, tačiau ieškovas atsisakė. Atsakovė prarado galimybę racionaliai planuoti savo laiką, turėti savo atostogas, laisvalaikį, skirti laiko sveikatos gerinimui ir kt. Nežinojimas kada atvyks ieškovas (ar atvyks tą ar aną mėnesį), gali neigiamai įtakoti vaikų psichologinę būseną, sukelti nestabilumo, nesaugumo jausmą. Ieškovas po teismo sprendimo pradėjo veikti priešingai vaikų interesams, t. y. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nupjovė elektros laidus, demontavo visą elektros sistemą, išardė šildymo sistemą, atjungė vamzdžius, reikalingus gyvenamajame name funkcionuoti tiek šildymui, tiek ir elektrai. Tokiu būdu vaikai prarado galimybę apsigyventi name.

19.3.       Pasisakydama dėl piniginės kompensacijos už parduotą transporto priemonę nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš ieškovo 1 650 Eur kompensaciją už ieškovo parduotą be atsakovės žinios ir sutikimo transporto priemonę „Mitsubishi Grandis“. Apie transporto priemonės pardavimą ieškovas atsakovės neinformavo, atsakovės dalies pinigų neatidavė. Apie transporto priemonės pardavimą tapo žinoma tik gavus teisme duomenis pagal teismo liudijimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nesutikdama su pardavimo sandoriu, atsakovė turi teisę tokį sandorį ginčyti, kadangi tokia teismo pozicija prieštarauja teismų praktikai. Ieškovas, pardavęs transporto priemonę, gautų piniginių lėšų nepanaudojo nei šeimos poreikiams tenkinti, nei prievolėms įvykdyti.

19.4.       Pasisakydama dėl patirtų ir paskirstytų bylinėjimosi išlaidų nurodė, jog teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo atsakovės patirtų 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nevertino 2018-02-05 sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimų nurodymų kopijų bei pinigų priėmimo kvitų. Teismas nevertino sąskaitos už teisines paslaugas, kurioje nurodyta, kad ją išrašė advokatė Evita Tumė, kuri yra advokatė, o ne advokato padėjėja. Advokatė Evita Tumė atsakovės civilinėje byloje neatstovavo, kadangi susitarimas buvo tik dėl tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo – patikslinto priešieškinio parengimo, susipažinimo su civilinės bylos medžiaga, konsultacija. Įstatymo neapribota galimybė dėl rūpimų klausimų kreiptis į kitus, ne tik byloje atstovaujančius, advokatus. Teismas tiek neteisingai apskaičiavo ieškinio sumą, tiek neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teismui pateikė 23 reikalavimus, iš kurių teismas patenkino tik 3, iš dalies patenkino 2 reikalavimus, kas sudaro - 21,7 proc. patenkintų reikalavimų. Įvertinus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus matyti, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti tik 23,35 proc.

20.       Ieškovas V. U. atsiliepime prašė atsakovės D. U. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grįstas žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.

20.1.       Pasisakydamas dėl nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nurodė, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė nuostatas, reguliuojančias bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymą. Ieškovo maksimali bendravimo su vaikais tvarka nepažeidžia vaikų interesų. Ieškovo prašomoje nustatyti bendravimo su vaikais tvarkoje įvertinti esminiai momentai, turintys įtakos tėvo ir vaikų bendravimo turiniui ir kokybei. Ieškovo pasiūlyta jo bendravimo su vaikais tvarka labiau atitinka tiek tėvų, tiek vaikų interesus. Ieškovas gyvena užsienyje, dėl ko jo bendravimas su vaikais ir taip yra minimalus. Ieškovui atvykus į Lietuvą turi būti sudarytos maksimalios sąlygos bendrauti su vaikais. Nustačius atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, ieškovo bendravimas su vaikais būtų dar labiau minimalizuotas, nes ieškovui atvykus į Lietuvą mėnesio antroje pusėje dviem savaitėms, jis su vaikais galėtų bendrauti tik vieną savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.), t. y. tik dvi dienas. Nustatyta konkreti bendravimo tvarka per vaikų atostogos ir valstybines šventes. Atsakovė gali racionaliai planuotis savo laiką. Sūnus E. 14 metų, o V. – 17 metų, kuri gyvena kartu su draugu nuomojamame bute. Vaikai pakankamai brandūs, turi savo nuomonę, užsiėmimus ir laisvalaikį su draugais, dėl ko nustačius ieškovui įpareigojimą konkretų laiką bendrauti su vaikais. Atsakovės teisė žinoti ieškovo konkretų nuolatinį bendravimo su vaikais laiką mažiau gintina nei vaikų teisėti interesai į laisvalaikį. Ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju pagal slenkantį grafiką, dėl ko ieškovas ne visuomet galės atvykti kas antrą mėnesio savaitgalį į Lietuvą penktadienį 18 val. Nustačius atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, bendravimo tvarka būtų formali ir neužtikrintų realias galimybės atskirai gyvenančiam ieškovui bendrauti su vaikais. Atsakovė nenurodė, kodėl turėtų būti ribojamas tėvo bendravimas su vaikais ar kodėl jis turėtų būti ne maksimalus. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl namo radiatorių ir kt. atjungimo po teismo sprendimo priėmimo melagingos. Namas šildomas kietojo kuro katilu, kurį reikia nuolatos prižiūrėti ir kūrenti kietuoju kuru. 2017 m. lapkričio mėnesį atsakovė pranešė ieškovui, jog ji negyvens name, nes jai yra brangu pirkti kietąjį kurą. Ieškovas kartu su ginčo šalių sūnumi nuvyko į namą ir atjungė katilą bei radiatorius tikslu, jog per šalčius nesusproginėtų nešildomi radiatoriai ir vamzdžiai.

20.2.       Pasisakydamas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo nurodė, jog atsakovė reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą vaikams didį grindžia padidėjusiais kiekvieno vaiko poreikiais dėl jų sveikatos problemų, kurie neva padidėjo nuo 380 Eur iki 500 Eur sumos per mėnesį. VšĮ (duomenys neskelbtini) gydomųjų procedūrų knygelė patvirtina faktą, jog dukra T. dėl ūmios bronchopneumonijos gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2016-03-23 iki 2016-04-10, t. y. dukra gydėsi ir iki išlaikymo dukrai priteisimo 2016-12-06 priimtu teismo įsakymu. UAB (duomenys neskelbtini)  medicininiame 2018-05-15 išraše nurodyti duomenys apie dukrai V. diagnozuotą jaunatvinę idiopatinę skoliozę ir dėl sugedusių dantų gydymo neturi reikšmės, nes dukros V. gydimas buvo atliktas 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) medicininiame 2018-05-15 išraše nurodyti duomenys apie dukros gydymą stacionare dėl plaučių uždegimo neturi reikšmės, nes išrašė nenurodyta kada tiksliai buvo atliktas vaiko gydymas. UAB (duomenys neskelbtini) medicininiame 2018-05-15 išraše nurodyti duomenys apie sūnui E. diagnozuotą nenormalią laikyseną neturi reikšmės, nes išrašė nenurodyta kada tiksliai buvo atliktas sūnaus gydymas. Sūnus E. sportine veikla užsiėmė ir iki išlaikymo vaikui priteisimo 2016-12-06. V. per mėnesį reikia 367 Eur, E. – 367 Eur, o T. – 334,50 Eur. Bendrai iš viso visiems vaikams reikalingas po 1 068,50 Eur per mėnesį išlaikymas. Vaikų poreikiai nepadidėjo. Atsakovė nepagrindė vaikų poreikių. Ieškovo turtinė padėtis iki išlaikymo vaikams priteisimo ir šiuo metu tokia pati. Atsakovė iki išlaikymo vaikams priteisimo elgėsi nerūpestingai ir niekur nedirbo bei nesistengė dirbti bei gauti piniginių lėšų, kurių užtektų vaikų poreikių tenkinimui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pradėjo dirbti ir jos gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį sudaro 500 Eur. Po to, kai buvo priimtas teismo įsakymas, atsakovės turtinė padėtis pagerėjo 500 Eur kas mėnesį gaunamu darbo užmokesčiu, o ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė. Iki išlaikymo vaikams priteisimo 2016-12-06 teismo įsakymu, išmokų Airijos valstybės Leterkenio m. Dinegalo grafystės Išmokų vaikams skyrius nemokėjo ir visų vaikų poreikių išlaikymo našta teko ieškovui. Išmokos buvo pradėtos ir sustabdytos mokėti po išlaikymo vaikams priteisimo 2016-12-06 teismo įsakymu. Atsakovė kartu su vaikais gyvena ne ginčo šalims priklausančiame bute ar name, bet atsakovės tėvui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė nenori gyventi ginčo name ar bute. Atsakovė siekia, prisidengiant vaikų interesų užtikrinimu, prisiteisti kuo didesnės vertės turtą, kurį vėliau realizavusi galėtų prabangiai gyventi ir užtikrinti ne vaikų, o savo asmeninių poreikių tenkinimą.

20.3.       Pasisakydamas dėl sumažintos šeimos turto dalies nurodė, kad atsakovės argumentai, kad ieškovas atėmė iš atsakovės transporto priemonę ir taip sumažino šeimos turtą melagingi. Ieškovas, dar būdamas santuokoje su atsakove, 2016-02-17 pardavė transporto priemonę už 3 300 Eur. Kadangi ieškovas ir atsakovė dar vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu iki 2016-02-20, tai atsakovės teiginiai, kad ji galėjo nežinoti, apie automobilio pardavimą, abejotini. Atsakovė nuslėpė faktą, kad, pardavęs transporto priemonę, ieškovas davė atsakovei lėšų, kad atsakovė įsigytų kitą transporto priemonę. Atsakovė 2017-02-25 įsigijo transporto priemonę „Ford Galaxy“. Atsakovė 2016-03-05 be ieškovo žinios ir sutikimo pardavė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz Vito 110“, o 2016-06-21 pardavė transporto priemonę „Ford Galaxy“. Atsakovė žinojo, jog ieškovas santuokos metu parduoda transporto priemonę, tam neprieštaravo.

20.4.       Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo nurodė, kad advokatė Evita Tumė neatstovauja atsakovės byloje ir atsakovė nesudariusi su advokatė Evita Tume sutarties dėl atstovavimo byloje, dėl ko atsakovės patirtos išlaidos nepriteistinos.

21.       Ieškovas V. U. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą dalyje dėl turto ir kompensacijos priteisimo ir priimti naują sprendimą:

21.1.       dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovui ir atsakovei priteisti po ½ dalį turto vertės;

21.2.       ieškovo atžvilgiu taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-02-20;

21.3.       dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe:

21.3.1.                      atsakovei asmeninės nuosavybės teise prašome priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį bute esančių kilnojamųjų daiktų, kurių vertė 15 875 Eur, kilnojamuosius daiktus (lovą, siurblį, plyteles (kilnojamųjų daiktų vertė – 1 950 Eur) (iš viso turto už 17 825 Eur);

21.3.2.                      ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį bute esančių kilnojamųjų daiktų, kurių vertė 15 875 Eur; nekilnojamojo turto kompleksą – 0,1660 ha ploto žemės sklypą ir namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), su turte esančiais kilnojamaisiais daiktais, kurių bendra rinkos vertė sudaro 90 000 Eur, teises ir pareigas grąžinti įsiskolinimą kreditoriui;

21.4.       priteisti ieškovui pareigą grąžinti nesumokėtą kreditą bei visus kitus mokėjimus pagal 2005-05-30 kredito sutartį Nr. BK 05/05/05/213D ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytus su kreditoriumi AB „Luminor Bank“ nustatant, kad kredito sutartis nemodifikuojama ir ieškovo bei atsakovės atsakomybė banko atžvilgiu išlieka solidari;

21.5.       priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 17 332,49 Eur kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią mažesnę dalintino santuokinio turto dalį;

21.6.       priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ½ dalį ieškovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės AB „Luminor Bank“ pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. LL 07/08/68D įvykdymą už atsakovę nuo 2016-02-20 iki 2017-11-14, kas sudaro 18 075,24 Eur;

21.7.       priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 212,14 Eur kompensaciją už ieškovo sumokėtą įsiskolinimą AB „Energijos skirstymo operatoriui“ už atsakovės name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą ir deklaruotą elektros energiją nuo 2016-02-20 iki 2017-11-15;

21.8.       priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 733,98 Eur kompensaciją už ieškovo sumokėtą įsiskolinimą UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už atsakovės name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą ir deklaruotą šaltą vandenį nuo 2016-02-20 iki 2017-11-15;

21.9.       priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ½ dalį ieškovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės sumokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 221,23 Eur skolą už atliekų surinkimą ir vandens pardavimo pastoviąją kainą už namą, esantį (duomenys neskelbtini), susidariusią nuo 2016-02-20 iki 2018-01-10, įvykdymą už atsakovę, kas sudaro 110,62 Eur;

21.10.       įskaityti ieškovo ir atsakovės mokėtinas kompensacijas bei iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 1 799,49 Eur kompensaciją;

21.11.       nustatyti atsakovei pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti AB „Energijos skirstymo operatoriui“ už tiekiamą elektrą namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini);

21.12.       nustatyti atsakovei pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už tiekiamą šaltą vandenį namui, esančiam (duomenys neskelbtini);

21.13.       nustatyti atsakovei ir ieškovui pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis mokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už teikiamas paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kas 2018-06-30 dienai iš viso sudarė 54,76 Eur sumą, o ½ dalis sudarė 27,38 Eur;

21.14.       nustatyti atsakovei pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo mokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už atsakovės suvartotą šaltą vandenį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kas 2018-06-30 dienai sudarė 151,64 Eur;

21.15.       nustatyti atsakovei pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo mokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už atsakovės suvartotą karštą vandenį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kas 2018-06-30 dienai sudarė 308,03 Eur;

21.16.       nustatyti atsakovei ir ieškovui pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis mokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už teikiamas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kas 2018-06-30 dienai iš viso sudarė 2 282,75 Eur, o ½ dalis sudarė 1 141,375 Eur;

21.17.       teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo, prašome teismo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ½ dalį ieškovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2005-05-30 kredito sutartį Nr. BK 05/05/213D ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytus su AB „Luminor Bank“, įvykdymą už atsakovę nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2018-07-23 dienai sudarė 4 021,91 Eur;

21.18.       priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 proc. metines palūkanas nuo ieškovui priteistos piniginės kompensacijos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

21.19.       priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3 120,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso pirmosios instancijos teisme metu ir 1 210 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

22.       Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais bei motyvais.

22.1.       Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms nurodė, kad abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo ne kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį ir bet kuris iš sutuoktinių gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovas turi teisę prašyti nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovas ir atsakovė faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, t. y. nuo 2016-02-20.

22.2.       Pasisakydamas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę nurodė, jog dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai, dėl ko vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvu nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį. Teismas nemotyvavo kokius nepilnamečių vaikų interesus užtikrina nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir kodėl yra būtinas būtent 2/3 dalies turto vertės priteisimas atsakovei. Teismas nevertino, jog dalijant sutuoktinių bendrą turtą lygiomis dalimis pagal ieškovo nurodytą būdą nepilnamečių vaikų ir atsakovės interesai nebus pažeisti. Teismas padidino 2016-12-06 išduotu teismo įsakymu iš ieškovo priteistą išlaikymą iki 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis priteisimas sudaro pagrindą nenukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovės, kuri yra sveika, darbinga ir gali gauti didesnes pajamas, galimybės materialiai aprūpinti save ir vaikus yra mažesnės negu ieškovo, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovei priteisus 3 kambarių butą, būtų užtikrinti vaikų interesai į gyvenamąjį būstą. Bute sudarytos tinkamos sąlygos atsakovei ir vaikams gyventi. Namas neužbaigtas statyti, nepritaikytas vaikų poreikiams tenkinti ir gyventi. Priteisus butą atsakovei, o ieškovui bankui įkeistą namą ir prievoles mokėti kredito įmokas bankui, atsakovei nereikėtų iš gaunamų minimalių pajamų mokėti kredito įmokų bankui ir galėtų daugiau skirti savo ir vaikų poreikių tenkinimui. Atsakovė neprisidėjo prie santuokinio turto didinimo ir nemokėjo kredito įmokų bankui. Ieškovas mokėjo turto išlaikymo mokesčius ir pagal visas kredito sutartis įmokas bankui bei gyvenimo skyrium laikotarpiu (nuo 2016-02-20 iki 2017-11-14) ieškovas pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. LL 07/08/068D iš savo asmeninių lėšų grąžino bankui visą kreditą ir mokėtinas palūkanas – 36 150,48 Eur. Ieškovas padidino santuokinį turtą 36 150,48 Eur, nes nereikia mokėti kredito įmokų, kas sudaro pagrindą nenukrypti nuo lygių dalių principo.

22.3.       Pasisakydamas dėl prievolių, susijusių su ginčo šalių turto išlaikymu, paskirstymo nurodė, kad sprendžiant dėl prievolės padengti turto išlaikymo išlaidas, būtina atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Bendraturtis negyvenantis ir nesinaudojantis turtu, neprivalo mokėti už kito bendraturčio savo asmeniniams poreikiams ir su turto išsaugojimu nesusijusiąs išlaidas už suvartotą elektros energiją, šaltą ir karštą vandenį. Nuo 2016-02-20 ieškovas gyvena ir dirba užsienyje ir jam grįžus į Lietuvą trumpalaikių atostogų atsakovė neįsileidžia ieškovo į namą ir butą adresu, Nei namu, nei butu ieškovas nesinaudoja ir jame negyvena. Nekilnojamuoju turtu naudojasi išimtinai atsakovė. Ieškovas neprivalo mokėti už atsakovės jos asmeniniams poreikiams ir su turto išsaugojimu nesusijusiąs išlaidas.

22.4.       Pasisakydamas dėl kompensacijos už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą pagal 2007-08-14 kredito sutartį grąžinimui priteisimo nurodė, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas iš savo tėvų ir N. K. gavo 35 500 Eur dovanų, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog kredito grąžinimui panaudojo 35 000 Eur iš pagal dovanojimo sutartis gautų pinigų, t. y. teismas be argumentų ir paaiškinimų sumažino ieškovo panaudotas asmenines lėšas 500 Eur. Ieškovas grąžino bankui 36 150,48 Eur iš savo asmeninių lėšų, t. y. 650,48 Eur iš gauto darbo užmokesčio ir 35 500 Eur gautų pagal dovanojimo sutartis. Skundžiamo sprendimo dalis dėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistos kompensacijos už bendros prievolės pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. LL 07/08/68D įvykdymą ieškovo asmeninėmis lėšomis naikintina, padidinant priteistą kompensacijos dydį iki 18 075,24 Eur.

22.5.       Pasisakydamas dėl kompensacijos už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą pagal 2005-05-30 kredito sutartį grąžinimui priteisimo nurodė, kad teismas neišsprendė ieškovo patikslinto ieškinio 22 punkte nurodyto reikalavimo teismui netenkinus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų 6–11 punktuose nurodytų reikalavimų dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ½ dalį ieškovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2005-05-30 kredito sutartį Nr. BK 05/05/213D ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytus su AB „Luminor bank“, įvykdymą už atsakovę nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kas 2018-07-23 sudarė 4 021,91 Eur.

22.6.       Pasisakydamas dėl turto padalijimo natūra nurodė, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus apie atsakovės gaunamas pajamas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė turi galimybes mokėti kredito įmokas bankui ir prievolę mokėti kredito įmokas bankui nepagrįstai priteisė atsakovei. Nepakeitus teismo sprendimo dėl turto padalijimo budo būtų pažeidžiami: nepilnamečių vaikų interesai, nes atsakovė visas savo pajamas privalės skirti kas mėnesį kredito įmokų po 230 Eur ir savo minimalių poreikių tenkinimui neliks pajamų skirti vaikų poreikių tenkinimui; pažeidžiami ieškovo turtiniai interesai, nes atsakovei nemokant kredito įmokų bankui, nesant ieškovo kaltės, pablogėtų jo kredito istorija ir jis negalėtų gauti kredito. Atsakovės nesumokėtas kredito įmokas ieškovas privalėtų sumokėti bankui ir vėliau šias sumokėtas lėšas teismine tvarka prisiteisti iš atsakovės.

22.7.       Pasisakydamas dėl prievolių mokėti kredito įmokas bankui priteisimo atsakovei nurodė, jog atsakovės pateikti įrodymai patvirtina faktą, jog atsakovė neturi finansinių galimybių mokėti kredito įmokų bankui. Atsakovė nevykdo individualios veiklos ir iš šios veiklos negauna pajamų. Atsakovės individualios veiklos vykdymo pažyma nepatvirtina fakto, jog atsakovė tik nuo 2017 m. spalio mėn. pradėjo vykdyti individualią veiklą, nes pažymą galima nutraukti ir atnaujinti kiekvieną mėnesį. Atsakovės metinė pajamų deklaracija už 2017 m. patvirtina faktą, jog atsakovė deklaravo per 2017 m. gavusi neatskaičius mokesčių 1 800 Eur, kas per mėnesį vidutiniškai neatskaičius mokesčių sudaro po 150 Eur. Nėra duomenų, jog atsakovė vykdo individualią veiklą ir gauna nuolatines pajamas. Pagal terminuotą darbo sutartį atsakovė pradėjo laikinai dirbti parduotuvėje (duomenys neskelbtini) tik nuo 2018-05-03 ir jos gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių per mėnesį sudaro 405 Eur, kurių neužtenka atsakovės pragyvenimui ir kredito įmokų bankui mokėjimui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės terminuota darbo sutartis buvo pratęsta. Atsakovė nedirba pagal darbo sutartį ir negauna pajamų. Atsakovė pati nurodė, jog turi įsiskolinimų už buto, kuriame gyvena, išlaikymą. Atsakovė neturi finansinių galimybių mokėti mokesčius už buto išlaikymą, mokėti kredito įmokas bankui bei papildomai teikti išlaikymą vaikams. Nekilnojamojo turto komplekso (žemės sklypo ir namo) ir pareigos mokėti kredito įmokas bankui priteisimas atsakovei natūra prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

22.8.       Pasisakydamas dėl Airijos valstybės Leterkenio m. Donegalo grafystės Išmokų vaikams skyriaus išmokėtos pašalpos vaikams priteisimo atsakovei nurodė, kad išmokėta pašalpa skirta vaikams, o ne atsakovei. Atsakovė nepateikė įrodymų apie išmokų vaikams išmokėjimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos. Nesant įrodymų, teismas nepagrįstai konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos į ieškovo sąskaitą buvo papildomai pervesta vaikams skirta išmoka 4 060 Eur sumai. Vaikams skirta išmoka nuo 2012 m. gruodžio iki 2017 m. balandžio mėnesio pervesta į atsakovės nurodytą sąskaitą, bendra išmokos suma – 17 020 Eur, kurią ieškovas panaudojo vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovas ir atsakovė bendru sutarimu sutarė leisti nepilnametį sūnų lankyti buriavimo treniruotes. Treniruočių lankymui reikalingo inventoriaus įsigijimas ir buriavimo treniruočių lankymo mokesčių mokėjimas priskirtinas prie būtinų sūnaus poreikių tenkinimo. Už sūnaus treniruočių lankymą ieškovas sumokėjo 787 Eur sumą. Vaikams pageidaujant ir atsakovei neprieštaraujant, ieškovas vaikams skirtus pinigus naudojo vaikų poreikiams tenkinti: nupirko vaikams po televizorių, nupirko sūnui burlentę, vaikams buvo perkamos kelionės į užsienį, perkami buities ir kasdienės prekės, rūbai. Iš viso išleista 6 679,18 Eur. Ieškovas atsakovei papildomai pervedė 5 000 Eur sumą. Ieškovas panaudojo 12 466,18 Eur. Atsakovė didžiąją dalį gautų 5 000 Eur panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

22.9.       Pasisakydamas dėl procesinių palūkanų nurodė, jog teismas netinkamai kvalifikavo ginčo šalių santykius, nes ieškovas prašė priteisti kompensacijas nuo gyvenimo skyrium už atsakovę įvykdytas prievoles kreditoriams. Teismo sprendimu padalinus santuokoje įgytą turtą ir atsakovei priteisus didesnės vertės turtą, atsakovei atsirastų prievolė sumokėti ieškovui kompensaciją už jam tenkančia mažesnę turto dalį.

23.       Atsakovė D. U. atsiliepime prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.

23.1.       Pasisakydama dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių santuokos iširimo faktą anksčiau, negu kreipimosi į teismą dieną Iki pat ieškinio pateikimo dienos, nors ir gyveno atskirai, tačiau gyveno kaip šeima, palaikė sutuoktinių santykius, vedė bendrą ūkį, abu rūpinosi turtu, ieškovas siuntė pinigus šeimos poreikiams tenkinti, vykdė bendras prievoles, statė namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors ir gyveno skirtingose šalyse, tačiau tarpusavyje nuolat bendravo, vienas kitą rėmė materialiai. Iš bendrų santuokoje gautų lėšų mokėjo tiek komunalinius mokesčius, tiek įmokas kreditoriams. 2017-02-27 buvo bendras 2017 m. sausio mėnesį teiktas prašymas dėl išmokų vaikams skyrimo. Apie santuokos nutraukimą sužinojo tik gavusi ieškinį, iki tol kalbų nei dėl atskiro ūkio vedimo, nei dėl skyrybų, nei dėl gyvenimo atskirai nebuvo. Šalių sutarimu jau nuo trečiojo vaiko T. gimimo dienos (2013-08-16) su sutuoktiniu gyveno skirtingose šalyse, tačiau gyveno kaip šeima. Apeliantas kas antrą savaitę grįždavo į šeimą, ką pats patvirtino. Šalims prašius nenagrinėti klausimo dėl santuokos iširimo aplinkybių, teismas pagrįstai nenagrinėjo ir klausimo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms. Teisę prašyti taikyti padarinius turi tik sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, nes kaltam (kaltiems) asmenims taikomos sankcijos, o ne lengvatos, tuo tarpu turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium yra lengvata, o ji gali būti taikoma tik nekaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui. Prašant nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apelianto prašoma lengvata, nesant atsakovės sutikimo, negali būti taikyta.

