Civilinė byla Nr. e2-1538-407/2018

Proceso Nr. 2-56-3-00958-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 2 d.  

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties dalies, kuria iš dalies netenkintas minėtos pareiškėjos pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi fertis“ restruktūrizavimo byloje.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2017-11-19 nutartimi iškelta atsakovės UAB ,,Arvi fertis“ restruktūrizavimo byla. Pareiškėja UAB ,,Marijampolės pašarai“ komanditinė ūkinė bendrija (toliau – ir UAB ,,Marijampolės pašarai“ KŪB) kreipėsi su prašymu patvirtinti jos bendrą 127 551,35 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 122 478,43 Eur už UAB „Arvi fertis“ sumokėtos sumos įmonėms UAB „Best fert“, AB ,,Lietuvos draudimas“, AB SEB bankui; 11,91 Eur sąskaita už mobilųjį telefoną Nokia 113; 4 955,47 Eur sąskaitos už pastato ir traktoriaus krautuvo remontą bei remonto medžiagas ir 105,54 Eur – konsultavimo paslaugos dėl „Naujokų“ renginio ir dėl reklaminės iškabos dizaino. Pareiškėja šį finansinį reikalavimą prašė patvirtinti antrąja eile (ĮRĮ 13 str. 4 d.).  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies –  patvirtino pareiškėjos 5 061,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą trečiąja eile, o kitą prašymo dalį atmetė.

3.       Teismas netenkino pareiškėjos prašymo patvirtinti 122 478,43 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kurį, pasak pareiškėjos, sudaro už atsakovę sumokėtos sumos UAB „Best fert“, AB ,,Lietuvos draudimas“, AB SEB bankui. Teismas nustatė, kad atsakovė teikė prašymus pareiškėjai apmokėti už ją sąskaitas AB ,,Lietuvos draudimas“, UAB „Best fert“, AB SEB bankui, o pareiškėja sąskaitas apmokėjo. Tačiau, pasak teismo, iš pateiktų prašymų nematyti, kokiu pagrindu pareiškėja turėjo mokėti už atsakovę, ar tai buvo prašymas paskolinti pinigų, kokie buvo duoti įsipareigojimai grąžinti paskolas, ar tai buvo labdara, parama ar pan., t. y. atsakovės prašymai pareiškėjai nesukuria atsakovės prievolės grąžinti už ją įmokėtas lėšas. Pavyzdžiui, 2016-04-18 prašymas sumokėti 75 000 Eur UAB „Best fert“ yra niekaip nemotyvuotas ir jokie įsipareigojimai grąžinti sumokėtą sumą nenurodyti. Prašymai sumokėti AB SEB bankui už atsakovei suteiktą kreditą, palūkanas, prašymai sumokėti AB ,,Lietuvos draudimas“ draudimo įmokas taip pat yra niekaip nemotyvuoti, pasižadėjimo grąžinti lėšas nenurodyta, todėl neaišku, kodėl pareiškėja mokėjo už kitą įmonę, kokį pelną tikėjosi gauti ar kokius savo pačios įsiskolinimus padengti. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad pareiškėja, veikdama susijusių įmonių grupėje, savo veiklos sąnaudas (draudimo įmokas, kredito grąžinimo sumas ir pan.) perkėlinėjo kitai įmonei/įmonėms, tokiu būdu sudarydama finansinių reikalavimų regimybę. Didelis kiekis finansinių reikalavimų, nepaisant, kokiai kreditorių eilei būtų priskirtas, įmonės restruktūrizavimo ar bankroto atveju leidžia ir toliau kontroliuoti restruktūrizavimo ar bankroto procesą.

