Civilinė byla Nr. e2-16500-527/2018
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01001-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.3.6; 2.6.3; 2.6.8.9; 2.6.29.3; 3.1.7.6;
3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 5 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. V. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 289,62 Eur negrąžintą paskolos sumą, 51,42 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 378,24 Eur sumą po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Esant įstatyme numatytiems pagrindams, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2018 m. birželio 14 d. Per nustatytą 14 dienų nuo įteikimo dienos terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „Vivus.lt“ 2014-02-04 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9833645001, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovui 500 Lt (kas atitinka 144,81 Eur). Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskolos sutarties terminas – 3 mėnesiai. Atsakovas paskolą turėjo pradėti grąžinti iki 2014-05-04. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, atsakovas turėjo teisę prašyti suteikti papildomą kredito sumą, sutrumpinti ar prailginti viso kredito grąžinimo terminą. 2014-02-13 atsakovas pateikė prašymą papildomai 500 Lt (kas atitinka 144,81 Eur) kredito sumai 3 mėnesių terminui. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, 2014-02+-13 nustatyto Sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinė kreditorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, 2014-06-25 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Pradinė kreditorė savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir iš viso pervedė atsakovui 289,62 Eur, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu nesilaikė mokėjimo grafiko. 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisę į atsakovo skolą pradinė kreditorė perleido ieškovei.
Teismui atlikus šių įrodymų vertinimą ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 289,62 Eur skola, 51,42 Eur fiksuotos palūkanos, paskaičiuotos už naudojimąsi kreditu ir nurodytos kredito grąžinimo grafike (2014-02-13), 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38, 6.59, 6.189, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.256, 6.870, 6.872 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 378,24 Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais po Sutarties įvykdymo termino praleidimo, paskaičiuotas nuo 2014-06-26 iki 2015-05-29. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma. 7.1 punkte nustatyta, kad, kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Iš ieškovės pateiktos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 170,30 procentų. Nagrinėjamu atveju su atsakovu buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, kurios sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo (atsakovo) naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-65-407/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1189-450/2017, 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1617-881/2017). Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė (kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 170,30 procentų), yra nepagrįstai didelis. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau įstatymas teismui suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti bei spręsdamas iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu) nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013). Ieškovė, norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, teismo nuomone, privalėjo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 % dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovei priteistina 57,29 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 2014-06-26 iki 2015-05-29 (341,04 Eur x 0,05 proc./100 x 337 dienos), o likusi ieškovės reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, jog būtent tokia yra ir naujausia teisminė praktika, formuojama aukštesnės instancijos teismų (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-368/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-212/2018 ir kt.).
Ieškinį tenkinus iš dalies ((289,62 + 51,42 + 55,38) x 100 / (289,62 + 51,42 + 378,24) = 55,11 proc.), iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų (55,11 procento) daliai priteistina 8,82 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“ (juridinio asmens kodas 304179870, buv. Kaune, Jonavos g. 254A) iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 ct) negrąžintą paskolos sumą, 51,42 Eur (penkiasdešimt vieno euro 42 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 55,38 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 38 ct) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,82 Eur (aštuonių eurų 82 ct) žyminį mokestį.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėja Jolita Cirulienė