23.2.       Pasisakydama dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę nurodė, jog nepilnamečių vaikų interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. Atsakovei priteisiamas didesnės vertės turtas suteiks galimybes geriau pasirūpinti nepilnamečių vaikų išlaikymo, būsto ir kitais jų poreikiais. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, o kasacinis teismas pasisakė, kad toks nukrypimas yra tikslingas. Šios bylos atveju nukrypta nuo lygių dalių principo, siekiant apsaugoti 3 nepilnamečių vaikų interesus. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovės galimybės materialiai aprūpinti save ir vaikus yra mažesnės negu ieškovo, todėl nukrypimas yra ne tik tikslingas, bet ir būtinas. Nesutiko, kad priteisus atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), būtų užtikrinti vaikų interesai į gyvenamąjį būstą. Ieškovas, eliminuodamas dukrą V. tuo pagrindu, kad neva pastaroji gyvena su savo draugu, vertina, kad atsakovė, dukra T. ir sūnus E. turi po atskirus kambarius, tačiau tokia pozicija nepagrįsta. Dukra V. nepilnametė, mokosi vidurinėje mokykloje ir gyvena su atsakove. Net ir sulaukusi pilnametystės dukra V. bus reikalinga tėvų paramos tol, kol bent jau įgis vidurinį išsilavinimą. Apeliantas neakcentuoja, kad ieškiniu prašė sau priteisti ir 1/2 dalį buto ir visą gyvenamąjį namą su žemės sklypu, o atsakovei su vaikais tik ½ dalį buto, tuo tarpu reikalavimo priteisti atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas nepareiškė, todėl teismas tokio reikalavimo ir nesvarstė. Teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo bei prievolių paskirstymo, atsižvelgė tiek į atsakovės turtinę padėtį, tiek į gaunamą išlaikymą iš apelianto, tiek į atsakovės galimybes vykdyti prievolę, nusprendė, kad 230 Eur kredito įmokos nedidelės ir jų mokėjimas neapsunkins šalių turtinės padėties. Kas mėnesį mokamos 230 Eur kredito įmokos už namą šalims nedidelės (kiekvienam tenka po 115 Eur), todėl tiek atsakovės gaunamų lėšų (darbo užmokestis bei pajamos iš individualios veiklos – 1 500 Eur per mėnesį), užtenka tiek prievolei vykdyti, tiek pragyvenimui. Namo išlaikymas beveik 10 kartų pigesnis nei buto, kadangi komunaliniai mokesčiai už namą už tą patį laikotarpį žiemą sudaro 13,61 Eur, kai tuo tarpu už butą – 105,42 Eur. Apeliantas klaidina teismą, kad namas su žemės sklypu neužbaigtas ir nepritaikytas vaikams gyventi. Gyvenamojo namo tinkamumą gyventi pagrindžia 2017-04-03 MB „Kilna“ konsultacija dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės. Namas pritaikytas gyventi šeimai, name įrengti kiekvienam nepilnamečiam vaikui atskiri izoliuoti kambariai.

23.3.       Pasisakydama dėl prievolių, susijusių su ginčo šalių turto išlaikymu, paskirstymo nurodė, kad ieškovas negyvena nei name, nei bute ir turtu nesinaudoja, todėl už ieškovą atsakovė privalo mokėti. Apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018-03-12 byloje Nr. 2A-1023-603/2018 nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 7 182 / 9 965 dalis buto, o 2 783 / 9 965 dalys buto ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise. Negalima remtis apelianto nurodytoje byloje pateiktais išaiškinimais. Tiek namui, tiek butui esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, su šio nekilnojamo turto išlaikymu susijusios prievolės laikomos solidariomis prievolėmis. Elektrėnų komunalinio ūkio sąskaitų butui ir namui negalima laikyti įrodymais, patvirtinančiais skolos egzistavimą, nes pagal skaičiavimus negalima nustatyti, kokių pradinių duomenų pagrindu ir pagal kokį principą buvo apskaičiuoti nurodyti mokėjimai. Atsakovė su apeliantu nuolat turėjo skolų. Tiek gyvenamuoju namu, tiek butu nuo turto įsigijimo naudojosi nepilnamečiai vaikai. Suteiktas komunalines paslaugas gavo šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė iš apelianto negavo įspėjimų ar raginimų sumokėti susidariusias skolas. Atsakovė prisidėjo prie turto išlaikymo, mokėjo už suvartotą elektros energiją už 2017 m. vasario, kovo, gegužės ir rugpjūčio mėnesius. Trakų rajono apylinkės teismas 2017-08-02 civilinėje byloje Nr. eL2-3167-239/2017 iš šalių priteisė skola už suvartotą elektros energiją. Apeliantas įmokas už paslaugas atliko iš santuokos metu sukautų santaupų.

23.4.       Pasisakydama dėl kompensacijos už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą kredito pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. LL 07/08/68D grąžinimui priteisimo nurodė, jog AB „Luminor bank“ 2017-01-20 raštu informavo apeliantą apie galimybę atidėti mokėjimą arba leido kreditą grąžinti kasmėnesinėmis įmokomis. Apeliantui banko lengvatos buvo žinomos nuo pat sutarties pasirašymo. Kredito sutartis buvo sudaryta 10-čiai metų, o per juos nebuvome grąžinę jokių sumų. Apeliantas negavo atsakovės sutikimo padengti įsiskolinimą vienkartine įmoka. Teismas priimtu sprendimu pablogino atsakovės turtinę padėtį. Teismas nevertino to, kad atsakovė su apeliantui turėjo santaupų, kurios buvo laikomos ieškovo banko sąskaitoje. Ieškovas ne tik nevykdė teismo įpareigojimo, bet ir atsisakė pateikti teismui duomenis apie pinigines lėšas, buvusias ieškovo banko sąskaitose ieškinio pateikimo dienai, tokiu būdu nuslėpdamas tikrąjį bendro turto balansą. Apeliantas siekė nuslėpti, kad pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. LL 07/08/68D sumokėjo iš santuokoje įgytų lėšų. Apeliantas nepateikė pajamų deklaracijų, patvirtinančių, kad ieškovas gavo 2017-10-14, 2017-10-28, 2017-11-11 dovanojimo sutarčių pagrindu pinigines lėšas. Apeliantas 2017-10-14 dovanojimo sutarties pagrindu neva gavo 12 000 Eur, 2017-10-28 - 11 500 Eur, o 2017-11-11 – 12 000 Eur, tuo tarpu bankui s neva gautus pinigus pagal kredito sutartį sumokėjo tik 2017-11-13 ir tai tik 32 202,15 Eur. Nesutampa nei gautų dovanų pinigų sumos, nei jų apmokėjimo pagal kredito sutartį laikotarpis.

23.5.       Pasisakydama dėl kompensacijos už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą pagal 2005-05-30 kredito sutartį Nr. BK 05/05/213D grąžinimui priteisimo nurodė, jog apeliantas netinkamai suformulavo apeliacinio skundo dalyką bei suformulavo neapibrėžtą terminą - neaišku, ar jis prašo priteisti 4 021,91 Eur skolos ar prašo priteisti ½ dalį ieškovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolė įvykdymą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

23.6.       Pasisakydama dėl turtinės padėties nurodė, kad atsakovė pajėgi mokėti kas mėnesį kreditą. Atsakovės gaunamų lėšų pakanka tiek kredito mokėjimui, tiek būtiniausių poreikių patenkinimui. Atsakovės pajamos kiekvieną mėnesį sudaro apie 1 500 Eur. Su savo apeliaciniu skundu atsakovė pateikė 2018-05-01 darbo sutarties priedą, kuriame nurodoma, kad darbo sutartis pakeista: atsakovei mokamas 590 Eur 2 kartus per mėnesį darbo užmokestis, Pajamos nuo bylos nagrinėjimo padidėjo daugiau nei 30 proc. Atsakovė papildomai užsidirba vykdydama individualią veiką, veiklos nutraukė. Teismui padalinus turtą natūra, atsakovei nekylą pareiga mokėti už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas.

23.7.       Pasisakydama dėl turto padalijimo natūrą nurodė, jog teismas pagrįstai santuokos metu įgytą turtą padalino natūra. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nors ir yra trijų kambarių, bet kambariai pereinamieji, neizoliuoti, tuo tarpu gyvenamasis namas pritaikytas gyventi visai šeimai. Namas įrengtas, baigtumas 100 proc. Teismo parinktas turto padalijimo būdas bei turto dalių proporcija yra teisingi, nes juos padalijus teismo nurodytu būdu yra išlaikomas objektų vientisumas.

23.8.       Pasisakydama dėl Airijos valstybės Leterkenio m. Donegalo grafystės Išmokų vaikams skyriaus išmokėtos pašalpos vaikams priteisimo

23.9.       Pasisakydama dėl procesinių palūkanų nurodė, jog prievolės buvo vykdomos solidariai iš bendrų sutuoktinių lėšų, o aplinkybė, kad gyveno atskirai nepatvirtina, kad nevykdėme sutuoktiniams priskirtų pareigų. Teigti, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai, o ne šeimos teisiniai santykiai negalima. CPK 383 straipsnis numato draudimą šeimos bylose kelti reikalavimus, išskyrus numatytuosius CPK 385 straipsnio l dalyje, o CPK 385 straipsnio l dalyje procesinių palūkanų priteisimas nenumatytas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 

25.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

26.       Apeliaciniais skundais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisto nuolatinio periodinio išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos bei sutuoktinių turto padalijimo dalyse.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese

27.       Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus: darbo sutarties pakeitimo, pasirašyto 2018-05-01, priedą, atsakovo ir ieškovės susirašinėjimą elektroninio ryšio priemonėmis bei namo nuotraukas (El. b. t. 4, b. l. 87–89). Prašymą grindė tuo, kad teikiami įrodymai buvo gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo. Ieškovas 2019-01-28 pateikė prašymą prijungti naują įrodymą – AB „Luminor Bank“ pažymą apie atsakovės įsiskolinimą (El. b. t. 5, b. l. 28–30).

28.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė prašomus prijungti įrodymus pateikė savalaikiai, t. y. su apeliaciniu skundu. Ieškovas atsiliepimą į apeliacinį skundą pasisakė dėl prašomų prijungti įrodymų esmės. Pateikti dokumentai nedidelės apimties, atsakovė prideda naujus įrodymus, kurie galimai atsirado jau po priimto skundžiamo sprendimo. Ieškovo prašomas prijungti įrodymas taip pat rodo situaciją apie kredito mokėjimą po skundžiamo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus. Atsakovės ir ieškovo pateikti įrodymai prijungtini prie bylos medžiagos bei vertinami iš esmės.

29.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka šalys savo prašymus bei argumentus išdėsto teismui raštu iki teismo posėdžio pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016, nutarties 29 punktas). Aptariama kasacinio teismo taisyklė reiškia, kad po teismo posėdžio, kuriame byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pradžios šalių pateikti dokumentai paprastai nebeturi būti priimami bei vertinami. Bylos pagal apeliacinius skundus rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėjimo pradžia laikytina 2019-01-29 8 val. (El. b. t. 4, b. l. 177; t. 5, b. l. 31). Patikrinus informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ esančią elektroninės bylos kortelę nustatyta, kad po 2019-01-29 8 val., t. y. 2019-02-27 ir 2019-02-28 gauti atsakovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (El. b. t. 5, b. l. 32–37). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo praktiką bei CPK 98 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priimami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, taip pat į tą aplinkybę, jog apeliaciniai skundai išnagrinėti iš esmės buvo 2019-01-29, sprendžia, kad atsakovės pateikti 2019-02-27 ir 2019-02-28 pateikti prašymai nevertinami ir grąžinami atsakovei.

Dėl procesinių teisių perėmimo

30.       Teisme 2019-01-08 gautas Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor bank AS Lietuvos skyrių, prašymas pakeiti trečiąjį asmenį AB „Luminor Bank“ teisių perėmėju – Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (El. b. t. 5, b. l. 1–27). Nurodė, kad 2019-01-02 AB „Luminor Bank“ ir Luminor Bank AS, Estijoje registruota akcinė bendrovė, veikianti Lietuvoje per filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, sudarė Turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktą, kurio 6 punkto pagrindu AB „Luminor Bank“ perleido, o Luminor Bank AS priėmė ir perėmė visas teises ir pareigas visuose teismo, arbitražo, ar kituose teisiniuose procesuose, kuriuose dalyvauja AB „Luminor Bank“.

