Civilinė byla Nr. e2-385-798/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01361-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.2.8.9; 3.2.9.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“, uždarosios akcinės bendrovės Utenos prekybos, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo, vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“, uždarosios akcinės bendrovės Utenos prekyba, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo, vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ pareikšto ieškinio atsakovams kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai, A. P., A. G., A. A., R. K., U. T., V. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Vilniaus kooperacijos kolegija dėl privataus juridinio asmens valdymo organo (valdybos) priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos (nuostolių) priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gulbelė“, UAB Utenos prekyba, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvas, vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams kooperatinei bendrovei (toliau – KB) Lietuvos kooperatyvų sąjungai, A. P., A. G., A. A., R. K., U. T., V. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB dėl privataus juridinio asmens valdymo organo (valdybos) priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos (nuostolių) priteisimo.

2.       Atsakovė KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo, kuriame nurodė, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba vykdo akcininko funkcijas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose atsakovė yra visų akcijų savininkė (atsakovės nutarimai jose prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams). Pažymėjo, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga yra vienintelė Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkė, kuriai priklauso 100 proc. akcijų, o ieškovai yra KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos dalyviai. Ieškovai ginčija nutarimą, kuris laikytinas Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB visuotinio akcininko susirinkimo sprendimu ir kurio nuginčijimui taikomos atitinkamos teisės normos, t. y. ieškinį dėl juridinių asmenų sprendimo pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Ieškovai nėra Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkai, kreditoriai, vadovai, valdybos ar stebėtojų tarybos nariai, o kiti įstatymai ar KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatai jiems nesuteikia teisės reikšti ieškinio nagrinėjamu atveju. Laiko, kad ieškovai nepagrįstai, neturėdami teisėto pagrindo ir suinteresuotumo bylos baigtimi, reiškia reikalavimą pripažinti nutarimą negaliojančiu, dėl ko civilinė byla turi būti nutraukta. Be to, ieškovai visiškai nepagrįstai, neturėdami jokio suinteresuotumo reiškia reikalavimą priteisti solidariai iš KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos narių 2 346 500 Eur žalą KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos naudai. Nors ieškovai nenurodo ir nepagrindžia, ar reiškia netiesioginį, ar išvestinį ieškinį, taip pat nepagrindžia tokio ieškinio teikimo galimybės bei sąlygų, tačiau tokio tipo ieškinių reikšti ieškovai taip pat neturi teisės. Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB nėra KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos skolininkė, o KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga nėra Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB kreditore, todėl KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB. Be to, KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga nesutinka, kad jos vardu būtų ginamos jos teisės, kadangi ji nepripažįsta teisių pažeidimo ir vertina, jog nutarimas yra teisėtas ir atitinkantis atsakovės interesus, juo nebuvo padaryta žala. Pažymi, kad reikšti išvestinį ieškinį turi teisę tik tam tikras įstatyme apibrėžtas asmenų ratas, t. y. bendrovės akcininkai, o ieškovai nėra laikomi Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkais. KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga žalos nepatyrė, kadangi sutartį dėl turto ir žemės sklypo nuomos teisių perleidimo sudarė Vilniaus kooperacijos kolegija. UAB, bet ne KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga. Ieškovai ginčija nutarimo galiojimą, tačiau neginčija sutarties, kuri sudaryta šio nutarimo pagrindu. Pripažinus nutarimą negaliojančiu, ieškovų nurodyta žala neatsirastų. Panaikinus nutarimą, kurio pagrindu leista sudaryti pastato ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sutartis taip pat būtų laikoma negaliojančia, todėl neatsirastų ieškovų nurodyta žala. Ieškovams pareiškus reikalavimą pripažinti nutarimą negaliojančiu, papildomas reikalavimas priteisti žalą negali būti reiškiamas. Pažymi, kad ieškovai neturi jokių įgaliojimų atstovauti KB Lietuvos kooperatyvų sąjungą, kadangi to nenumato nei Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas (toliau – KBĮ), nei atsakovo įstatai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutarė atsakovės KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo tenkinti iš dalies, civilinę bylą dalyje dėl žalos priteisimo pagal ieškovų UAB „Gulbelė“, UAB Utenos prekybos, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo, vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ ieškinį atsakovams KB Lietuvos kooperatyvų sąjungai, A. P., A. G., A. A., R. K., U. T., V. S., trečiasis asmuo Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB nutraukti, palikti nenagrinėtu ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 48 „Dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB, pastato, esančio Konstitucijos pr. 11, Vilniuje, pardavimo“ nuo šio nutarimo priėmimo momento, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

3.1.                      Byloje nagrinėjamu atveju spręstina, ar ieškovai gali reikšti reikalavimą teismui dėl privataus juridinio asmens valdymo organo (valdybos) priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, būdami KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos, kuri yra vienintele Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininke, dalyviais ir ar procesine prasme turi teisę pareikšti išvestinį ieškinį žalos atlyginimo. Kaip nurodyta ieškovų atsiliepime į atsakovės prašymą nutraukti civilinę bylą, ieškovai pareiškė išvestinį ieškinį (tiek kiek tai susiję su reikalavimu priteisti žalą), o tokio reikalavimo tikslas – ginti bendrovę nuo netinkamo valdymo. Ieškovams įvardijus kokio pobūdžio ieškinį jie reiškia, teismas dėl atsakovų išsakytų argumentų dėl netiesioginio ieškinio nepasisakys.   

3.2.                      Ieškovai pareiškė reikalavimą teismui pripažinti negaliojančiu KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 48 „Dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ nuo šio nutarimo priėmimo momento (ab initio) (toliau tekste ir – ginčijamas nutarimas, valdybos nutarimas).

3.3.                      Ieškovai nėra Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkai, jų nesieja jokie tiesioginiai teisiniai ryšiai su minėta bendrove. KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga yra vienintelė Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkė. Pagal atsakovės KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatų 4.19.2 punktą Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba įgaliota vykdyti akcininko funkcijas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga yra visų akcijų savininkė. Šiame įstatų punkte nustatyta, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimai jose prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Taigi, KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga per savo valdybą atstovaudama save, kaip vienintelę Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkę, priima sprendimus, susijusius su Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB valdymu tiek, kiek tai reglamentuota pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ABĮ) ir bendrovės įstatus. Ieškovai, nors reikalavimuose teismui prašo pripažinti negaliojančiu KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, tačiau pagal į bylą pateiktus įrodymus dėl bendrovė valdymo, akivaizdu, kad valdyba yra tik atstovė įgyvendinant KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos, kaip akcininkės, teises. KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga (per valdybą jos įgaliojimų ribose), kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkė, dalyvauja jos valdyme, o KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba (be kitų valdymo organų) – šios kooperatinės bendrovės valdyme.

3.4.                      Ieškovai prašo teismo pripažinti negaliojančiu kitos bendrovės (kurios akcininkais jie nėra) akcininko susirinkimo sprendimą, tačiau tokios įstatyminės teisės, nebūdami Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB akcininkais, jie neturi. Akcentavo, kad juridinio asmens atstovavimą pagal įstatymą apibrėžia tik įstatymo normos ir (ar) juridinio asmens steigimo dokumentai. Teismas pripažino, kad ieškinį dalyje dėl juridinio asmens organo sprendimo panaikinimo pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl ieškinys dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 48 „Dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ nuo šio nutarimo priėmimo momento (ab initio) paliko nenagrinėtu.

3.5.                      Teismo vertinimu, ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl sutarties sudarymo galėtų būti vertinamos kaip galinčios sukelti neigiamas pasekmes Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB pagal šios bendrovės, o ne kito juridinio asmens, akcininkų išvestinį ieškinį. Reikšti išvestinį ieškinį, įgyvendinant bendrovės reikalavimo teisę prieš žalos jai padariusius asmenis, turi teisę išimtinai tik to juridinio asmens, kurio valdymo organai priėmė sprendimą, akcininkai. Šiuo atveju ieškovai yra KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariai ir nors turi asmeninių turtinių ir neturtinių interesų kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariai šioje kooperatinėje bendrovėje, tačiau negali reikšti išvestinio ieškinio dėl bendrovės, kurioje neturi jokių turtinių interesų, netinkamo valdymo ir žalos atlyginimo. Šioje byloje ieškovai, būdami netinkamais subjektais pareikšti išvestinį ieškinį, pripažintini neturinčiai teisės, kurią būtų galima ginti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4.       Atskirajame skunde ieškovai UAB „Gulbelė“, UAB Utenos prekyba, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvas, vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ prašo Vilniaus apygardos teismo      2022 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti, atsakovės KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos prašymą dėl bylos nutraukimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas paliko dalį ieškinio nenagrinėtu, padaręs nepagrįstą išvadą, kad ieškovai prašo teismo pripažinti negaliojančiu kitos bendrovės (kurios akcininkais jie nėra) akcininko susirinkimo sprendimą, tačiau tokios įstatyminės teisės, nebūdami Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkais, jie neturi. Pirma, ieškovai, kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ne Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB (uždarosios akcinės bendrovės, kurios veikla reguliuojama ABĮ) akcininkų susirinkimo sprendimą, o KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos (kooperatinės bendrovės, kurios veikla reguliuojama KBĮ) valdymo organo – valdybos priimtą sprendimą. Vien tai, kad pagal KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatų 4.19.2 punktą KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba įgaliota vykdyti akcininko funkcijas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga yra visų akcijų savininkė ir šiame įstatų punkte nustatyta, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimai jose prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, nekeičia fakto – ieškovai prašė pripažinti negaliojančių būtent KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimą.

4.2.                      Antra, byloje ginčijamas valdybos nutarimas iš esmės laikytinas dviejų skirtingų juridinių asmenų organų sprendimu – KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos (kooperatinės bendrovės) valdymo organo – valdybos nutarimu ir Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB (uždarosios akcinės bendrovės) susirinkimo (visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimu. Jis gali būti ginčijamas tiek kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimas, tiek ir kaip kolegijos vienintelio akcininko sprendimas. Vien tai, kad šis sprendimas turi dvejopą pobūdį, nelemia to, kad tai kokiu nors būdu apriboja įstatymų nustatytų subjektų teisę ginčyti KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimą arba Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB vienintelio akcininko sprendimą. T. y. ieškovai kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos (kooperatinės bendrovės) dalyviai neturi teisės ginčyti kolegijos organų sprendimų, bet tai niekaip negali apriboti jų teisės ginčyti neteisėtus ir nepagrįstus pačios KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos sprendimus, nepriklausomai nuo to, kam jie yra prilyginami.