4.       Pasak teismo, ta aplinkybė, kad pareiškėja, kaip pati įrodinėja, mokėjo už atsakovę įmokas kitiems asmenims, neatitinka pelno siekiančio juridinio asmens veiksmams būtino ekonominio tikslingumo požymių, neaišku, kodėl tos sąnaudos buvo patirtos ir kaip jos susiję su uždirbtomis pajamomis. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pripažįstamos tik tos vieneto sąnaudos, kurios susijusios su pajamomis, faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pateikti įrodymai yra nepatikimi ir nepakankami. Teismo vertinimu, tikrasis ūkinių operacijų turinys gali būti kitoks nei apskaitytasis, todėl nėra pagrindo vadovautis pateiktais įrodymais, duomenų, kad atsakovė prisiėmė prievolę grąžinti sumokėtas sumas, nepateikta, todėl reikalavimo dalį dėl 122 478,43 Eur sumos teismas atsisakė patvirtinti.

5.       Teismas netvirtino ir reikalavimo dalies dėl 11,91 Eur už mobilų telefoną Nokia 113, nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog atsakovei buvo perduotas mobilus telefonas. Pasak teismo, PVM sąskaitos-faktūros išrašymas nepatvirtina realios paslaugos suteikimo, nes sąskaitoje nėra nurodyta, kad atsakovė telefoną gavo ir sąskaitą priėmė.

6.       Prašymo dalį dėl 5 061,01 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo teismas patenkino. Teismas šį reikalavimą patvirtino trečiąja (ĮRĮ 13 str. 6 d.), o ne antrąja eile (ĮRĮ 13 str. 4 d.), nustatęs, kad tiek atsakovės netiesioginis savininkas, o tuo pačiu ir dalyvis, tiek ir pareiškėjos naudos gavėjas/savininkas, o tuo pačiu ir dalyvis, yra tas pats asmuo (V. K.). Teismas nustatė, kad atsakovės akcininkė yra UAB „Arvi ir Ko“, pastarosios vienas iš akcininkų yra UAB „Vyrja“ ( 66,67 proc.), kurios vienas iš akcininkų yra V. K., turintis 49,9 proc. UAB „Vyrja“ akcijų skaičiaus. Teismas nurodė, kad minimali 25 proc. akcijų viršijanti riba yra pagrindas laikyti tam tikrus vienetus grupe (Pelno mokesčio įstatymo 2 str. 7 d.), taip pat minimali 25 proc. ir vienos akcijos riba, jeigu viršijama, yra laikoma pagrindu laikyti asmenį tiesioginiu arba netiesioginiu juridinio asmens savininku (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 14 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad V. K. yra netiesioginis atsakovės savininkas (per UAB „Vyrja“ ir UAB „Arvi ir Ko“).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas, ir įtraukti pareiškėją į antros eilės kreditorių sąrašą su 127 563,26 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pagal CK 6.50 straipsnį už skolininką visiškai ar iš dalies prievolę turi teisę įvykdyti trečiasis asmuo. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad dėl prievolės įvykdymo atsakovė ir nurodyti kreditoriai (AB ,,Lietuvos draudimas“, UAB „Best fert“, AB SEB bankas) yra susitarę kitaip ar prievolės esmė reikalauja, kad atsakovė ją įvykdytų asmeniškai. Atsakovė rašytiniais prašymais išreiškė valią, kad atsiskaitymus už ją nurodytiems kreditoriams vykdytų apeliantė. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Taigi įstatymas numato regresinę prievolę atsakovei sumokėti apeliantei už šios įvykdytas prievoles už atsakovę.

7.2.                      Teismas neišanalizavo įrodymų, t. y. atsakovės prašymų bei mokėjimų pavedimų, patvirtinančių, kad apeliantė įvykdė piniginių lėšų pavedimus už atsakovę pastarosios kreditoriams. Visų mokėjimų paskirtyse aiškiai nurodyta pervestų lėšų paskirtis, t. y. kad piniginių lėšų pervedimas vykdomas už atsakovę. Todėl teismo argumentas, kad tikrasis ūkinių operacijų turinys yra kitoks nei apskaitytasis yra visiškai nepagrįstas. Teismas nepagrįstai sprendė dėl įrodymų nepatikimumo ar nepagrįstumo.

