LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. liepos 5 d. paduotu atsakovės I. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė I. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovei I. K. dėl padarytos žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neteisėtų veiksmų ir žalos sąvokų turinį, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas. Atsakovės teigimu, žemės sklype leistina ūkinė veikla negali būti laikoma neteisėtais veiksmais, o tokios teisėtos veiklos padarinys negali būti laikomas žala. Anot atsakovės, neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami, jeigu pažeidžiamos žemės naudojimą reglamentuojančios teisės normos ir reikalavimai. Atsakovės vertinimu, ji jokių neteisėtų veiksmų suardama ne savavališkai, o žodinio susitarimo pagrindu naudojamą žemės sklypą, kurio paskirtis – žemės ūkio, būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, neatliko, nes šis sklypas pagal savo paskirtį gali būti naudojamas bet kuriai žemės ūkio naudmenai, t. y. tiek kaip dirbama žemė, tiek kaip pieva, ganykla ir kt.
Atsakovė taip pat teigia, kad ji, suardama buvusią pievą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir žemei jokios žalos nepadarė, nes žemę naudojo pagal tikslinę jos paskirtį ir būdą, o ieškovui pareikalavus, jog būtų atsėta pieva, savo įsipareigojimą įvykdė 2020 m. pavasarį, kai įsėjo 8 kg žolių mišinį. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju jos veiksmų neteisėtumas turėjo būti vertinamas per jos duoto įsipareigojimo ieškovui atstatyti pievą į buvusią padėtį vykdymo tinkamumą, o ne per tai, jog ji suarė svetimą žemę.
Be kita ko, atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 2190,10 Eur žalos atlyginimą dėl daugiametės pievos atkūrimo darbų pagal preliminariąją ūkininko sudarytą sąmatą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir teisingumo principą, nes priteistas žalos atlyginimas daugiau kaip penkis kartus viršija paties sklypo vertę ir daugiau kaip penkiolika kartų viršija vidutinę 0,53 ha rinkos atsėjimo kainą. Atsakovės teigimu, taip ieškovas nepagrįstai praturtėjo jos sąskaitą, o apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl žalos atlyginimo bei įrodymų vertinimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti atsakovės I. K. atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, a. k. (duomenys neskelbtini), 49,50 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto AB Swedbank banko 2022 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 38.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė