Administracinė byla Nr. A20.-560-1132/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00594-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovei Indrei Urbonavičienei,

užsieniečiams B. A. I. M. ir R. M. M. M. (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai), jų atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

vertėjams Yasser Ghaowi ir Huda Ababakr,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos piliečių B. A. I. M. ir R. M. M. M. skundą dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus  2022 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. MD-420 pakeitimo.

Teismas

nustatė:

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. kovo 30 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 1408 straipsnio 7 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) apgyvendinti pareiškėjus B. A. I. M. ir R. M. M. M. ir jų nepilnamečius vaikus L. B. A. M. ir A. B. A. M. Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjai su vaikais į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nepriėmus sprendimo apgyvendinti užsieniečius VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jie gali pasinaudoti laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti sprendimo dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Skundu (teisme buvo gauti du pareiškėjų skundai, 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. balandžio 25 d., kurie yra iš esmės analogiški, vėliau gautas skundas papildymas teismine praktika ir šį vėliau gautą skundą teismas priėmė kaip patikslintą) pareiškėjai prašo pakeisti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. MD-420 dalį, paliekant pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde pareiškėjai nurodė, kad nors į Lietuvą atvyko galimai neteisėtu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėjai, o pagrindų riboti vaikų judėjimą nėra.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad 2021 m. spalio 14 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M32428 nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Sprendimą dėl pareiškėjų išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1352-502/2022 pareiškėjų skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai tapo neteisėtais migrantais, jie neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. rugpjūčio 3 d. neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas. Jie neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, kad neribojant jų judėjimo laisvės, jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Leidimas užsieniečiams laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje gali sukelti neteisėtos migracijos grėsmę, nes užsieniečiai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, piktnaudžiaudami migracine sistema. Yra pagrindo manyti, kad gavę teisę laisvai judėti asmenys, toliau piktnaudžiaudami įstatymais reglamentuojančiais migracinę kontrolę, pasišalins iš Pabėgėlių priėmimo centro ir Lietuvos Respublikos. Taigi šiuo metu egzistuoja pareiškėjų sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 23 straipsnio 7 ir 8 punktuose, 10 straipsnio 1 punkte, 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 113 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 1408 straipsnio 7 dalyje. Centre sudarytos gyvenimo sąlygos užtikrina užsieniečių teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, taip pat užtikrinama teisė į ugdymą, teikiamos psichologo konsultacijos. Pareiškėjai gyvena moduliniuose nameliuose, kuriuose užtikrinamas šeimos privatumas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21M32428, kuriuo nesuteikė pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Sprendimą dėl pareiškėjų išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Pareiškėjai minėtą sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1352-502/2022 pareiškėjų skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Taigi, Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 21M32428 įsiteisėjo. Pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai, prarado prieglobsčio prašytojų statusą, tapo neteisėtais migrantais, jie neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. kovo 30 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 1408 straipsnio 7 dalimi, priėmė skundžiamą sprendimą apgyvendinti pareiškėjus B. A. I. M. ir R. M. M. M. ir jų nepilnamečius vaikus L. B. A. M. ir A. B. A. M. Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsieniečius apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.

Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. 

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, taikomas apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).

Nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pripažįstama, jog sprendžiant klausimus dėl asmenų apgyvendinimo sąlygų, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, to tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų apie užsieniečių šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Užsieniečių tapatybė yra nustatyta, be to nenustatyta aplinkybės, kad pareiškėjai būtų nebendradarbiavę siekiant nustatyti jų tapatybes. Sutiktina, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, visgi užsieniečiai Lietuvos Respublikoje sulaikyti 2021 m. rugpjūčio 3 d., t. y. Lietuvoje laikomi beveik dešimt mėnesių ir per šį laikotarpį užsieniečiai laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padarę jokių pažeidimų. Pažymėtina, kad užsieniečiai priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnamečių vaikų, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti svarstoma galimybė bent daliai šeimos narių taikyti švelnesnes priemones. Užsieniečiams taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių diferenciacija yra pakankama ir tokiu būdu yra užtikrinamas tinkamas balansas tarp vaiko ir šeimos interesų būti kartu bei tarp valstybės intereso garantuoti Šengeno erdvės integralumą, valstybės sienų apsaugą bei užkirsti kelią galimai nelegaliai migracijai. Esant šioms aplinkybėms, apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje taikymas užsienietės R. M. M. M. ir jos nepilnamečių vaikų L. B. A. M. ir A. B. A. M. atžvilgiu, įvertinus jau ir taip ilgai taikomų ribojimų laikotarpį, negalėtų būti pripažintas proporcinga ir tikslinga priemone siekiamiems tikslams – įvykdyti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą – pasiekti, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, jokių duomenų, jog pareiškėjai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra. 

Darytina išvada, kad užsienietės R. M. M. M. ir jos nepilnamečių vaikų L. B. A. M. ir A. B. A. M. laikinas apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – įvykdyti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad paminėti užsieniečiai gali pabėgti ar pasislėpti, VSAT sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju užsienietei R. M. M. M. ir jos nepilnamečiams vaikams L. B. A. M. ir A. B. A. M. taikomas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais paskirtas nepagrįstai. Užsieniečiui B. A. I. M. taikomas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimas paskirtas pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, užsieniečių skundas tenkinamas iš dalies, t. y. dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. MD-420 dalyje dėl Irako Respublikos pilietės R. M. M. M. ir jos nepilnamečių vaikų L. B. A. M. ir A. B. A. M. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo panaikinimo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. MD-420 dalyje dėl Irako Respublikos piliečio B. A. I. M. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo paliekamas nepakeistas.

Užsieniečiai prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Pažymėtina, kad teismas nesprendžia klausimo dėl tolimesnio pareiškėjų apgyvendinimo bei šio apgyvendinimo sąlygų, todėl pareiškėjų skundai šioje dalyje netenkinami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 1408 straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Irako Respublikos piliečių B. A. I. M. ir R. M. M. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. MD-420 dalį dėl Irako Respublikos pilietės R. M. M. M. ir jos nepilnamečių vaikų L. B. A. M. ir A. B. A. M. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. MD-420 dalyje dėl Irako Respublikos piliečio B. A. I. M. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                        Vilma Tamošaitienė