7.3.                      Teismas nepagrįstai netvirtino finansinio reikalavimo dalies dėl 11,91 Eur sumos, nes sąskaita faktūra yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis faktinį daikto (telefono) perdavimo faktą. Daikto priėmimo fakto neginčija ir pati atsakovė.

7.4.                      Apeliantės finansiniai reikalavimai atsakovės restruktūrizavimo byloje tvirtintini kaip antros  eilės reikalavimai (ĮRĮ 13 str. 4 d.), o ne kaip trečios eilės reikalavimai (ĮRĮ 13 str. 6 d.). Teismas netinkamai aiškino teisės normas, ir nenustatė bei nevertino aplinkybių, ar apeliantė tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja atsakovės valdyme, ar apskritai V. K. turi objektyvią galimybę per apeliantę tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti atsakovę. Teismas net nenustatinėjo, ar apeliantė atsakovės atžvilgiu yra patronuojanti įmonė, ar apeliantė turi balsų daugumą restruktūrizuojamoje įmonėje. Vien argumentas, jog apeliantės naudos gavėjas galbūt gali būti V. K., nėra pakankamas pagrindas, vadovaujantis ĮRĮ 13 straipsnio 6 dalimi, tvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą trečiąja eile. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar daro įtaką atsakovės ar jos dalyvių sprendimams. Civilinėje teisėje galioja asmens sąžiningumo prezumpcija.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB ,,Belor“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o tuo atveju, jei atskirojo skundo dalis, kuria atmestas prašymas patvirtinti 122 478,43 Eur finansinio reikalavimo dalį, bus panaikinta – perduoti bylą dėl šios dalies pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant, kad šis reikalavimas tvirtintinas trečiąja eile ir pasiūlant pirmosios instancijos teismui išreikalauti iš bylą papildomus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

8.1.                      Teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjos reikalavimas patvirtintas trečiąja eile yra visiškai teisėta ir pagrįsta. Byloje yra pateikti įrodymai, gauti iš AB Luminor Bank, kad V. K. yra galutinis apeliantės naudos gavėjas, kaip tai apibrėžiama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje. V. K. netiesiogiai kontroliuoja tiek apeliantę, tiek atsakovę. Be to, atitinkamą kontrolę vykdo kartu su susijusiu asmeniu – savo sūnumi J. K., o jų kontroliuojamos UAB „Vyrja“ ir UAB „ARVI“ ir ko pagal ABĮ 5 straipsnio 1 dalį laikomos motininėmis atsakovės bendrovėmis. Pats V. K. kitoje civilinėje byloje patvirtino, kad visiškai kontroliuoja ARVI grupės įmonių veiklą. Įstatymai nenustato kontroliuojančio asmens sąvokos, neatskleidžia, kas yra netiesioginė kontrolė. ĮRĮ 13 straipsnio 6 dalis aiškiai nustato, kad trečiąja eile tenkinamas dalyvio, kuris kontroliuoja restruktūrizuojamą įmonę, reikalavimas. Apeliantės teiginys, kad jos finansinį reikalavimą tvirtinant trečiąja eile, būtina nustatyti, kad apeliantė dalyvauja atsakovės valdyme, yra absoliučiai nepagrįstas. Byloje įrodžius, kad tas pats dalyvis kontroliuoja tiek apeliantę, tiek atsakovę, apeliantės finansinis reikalavimas pagrįstai patvirtintas trečiąja eile. Šiuo atveju atsakovės dalyviu įvardintina ne tik UAB „ARVI“ ir ko, kuriai priklauso 100 procentų atsakovės akcijų, ir ne tik UAB „Vyrja“, kuri per UAB „ARVI“ ir ko netiesiogiai įgyja kvalifikuotą balsų daugumą (66,67 proc. visų balsų) atsakovės akcininkų susirinkimuose. V. K. yra ir apeliantės galutinis naudos gavėjas, be to, visus sprendimus dėl apeliantės valdymo priima V. K. sūnus J. K.. Įstatymo leidėjo tikslas, įtvirtinant ĮRĮ 13 straipsnio 6 dalies nuostatą, buvo tas, kad kreditoriaus, kuris kartu su restruktūrizuojama įmone yra valdomas (kontroliuojamas) to paties sprendimo priėmėjo, finansinis reikalavimas yra tvirtintinas trečiąja eile, taigi šiuo atveju dalyviu laikytina ne tik atsakovės akcijų savininkas ar apeliantės narys, bet ir fizinis asmuo (V. K.), kontroliuojantis tiek atsakovę, tiek apeliantę. Šiuo atveju V. K. (bei jo sūnus) J. K. nėra skolininko tiesioginiais dalyviais tik dėl tos priežasties, kad abiejų susijusių asmenų (tiek apeliantės, tiek atsakovės) atveju sprendimų priėmimas vykdomas per juridinius asmenis.