4.3.                      Trečia, savo esme toks sprendimas yra KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organo sprendimas, kuris sukuria pasekmes ir dukterinei bendrovei. Vien tai, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimas prilyginamas kito juridinio asmens visuotiniam akcininkų sprendimui nepanaikina šio nutarimo esmės bei negali sukurti jokių apribojimų KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariams ginčyti tokį KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organo sprendimą. Nei KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatuose, nei KBĮ nėra nustatytų specialių sąlygų, kaip ir kas gali ginčyti kooperatinės bendrovės organų priimamus sprendimus, todėl šiuo atveju taikytina bendra norma, išdėstyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje.

4.4.                      Per ieškovų, kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių, teisę skųsti KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos organų sprendimus, realizuojama jų teise dalyvauti kooperatinės bendrovės valdyme. Jokiu teisės aktu (taip pat ir KBĮ) ar KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatais nėra nustatyti ir negali būti nustatyti ribojimai KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariams (ieškovams) ginčyti KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organų priimamus sprendimus.

4.5.                      Jei sutiktume su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nurodytu vertinimu, kad ieškinį dėl valdybos nutarimo, kuris prilyginamas kolegijos vienintelio akcininko sprendimui, gali ginčyti tik kolegijos kreditoriai, kolegijos direktorius ir pati KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga, kaip kolegijos akcininkė, tai reikštų, jog tokio KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos sprendimo negali ginčyti asmenys, tiesiogiai nurodyti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje. T. y. net ir tuo atveju, kai KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga visiškai netinkamai disponuotų ir valdytų KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos finansinį turtą (kolegijos akcijas), tokių KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos sprendimų neturėtų teisės ginčyti ir KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos kreditoriai. 

4.6.                      Taip pat pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad valdyba yra tik atstovas įgyvendinant KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos, kaip akcininko teises. Valdybos nutarimas yra KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organo sprendimas ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos ir KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos atsirado atstovavimo teisiniai santykiai. KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba priimdama valdybos nutarimą veikė ne kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos atstovas, o kaip jos valdymo organas, realizuodamas jam KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatuose priskirtą kompetenciją.

4.7.                      Nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad „ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kooperacijos kolegija“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl sutarties sudarymo galėtų būti vertinamos kaip galinčios sukelti neigiamas pasekmes uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kooperacijos kolegija“ pagal šios bendrovės, o ne kito juridinio asmens, akcininkų išvestinį ieškinį“. Šioje byloje ieškovai pareiškė išvestinį ieškinį – reikalavo atlyginti žalą ne kooperatinės bendrovės nariams (ieškovams), bet pačiai kooperatinei bendrovei (atsakovei). Tokio reikalavimo esminis tikslas yra ginti kooperatinę bendrovę nuo netinkamo valdymo. Išvestinis ieškinys gali būti tenkinamas tik įrodžius (ieškinyje buvo įrodinėjamos visos atsakovų KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos narių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos) visas CK įtvirtintas atsakovų (KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos narių) deliktinės atsakomybės sąlygas. Ieškovai ieškinyje (34 punktas) nurodė, kad teismo sprendimu pripažįstant KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimą negaliojančiu, narių veiksmai, priimant tokį nutarimą, kvalifikuotini kaip deliktas, sukeliantis nariams civilinę atsakomybę. Akivaizdu, kad kooperatinės bendrovės valdymo organų narių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų įvertinimas turi būti atliekamas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka (nėra bylos nutraukimo pagrindų). Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė šiuo klausimu, o iš esmės apsiribojo teiginiu, kad neigiamos pasekmės (žala) dėl valdybos nutarimo (teismas jį įvardijo kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl sutarties sudarymo) gali atsirasti tik Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB.

4.8.                      Neabejotina, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nariams taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas. Vadinasi, KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos narių veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo. Ieškinyje ieškovai įrodinėjo, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto valdybos nutarimo, KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga patyrė žalą, t. y. atsakovė patyrė žalą dėl jos valdymo organo (valdybos) narių netinkamų pareigų atlikimo ir ši žala pasireiškė, kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos priklausančio finansinio turto (Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcijų), o tai reiškia ir viso KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos turto, vertės sumažėjimu. Ieškinyje buvo nurodyta, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybai leidus Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB perleisti nekilnojamąjį turtą (pastatą) bei nuomos teisę, buvo sudaryta 2021 m. rugsėjo 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB ir UAB „Dirbtinis kapitalas“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokios sutarties sudarymas nulėmė tai, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos priklausančio turto vertė sumažėjo virš 2,3, mln. suma. Ieškovai įrodinėjo, kad dėl valdybos nutarimo, kurio pagrindu sudaryta sutartis 9,2 mln. Eur sumai, priėmimo KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos narių, balsavusių už tokį ginčijamą valdybos nutarimo priėmimą, veiksmais atsakovei KB Lietuvos kooperatyvų sąjungai buvo padaryta 2 346 500 Eur žala.

4.9.                      Anot apeliantų, ieškovai, kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariai, turi teisę reikšti išvestinį ieškinį dėl KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos narių padarytos žalos atlyginimo. Kooperacinės bendrovės narys, teikdamas išvestinį ieškinį dėl valdybos narių neteisėtais veiksmais padarytos žalos pačiai kooperatinei bendrovei atlyginimo, realizuoja savo teisę dalyvauti kooperatinės bendrovės valdyme (KBĮ 2 straipsnio 2 dalis) ir tokiu būdu siekia apsaugoti savo investiciją (nuosavybę). Teismui tenkinus šioje byloje pareikštą ieškinį, naudą gautų KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga ir netiesiogiai visi KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariai (padidėja pajaus vertė, atsiranda galimybė gauti didesnius dividendą ir išmokas). Kartu išvestinis ieškinys yra viena iš teisinių gynybos priemonių, skirtų užtikrinti juridinio asmens veiklos priežiūrą ir geresnį jos valdymą. Tokiu ieškiniu kooperatinė bendrovė yra ginama nuo netinkamo jos valdymo. Ieškovai, kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariai, siekdami išvestinės žalos atlyginimo, siekia asmeninės naudos.

4.10.                      Galiausiai ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nekvestionavo ieškovų teisės reikšti išvestinį ieškinį dėl valdybos narių veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o nebuvimą reikalavimo teisės pripažino, konstatavęs, kad neigiami padariniai dėl ieškiniu ginčijamo valdybos nutarimo priėmimo galėjo sukelti neigiamas pasekmes tik Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB, o ne pačiai KB Lietuvos kooperatyvų sąjungai.

5.       Atsiliepime į ieškovų UAB „Gulbelė“, UAB Utenos prekybos, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo, vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ atskirąjį skundą atsakovai A. P., A. G., A. A., R. K., U. T., V. S. prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Atsakovų teigimu, apeliantų skunde nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, nurodytų ginčijamoje nutartyje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje ir atsiliepime nurodyta suformuota teismų praktika, pagrįstai vertino tai, ar ieškovai gali reikšti reikalavimą teismui dėl privataus juridinio asmens valdymo organo (valdybos) priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, būdami KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos, kuri yra vienintelė Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkė, dalyviais ir ar procesine prasme turi teisę pareikšti išvestinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

5.2.                      Apeliantai atskirajame skunde (7.2. p.) pripažįsta, kad jie, kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos dalyviai, neturi teisės ginčyti Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB organų sprendimų. Tačiau apeliantai nepagrįstai bando įrodinėti neegzistuojantį nutarimo dualistinį pobūdį. Atsakovų įsitikinimu, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad nutarimas gali būti skundžiamas tiek kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organo sprendimas, tiek ir kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB organo sprendimas.

5.3.                      Taigi valdybos nutarimo ginčijimas, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju reiškia būtent tai, kad apeliantai ginčija kitos bendrovės (Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB), kurios akcininkais jie nėra, visų akcijų savininko sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB visų akcijų savininko sprendimas šiuo atveju yra įformintas KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimu (KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatų 4.19.2. p.), nepaneigia Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB ir jos organų savarankiško teisinio subjektiškumo. Apeliantai, būdami KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos dalyviais, bet ne Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkais, neturi teisės ginčyti Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB organo sprendimo. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad priėmus skundžiamą nutartį neva buvo apribota apeliantų galimybė ginčyti KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organo sprendimą. Manytina, kad nurodydami minėtus argumentus apeliantai sąmoningai ignoruoja aplinkybę, kad nutarimo ginčijimo teisės suteikimas apeliantams šiuo atveju reikštų tai, jog apeliantai nebūdami nei Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkais, nei kreditoriais, nei vadovais, valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos nariais, galėtų kvestionuoti savarankišką teisinį subjektiškumą turinčio juridinio asmens (Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB) organo sprendimą. Tokia situacija (galimybė ginčyti kito juridinio asmens organų sprendimus) būtų nesuderinama su galiojančio teisinio reguliavimo nuostatų reikalavimais ir teisinio apibrėžtumo principu.

5.4.                      Apeliantai taip pat nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, dalyje dėl bylos nutraukimo yra neteisėta. Atskirajame skunde apeliantai pripažino, kad jie pateikė išvestinį ieškinį. O pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nutarimas, kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB visų akcijų savininko sprendimas, hipotetiškai galėtų būti vertinamas kaip galintis arba negalintis sukelti neigiamas pasekmes būtent Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB, kurios turtą nutarimu buvo nuspręsta parduoti, o ne KB Lietuvos kooperatyvų sąjungai. Dėl šios priežasties apeliantai nepagrįstai remiasi tuo, kad jie reiškia išvestinį ieškinį įgyvendindami KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos dalyvių teises. Tiek ieškinio faktinis pagrindas, tiek ir pačių apeliantų paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantai tik formaliai remiasi KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos dalyvių teisių įgyvendinimu ir neva egzistuojančia teise reikšti išvestinį ieškinį dėl KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos padarytos žalos atlyginimo. Priešingai, šiuo atveju akivaizdu, kad nutarimu yra įformintas būtent Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB organo sprendimas, o taip pat nutarimu buvo nuspręsta dėl Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB nuosavybės teise priklausančio turto. Taigi apeliantai reikšdami akivaizdžiai ydingai suformuotą ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo KB Lietuvos kooperatyvų sąjungai, o ne Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB, tokiu būdu galimai siekė suklaidinti pirmosios instancijos teismą dėl neva egzistuojančios apeliantų teisės reikšti išvestinį ieškinį.

5.5.                      KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga jokios žalos nepatyrė ir negalėjo patirti, kadangi naudą dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB turto pardavimo gauna arba žalą dėl tokio sandorio teoriškai galėtų patirti Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB, bet ne KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga. Vis dėlto, apeliantai neturi jokio pagrindo atstovauti nei Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB, nei KB Lietuvos kooperatyvų sąjungai, kadangi tokiu atveju žalos priteisimo Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB naudai galėtų reikalauti tik pati Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB arba Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkai (t. y. KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga, kuri yra vienintelis Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkas) reikšdami išvestinį ieškinį. Dar daugiau, net ir patenkinus reikalavimą pripažinti nutarimą negaliojančiu (su kuo atsakovai nesutinka), apeliantų nurodyta žala neatsirastų, nes pastato ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis negalėtų būti įvykdyta. Atsižvelgiant į tai, apeliantai pareiškė akivaizdžiai ydingai suformuluotą ieškinį, kadangi pareikšti reikalavimai dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo net negali būti patenkinami kartu.

6.       Atsiliepime į ieškovų UAB „Gulbelė“, UAB Utenos prekybos, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo, vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatai lemia, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba pasižymi dualumu, t. y. gali veikti tiek kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba, kai sprendžia KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos veiklos klausimus, tiek kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkas, kai sprendžia Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB veiklos klausimus. KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatai leidžia aiškiai atskirti, kuriais atvejais KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba veikia kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organas (KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos veiklos klausimais), o kuriais – kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB vienintelis akcininkas (Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB veiklos klausimais).

6.2.                      Tai, kad ginčijamas sprendimas savo turiniu yra Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininko sprendimas, o ne KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimas pagrindžia ir Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB statuto nuostatos. Pvz., statuto 22.1 p. numatyta, kad Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB visuotinis akcininkų susirinkimas (t. y. KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga, kaip vienintelis Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkas) priima sprendimus dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB nekilnojamojo turto perleidimo.

6.3.                      Taigi yra pagrindo teigti, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba yra tik pačios KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organas ir jokiais būdais negali veikti kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB valdymo organas. Atitinkamai, neturėdama teisės veikti kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB valdymo organas, KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB veiklos klausimais gali veikti išimtinai tik kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkas. Galiausiai, pažymėtina ir tai, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas išimtinai dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB veiklos (t. y. dėl Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB priklausančio turto pardavimo). KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatai nenumato galimybės KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybai (kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organui) spręsti valdymo klausimų, susijusių su dukterinių bendrovių vykdoma veikla.

6.4.                      Priešingai nei teigia ieškovai, toks aiškinimas niekaip neapriboja jų teisės ginčyti neteisėtus ir nepagrįstus KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimus, jei tokie būtų priimti. Tuo atveju, jeigu ieškovai siekia ginčyti KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimus, susijusius su KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos veikla, jie tai gali padaryti – ieškovų teisės į teisminę gynybą teismas niekaip neapribojo.

6.5.                      Teisę ginčyti bendrovės organų sprendimus (t. y. nagrinėjamu atveju Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB vienintelio akcininko sprendimą, kuris tik formaliai pavadintas KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimu) turi tik įstatymuose apibrėžtas subjektų ratas. Nagrinėjamu atveju, ieškovai nėra nei vienas iš įstatymuose nurodytų subjektų, taigi, darytina išvada, jog ieškovai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo.

6.6.                      Nagrinėjamu atveju byloje aptariamą 2021 m. rugsėjo 29 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB, kuriai nuosavybės teise priklauso pastatas – mokykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, už parduotą pastatą pinigines lėšas turi gauti Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB, o ne KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga. Šios gautinos piniginės lėšos yra Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB, bet ne KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos, ar tuo labiau ieškovų, turtas. KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga jokių teisių į gautinas lėšas pagal sutartį neturi. Tuo tarpu ieškinį dėl menamai sukeltos žalos, kuri neva kilo iš Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB (ne KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos) sudarytos sutarties, reiškia KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariai. Kaip ieškovai nurodo atskirojo skundo 11 p., ieškovai reiškia išvestinį ieškinį, tačiau nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos išvestinio ieškinio būtinosios sąlygos, t. y. (i) išvestinį ieškinį gali pareikšti tik Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkas (t. y. KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga); (ii) bendrovei (šiuo atveju Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB) turi būti padaryta žala; (iii) žala turi būti susidariusi dėl bendrovės valdymo organų (šiuo atveju Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB direktoriaus, nes kitų valdymo organų Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB neturi) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

7.       Atsiliepime į ieškovų UAB „Gulbelė“, UAB Utenos prekybos, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo, vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ atskirąjį skundą atsakovė KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Apeliantų skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovų argumentai nėra pakankamas pagrindas nesilaikyti CK bei ABĮ įtvirtintos juridinių asmenų organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais tvarkos. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teisė į teisminę gynybą gali būti užtikrinama kitais įstatymų nustatytais būdais, tokiais kaip kreipimasis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

7.2.                      Priešingai nei nurodo ieškovai atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai civilinę bylą dalyje dėl žalos priteisimo pagal ieškinį nutraukė. Šiuo atveju ieškovai yra KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariai ir nors turi asmeninių turtinių ir neturtinių interesų kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariai šioje kooperatinėje bendrovėje, tačiau negali reikšti išvestinio ieškinio dėl bendrovės, kurioje neturi jokių turtinių interesų, netinkamo valdymo ir žalos atlyginimo. Byloje nagrinėjamu atveju, ieškovai, būdami netinkamais subjektais, pareikšti išvestinį ieškinį, pripažintini neturinčiais teisės, kurią būtų galima ginti.

