Administracinė byla Nr. I-1662-815/2019

     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04552-2018-0

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. lapkričio 27 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis, nežmoniškomis sąlygomis nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas kamerose Nr. 121, Nr. 127, Nr. 129, Nr. 160, Nr. 180, Nr. 252, Nr. 267, Nr. 275, Nr. 290, Nr. 320, Nr. 325, jų plotas – apie 7m2, 2 m2 užėmė sanitarinis mazgas, mažindamas kameros plotą, be to, dalį kameros ploto užėmė baldai (lova, stalas, suolas). Taigi, būnant kameroje dviese, trūko vietos. Pažymėtina, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas neįskaičiuojamas į bendrą kameros plotą.

2.2. Kamerų sienų, lubų, grindų anga buvo atsilupusi, ištrupėjusi, vietomis matėsi pelėsis, todėl pareiškėjas negalėjo jų valyti, dezinfekuoti.

2.3. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik sienele (apie 1,30 m2), iš jo sklido nemalonus kvapas, nebuvo tualeto ventiliacijos, o pareiškėjo lova visada buvo prie sanitarinio mazgo; pareiškėjas buvo priverstas klausytis, kaip kiti asmenys naudojasi tualetu.

2.4. Pasak pareiškėjo, tokios gyvenimo sąlygos pažemino pareiškėjo orumą, todėl jam priteistinas prašomas neturtinės žalos atlyginimas – 5 000 Eur.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime ir atsiliepimo patikslinime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, kad administracinėje byla Nr. I-6229-968/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04090-2017-6) 2018 m. vasario 28 d. sprendime už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, priteisiant 730 Eur už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K, šis sprendimas įsiteisėjęs, todėl bylos dalį dėl minėto laikotarpio palikti nenagrinėtą, o šioje byloje aktualiu laikotarpiu laikyti laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 28 d., kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 7–13, 69).

1.       Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

2.       Reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenustato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A-1230-502/2016), todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Taigi, pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti ir tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas, taip pat vykdo teismų nutartis ir sprendimus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (tolau – ir BVK) 70 straipsnio ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

3.       Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodamas į kameras, taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

4.       Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Taigi, visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.

5.       Dėl kamerų įrengimo

Lukiškių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir TI taisyklės). Pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenustato, kad dviaukščiuose gultuose būtų įrengtos kopėtėlės. Kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su 2 pasukamomis kėdėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos.

Kiekvienoje kameroje įrengta lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nenustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo – (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m2), kitose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus, taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių.

Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.

6.       Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, privatumo užtikrinimo

Lukiškių remiasi HN 76:2010 21 punktu, Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.5 punktu, TI taisyklių 14.2 punktu, nurodo, kad kamerose įrengto sanitarinio mazgo plotas – apie 0,56 m2 (0,8 m x 0,7 m), kuriame įrengti praustuvas (užimamas plotas – apie 0,2 m2) ir klozetas (užimamas plotas – apie 0,16 m2). TI taisyklės ir PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio, praustuvo įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Kameroje Nr. 252 dar 2013 m. sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. TI taisyklių 14.2 punkte nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti vidaus tvarkos reikalavimų, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

7.       Dėl asmenų stebėjimo kamerose

Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų vykdymą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnyboje su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir TIVVT), stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

8.       Dėl ventiliacijos, vėdinimo

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

9.       Dėl neturtinės žalos

9.1. pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė jam įtaką ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

9.2. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.). Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

9.3. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį viešoji civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai kilti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti, taikoma tik jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo ir atsiliepimo patikslinimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1.       Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 7–13)):

– 2017 m. gruodžio 6 d. atvykęs į Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas kameroje Nr. 320 (plotas – 7,76 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2017 m. gruodžio 7 d. kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys;

– 2017 m. gruodžio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 252 (plotas – 42,33 m2), kameroje buvo 11 asmenų;

– 2017 m. gruodžio 9 d. 2017 m. gruodžio 11 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 asmenų;

– 2017 m. gruodžio 13 d. – 2017 m. gruodžio 18 d. kameroje Nr. 252 buvo 11 asmenų;

– 2017 m. gruodžio 19 d. – 2017 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 252 buvo 20 asmenų;

– 2017 m. gruodžio 22 d. – 2017 m. gruodžio 26 d. kameroje Nr. 252 buvo 11 asmenų;

– 2017 m. gruodžio 27 d. – 2017 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 asmenų;