8.2.                      Apeliantės finansinio reikalavimo dydis, susijęs su mokėjimais, atliktais atsakovės prašymų pagrindu už bendrą 122 478,43 Eur sumą, yra nepagrįstas. ARVI grupės įmonės, vykdydamos veiklą, veikia išvien, koordinuotai, pagal vieno sprendimų priėmimo šaltinio nurodymus, visiškai nepaisydamos kiekvieno iš grupės juridinių asmenų turto atskirumo bei autonominės naudos siekimo principų. Nei atsakovė, nei apeliantė nepateikė tarpusavio atsiskaitymų žiniaraščių už bendradarbiavimo laikotarpį, nebuvo sudaryta jokių galimybių patikrinti, ar vykdant atitinkamus mokėjimų nurodymus nebuvo mažinami (eliminuojami) ankstesni atsakovės reikalavimai į apeliantę. Kadangi atskirasis skundas pateikiamas dėl su atsakove susijusio juridinio asmens finansiniu reikalavimu, atitinkamas reikalavimas turi būti nagrinėjamas itin atidžiai. Šioje byloje nebuvo aiškinamasi ar įvykdytais mokėjimais buvo dengiami atsakovės įsipareigojimai tretiesiems asmenims; ar atliktais mokėjimo pavedimais nebuvo mažinami apelianto įsipareigojimai atsakovei, egzistavę mokėjimų atlikimo metu; ar atlikti mokėjimai buvo atliekami iš apeliantės nuosavų lėšų, ar naudojantis kitų ARVI grupės įmonių (kontroliuojamų V. K.) suteiktomis paskolomis, kitais sandoriais (skolos perkėlimais, reikalavimo perleidimais, ir pan.); ar už atliktus mokėjimus su apeliante nebuvo atsiskaityta (atitinkamus atsiskaitymus atliekant pačiam atsakovei ar kitiems asmenims). Nei apeliantė, nei atsakovė teismui nepateikė apskritai jokių įrodymų apie tai, kad savo mokėjimais apeliantė vykdė už atsakovę tokias prievoles, kurios savarankiškai galėtų būti pripažįstamos tokių prievolių kreditorių finansiniais reikalavimais, nukreiptais konkrečiai į atsakovę.