31.       CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y., perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas. Kartu su prašymu dėl procesinių teisių perėmimo pateiktas 2019-01-02 Turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktas, patvirtina, kad AB „Luminor Bank“ perleido, o Luminor Bank AS priėmė ir perėmė visas teises ir pareigas visuose teismo, arbitražo, ar kituose teisiniuose procesuose, kuriuose dalyvauja AB „Luminor Bank“. Juridinių asmenų registro 2018-07-05 išplėstinis išrašas patvirtina, jog Luminor Bank AS Lietuvos skyrius įregistruotas Juridinių asmenų registre. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Luminor Bank AS yra tinkamas trečiojo asmens AB „Luminor Bank“ procesinių teisių perėmėjas, todėl prašymas tenkinamas ir trečiasis asmuo AB „Luminor bank“ keičiamas į naują trečiąjį asmenį Luminor bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor bank AS Lietuvos skyrių. Teisių perėmėjui išaiškintina, kad jam visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į procesą, privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

32.       Atsakovė ginčija sprendimą dalyse dėl kompensacijos už transporto priemonės pardavimą nepriteisimą, nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisto išlaikymo dydį bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Dėl nepilnamečiams vaikams Trakų rajono apylinkės teismo įsakymu priteisto išlaikymo padidinimo

33.       Atsakovė apylinkės teisme prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-06 išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4411-239/2016 priteistą 190 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinti iki 250 Eur. Apylinkės teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteisė po 200 Eur kas mėnesį mokamą periodinį išlaikymą. Atsakovė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu ir teigė, kad Trakų rajono apylinkės teismui 2016-12-06 išduotu teismo įsakymu nebuvo tirta vaikų sveikatos būklė,

34.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas neapsiriboja tik Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų, o atlieka išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, nutarties 29 punktas). Aptarto kasacinio teismo išaiškinimo pagrindu teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog, svarstant nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio būtina vertinti ne tik CK 3.201 straipsnyje, tačiau ir CK 3.192 straipsnyje numatytas aplinkybes.

35.       Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, jog priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, minimalus atlyginimas gali būti laikomas tik orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Visgi, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, nutarties18–22 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

36.       Nustatyta, kad santuokoje šalims gimę trys vaikai: V. U., gim. (duomenys neskelbtini), E. A. U. (E. A. U.), gim. (duomenys neskelbtini) ir T. U., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnametei V. šios nutarties priėmimo dieną yra 17 metų, E. – 14 metų, o T. – 5 metai. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė nurodė, jog vieno vaiko išlaikymui reikalinga skirti 500 Eur per mėnesį, kas sudaro po 250 Eur kiekvienai šaliai (El. b. t. 2, b. l. 162–171). Nurodė, kad vieno vaikui maitinimui reikia 200 Eur, avalynei bei rūbams – 100 Eur, vaistams – 60 Eur, vienam vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis – 80 Eur, higienai – 30 Eur, viešajam transportui – 6 Eur, kurui – 20 Eur, kirpyklai – 10 Eur bei vaikų atostogoms – 30 Eur. Ieškovas nurodė, kad V. ir E. poreikiams per mėnesį pakanka 367 Eur, o T. – 334,50 Eur per mėnesį (El. b. t. 3, b. l. 1–13). Analogiškos pozicijos dėl vaikų poreikių šalys laikosi ir apeliaciniame procese. Kolegijos vertinimu, 100 Eur maistui bei 50 Eur rūbams bei avalynei vienam vaikui per mėnesį yra protingos išlaidos. Nepilnamečio būtinaisiais poreikiais pripažįstamos ir vandens, elektros ir kitos komunalinių patarnavimų sąnaudos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 50 Eur būsto išlaidų dalis, atitenkanti vienam vaikui, yra protinga. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, atsakovės paskaičiavimais dėl vienam vaikui skirtino išlaikymo, taip pat ir su atsakovo vienam vaikui skirtos išlaidų sumos paskaičiavimu (El. b. t. 4, b. l. 169–170) sprendžia, kad ieškovo nurodyti vienam vaikui skirtino išlaikymo paskaičiavimai labiau atitinka faktinę padėtį. Sutiktina, kad vaikų lavinimui bei vaikų laisvalaikiui reikalinga skirti lėšų, tačiau ne visos atsakovės išlaidos realiai pagrįstos. Atsakovė nurodė, jog vienam vaikui reikia skirti 6 Eur per mėnesį viešojo transporto bilietams, tačiau paskaičiavo ir išlaidas už kurą. Du iš trijų šalių vaikų beveik pilnamečiai, todėl abejotina, kad atsakovė turi skirti daugiau lėšų kurui, skirtų vežti vaikus į būrelius, mokyklą ir pan. Išlaidos vaistams, vitaminams ir higienos priemonėms taip pat padidintos. Abejotinos ir išlaidos kabelinei televizijai, kadangi kabelinė televizija nėra būtinasis vaikų poreikis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 200 Eur suma kitoms būtinoms išlaidoms vienam vaikui per mėnesį, t. y. higienos prekėms, išlaidos mokyklai, būreliams, laisvalaikiui, vitaminams ir pan. yra protinga, atitinkanti realius vaikų būtinuosius poreikius. Tai reiškia, kad iš viso vienam vaikui per mėnesį reikalinga 400 Eur sumą, kas reiškia, jog apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo 200 Eur išlaikymą per mėnesį. Nors atsakovė ir pateikė išrašą iš banko sąskaitos (El. b. t. 3, b. l. 23–117), kuriame neva atsispindi išlaidos, skirtos vaikų išlaikymui, tačiau banko išrašas nedetalizuotas: neišskirtos konkrečios sumos, kurios atspindėtų vaikų poreikių tenkinimą, didelė dalis mokėjimo pavedimų apskritai abstraktūs, kadangi negalima nustatyti kam buvo konkrečiai panaudotos lėšos, dalis pinigų išsiimta grynais ir pan. Atsakovės banko sąskaitos išrašas nepagrindžia didesnių vieno vaiko išlaikymo poreikių. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo, kad nuo Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-06 išduoto teismo įsakymo vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė. Atsakovė pasikeitusius vaikų poreikius, pritartina apylinkės teismo išvadoms, grindė iš esmės deklaratyviais teiginiais, t. y. paaugus vaikams atsirado daugiau išlaidų. Kolegijos vertinimu, toks teiginys abstraktus, kadangi bylos duomenimis, vertinat vaikų poreikius pagal CK 3.192 straipsnio normą, nenustatyta, kad vaikų poreikiai būtų buvę iš esmės kitokie, nei 2016 m. Kainų lygio pokyčių kompensavimas išspręstas įstatymo – išlaikymo indeksavimu (CK 3.208 straipsnis).

37.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigė, kad apylinkės teismas netinkamai vertino vaikų specialiuosius poreikius: išlaidas odontologo, logopedo bei kitų gydytojų paslaugoms. Atsakovė vaikų specialiuosius poreikius įrodinėjo medicininiais išrašais iš asmens sveikatos istorijos (El. b. t. 3, b. l. 116–118, 130, 134–136). Kolegijos teisėjai atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečiai iki 18 m. draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis (Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punktas), todėl sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų ir odontologo bei logopedo, gauna nemokamai, kas reiškia, jog didžioji dalis išlaidų nepagrįstos. Kita vertus, atsakovė teigia, kad reikalingos išlaidos odontologo paslaugoms: breketams, protezavimui ir implantams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kiek tokios odontologo paslaugos kainuotų. Taip pat vertinamas ir tai, kad išlaidos odontologui nėra nuolatinio pobūdžio, todėl, esant poreikiui, ieškovas prie nenuolatinio, o vienkartinio pobūdžio išlaidų, reikalingų vaikų sveikatos priežiūrai, turėtų prisidėti papildomai vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, o ieškovui prie tokių vienkartinio pobūdžio išlaidų neprisidedant, atsakovė turi teisę reikšti ieškinį dėl pastarųjų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, nutarties 25 ir 29 punktai). Teisėjų kolegijas sprendžia, jog šalių nepilnamečiai vaikai iš esmės tokių specialiųjų poreikių, dėl kurių reikėtų padidinti priteistą išlaikymą, neturi. Atsakovė specialiųjų, reikalaujančių priteisti didesnį išlaikymą, vaikų poreikių neįrodė ir su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija vieno vaiko išlaidas sveikatai įtraukė į 200 Eur kitų išlaidų kategoriją.

38.       Atsakovė apeliaciniame skunde itin akcentuoja gerą ieškovo turtinę padėtį, t. y., kad ieškovas turi daug turto, uždirba 3 000 Eur atlyginimą, nuolat keliauja, todėl vaikų išlaikymui gali skirti daugiau. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nesutinka su atsakove, jog ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės, kas sąlygotų vaikams priteisti didesnį išlaikymą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas dirba ne Lietuvos Respublikoje, o Airijoje. Tai reiškia, kad ieškovas didžiąją dalį išlaidų patiria ne Lietuvos Respublikoje, o Airijoje. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad Airijoje pragyvenimo lygis yra žemesnis, nei Lietuvos Respublikoje. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, o teismas tokios nenustatė, kad ieškovas Airijoje turėtų nekilnojamojo turto, nepatirtų būsto nuomos ir kitų pragyvenimui reikalingų išlaidų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi tą patį santuokos nutraukimo byloje dalintiną nekilnojamąjį turtą, prievolių kreditoriams. Atsakovė teismui pateikė duomenis apie tai, kad įsidarbino pagal darbo sutartį (El. b. t. 4, b. l. 87), apeliaciniame skunde nurodė, jog vykdo individualią veiklą, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 500 Eur. Teisėjų kolegija negali konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei atsakovės. Sutiktina, kad ieškovas gauna didesnį atlyginimą, tačiau savaime didesnis ieškovo atlyginimas nepagrindžia geresnės ieškovo turtinės padėties, kadangi, kaip buvo aptarta, ieškovas dirba ir didžiąją dalį laiko praleidžia ne Lietuvos Respublikoje, o Airijoje. Atsakovė nurodė, jog ieškovas gavo 35 000 Eur dovanų, tačiau bylos duomenimis, ieškovas padovanotus pinigus panaudojo bendrų šalių finansinių įsipareigojimų padengimui, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovė nurodė, jog ieškovas turi partnerę, kurios finansinė padėtis taip pat gera, tačiau ieškovės partnerės turtinė padėtis, viena vertus, šioje byloje teisiškai nereikšminga, kita vertus, nebuvo įrodyta. Kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl didesnio išlaikymo priteisimo vaikams atsakovė nepateikė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.           

39.       Sprendžiama, kad apylinkės teismo priteistas iš ieškovo kiekvienam vaikui po 200 Eur yra protingo dydžio, todėl jo keisti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pagrįstumo

40.       Apylinkės teismas nustatė ieškovo pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovė su apylinkės teismo nustatyta tvarka nesutinka ir prašo, jog būtų nustatyta jos (atsakovės) pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

41.       Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam; turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs. Bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, nutarties 32–36 punktai).

42.       Atsakovė teigia, jog apylinkės teismo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nekonkreti, neaiški bei prieštarauja teisminei praktikai. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė tokius argumentus nurodo deklaratyviai, t. y. apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno bendravimo su vaikais tvarkos punkto palyginimo, neįrodinėjo, kad konkretus bendravimo tvarkos punktas realiai neįgyvendinamas, ar pažeidžia vaikų interesus. Išvadą byloje teikianti institucija taip pat nenurodė prieštaravimų dėl ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, dėl kurių reikėtų pakeisti apylinkės teismo nustatytą bendravimo tvarką. Jeigu koks nors nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos punktas būtų realiai neįgyvendinamas, ar prieštarautų vaikų poreikiams, galima būtų svarstyti bendravimo tvarkos modifikavimo klausimą, tačiau konkrečių argumentų, kuris bendravimo tvarkos punktas neatitinka vaikų poreikių atsakovė nenurodo. Vien ta aplinkybė, jog buvo nustatyta ieškovo, o ne atsakovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka nereiškia, jog ieškovo pasiūlyta ir apylinkės teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka ydinga. Analizuojant apylinkės teismo nustatytą bendravimo tvarką matyti, kad bendravimo tvarkoje aptarti visi esminiai dalykai: vaikų bendravimas darbo bei poilsio ir švenčių dienomis, atostogų metu, išspręsti klausimai dėl bendravimo elektroninių ryšių priemonėmis, aptarta šalių informavimo tvarka, palikta galimybė susitarti ir dėl kitokių bendravimo tvarkos sąlygų. Šalių bendravimo tvarka iš esmės parengta vadovaujantis tėvų lygybės principu, t. y. lyginių ir nelyginių metų principu, kuomet vienas metais vienas tėvas bendrauja daugiau su vaiku, kitas mažiau ir atvirkščiai. Ta aplinkybė, jog ieškovas negali nurodyti tikslaus grafiko, kuomet grįš į Lietuvos Respubliką nereiškia, jog bendravimo tvarka nekonkreti. Pažymėta, jog apylinkės teismo nustatytas pirmas bendravimo tvarkos punktas (ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais, kuomet ieškovas grįžta iš užsienio į Lietuvą, paimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą) taikytinas ir aiškintinas su 3 bendravimo tvarkos punktu (apie ketinimą praleisti su nepilnamečiais šalių vaikais nurodytas savaitgalio ir / ar darbo dienas ieškovas informuoja atsakovę SMS žinute, per „Skype“, „Viber“ ar „Facebook messenger“ programas prieš 5 kalendorines dienas). Tai reiškia, jog atsakovė apie ieškovo ketinimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais, jam esant Lietuvos Respublikoje, atsakovę informuoja prieš 5 kalendorines dienas, kas reiškia, jog atsakovė yra iš anksto informuojama apie ieškovo (tėvo) ketinimą bendrauti su vaikais, todėl laikytina, kad tokia bendravimo tvarka leidžia atsakovei racionaliai planuoti savo laiką. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog ieškovas, įgyvendindamas apylinkės teismo nustatytą 3 bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais punktą, turi atsakovei nurodyti kokią konkrečią valandą ieškovas vaikus pasiima ir kokią konkrečią valandą, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų įprastą dienos režimą ir išimtinai vaikų poreikius, grąžina atgal atsakovei.  