– 2017 m. gruodžio 29 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys;

– 2018 m. sausio 1 d. kameroje Nr. 252 buvo 8 asmenys;

– 2018 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 buvo asmenų;

– 2018 m. sausio 3 d. – 2018 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 252 11 buvo asmenų;

– 2018 m. sausio 5 d. – 2018 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 252 10 buvo asmenų;

– 2018 m. sausio 8 d. – 2018 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 252 11 buvo asmenų;

– 2018 m. sausio 10 d. kameroje Nr. 252 10 buvo asmenų;

– 2018 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 252 11 buvo asmenų;

– 2018 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 252 10 buvo asmenų;

– 2018 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 252 11 buvo asmenų;

– 2018 m. sausio 14 d. – 2018 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 asmenų;

– 2018 m. sausio 17 d. – 2018 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys;

– 2018 m. sausio 19 d. – 2018 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 252 buvo 8 asmenys;

– 2018 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 252 buvo 11 asmenų;

– 2018 m. sausio 24 d. – 2018 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 252 buvo 11 asmenų;

– 2018 m. sausio 19 d. kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys;

– 2018 m. vasario 1 d. – 2018 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 asmenų;

– 2018 m. vasario 7 d. – 2018 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 asmenų;

– 2018 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys;

– 2018 m. vasario 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 371 (plotas – 7,18 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2018 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 371 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. vasario 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2018 m. vasario 17 d. – 2018 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 267 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. vasario 23 d. – 2018 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. vasario 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 275 (plotas – 7,85 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. vasario 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 252 (plotas – 42,33 m2), kameroje buvo 9 asmenys;

– 2018 m. vasario 28 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

2.       Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. sausio mėn. pranešime „Dėl A. B. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 16–18):

2.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitinka HN 134:2015 reikalavimus.

2.2. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių 14.7–14.9 punktus ir Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas.

2.3. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Pažymėtina, kad gyvenamosiose kamerose esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto.

2.4. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (jos matmenys - apie 0,7 m2) joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m2) ir praustuvas (apie 0,2 m2). Praustuvą ir klozetą skiria 1,5 m aukščio pertvara, kuri apklijuota drėgmei atspariomis glazūruotomis plytelėmis.

Pagal PĮĮET 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Kameroje Nr. 252 dar 2013 m. sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis; kamerose, kur įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

2.5. Pagal PĮĮET 17.3 punktą gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Vadovaujantis Instrukcija, stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą. Į dušo patalpas suimtuosius ir nuteistuosius veda tos pačios lyties pareigūnai.

2.6. Smulkūs Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir dušo patalpų remonto darbai (pavyzdžiui, pakeičiama perdegusi lemputė, suplyšusi užuolaida, užglaistomos sienos ir pan.) atliekami nedelsiant, kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

2.7. Visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas – 0,824 m2 (0,8 m x 1,03 m), visose kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal PĮĮET iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos, pagal TI taisyklių 14.1 punktą lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos. Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl jos vėdinamos natūraliai, per langus, kaip nustatyta HN 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, kamerose išvengiama ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio ir nemalonaus kvapo.

II

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui A. B. (A. B.) atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pabrėžtina, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Tačiau teismas šią administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. nutraukia, nes tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1103-968/2018, kurioje pareiškėjui A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteista 730 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas).

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 27 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 m2 ploto.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m2) iš EŽTT aiškinimo kilęs 3 m2 minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.

4. Iš skundo matyti, kad neturtinė žala pareiškėjui kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 27 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis kamerose Nr. 267, Nr. 320 buvo laikomas ne vienas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Pabrėžtina, kad kameroje Nr. 252 įrengta sanitarinio mazgo kabina (b. l. 11), todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 11 parų.

5. Pareiškėjas nurodo, kad kamerų sienų, lubų, grindų anga buvo atsilupusi, ištrupėjusi, vietomis matėsi pelėsis, todėl pareiškėjas negalėjo jų valyti, dezinfekuoti. Šie pareiškėjo teiginiai niekuo neparemti, be to, pareiškėjas nepagrindė, kaip minėti tariami veiksniai įtakojo žalos kilimą.

6. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 35 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. B. (A. B.) skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 35 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą Nr. I-1662-815/2019 pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. nutraukti.

Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą tenkinti iš dalies. 

Priteisti pareiškėjui A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 27 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                  Ernestas Spruogis