8.3.                      Teismas pagrįstai netvirtino reikalavimo dalies dėl 11,91 Eur, kildinamo iš mobiliojo telefono pardavimo sandorio, nes PVM sąskaita–faktūra, kuria neva parduotas telefonas, jokio atsakovės atstovo nepasirašyta, daikto perdavimo atsakovei faktas neįrodytas jokiais kitais įrodymais.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės RUAB ,,Arvi fertis“ restruktūrizavimo administratorius prašo atskirąjį skundą tenkinti visiškai. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atskirasis skundas. Papildomai atsiliepime nurodoma, kad aptariamų mokėjimų atlikimo laikotarpiu atsakovei buvo taikomi turto ir sąskaitų apsunkinimai, kuriuos inicijavo kreditorė UAB ,,Belor“, todėl mokėjimai draudimo bendrovei, ūkinę veiklą kredituojančiam bankui ir kreditoriui, kuris yra glaudžiai susijęs su UAB ,,Belor“ leido išvengti ūkinės veiklos sustabdymo ir didelių nuostolių patyrimo. Teismo nutarties dalis, kuria atmestas prašymas pripažinti apeliantę atsakovės kreditore, grindžiama tik prielaidomis ir niekuo nepagrįstais kreditorės UAB ,,Belor“ samprotavimais. Byloje nėra nustatyta, kad apeliantė būtų atsakovės dalyvė, todėl vien tai, kad apeliantės ir atsakovės naudos gavėjas galbūt yra V. K., nesudaro teisinių prielaidų pripažinti apeliantę atsakovės dalyve ir dėl to jos finansinį reikalavimą patvirtinti trečiąja eile.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       2018-09-11 Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovės pateikti nauji įrodymai: AB ,,Lietuvos draudimas“ atsakovei 2016-05-27, 2016-11-04 ir 2016-11-28 išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl bendros 174 Eur draudimo įmokos apmokėjimo; atsakovės ataskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad UAB ,,Best fert“ yra atsakovės tiekėja; tarp atsakovės ir AB SEB banko sudaryti kreditavimo sutarties pakeitimai; atsakovės ataskaitos, iš kurių matyti, kad pareiškėja mokėjo AB SEB bankui už atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šiuos naujus įrodymus atsisako priimti, kadangi šiuos dokumentus pagal jų sudarymo laiką atsakovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo, nenurodė jokių svarbių priežasčių, pateisinančių pavėluotą dokumentų pateikimą. Be to, nauji įrodymai apeliacinės instancijos teismui pateikti bylos nagrinėjimo dieną, jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi juos priėmus turėtų būti atidėtas teismo posėdis, sudarant kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims tinkamas galimybes su pateiktais paaiškinimais susipažinti ir į juos atsikirsti. 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11.       Apeliantės atskirasis skundas grindžiamas dviem grupėm argumentų: pirma, teismas nepagrįstai nepatvirtino jos 122 490,34 Eur (122 478,43 Eur + 11,91 Eur) dydžio finansinio reikalavimo dalies; antra, teismas 5 061,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą nepagrįstai patvirtino trečiąja, o ne antrąja eile. Bylos apeliacine tvarka ribas sudaro apeliantės atskirojo skundo faktinis bei teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.; 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl apeliantės nepatvirtinto 122 490,34 Eur finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo

12.       Skundžiama nutartimi nepatvirtintą apeliantės 122 490,34 Eur finansinio reikalavimo dalį sudaro 122 478,43 Eur suma, kurią apeliantė sumokėjo už atsakovę įmonėms UAB „Best fert“, AB ,,Lietuvos draudimas“, AB SEB bankui ir 11,91 Eur suma už atsakovei perduotą mobilųjų telefoną pagal apeliantės atsakovei 2017-07-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ši finansinio reikalavimo dalis yra nepagrįsta.

13.       Apeliantės prašymas patvirtinti 122 478,43 Eur dydžio finansinį reikalavimą grindžiamas atsakovės prašymais apeliantei dėl pinigų pervedimo už atsakovę įmonėms UAB „Best fert“, AB ,,Lietuvos draudimas“, AB SEB bankui ir mokėjimo pavedimais, kuriuose nurodyta, kad apeliantė minėtoms įmonėms moka už atsakovę. Šie įrodymai yra pakankami patvirtinti, kad apeliantė pervedė nurodytas sumas minėtoms įmonėms, kad šios sumos buvo pervestos už atsakovę ir dėl šių aplinkybių ginčo iš esmės nėra (CPK 178, 185 str.). Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino šios finansinio reikalavimo dalies dėl to, jog iš byloje esančių įrodymų neaišku, kokiu pagrindu apeliantė pervedinėjo nurodytas sumas už atsakovę, t. y., ar apeliantės atlikti pavedimai už atsakovę sukuria atsakovei pareigą grąžinti apeliantei pervestas sumas. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