43.       Kiti atsakovės argumentai iš esmės susiję su tuo, kad ieškovo pasiūlyta nustatyta bendravimo tvarka yra atsakovei nepatogi ir leidžianti ieškovui piktnaudžiauti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė nenurodė konkrečių argumentų, kodėl apylinkės teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra nepatogi. Nenustatyta, kad dėl apylinkės teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos iš esmės būtų apribota atsakovės galimybės dirbti, ar planuotis laisvalaikį. Teismas nenustatė, kad apylinkės teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka leistų piktnaudžiauti ieškovui. Iš esmės bet kokia tvarka, tiek ieškovo, tiek atsakovo pasiūlyta, tiek apylinkės teismo nustatyta, realiai gali būti nevykdoma abiejų šalių, tačiau atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovas piktnaudžiauja nustatyta bendravimo tvarka ar konkrečiu jos punktu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš esmės bet kurios detalios bendravimo tvarkos su tėvu, kuris didžiąją laiko dalį praleidžia užsienyje, vykdymas iš esmės yra sudėtingesnis, reikalaujantis abiejų tėvų kompromisų. Atsakovė nurodė, jog ieškovas po skundžiamo apylinkės teismo sprendimo priėmimo demontavo visą elektros energijos tiekimo sistemą, šildymą, atjungė vamzdžius, o tokią aplinkybę grindė nuotraukomis (El. b. t. 4, b. l. 93–98). Ieškovas nurodė, jog su sūnumi nuvyko į namą ir atjungė katilą bei radiatorius todėl, kad namas negyvenamas ir per šalčius nesusproginėtų nešildomi radiatoriai, nesugestų šildymo katilas. Viena vertus, atsakovės pateiktos nuotraukos rodo, kad tam tikros komunikacijos name buvo demontuotos (nuimti radiatoriai, kurie pastatyti prie sienos; matosi atjungti laidai). Kita vertus, neaišku kaip demontuoti radiatoriai ir atjungti laidai name įtakoja apylinkės teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos konkretumą bei ydingumą. Atsakovė nurodė, jog ieškovas po apylinkės teismo sprendimo atsisakė bendrauti su susirgusia dukra T. (El. b. t. 4, b. l. 88–92). Viena vertus, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2018-10-16 atsisakė pabūti keliomis valandomis su šalių dukra T., tačiau atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovas buvo susitaręs tą dieną dukrą T. prižiūrėti pagal bendravimo tvarkos punktus ir nevykdė savo pareigos. Kaip matyti iš susirašinėjimo, ieškovo buvo prašoma pabendrauti su dukra T. dėl to, kad atsakovė buvo iškviesta į darbą. Teisėjų kolegija vertina, jog pateiktas susirašinėjimas labiau atspindi vienetinį atvejį, o ne nuolatinę situaciją, juolab, jog iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovas siūlė ir kompromisą – vaikus paimti per atostogas.    

44.       Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nenurodė jokių konkrečių argumentų, kurių pagrindu galima būtų svarstyti tiek dėl visos bendravimo su vaikais tvarkos, tiek dėl konkretaus bendravimo su vaikais tvarkos punkto pakeitimo, modifikavimo ar išbraukimo. Vertinama, jog apylinkės teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nepažeidžia nei šalių, nei, svarbiausia, nepilnamečių vaikų teisių.

Dėl kompensacijos už transporto priemonės „Mitsubishi Grandis“ nepriteisimo

45.       Atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti 1 650 Eur už ieškovo iniciatyva santuokos metu parduotą transporto priemonę „Mitsubishi Grandis“. Atsakovės teigimu, transporto priemonė buvo parduota be atsakovės sutikimo, savo dalies pinigų negavo. Ieškovas teigė, kad transporto priemonė buvo parduota su atsakovės žinia, kadangi pardavus transporto priemonę „Mitsubishi Grandis“ atsakovei buvo duoti pinigai įsigyti kitą transporto priemonę – „Ford Galaxy“. Apylinkės teismas nurodė, kad įstatymas nereikalauja transporto priemonės pardavimui kito bendrasavininkio sutikimo, todėl atsakovė, nesutikdama su transporto priemonės pardavimu turi teisę tokį sandorį ginčyti.

46.       Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

47.       Bylos duomenimis, transporto priemonė „Mitsubishi Grandis“ 2016-02-17 buvo parduota V. U. (V. U.), t. y. ieškovo tėvui už 3 300 Eur (El. b. t. 2, b. l. 46–48). Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonė „Mitsubishi Grandis“ buvo įsigyta 2015-06-17. Nustatyta ir tai, kad atsakovė 2016-02-25 įsigijo transporto priemonę „Ford Galaxy“ (El. b. t. 2, b. l. 98–99). Teisėjų kolegijos neįtikina atsakovės argumentai, jog apie transporto priemonės „Mitsubishi Grandis“ pardavimą 2016-02-17 atsakovei nebuvo žinoma. Pastebėtina, jog atsakovė priešieškinyje nurodė (El. b. t. 2, b. l. 67–69), kad ieškovas 2016-02-14, grįžęs į Lietuvos Respubliką, fiziškai atėmė transporto priemonę „Mitsubishi Grandis“. Atsakovė, vietoje to, kad būtų ėmusi kokių nors veiksmų dėl fiziškai atimtos transporto priemonės paieškos, po 8 dienų įsigijo transporto priemonę „Ford Galaxy“, tačiau nepateikė teismui duomenų apie tai, kad aptartą transporto priemonę būtų įsigijusi iš savo asmeninių lėšų. Kita vertus, atsakovė transporto priemonę „Ford Galaxy“ pardavė 2016-06-21 (El. b. t. 2, b. l. 100). Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė 2016-03-25 pardavė ir kitą transporto priemonę – „Mercedes Benz Vito“ (El. b. t. 2, b. l. 120). Tokios aplinkybės rodo, jog po to, kai ieškovas 2016-02-17 pardavė transporto priemonę „Mitsubishi Grandis“, atsakovė tiek pirko, tiek pardavė kitas transportas priemones („Ford Galaxy“, „Mercedes Benz Vito“), tačiau nepateikė teismui duomenų apie tai, kad po 2016-06-21, kai iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė liko be transporto priemonių, būtų dėjusi pastangas surasti fiziškai atimtą transporto priemonę „Mitsubishi Grandis“. Teismas taip pat pastebi, jog atsakovė nurodė, kad ieškovo Lietuvos Respublikoje dažnai nebūna. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, jog ieškovas su transporto priemone „Mitsubishi Grandis“ vyktų į keliones užsienin. Vertintina ir tai, kad nuo 2016-02-14, kada transporto priemonė „Mitsubishi Grandis“ buvo fiziškai atimta, iki 2017-10-12, kuomet buvo gauti dokumentai iš VĮ „Regitra“ apie transporto priemonės „Mitsubishi Grandis“ pardavimą (El. b. t. 2, b. l. 45), t. y. vienerius metus ir beveik aštuonis mėnesius, atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovui, tiek ieškovui esant, tiek nesant Lietuvos Respublikoje, dėl transporto priemonės „Mitsubishi Grandis“. Išdėstytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), kad atsakovė apie transporto priemonės „Mitsubishi Grandis“ pardavimą žinojo. Teisėjų kolegijos neįtikina aplinkybė, jog atsakovė, kuri naudojosi transporto priemone „Mitsubishi Grandis“ iki jos fiziško atėmimo 2016-02-14, nežinojo apie transporto priemonės „Mitsubishi Grandis“ likimą (tiek teisinį, tiek faktinį) po 2016-02-14. Atsakovė nurodė, jog apskritai transporto priemonė buvo reikalinga vežioti vaikus į būrelius ir mokyklą, be to, transporto priemonė „Mitsubishi Grandis“ buvo bendras sutuoktinių turtas, todėl neįtikina atsakovės pasyvumas ir nesidomėjimas šeimos turto likimu. Sandorių dėl kitų transporto priemonių sudarymas, pretenzijų nereiškimas ieškovui, transporto priemonės neieškojimas iki buvo pradėta santuokos nutraukimo byla neleidžia daryti išvados, kad apie transporto priemonės „Mitsubishi Grandis“ pardavimą atsakovei nebuvo žinoma. Papildomai vertintina ir tai, kad aptarta transporto priemonė buvo parduota ne nepažįstamam asmeniui, o ieškovo tėvui. Šalys nurodė, kad vaikai bendrauja su seneliais, kas reiškia, kad apie transporto priemonės pardavimą ieškovo tėvui būtų buvę sudėtingiau nuslėpti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliante nenuosekli, nes atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovas atsakovei davė pinigų kitos transporto priemonės „Ford Galaxy“ įsigijimui (El. b. t. 4, b. l. 154), nors apeliaciniame skunde nurodė priešingai.     

48.       Apibendrindamas aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad negalima teigti, kad ieškovas, pardavęs transporto priemonę „Mitsubishi Grandis“,  neteisėtai sumažino bendrą sutuoktinių turtą. Konkrečių įrodymų, kurie paneigtų aptartas aplinkybes atsakovė nepateikė, nurodė tik teiginius.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49.       Atsakovė skundė apylinkės sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme pasisakys po to, kai nurodys motyvus tiek dėl atsakovės, tiek dėl ieškovo apeliacinių skundų.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

50.       Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl sutuoktinių turtinių klausimų sprendimo bei dėl momento, nuo kurio atsirado santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms bei pareigoms.

Dėl momento, nuo kurio atsirado santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms

51.       Ieškovas prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo 2016-02-20. Apylinkės teismas aptartą ieškovo reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovas neturi teisės reikšti tokio reikalavimo.

52.       CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad kasacinis teismas išaiškinęs, jog CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, tačiau esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra ir pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms, t. y. abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Aptarto kasacinio teismo išaiškinimo pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino CK 3.67 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai nusprendė atmesti ieškovo reikalavimą nustatyti momentą, nuo kurio atsirado santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms tik tuo pagrindu, kad santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Visgi, kasacinis teismas aptartoje nutartyje taip pat išaiškinęs, kad teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams. Tai reiškia, jog apylinkės teismas turėjo vertinti, ar šalys faktiškai nustojo skyriumi gyventi nuo 2016-02-20. Nustatyta, jog šalys teikė įrodymus dėl momento, nuo kurio laikytina, kad santuoka faktiškai nutrūko, davė paaiškinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, kuriuos tiriant ir analizuojant galima padaryti išvadą dėl momento, nuo kuriuo taikytinos turtinės teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms bei pareigoms, ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 straipsnis, 330 straipsnis).

53.       Nustatyta, kad ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko 2016-02-20. Ieškovas tokią poziciją grindė tuo, kad 2016 m. vasario mėn. atsakovė faktiškai išsikraustė gyventi iš šalims priklausančio namo. Atsakovės pozicija dėl šio reikalavimo nenuosekli: 2017-05-31 paduotame teismui atsiliepime atsakovė nurodė, jog sutinka su ieškovo reikalavimu dėl to, kad šalių santuoka nutrūko nuo 2016-02-20 (El. b. t. 1, b. l. 123–128); 2017-10-29 teismui paduotame priešieškinyje nurodė, kad ieškovui apie ketinimą nutraukti santuoką išsakė 2016-01-29 (El. b. t. 2, b. l. 36–41); patikslintame priešieškinyje, paduotame 2017-11-15, atsakovė nurodė, jog santuoka tarp šalių faktiškai iširo 2016-02-14 (El. b. t. 2, b. l. 65–70); patikslintame priešieškinyje, paduotame 2018-03-25, atsakovė nebenurodė datos (momento), nuo kurios laikė, kad iširo santuoka (El. b. t. 2, b. l. 162–171); atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad apie santuokos nutraukimą sužinojo tik gavusi ieškinį, o iki ieškinio įteikimo šalys nei apie skyrybas, nei apie gyvenimą atskirai nesvarstė (El. b. t. 4, b. l. 140–150). Toks atsakovės nenuoseklumas vertintinas ne jos naudai. Visgi, analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas atsakovei 2016-03-21, 2016-05-06, 2016-05-24, 2016-06-28 pervedė po 500 Eur (iš viso 2 000 Eur), 2016-07-28, 2016-08-30, 2016-09-28, 2016-10-27 pervedė po 50 Eur ( iš viso 200 Eur), 2016-11-23 pervedė 500 Eur, o 2016-12-19 pervedė 570 Eur (El. b. t. 3, b. l. 104). Aptartuose mokėjimo pavedimų paskirtyse buvo įrašyta „elementai“. Teisėjų kolegija pastebi, jog išlaikymas iš ieškovo šalių vaikams pirmą kartą buvo priteistas 2016-12-06, Trakų rajono apylinkės teismui išdavus teismo įsakymą, kuris įsiteisėjo 2017-01-02 (informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenis, CPK 179 straipsnio 3 dalis; El. b. t. 1, b. l. 18). Analizuojant atsakovės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 matyti (El. b. t. 3, b. l. 25–26), kad ieškovas atsakovei 2016-01-05 pervedė 400 Eur, 2016-01-11 pervedė 400 Eur, 2016-01-18 pervedė 700 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodydamas „money home“ (angl. pinigai namams). Atsakovė ieškovui 2016-02-01 pervedė 500 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama „lizingui“ (taip pat žr. ir El. b. t. 1, b. l. 27). Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, jog po transporto priemonės „Mitsubishi Grandis“ pardavimo 2016-02-17 davė atsakovei pinigų, kad pastaroji nusipirktų kitą transporto priemonę. Ieškinys teisme dėl santuokos nutraukimo buvo gautas 2017-03-03 (El. b. t. 1, b. l. 1). Aptartos aplinkybės rodo, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog šalių santuoka faktiškai nutrūko 2016-02-20. Ir po 2016-02-20 tarp ieškovo ir atsakovės vyko finansinės operacijos, šalys pirko ir pardavė transporto priemones. Objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2016-02-20 nepateikta, teisėjų kolegija tokių nenustatė taip pat. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė išsikraustė iš šalių namo nereiškia, kad šalys nustojo vesti bendrą ūkį. Viena vertus, ieškovas dirba užsienyje, jo nebūna ilgą laiką Lietuvos Respublikoje, o tokia aplinkybė tik dar labiau patvirtina, kad negalima nustatyti konkrečios šalių santuokos faktinės iširimo dienos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija laiko, santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms turi pagal bendrą CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, t. y. nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2017-03-27 (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