7.3.                      Atsakovė jokios žalos nepatyrė, kadangi sutartį dėl turto ir žemės sklypo nuomos teisių perleidimo sudarė trečiasis asmuo, bet ne atsakovė, o nuosavybės teisė iki šiol nėra perleista pirkėjui neįvykdžius visų sandorio užbaigimo sąlygų. Remiantis trečiojo asmens statutu, trečiasis asmuo yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, kuris veikia atskirai nuo atsakovės.

7.4.                      Ieškovai ginčija nutarimo galiojimą, tačiau neginčija sutarties, kuri sudaryta šio nutarimo pagrindu. Pripažinus nutarimą negaliojančiu, ieškovų nurodyta žala neatsirastų. Akivaizdu, kad panaikinus nutarimą, kurio pagrindu leista sudaryti pastato ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sutartis taip pat būtų laikoma negaliojančia, todėl neatsirastų ieškovų nurodyta žala. Ieškovams pareiškus reikalavimą pripažinti nutarimą negaliojančiu, reikalavimas priteisti žalą negali būti reiškiamas.

7.5.                      Galiausiai, ieškovai neturi jokių įgaliojimų atstovauti atsakovę nagrinėjamoje byloje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK       329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutrauktas civilinės bylos nagrinėjimas dalyje dėl privataus juridinio asmens valdymo organo (valdybos) priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir ieškinys paliktas nenagrinėtas dalyje dėl žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl ieškinio dalies, kuria jis paliktas nenagrinėtas

10.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 48 „Dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ nuo šio nutarimo priėmimo momento (ab initio).

11.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovai turi teisę reikšti reikalavimą dėl privataus juridinio asmens valdymo organo (valdybos) priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, būdami KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos, kuri yra vienintelė Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkė, dalyviais.

12.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pirmiausia nurodė, kad vien tai, jog pagal KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatų 4.19.2 punktą KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba įgaliota vykdyti akcininko funkcijas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga yra visų akcijų savininkė, nekeičia fakto, jog ieškovai prašė pripažinti negaliojančių būtent KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatų 4.19.2 punktas reglamentuoja, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba vykdo akcininko funkcijas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga yra visų akcijų savininkas (KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos nutarimai jose prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams). Apeliantai nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdami atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neginčijo, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga yra vienintelė Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkė. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantai yra  KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos dalyviai, tačiau jie nėra Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkai. Taigi, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų tiesiogiai nesieja jokie teisiniai ryšiai su Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB.

14.       ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje yra nurodyta, kad ieškinį dėl bendrovės organų sprendimo negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys. Apeliantams pripažįstant, kad jie nėra Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkai, jie neturi teisės įstatymų nustatyta tvarka skųsti Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB vienintelio akcininko sprendimo.

15.       Nesutiktina ir su apeliantų argumentu, kad ginčijamas valdybos nutarimas gali būti ginčijamas tiek kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos, tiek ir kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB vienintelio akcininko sprendimas. Nagrinėjamo ginčo atveju KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos priėmė ginčijamą nutarimą, kuris buvo susijęs išimtinai su Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB valdymu, tačiau niekaip nesusijęs su KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga per savo valdybą atstovaudama save, kaip vienintelį Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininką, priėmė sprendimą, susijusį su Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB valdymu tiek, kiek tai reglamentuota pagal ABĮ ir bendrovės įstatus. Priešingų aplinkybių apeliantai savo skunde neįrodė. Darytina išvada, kad priimdama ginčijamą nutarimą KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdyba, įgyvendino Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB visų akcijų savininko teises, tačiau tuo metu neveikė kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organas. Atitinkamai tai reiškia, kad ieškovai negali KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos priimto nutarimo ginčyti tiek kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organo priimto sprendimo, tiek kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB vienintelio akcininko sprendimo, kadangi kaip minėta, nurodytas nutarimas turėtų būti ginčijamas tik kaip Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB vienintelio akcininko sprendimas, o tokia teisė ginčyti ieškovams pagal įstatymus nesuteikta.