14.       Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Atsakovės pateikti prašymai apeliantei apmokėti konkrečias sumas už atsakovę įmonėms UAB „Best fert“, AB ,,Lietuvos draudimas“ ir AB SEB bankui, mokėjimo pavedimai, patvirtinantys, kad apeliantė pervedė šias sumas už atsakovę, atsakovės ir apeliantės pasirašytas 2018-01-16 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame užfiksuota ir atsakovės 122 478,43 Eur skola apeliantei už jos įvykdytas mokėjimo prievoles minėtoms įmonėms, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad apeliantė, sumokėjusi už atsakovę jos kreditoriams, įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Apeliantės teisė reikalauti šių sumų iš atsakovės atsirado įstatymo pagrindu (CK 6.50 str. 3 d.). Tai, kad minėtų sumų apeliantė už atsakovę nepervedė neatlygintinai, patvirtina ir pirmiau nurodytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame šalys užfiksavo atsakovės skolą apeliantei, grindžiamą ir iš apeliantės už atsakovę įvykdytų mokėjimo prievolių įmonėms UAB „Best fert“, AB ,,Lietuvos draudimas“ ir AB SEB bankui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti įrodymai yra pakankami pagrįsti apeliantės regresinę teisę reikalauti iš atsakovės už ją sumokėtų sumų tretiesiems asmenims, nepaisant to, kad atsakovė ir apeliantė yra tarpusavyje susiję asmenys. Įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su atsakove, byloje nėra.  

15.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatvirtino ir jos finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš apeliantės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros 11,91 Eur sumai už mobiliųjų telefoną. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien PVM sąskaita faktūra nepatvirtina prekės perdavimo fakto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Atsižvelgdama į tai, kad abi šalys (apeliantė ir atsakovė) neginčija, jog apeliantė perdavė atsakovei telefoną, už kurį išrašyta PVM sąskaita faktūra, byloje nėra ginčo, kad ši sąskaita neapmokėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tai yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis atsakovės prievolę atsiskaityti pagal nurodytą sąskaitą. 

16.       Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (ĮRĮ 23 str.). Kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti įrodymai yra pakankami spręsti, jog apeliantės pirmosios instancijos teismo nepatvirtinta finansinio reikalavimo dalis – 122 490,34 Eur (122 478,43 Eur + 11,91 Eur) – yra pagrįsta, todėl tvirtintina.

 Dėl finansinio reikalavimo eilės

17.       Byloje kilęs ginčas, kuria eile – antrąja ar trečiąja – turi būti patvirtintas apeliantės finansinis reikalavimas atsakovės restruktūrizavimo byloje. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo reikalavimas, vadovaujantis ĮRĮ 13 straipsnio 6 dalimi, tvirtintinas trečiąja eile. 

18.       Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka reglamentuota ĮRĮ 13 straipsnyje. Paskutiniąja – trečiąja – eile tenkinami restruktūrizuojamos įmonės dalyvių, iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo tapusių įmonės kreditoriais, kurie vieni ar su kitais dalyviais kontroliuoja restruktūrizuojamą įmonę (tapusių įmonės kreditoriais tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per patronuojančias arba dukterines įmones ar per kitų teisinių formų juridinius asmenis, kurių dalyvių susirinkimo sprendimų priėmimui jie gali daryti įtaką (toliau – patronuojančios arba dukterinės įmonės), reikalavimai, nesusiję su darbo santykiais (ĮRĮ 13 str. 6 d.). Tokio reguliavimo tikslas – asmenims, kurie kontroliuoja restruktūrizuojamos įmonės ūkinę–komercinę veiklą, užkirsti kelią patenkinti savo finansinius reikalavimus pirmiau kitų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių.