54.       Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog šalių santuoka faktiškai nutrūko 2016-02-20.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę

55.       Ieškovas prašė santuokos metu įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Atsakovė priešieškinyje prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovei priteisti ¾, o ieškovui – ¼ dalį santuokos metu įgyto turto. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir ieškovui priteisė 1/3, o atsakovei – 2/3 turto dalis. Ieškovas su apylinkės teismo sprendimu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo nesutinka.

56.       CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta bendra taisyklė, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.117 straipsnio 2 dalis numato CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytos bendros taisyklės išimtį, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, t. y. nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima: i) atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus; ii) vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba ; iii) kitas svarbias aplinkybes. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog apylinkės teismas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo nukrypo vadovaudamasis nepilnamečių vaikų interesais ir atsakovės turtine padėtimi. CK 3.123 straipsnio normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016, nutarties 29 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, t. y. turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, nutarties 42 punktas).

57.       Nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo 3 kambarių, bendro 63,20 m2 ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) bei 0,1660 ha ploto žemės sklypą su jame (žemės sklype) esančiu bendro 346,34 m2 ploto gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) (El. b. t. 1, b. l. 19–24). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus. Apylinkės teismas nenustatė, o šalys ir neįrodinėjo, kad šalys ar nepilnamečiai vaikai turėjo specialiųjų poreikių. Atsakovė apeliaciniame procese nurodė, kad įsidarbino, papildomai vykdo individualią veiklą, uždirba per mėnesį apie 1 500 Eur. Ieškovas duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis pasikeitė neteikė, todėl laikytina, kad ieškovo atlyginimas yra 3 000 Eur. Abi šalys sveikos ir darbingos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog su atsakove buvo nustatyta visų vaikų gyvenamoji vieta nepagrindžia aplinkybės, jog būtina nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių. Kasacinis teismas nurodęs, kad vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016, nutarties 30–31 punktai). Šalių turimas nekilnojamasis turtas gali būti fiziškai padalintas, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė ekstraordinarių aplinkybių, kurios sąlygotų būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė aplinkybių, kurios pateisintų nukrypimą nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, o iš esmės tik atkartojo ir plačiau pakomentavo apylinkės teismo sprendimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neegzistuoja išskirtinių aplinkybių, dėl kurių buvo būtina nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios taisyklės. Nenustatyta aplinkybių, jog nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąją vietą būtų pažeista, padalijant šalių nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis. Nenustatyta aplinkybių, jog tiek Butas, tiek Namas būtų netinkami gyventi. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Namas, net ir demontavus radiatorius bei tam tikrą elektros įrangą, yra tinkamas gyventi (El. b. t. 1, b. l. 129–130, t. 4, b. l. 2–21, 40–46, 49, 93–98). Vien ta aplinkybė, jog šalims subjektyviai labiau patinka Namas ar Butas nėra aplinkybė, kuri leistų nukrypti nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo. Sprendžiama, jog apylinkės teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo nukrypta nuo bendra sutuoktinių lygių dalių principo yra nepagrįstas ir keistinas, šalims turtą dalijant lygiomis dalimis – po ½ dalį.

58.       Nusprendus, jog šalims priklausantis nekilnojamas turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis (po ½ dalį) turi būti sprendžiamas klausimas dėl turto padalijimo būdo, t. y. dėl konkretaus turto paskirstymo.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo

59.       Ieškovas prašė priteisti natūra ½ Buto ir visą Namą. Atsakovė prašė natūra priteisti visą Namą, o ieškovui – Butą. Apylinkės teismas atsakovei natūra priteisė namą, o ieškovui – Butą. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė priteisti ½ dalį Buto ir visą Namą.

60.       CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę, sutuoktinių bendro turto dalis; sprendžiant dėl turto padalinimo natūra teismas vadovaujasi sutuoktinių interesų pusiausvyros bei vaikų interesais. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog: parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes; turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis; turto padalinimo natūra prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt.; teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes; vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo; kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, nutarties 26–30 punktai).

61.       Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šalių dalintiną turtą iš esmės sudaro du objektai – Butas ir Namas. Šalys teismui nepateikė duomenų apie tai, kad tiek Namas, tiek Butas negalėtų būti padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Visgi, apeliacinės instancijos teismas vertina tą aplinkybę, jog su atsakove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad vyriausiojo dukra galimai persikraustė gyventi savarankiškai (El. b. t. 4, b. l. 55–56), visgi vertintina tai, kad šios nutarties priėmimo dieną šalių vyriausioji dukra yra nepilnametė, todėl atsakovė turi pareigą užtikrinti vyriausiai dukrai teisę į būstą. Bylos duomenimis, Butas yra 3 kambarių, bendro 63,20 m2 ploto, 41,13 m2 gyvenamojo ploto, o Namas yra bendro 346,34 m2 ploto, 218,67 m2 naudingojo ploto bei 138,63 m2 gyvenamojo ploto, 8 kambarių. Nenustatyta, kad ieškovas turėtų kitų išlaikytinių. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi prioritetinėmis vaikų interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog byloje egzistuoja galimybė nukrypti nuo bendro turto natūra padalijimo principo ir atsakovei priteisti namą, o ieškovui – Butą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Namo priteisimas atsakovui labiau atitinka vaikų prioritetinius interesus, kadangi 138,63 m2 gyvenamasis plotas labiau tinkamas 4 asmenims. Su ieškovu nelieka šalių vaikai, todėl ieškovas gali nevaržomai naudotis 3 kambarių Butu.

62.       Šalys dėl nekilnojamojo turto vertės ginčo nekėlė. Butas įkainotas 31 750 Eur, o Namas – 90 000 Eur. Nustatyta, kad šalys turi įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2005-05-31 sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/213D (El. b. t. 1, b. l. 90–91, 93–94; t. 2, b. l. 6–21). Aptarta kredito sutartis sudaryta Namui įsigyti. Negrąžinto kredito likutis 2018-07-23 pagal sutartį Nr. BK 05/05/213D sudarė 46 711,84 Eur (El. b. t. 2, b. l. 173; t. 3, b. l. 143). Kadangi šalys neteikė naujesnių duomenų apie kredito likutį, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi apylinkės teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Kolegija pritaria ir apylinkės teismo sprendimo motyvui, jog 46 711,84 Eur suma (kredito likučiu) turi būti mažinama Namo vertė (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad Namo vertė, atėmus kredito likutį, yra 43 288,16 (90 000 Eur – 46 711,84 Eur = 43 288,16 Eur). 

63.       Kilnojamųjų daiktų vertė (lova, dulkių siurblys, plytelės) – 1 950 Eur (1 200 Eur + 600 Eur + 150 Eur = 1 950 Eur). Nors atsakovas apeliaciniu skundu kilnojamus daiktus prašė priteisti atsakovei, tačiau nenurodė jokių argumentų bei motyvų, kodėl apylinkės teismo sprendimas priteisti kilnojamuosius daiktus ieškovui yra nepagrįstas. Nesant motyvų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas nepagrindė, kad apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl kilnojamųjų daiktų yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija aptartą sprendimo dalį palieka nepakeistą, plačiau dėl šios sprendimo dalies neargumentuodama.

64.       Šalių dalintino nekilnojamojo turto vertė – 76 988,16 Eur (31 750 Eur + 43 288,16 Eur + 1 950 Eur = 76 988,16 Eur). Šalims tenkanti ½ dalis – 38 494,08 Eur (76 988,16 Eur / 2 = 38 494,08 Eur). Priteisus Butą ir kilnojamuosius daiktus ieškovui, ieškovui atiteko 4 794,08 Eur mažesnės vertės turtas (31 750 Eur + 1 950 Eur = 33 700 Eur; 38 494,08 Eur – 33 700 Eur = 4 794,08 Eur). Atsakovei priteisus namą, atsakovei atiteko 5 769,08 Eur didesnės vertės turtas (43 288,16 Eur –38 494,08,08 Eur = 4 794,08 Eur). Dėl šios priežasties iš atsakovės ieškovo naudai turi būti priteista 4 794,08 Eur kompensacija, už ieškovui atitekusią mažesnę turto natūrą dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl prievolių, susijusių su šalių nekilnojamojo turto išlaikymo paskirstymo

65.       Ieškovas prašė priteisti iš viso 1 122,74 Eur (212,14 Eur + 733,98 Eur + 110,62 Eur = 1 122,74 Eur) iš ieškovo asmeninių lėšų už Namui tiektą elektros energiją bei vandenį, taip pat už atliekų surinkimą. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko. Apylinkės teismas, atmetęs ieškovo prašymą nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-02-20, sprendė, kad negalima teigti, kad ieškovas bendras skolas sumokėjo asmeninėmis lėšomis ir dėl to atsakovė tapo jam skolinga pusę sumokėtų sumų, nėra pagrindo. Nustatė, kad prievolės, susijusios su namų ūkio išlaikymu, yra solidarios, todėl nesumokėtos skolos, kurių bendra suma 2018-06-30 dienai 2 797,23 Eur už komunalines paslaugas Butui ir Namui dalinamos tarp šalių lygiomis dalimis. Ieškovas su apylinkės teismo sprendimo dalimi nesutinka ir nurodė, kad nuo 2016-02-20 atsakovė savo asmeniniams poreikiams Bute ir Name naudoja elektros energiją ir vandenį.

66.       CK 3.92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad sutuoktiniai bendru sutarimu naudojasi, valdo ir disponuoja turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad prievolės, atsiradusios dėl nekilnojamojo turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, komunalinių paslaugų įsiskolinimo yra bendrosios sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad prievolė sumokėti skolą už suteiktas komunalines paslaugas (elektra, vanduo) paslaugas yra solidarioji sutuoktinių prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

67.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, pritaria apylinkės teismo pozicijai prievoles, susijusias su šalių Buto ir Namo išlaikymu, padalinti lygiomis dalimis. Nei iš rašytinių įrodymų, nei iš šalių paaiškinimų negalima nustatyti, kokiu konkrečiu laikotarpiu Butu ir Namu naudojosi tik ieškovas, o kokiu laikotarpiu tik atsakovė ir kokiu atsakovė su nepilnamečiais vaikais. Kolegija vertina ir tą aplinkybę, jog ieškovas įrodymų, jog atsakovė naudodama elektros energiją ir vandenį tenkino išimtinai asmeninius poreikius, nepateikė. Tiek Bute, tiek Name gyveno ir šalių nepilnamečiai vaikai, kurie taip pat naudojosi elektros energija bei vandeniu. Aplinkybė, kad ieškovas negyveno tam tikrais laikotarpiais Bute ar Name, nepanaikina jo, kaip aptarto turto bendrasavininko, prievolės apmokėti už nekilnojamam turtui teikiamas paslaugas, nes šalių pareigos išlaikyti nekilnojamąjį turtą yra lygios (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ir apeliacinės instancijos teismas nepritarė ieškovo reikalavimui nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-02-20, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovas už aptariamas komunalines paslaugas Butui ir Namui sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis.