16.       Apeliantai savo skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi buvo jiems apribota teisė į teisminę gynybą, atitinkamai atimta teisė ginčyti KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organų sprendimus. Apeliantų teisę ginčyti Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB vienintelio akcininko sprendimą riboja imperatyvios teisės normos, o ne Vilniaus apygardos teismo ginčijama nutartis. Pirmosios instancijos teismo nutartis jokiu būdu niekaip neapribojo apeliantų teisės ginčyti KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organų sprendimus, siekiant įgyvendinti bendrovės reikalavimo teisę prieš žalos jai padariusius asmenis. Tačiau šiuo atveju pažymėtina tai, kad apeliantams, nesant Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkais, kreditoriais, vadovais, valdybos ar stebėtojų tarybos nariais, suteikiant galimybę kvestionuoti savarankišką teisinį subjektiškumą turinčio juridinio asmens Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB valdymo organo sprendimą, sutiktina su atsakovų pozicija, tokia susidariusi situacija būtų nesuderinama su galiojančio teisinio reguliavimo nuostatų reikalavimais ir teisinio apibrėžtumo principu.

17.       Pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo šioje dalyje nepaneigė ir apeliantų argumentai dėl to, kad jie galimai turi teisę ginčyti valdybos nutarimą vadovaujantis CK 2.82 straipsnio      4 dalimi.

18.       Kaip teisingai atkreipė dėmesį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, faktą, kad ginčijamas valdybos sprendimas savo turiniu yra Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB vienintelio akcininko sprendimas, pagrindžia Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB statuto 22.1 punktas, kuriame yra numatyta, jog Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB visuotinis akcininkų susirinkimas (t. y. nagrinėjamu atveju KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga, kaip vienintelis akcininkas) priima sprendimus dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB nekilnojamojo turto perleidimo. Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB statuto 23 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB visų akcijų savininkas yra vienas fizinis arba juridinis asmuo, jo rašytiniai sprendimai prilygsta visuotinio susirinkimo     (t. y. akcininko) sprendimams. Tai savo ruožtu atitinka nagrinėjamą situaciją.

19.       Kadangi apeliantai nepateikė byloje jokių įrodymų apie savo suinteresuotumą bylos baigtimi,     t. y. apie savo turimą teisę ginčyti savarankišką teisinį subjektiškumą turinčio juridinio asmens Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB organo sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinį dalyje dėl juridinio asmens organo sprendimo panaikinimo pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl ieškinys dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga valdybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 48 „Dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ nuo šio nutarimo priėmimo momento (ab initio) paliktinas nenagrinėtu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 296 straipsnio 1 dalies punktas).

Dėl bylos nutraukimo

20.       Ieškovai, kreipdamiesi į Vilniaus apygardos teismą, taip pat pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir prašė teismo priteisti solidariai iš KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos narių 2 346 500 Eur žalą KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos naudai.

21.       Nagrinėjamo ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas vertino, ar ieškovai gali reikšti atsakovei išvestinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

22.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi dalyje, kuria civilinė byla nutraukta nurodė, kad šioje byloje ieškovai pareiškė išvestinį ieškinį – reikalavo atlyginti žalą ne kooperatinės bendrovės nariams (ieškovams), bet pačiai kooperatinei bendrovei (atsakovei). Tokio reikalavimo esminis tikslas yra ginti kooperatinę bendrovę nuo netinkamo valdymo. Išvestinis ieškinys gali būti tenkinamas tik įrodžius (ieškinyje buvo įrodinėjamos visos atsakovų KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos narių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos) visas CK įtvirtintas atsakovų (KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos narių) deliktinės atsakomybės sąlygas.

23.       ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta akcininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABĮ 16 straipsnio 1 straipsnio 5 punkte numatytas specialus išvestinis akcininko ieškinys (angl. shareholder derivative action), t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys tretiesiems asmenims, juo suteikiama akcininkui locus standi (teisė kreiptis į teismą) ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo. Akcininkas išvestinį ieškinį gali pateikti tik dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių, stebėtojų tarybos narių padarytos žalos bendrovei atlyginimo, tačiau negali reikšti išvestinio ieškinio, kai tretieji asmenys padaro bendrovei žalą, pavyzdžiui, nesąžiningos konkurencijos veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 96–97 punktai ir juose nurodyta praktika).

24.       Aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika reiškia tai, kad apeliantai, nebūdami Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB akcininkais, kreditoriais, vadovais, valdybos ar stebėtojų tarybos nariais neturi teisės reikšti ieškinį atsakovams, kaip KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdymo organų nariams (valdybos nariams ir / arba bendrovės vadovui). Kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo yra išvestinis (o ne pagrindinis ieškinys), konstatavus, kad apeliantai neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimo pripažinti negaliojančiu KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 48 „Dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ nuo šio nutarimo priėmimo momento (ab initio), negali būti reiškiamas ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo aspektu yra itin svarbu atkreipti dėmesį, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį sudarė Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB, kuriai nuosavybės teise priklauso pastatas – mokykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovai ir trečiasis asmuo teisingai nurodė, kad pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą gaus Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB. Todėl neteisinga šiuo atveju teigti, kad parduodamas nekilnojamasis turtas gali turėti kokių nors sąsajų su apeliantais, ar turėti įtakos jų įneštiems pajams.  

26.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017, 31 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 23 punktas ir kt.).

27.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams tuo atveju, jeigu šie subjektai padaro tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo ir (ar) dalyvio neteisėti veiksmai turi būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, įtvirtintą CK 6.263 straipsnyje. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens mokumo sumažėjimą ar nemokumo sukėlimą, kuris vienodai paveiktų tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 25 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-421/2020, 14 punktas).

28.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, jog apeliantai būtų atsakovės KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos arba Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB kreditoriais, kurių interesus galimai neigiama linkme galėjo paveikti Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB priklausančios mokyklos pardavimas.

29.       Apibendrinant aukščiau nurodytą praktiką bei teisės doktrinoje išdėstytą informaciją (pvz., Lina Mikalonienė socialinių mokslų daktarė ISSN 1392-1274. TEISĖ 2014 93), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra patenkinamos išvestinio ieškinio sąlygos, tarp kurių kaip viena iš būtinųjų sąlygų yra nurodoma ir padaryta žala. Susipažinus su atsakovės KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos atsiliepimu į atskirąjį skundą, nustatyta, kad atsakovė nesutinka su teiginiu, jog dėl priimto ginčijamo valdybos sprendimo ji patyrė žalą. To nepripažįsta ir trečiasis asmuo. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės dėl Vilniaus kooperacijos kolegijos, UAB visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl sutarties sudarymo galėtų būti vertinamos kaip galinčios sukelti neigiamas pasekmes pačiai Vilniaus kooperacijos kolegijai, UAB pagal šios bendrovės, o ne kito juridinio asmens, akcininkų išvestinį ieškinį.

30.       Kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovai ginčija nutarimo galiojimą, tačiau neginčija pačios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, kuri sudaryta ginčijamo nutarimo pagrindu. Patenkinus ieškovų reikalavimus šioje dalyje ir pripažinus valdybos nutarimą negaliojančiu, apeliantų nurodoma žala neatsirastų. Todėl ieškovams pareiškus reikalavimą pripažinti valdybos nutarimą negaliojančiu, reikalavimas priteisti žalą negali būti reiškiamas.

31.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Atsakovė KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad patyrė 1 742,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir prašė šias išlaidas priteisti iš apeliantų.

33.       Atsakovai A. P., A. G., A. A., R. K., U. T., V. S. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad patyrė iš viso 1 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (kiekvienas po 200 Eur). Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir prašė šias išlaidas priteisti iš apeliantų.

34.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad patyrė 3 097,81 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir prašė šias išlaidas priteisti iš apeliantų.

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, atsakovų ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

36.       Susipažinęs su pateiktais prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų A. P., A. G., A. A., R. K., U. T., V. S. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis.

37.       Atsakovės KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, Vilniaus kooperacijos kolegija, UAB patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija nurodytose Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (8.16 punktas), kuris sudaro 639,24 Eur. Atitinkamai iš apeliantų atsakovės ir trečiojo asmens naudai lygiomis dalimis priteistina 639,24 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliantų skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Priteisti atsakovei kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai (juridinio asmens kodas 110054563) 639,24 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“ (juridinio asmens kodas 174278339), uždarosios akcinės bendrovės Utenos prekybos (juridinio asmens kodas 183738929), Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo (juridinio asmens kodas 161387573), vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ (juridinio asmens kodas 162447386), t. y. po 159,81 Eur iš kiekvieno.

Priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus kooperacijos kolegijos (juridinio asmens kodas 211965470) naudai 639,24 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“ (juridinio asmens kodas 174278339), uždarosios akcinės bendrovės Utenos prekybos (juridinio asmens kodas 183738929), Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo (juridinio asmens kodas 161387573), vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ (juridinio asmens kodas 162447386), t. y. po 159,81 Eur iš kiekvieno.

Priteisti atsakovei A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“ (juridinio asmens kodas 174278339), uždarosios akcinės bendrovės Utenos prekybos (juridinio asmens kodas 183738929), Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo (juridinio asmens kodas 161387573), vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ (juridinio asmens kodas 162447386), t. y. po 50 Eur iš kiekvieno.

Priteisti atsakovei A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“ (juridinio asmens kodas 174278339), uždarosios akcinės bendrovės Utenos prekybos (juridinio asmens kodas 183738929), Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo (juridinio asmens kodas 161387573), vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ (juridinio asmens kodas 162447386), t. y. po 50 Eur iš kiekvieno.

Priteisti atsakovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“ (juridinio asmens kodas 174278339), uždarosios akcinės bendrovės Utenos prekybos (juridinio asmens kodas 183738929), Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo (juridinio asmens kodas 161387573), vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ (juridinio asmens kodas 162447386), t. y. po 50 Eur iš kiekvieno.  

Priteisti atsakovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“ (juridinio asmens kodas 174278339), uždarosios akcinės bendrovės Utenos prekybos (juridinio asmens kodas 183738929), Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo (juridinio asmens kodas 161387573), vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ (juridinio asmens kodas 162447386), t. y. po 50 Eur iš kiekvieno.

Priteisti atsakovei R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“ (juridinio asmens kodas 174278339), uždarosios akcinės bendrovės Utenos prekybos (juridinio asmens kodas 183738929), Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo (juridinio asmens kodas 161387573), vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ (juridinio asmens kodas 162447386), t. y. po 50 Eur iš kiekvieno.

Priteisti atsakovei U. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“ (juridinio asmens kodas 174278339), uždarosios akcinės bendrovės Utenos prekybos (juridinio asmens kodas 183738929), Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo (juridinio asmens kodas 161387573), vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ (juridinio asmens kodas 162447386), t. y. po 50 Eur iš kiekvieno.

Teisėjas                                            Antanas Rudzinskas