19.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abiejų įmonių – restruktūrizuojamos įmonės (atsakovės) ir įmonės, kurios finansinį reikalavimą prašoma patvirtinti (apeliantės) – valdyme per juridinius asmenis dalyvauja ir šias įmones kontroliuoja tas pats asmuo – V. K.. Šią teismo išvadą patvirtina bylos duomenys. Restruktūrizuojamos įmonės – atsakovės RUAB ,,Arvi fertis“ – dalyvis (vienintelis akcininkas) yra UAB ,,ARVI“ ir ko. Šios įmonės (UAB ,,ARVI“ ir ko) didžiausias akcininkas yra UAB ,,Vyrja“ (turintis 66,67 proc. UAB ,,ARVI“ ir ko akcijų); o UAB ,,Vyrja“ kontrolinį akcijų paketą turi V. K. kartu su sūnumi J. K.. Apeliantės UAB ,,Marijampolės pašarai“ KŪB 97,836 proc. visų įnašų turi UAB ,,APH“, kurios vieninteliu akcininku yra UAB ,,ARVI KALAKUTAI“ KŪB; šios bendrijos nariais yra UAB ,,ARVI KALAKUTAI“ ir UAB ,,APH“. UAB ,,ARVI KALAKUTAI“ akcininkė yra UAB ,,APH“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantę UAB ,,Marijampolės pašarai“ KŪB kontroliuoja UAB ,,APH“, kurios generalinis direktorius yra V. K. sūnus J. K.. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismo 2018-07-04 nutartimi teismas iš AB Luminor Bank pareikalavo duomenų apie apeliantės UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB naudos gavėjus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Šioje normoje naudos gavėjas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. AB Luminor Bank 2018-07-16 rašte nurodė, kad apeliantės naudos gavėjas yra V. K.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad restruktūrizuojamos įmonės (RUAB ,,Arvi fertis“) ir finansinį reikalavimą prašančio patvirtinti asmens (UAB ,,Marijampolės pašarai“ KŪB) dalyviai per kitus juridinius asmens yra tie patys, šios įmonės yra kontroliuojamos to paties asmens – V. K.. Aplinkybių, kad abi šios įmonės yra susiję, kontroliuojamos to paties asmens, iš esmės neginčija ir apeliantė atskirajame skunde. Tokie teisiniai santykiai atitinka ĮRĮ 13 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės finansinis reikalavimas atsakovės restruktūrizavimo byloje tvirtintinas trečiąja eile. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, jog byloje nėra įrodymų, kad UAB ,,Marijampolės pašarai“ KŪB tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja RUAB ,,Arvi fertis“ valdyme, daro įtaką RUAB ,,Arvi fertis“ ar jos dalyvių sprendimams. Abiejų šių įmonių dalyviai yra tie patys, abi šios įmonės yra kontroliuojamos ir valdomos to paties asmens. Šis faktas yra pakankamas apeliantės UAB ,,Marijampolės pašarai“ KŪB finansinį reikalavimą atsakovės restruktūrizavimo byloje tvirtinti trečiąja eile, nepaisant to, kad apeliantė UAB ,,Marijampolės pašarai“ KŪB nėra tiesioginė atsakovės dalyvė CK 2.45 straipsnio prasme. Priešingas vertinimas paneigtų ĮRĮ 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslą.

Dėl procesinės bylos baigties

20.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės finansinis reikalavimas tvirtintinas trečiąja, o ne antrąja eile, tačiau netinkamai vertino įrodymus, susijusius su finansinio reikalavimo pagrįstumu, todėl skundžiama nutartis pakeičiama – apeliantės trečiąja eile atsakovės restruktūrizavimo byloje patvirtintas reikalavimas padidinamas 122 490,34 Eur suma, t. y. nuo 5 061,01 Eur iki 127 551,35 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21.       Kreditorė UAB ,,Belor“ pateikė prašymą priteisti jos patirtas 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą parengimą, kartu su prašymu pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliantės atskirasis skundas tenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į procesinę bylos baigtį, sprendžia, jog kreditorė UAB ,,Belor“ turi teisę į pusę jos apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą, todėl kreditorei iš apeliantės priteisiama 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93, 98, 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį pakeisti.

Padidinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos (juridinio asmens kodas 151472139) trečiąja eile patvirtintą finansinį reikalavimą atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi fertis“ restruktūrizavimo byloje nuo 5 061,01 Eur iki 127 551,35 Eur.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei ,,Belor“ (juridinio asmens kodas 303276665) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos (juridinio asmens kodas 151472139) 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.