Dėl ieškovo reikalavimų įpareigoti atsakovę mokėti už Butui ir Namui teikiamas komunalines paslaugas

68.       Ieškovas pareiškė reikalavimus nustatyti atsakovei pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti pareigą lygiomis dalimis su atsakovu mokėti už Butui ir Namui teikiamas komunalines paslaugas. Apylinkės teismas nurodė, kad CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar keisti jos vykdymo sąlygas, todėl toks reikalavimas perteklinis, nes prievolė atsiskaityti už komunalines paslaugas kyla iš sutarties ir įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems apylinkės teismo motyvams. Papildomai pažymėtina, jog nors ieškovas apeliaciniame skunde ir reiškė reikalavimus nustatyti pareigą nuo 2016-02-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei mokėti už suvartotą vandenį bei elektros energiją bei nustatyti pareigą šalims lygiomis dalimis mokėti už kitas nekilnojamajam turtui teikiamas komunalines paslaugas, tačiau apeliaciniame skunde motyvų ir argumentų, kodėl apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, nenurodė. Nenurodžius konkrečių motyvų, dėl kurių apylinkės teismo skundžiama sprendimo dalis laikytina nepagrįsta, teisėjų kolegija plačiau dėl aptartų apeliacinio skundo reikalavimų nepasisako.

Dėl kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą įvykdant prievolę pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D 

69.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 18 075,24 Eur už prievolės pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D įvykdymą. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas pagal dovanojimo sutartis gavo 35 500 Eur, kuriuos panaudojo prievolei pagal Kredito sutartį Nr. LL 07/08/68D įvykdyti. Kadangi prievolė pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D buvo įvykdyta iš ieškovui dovanotų lėšų (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), apylinkės teismas sprendė, kad ieškovui asmeniniu turtu įvykdžiusiam sutuoktinių solidariąją prievolę turi būti priteista pusė asmeninių lėšų sumos – 17 500 Eur. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas turėjo priteisti ne 17 500 Eur, o 18 075,24 Eur.

70.       Nustatyta, kad pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D šalys sulygo dėl 34 175,16 Eur kredito (118 000 Lt) (El. b. t. 2, b. l. 22–34). Kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 2016-12-09 pažymoje nurodyta, kad skolos likutis pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D yra 34 175,16 Eur (El. b. t. 1, b. l. 25). Kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos filialą 2018-01-22 pažymoje nurodyta, kad skolos likutis 2016-02-20 pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68 D buvo 34 175,16 Eur (El. b. t. 2, b. l. 173). Iš kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 2018-01-05 pažymos matyti, kad pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D buvo atlikti tokie mokėjimai: 2017-08-01 – 36,81 Eur; 2017-08-01 – 15,12 Eur; 2017-10-16 – 274,98 Eur; 2017-11-13 – 32 202,15 Eur; 2017-11-13 – 1 296,32 Eur; 2017-11-14 – 1 792,12 Eur, 2017-11-14 – 0,80 Eur (El. b. t. 2, b. l. 141). Iš viso nuo 2017-08-01 iki 2017-11-14 sumokėta 35 618,30 Eur (36,81 Eur + 15,12 Eur + 274,98 Eur + 32 202,15 Eur + 1 296,32 Eur + 1 792,12 Eur + 0,80 Eur = 35 618,30 Eur). Nustatyta, kad 2017-03-20 teismui paduotame patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuo 2016-02-20 sumokėjo 584,49 Eur pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D (El. b. t. 1, b. l. 72–85). Analizuojant ieškovo teismui pateiktą banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur išrašą nustatyta, kad ieškovas pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D įmokėjo tokias sumas: 2016-02-01 – 53,33 Eur; 2016-02-29 – 48,45 Eur; 2016-03-31 – 50,43 Eur; 2016-04-30 – 47,43 Eur; 2016-05-31 – 48,86 Eur; 2016-06-30 – 47,44 Eur; 2016-07-31 – 49,25 Eur; 2016-08-31 – 48,89 Eur; 2016-09-30 – 47,21 Eur; 2016-10-31 – 48,65 Eur; 2016-11-30 – 47,02 Eur; 2016-12-30 – 48,53 Eur. Iš viso nuo 2016-02-01 iki 2016-12-30 sumokėjo 584,49 Eur (53,33 Eur + 48,45 Eur + 50,43 Eur + 47,43 Eur + 48,86 Eur + 47,44 Eur + 49,25 Eur + 48,89 Eur + 47,21 Eur + 48,65 Eur + 47,02 Eur + 48,53 Eur = 584,49) (El. b. t. 1, b. l. 26–41). Iš aptartų aplinkybių matyti, jog ieškovas pagrindė 36 202,79 Eur apmokėjimą pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D (584,49 Eur + 35 618,30 Eur = 36 202,79 Eur). Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, jog pagal aptartą Kredito sutartį Nr. 07/08/68D grąžino 36 150,48 Eur. Ieškovas nenurodė detalių kredito mokėjimo paskaičiavimų, o teismo atlikti paskaičiavimai nesutampa su ieškovo nurodytais apeliaciniame skunde paskaičiavimais (teismas suskaičiavo 36 202,79 Eur, o ieškovas nurodė 36 150,48 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas dėl prievolių vykdymo iš kredito sutarčių yra kilęs iš privatinių teisinių santykių, susijusių tik tarp sutuoktinių, todėl nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovas pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D sumokėjo 36 150,48 Eur (atsakovei palankesnė suma, nurodyta ieškovo apeliaciniame skunde).

71.       Nustatyta, kad pagal 2017-10-14, 2017-10-28 ir 2017-11-11 dovanojimo sutartis ieškovas iš viso gavo 35 500 Eur (12 000 Eur + 11 500 Eur + 12 000 Eur = 35 500 Eur). Ieškovas nurodė, jog visą 35 500 Eur sumą panaudojo kredito dengimui. Atsakovė tokios aplinkybės nepaneigė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad dovanotomis lėšomis padengė 35 500 Eur (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, jog dovanotos lėšos laikytinos asmeninėmis lėšomis (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovės ieškovui turėjo būti atlyginta ½ dalis nuo 35 500 Eur, t. y. 17 750 Eur.

72.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas laikė, kad ieškovas iš viso sumokėjo 36 150,48 Eur kredito, tai atėmus įrodytus 35 500 Eur, lieka 650,48 Eur sumokėtų lėšų vertinimo klausimas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas dėl likusios sumos nebuvo nuoseklus: pradiniame ieškinyje nurodė, kad buvo sumokėjęs 584,49 Eur (tą nustatė ir apeliacinės instancijos teismas) (El. b. t. 1, b. l. 81); vėliau nurodė, kad sumokėjo 650,48 Eur sumą (El. b. t. 2, b. l. 127). Tokios aplinkybės rodo, jog ieškovas galimai likutį apskaičiuoja ne pagal faktinius mokėjimus, kurie analizuoti sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur išraše, atliktus laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-30, tačiau pagal dovanojimo sutartimis gautus 35 500 Eur. Visgi, apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą laikyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmės sukėlė nuo 2016-02-20. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2017-03-27 (CPK 137 straipsnio 1 dalis; El. b. t. 1, b. l. 107). Ieškovas nurodė, kad sumą, kuri viršija 35 500 Eur, sumokėjo iš savo atlyginimo. Kaip matyti analizuotų sąskaitos išrašų, iki 2016-12-31 buvo sumokėta 584,49 Eur kredito (iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo), o likusi didžioji dalis prievolės pradėta mokėti nuo 2017-08-01 (jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo). Kadangi ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog lėšos, sumokėtos už Kredito sutartį Nr. 07/08/68D iki 2017-03-27, buvo ieškovo asmeninės lėšos todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog aptartos lėšos buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ieškovui nepriteistinos.  

73.       Apibendrinus išdėstytą, apylinkės teismo sprendimo dalis dėl dalies prievolės įvykdymo pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D keistina nurodant, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 17 750 Eur (35 500 Eur / 2 = 17 750 Eur).

Dėl kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą įvykdant prievolę pagal Kredito sutartį Nr. 05/05/213D

74.       Ieškovas nurodė, kad apylinkės teismas neišsprendė reikalavimo dėl 4 021,91 Eur priteisimo už iš dalies įvykdytą prievolę pagal Kredito sutartį Nr. 05/05/213D. Ieškovas nurodė, kad 2018-07-23 dienai buvo sumokėjęs 8 043,81 Eur iš asmeninių lėšų, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovui ½ dalį įvykdytos prievolės.

75.       Nustatyta, kad ieškovas santuokos metu sudarė 2005-05-31 sudarė Kredito sutartį Nr. 05/05/213D, pagal kurią gavo 82 609 Eur kreditą Namo pirkimui (El. b. t. 1, b. l. 90–91; t. 2, b. l. 6–21). Iš kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank Lietuvos skyrių, 2018-07-23 pažymos matyti, kad nuo 2016-02-20 iki 2018-07-23 pagal Kredito sutartį Nr. 05/05/213D buvo sumokėta 8 043,81 Eur (6 673,19 Eur kreditas + 1 359,99 Eur palūkanos + 10,63 Eur įsipareigojimų palūkanos = 8 043,81 Eur) (El. b. t. 3, b. l. 143). Apeliacinės instancijos teismas laikė, jog turtines teisines pasekmes santuokos nutraukimas šalims sukelia nuo 2017-03-27.

76.       Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų, kuriuose atsispindi ieškovo mokėtos kredito įmokos už Kredito sutartį Nr. 05/05/213D matyti, kad ieškovas nuo 2016-01-26 iki 2016-12-31 iš viso sumokėjo 3 381,99 Eur (0,13 Eur + 22,10 Eur + 0,70 Eur + 32,15 Eur + 230,11 Eur + 59,81 Eur + 230,11 Eur + 58,47 Eur + 230,11 Eur + 47,63 Eur + 230,11 Eur + 52,69 Eur + 230,11 Eur + 54,92 Eur + 230,11 Eur + 46,40 Eur + 230,11 Eur + 51,14 Eur + 230,11 Eur + 50,72 Eur + 230,11 Eur + 45,76 Eur + 230,11 Eur + 48,69 Eur + 230,11 Eur + 49,36 Eur + 230,11 Eur = 3 381,99 Eur) (El. b. t. 1, b. l. 42–63). Analizuojant sąskaitos išrašą matyti, kad už aptariamą laikotarpį (2016-01-26 – 2016-12-31) ieškovas sumokėjo: 2 761,32 Eur kredito (230,11 Eur X 12 mėn. = 2 761,32 Eur) (angl. Principal Debt); 619,84 Eur palūkanų (22,10 Eur + 32,15 Eur + 59,81 Eur + 58,47 Eur + 47,63 Eur + 52,69 Eur + 54,92 Eur + 46,40 Eur + 51,14 Eur + 50,72 Eur + 45,76 Eur + 48,69 Eur + 49,36 Eur = 619,84 Eur) (angl. Interest Debit arba Repayment of Interest); 0,83 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (angl. Penalty interest) (0,13 Eur + 0,70 Eur = 0,83 Eur).

77.       Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad būtų mokėjusi įmokas pagal Kredito sutartį Nr. 05/05/213D. Priešingai, ieškovas pateikė duomenis, jog 2018-11-26 įmokos nemokamos (El. b. t. 5, b. l. 30). Kadangi daugiau šalys duomenų apie kredito įmokų mokėjimą pagal Kredito sutartį Nr. 05/05/213D neteikė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš 8 043,81 Eur sumos turi būti atimta 3 381,99 Eur suma, kuri buvo sumokėta iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2017-03-27). Tokiu atveju laikytina, jog ieškovas įrodė, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2017-03-27) savo lėšomis sumokėjo 4 661,82 (8 043,81 Eur – 3 381,99 Eur = 4 661,82 Eur), kas reiškia, jog pusė sumos, t. y. 2 330,91 Eur (4 661,82 Eur / 2 = 2 330,91 Eur) ieškovui priteistina iš atsakovės.

78.       Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2017-03-27 sumokėjo 4 661,82 Eur kredito įmokų pagal Kredito sutartį Nr. 05/05/213D, todėl laikant, kad turtines teisines pasekmes santuokos nutraukimas šalims sukelia nuo 2017-03-27 (CK 3.37 straipsnio 1 dalis), iš atsakovės ieškovui turi būti priteista 1/2 dalis sumokėtų 4 661,82 Eur įmokų, t. y. 2 330,91 Eur.

Dėl Airijos Respublikos Leterkenio m. Donegalo grafystės Išmokų vaikams skyriaus išmokėtos pašalpos

79.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti vaikams iš ieškovo 15 520 Eur pašalpą. Ieškovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Apylinkės teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 13 771,32 Eur Airijos valstybės Leterkenio m. Donegalo grafystės Išmokų vaikams skyriaus išmokėtą pašalpą, kuri buvo skirta vaikams. Apylinkės teismas nustatė, kad iš viso sumokėta pašalpos suma sudarė 21 080 Eur. Atsakovė pripažino, kad ieškovas atsakovei pervedė 5 000 Eur vaikams skirtų pinigų. Sprendė, kad ieškovas dėl lėšų naudojimo turėjo spręsti pasitaręs su atsakove ir pagrįstomis vaikų poreikiams tenkinti laikė 1 748,68 Eur lėšas, Todėl ieškovas atsakovei, kaip vaikams skirtų lėšų tvarkytojai, turi perduoti vaikams skirtas lėšas 13 771,32 Eur.

80.       Nustatyta, kad Airijos Respublikos Leterkeno miesto Donegalo grafystės Išmokų vaikams skyrius už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. perves 17 020 Eur (El. b. t. 2, b. l. 42–44). Pažymoje nurodyta, kad išmoka bus pervestą į sąskaitą, kurios Nr. 76387731. Tai, kad aptariama suma buvo pervesta į nurodytą ieškovo banko sąskaitą patvirtina banko sąskaitos išrašas (El. b. t. 2, b. l. 3–5). Bylos duomenimis, išmokų mokėjimas nuo 2018-04-30 buvo sustabdytas (El. b. t. 4, b. l. 35–39). Duomenų, kad išmokų mokėjimas buvo atnaujintas šalys nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsakovė nurodė, kad į ieškovo banko sąskaita iš viso pervesta 20 520 Eur, tačiau 20 520 Eur sumos paskaičiavimo nenurodė. Papildomai paaiškino, kad į ieškovo banko sąskaitą 280 Eur išmokos buvo mokamos ir toliau. Iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2017-08-01 ieškovui buvo pervesta 280 Eur, 2017-09-05 – 280 Eur (El. b. t. 2, b. l. 111–116). Toks išrašas labiau patvirtina aplinkybę, jog iki 2018-04-30 išmokos vaikams po 280 Eur buvo mokamos, nei nemokamos (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Priešingų įrodymų, t. y. banko sąskaitų išrašų, ar pažymų iš Išmokų skyriaus ieškovas nepateikė. Laikant, kad nuo 2017-08-01 iki 2018-04-30 vaikams buvo mokėta 280 Eur išmoka, tai už aptariamą laikotarpį į ieškovo sąskaitą turėjo būti pervesta 2 520 Eur išmokų (280 Eur X 9 mėn. = 2 520 Eur). Šalys nepaaiškino, kokios išmokos buvo mokėtos laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio. Visgi, iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2017-07-04 ieškovui buvo pervesta 420 Eur (El. b. t. 2, b. l. 116). Nesant kitų duomenų, teisėjų kolegija laiko, kad banko išrašas labiau patvirtina tą aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-07-31 Išmokų skyrius ieškovui mokėjo po 420 Eur, kas už 3 mėnesius sudaro 1 260 Eur (420 Eur X 3 = 1 260 Eur). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė įrodė, jog į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 20 800 Eur išmokų, skirtų vaikams (17 020 Eur (už laikotarpį iki 2017 m. balandžio mėn.) + 1 260 Eur (už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2017-07-31) + 2 520 Eur (už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018-04-30) = 20 800 Eur).

81.       Ginčo, kad ieškovas atsakovei pervedė 5 000 Eur nėra. Tai reiškia, kad iš 20 800 Eur turi būti atimta 5 000 Eur suma ir toliau svarstomas 15 800 Eur išmokų (20 800 Eur – 5 000 Eur = 15 800 Eur) panaudojimo klausimas. Apylinkės teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, kad vaikų poreikiams panaudojo 1 748,68 Eur. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, tokiai apylinkės teismo išvadai pritaria. Ieškovas neįrodė, kad likusi 14 051,32 Eur išmokų suma (15 800 Eur – 1 748,68 Eur = 14 051,32 Eur) buvo panaudota vaikų poreikiams tenkinti. Kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentus, kad apylinkės teismas 13 771,32 Eur sumą priteisė ne vaikams, o atsakovei. Skundžiamo sprendimo motyvuose nurodyta, kad aptartos lėšos priteistinos vaikams, atsakove paskiriant priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Tai atitinka įstatyminį reguliavimą (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

82.       Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nesutampa apylinkės ir apeliacinės instancijos teismo skaičiavimai. Atsižvelgiama į tai, kad atsakovė apeliacinio skundo dėl Išmokų padidinimo neteikė, o skirtumas neesminis, atitinkantis vieno mėnesio išmoką (14 051,32 Eur – 13 771,32 Eur = 280 Eur). Nesant apeliacinio skundo dėl Išmokų priteisimo padidinimo, taip pat tikslesnių duomenų, kurių pagrindu būtų galima atsakyti į klausimą dėl susidariusio skaičiavimo skirtumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribų nėra, todėl apylinkės teismo sprendimas aptariamoje dalyje nekeičiamas.

Dėl procesinių palūkanų (ne)priteisimo

83.       Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos kompensacijos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apylinkės teismas sprendė, kad sutuoktinio pareiga mokėti kitam sutuoktiniui kompensacijas, kyla ne iš prievolinių, o iš šeimos santykių, todėl procesinės palūkanos negali būti priteistinos. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms. Sutuoktinio pareiga mokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už natūra negaunamą bendro turto dalį, kyla ne iš prievolinių, o iš šeimos teisinių santykių, todėl procesinės palūkanos nepriteisiamos. Pastebėtina, jog tokia ir kitų apygardos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-4-603/2018, nutarties 77 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

84.       Atsakovė nurodė, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo atsakovės naudai atsakovės patirtų 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2018-02-05 sąskaitos už teisines paslaugas išrašė advokatė Evita Tumė. Analizuojant šiuos atsakovės teiginius nustatyta, kad į bylą 2018-03-09 buvo pateikta atsakovės atstovavimo sutartis, sudaryta su advokate Svetlana Pronina (El. b. t. 2, b. l. 172–173). Taip pat nustatyta, kad 2018-02-05 sąskaitą už teisines paslaugas, kurios buvo įvertintos 850 Eur suma, išrašė advokatė Evita Tume (El. b. t. 3, b. l. 137). Kaip matyti ir iš sąskaitos rekvizitų, advokatė Evita Tumė dirba Svetlanos Proninos kontoroje, atsakovei suteikė patikslinto priešieškinio surašymo paslaugą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog apylinkės teismas nevertindamas advokatei Evitai Tumei sumokėtų 850 Eur išlaidų, kurios buvo suteiktos teikiant teisinę pagalbą šioje byloje, nepagrįstas. Toks apylinkės sprendimas riboja pasirinkti atsakovės teisę gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Nustatyta, kad advokatei Evitai Tumei sumokėtos 850 Eur išlaidos, buvo patirtos dėl procesinių dokumentų rengimo šioje byloje (El. b. t. 3, b. l. 137–140). Įstatymas nenumato draudimo atsakovei turėti kelis advokatus byloje. Pastebėtina ir tai, jog advokatė Evita Tumė teismo posėdžiuose nedalyvavo, kas reiškia, kad nei advokatei Evitai Tumei, nei atsakovei nebuvo pareigos pateikti atstovavimo sutartį. Teisinių paslaugų suteikimo faktą patvirtina advokatės Evitos Tumės išrašyta sąskaita ir atsakovės veiksmai, apmokant aptartą sąskaitą. Dėl šios priežasties apylinkės teismas į atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą turėjo įtraukti ir 850 Eur išlaidas.

85.       Atsakovė taip pat nesutiko su apylinkės teismo apskaičiuota ieškinio suma, tačiau konkrečių argumentų kaip turėjo būti apskaičiuota ieškinio suma nepateikė. Nesant konkrečių motyvų teisėjų kolegija plačiau tokių atsakovės argumentų neanalizuoja. Atsakovė taip pat nurodė, jog apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo ieškinio patenkinimo proporcijas ir nurodė, kad apylinkės teismas iš esmės patenkino ne 79,50 proc., o 23,35 proc. ieškinio reikalavimų. Visgi, pakeitus sprendimą, bylinėjimosi išlaidų proporcijos perskaičiuojamos įstatymo pagrindu (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

86.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018 (nutarties 49–56 punktas), kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tarp šalių paskirstymo, sprendžiama dėl kiekvieno pareikšto ir patenkinto arba nepatenkinto reikalavimo atskirai. Visgi, tam tikrais atvejais bylinėjimosi išlaidų proporcija tiksliai negali būti nustatyta, dėl byloje pareikštų reikalavimų daugeto, taip pat pareikštų reikalavimų savarankiškumo. Ieškovas apylinkės teisme iš esmės reiškė tokius reikalavimus: nutraukti šalių santuoką; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta su atsakove; nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles, priteisti kompensaciją. Atsakovė iš esmės pareiškė analogiškus reikalavimus, tik papildomai prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, Airijos Respublikos išmokėtas išmokas vaikams. Kiekvieno reikalavimo vertinimas procentine išraiška būtų neracionalus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių turtas buvo padalintas vadovaujantis sutuoktinių turto lygių dalių principu, taip pat į tai, kad kiti byloje spręstini klausimai šalims iš esmės buvo šalutiniai sprendžia, kad ieškovo ir atsakovės reikalavimai iš esmės buvo patenkinti lygiomis dalimis, t. y. po 50 proc.

87.       Apylinkės teismas nustatė, o šalys nekvestionavo, kad ieškovas patyrė 354 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 3 120,95 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 1 277 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas 2017-03-27 teismo nutartimi atidėtas iki sprendimo priėmimo.

88.       Atsakovė pateikė dokumentus patvirtinančius 600 Eur išlaidas advokato V. Fomkino pagalbai apmokėti, 2 000 Eur išlaidas advokatės S. Proninos pagalbai apmokėti ir 850 Eur išlaidas advokatės E. Tumės pagalbai apmokėti, iš viso – 3 450 Eur.   

89.       Šalių reikalavimus patenkinus po 50 proc., iš atsakovės ieškovui priteistina 1 560,46 Eur (3 120,95 Eur / 2 = 1 560,46 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovo atsakovei – 1 725 Eur (3 450 Eur / 2 = 1 725 Eur). Atlikus bylinėjimosi išlaidų užskaitą, iš ieškovo atsakovei priteistina 164,54 Eur suma (1 725 Eur – 1 560,46 Eur = 164,54 Eur).

90.       Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), apylinkės teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio neperskaičiuojama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą

91.       Atsakovė pateikė įrodymus, jog inicijavusi apeliacinį procesą patyrė 30,55 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui bei 400 Eur už apeliacinio skundo surašymą (El. b. t. 4, b. l. 86, 152). Atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą patyrė 824 Eur išlaidų (El. b. t. 4, b. l. 174). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistini 824 Eur, patirti ieškovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

92.       Ieškovas nurodė, kad už apeliacinio skundo surašymą patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų (El. b. t. 114). Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: pakeista sprendimo dalis dėl turto padalijimo būdo, perskirstyta kompensacija, priteista didesnė suma už prievolės įvykdymą pagal Kredito sutartį Nr. 07/08/68D, taip pat priteista kompensacija už prievolės įvykdymą pagal Kredito sutartį Nr. 05/05/213D. Sprendžiama, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 40 proc. Tai reiškia, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 484 Eur suma (1 210 Eur * 40 proc. = 484 Eur). Atsakovė bylinėjimosi išlaidų, patirtų surašant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, pateikė nesavalaikiai (žr. nutarties dalį dėl naujų įrodymų prijungimo), todėl atsakovės patirtos išlaidos, susijusios atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, nepriteistinos.

93.       Ieškovui 529 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos. Patenkinus 40 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 211,60 Eur žyminio mokesčio suma (529 Eur * 40 proc. = 211,60 Eur). Likusi 317,70 Eur (529 Eur – 211,60 Eur = 317,70 Eur) žyminio mokesčio suma priteistina iš ieškovo valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsni).

Vadovaudamasi CPK 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

tenkinti suinteresuoto asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių prašymą dėl procesinių teisių ir pareigų perėmimo ir pakeisti byloje trečiąjį asmenį AB „Luminor Bank“ į trečiąjį asmenį Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį keičiant sekančiai:

„ V. U. priteisti 1/2 dalį bendro turto, kas sudaro 38 494,08 Eur. 

D. U. priteisti 1/2 dalį turto, kas sudaro 38 494,08 Eur. 

V. U. natūra priteisti 33 700 Eur vertės turtą: 3 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), lovą, dulkių siurblį, 15 vnt. plytelių. 

D. U. natūra priteisti 43 288,16 Eur vertės turtą: 0,1660 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini),

Iš atsakovės D. U. ieškovui V. U. priteisti 4 794,08 Eur kompensaciją už ieškovui V. U. natūra tenkančią mažesnę turto dalį.

Priteisti D. U. pareigą vykdyti solidarią prievolę kreditoriui Luminor bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pagal 2005-05-31 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/213D.

Priteisti ieškovui V. U. iš atsakovės D. U. 17 750 Eur kompensaciją už bendros prievolės pagal 2005-05-31 kredito sutartį Nr. LL 07/08/68D įvykdymą asmeninėmis lėšomis.

Priteisti ieškovui V. U. iš D. U. 2 330,91 Eur kompensaciją už bendros prievolės pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. LL 05/05/213D įvykdymą asmeninėmis lėšomis.

Priteisti iš ieškovo V. U. atsakovei D. U. 164,54 Eur bylinėjimosi išlaidų“.

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. U. ieškovo V. U. naudai 1 308 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.

Priteisti iš ieškovo V. U. 317,70 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės D. U. 211,60 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teisėjai         Loreta Bujokaitė 

        Vidas Stankevičius

        Jūra Marija Strumskienė