Civilinė byla Nr. e2S-12-866/2020

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00571-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.; 3.1.7.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Huracana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Obervė“ ieškinį atsakovei UAB „Huracana“, dėl nepagrįsto praturtėjimo ir skolos priteisimo.

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4130-804/2019 nuspręsta ieškovo BUAB „Obervė“ ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo UAB „Huracana“ 5 445,00 Eur skolą, 2 432,75 Eur dydžio permoką, 300,91 Eur palūkanas už be pagrindo įgytą pinigų sumą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 8 178,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui BUAB „Obervė“. Atsakovui ieškinys su priedais buvo įteiktas įstatymo numatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Sprendimas už akių įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d., o 2019 m. birželio 27 d. išduotas vykdomasis dokumentas ieškovui.

2.       2019 m. spalio 28 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašo atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

3.       Nurodė, kad ginčo atveju iš esmės buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą, teismo posėdis nagrinėjamoje byloje buvo paskirtas neteisėtai, o sprendimo už akių priėmimui nebuvo teisinio pagrindo. Ginčo atveju, teismui nepavykus įteikti atsakovui UAB „Huracana“ procesiniu dokumentu dviem adresais, iš kuriu vienas yra registruotos buveinės adresas, Vilniaus regiono apylinkės teismas nebesiuntė procesinių dokumentų atsakovo registruotos buveinės adresu (Maumedžio g. 19, Staškūniškio k., Zibalų sen., Širvintų r. sav.), kaip tai numato CPK 123 straipsnio 4 dalis, o 2019 m. gegužės 7 d. priėmė nutartį, kuria vadovaujantis CPK 130 straipsniu buvo nutarta procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartimi nutarta atsakovo UAB „Huracana“ prašymo dėl praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo netenkinti.

5.       Teismas nurodė, kad sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4130-804/2019 priimtas 2019 m. birželio 3 d. Atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo teisę paduoti per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam teismui (CPK 287 str. 1 d.), tačiau pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė tik 2019 m. spalio 28 d. Taigi, pareiškimas pateiktas praleidus numatytą 20 dienų terminą.

6.       Teismas konstatavo, kad terminas yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodo, jog nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą procesą ir procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti. Atsakovas taip pat nurodė, kad su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu už akių susipažino tik atsakovo atstovui gavus prieigą prie elektroninės bylos medžiagos ir susipažinus su byla. Teismas nustatė, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, 2019 m. spalio 8 d. teisme gautas atsakovo atstovo advokato A. U. prašymas dėl prieigos prie elektorinės bylos – kortelės suteikimo. Teismas vertino, jog nurodytos priežastys yra subjektyvios, teisinės pagalbos atsakovas galėjo kreiptis daug anksčiau. Be to, atsakovas jokių kitų aplinkybių kaip sužinojo apie jo atžvilgiu priimta sprendimą už akių nenurodo. Teismas pažymėjo, kad teismo siųsti dokumentai (ieškinys su priedais) civilinėje byloje atsakovui įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y., 2019 m. kovo 27 d. buvo siunčiami faktiniu atsakovo veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), nepavykus įteikti šiuo adresu 2019 m. balandžio 16 d. buvo siunčiami atsakovo registruotos buveinės adresu Maumedžio g. 19, Staškūniškio k., Zibalų sen., Širvintų r. sav. Be to, teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė ir viešo paskelbimo būdu. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo išnaudoti visi įmanomi procesinių dokumentų įteikimo būdai.

7.       Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Teismas sprendė, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta ir apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4130-804/2019 priėmimą, todėl jam CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti, skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, turi būti taikomas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atskiruoju skundu UAB „Huracana“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4130- 804/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti atsakovui UAB „Huracana“ terminą prašymui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

9.       Nurodo, kad ieškovui BUAB „Obervė“ pradėjus vykdymo veiksmus atsakovas UAB „Huracana“ sužinojo apie tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai atsakovo UAB „Huracana“ atžvilgiu yra priėmę procesinį sprendimą BUAB „Obervė“ naudai (iš vykdomosios bylos visiškai nebuvo aišku, kokio turinio sprendimas yra priimtas). Gavus prieigą prie elektroninės bylos kortelės paaiškėjo, jog 2019 m. birželio 3 d. atsakovo UAB „Huracana“ atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių. Susipažinus ir išanalizavus bylos medžiagą taip pat paaiškėjo, jog 2019 m. birželio 3 d. sprendimas už akių yra ne tik nepagrįstas, tačiau sprendimas už akių buvo priimtas apie procesą tinkamai neinformavus atsakovo UAB „Huracana“, iš esmės pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įteikimą bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

10.       Atsakovui UAB „Hurcana“ procesiniai dokumentai (ieškinys su teismo pranešimu) šioje civilinėje byloje buvo siunčiami ir teismo posėdis buvo paskirtas toliau nurodyta tvarka: 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pranešimas ir ieškovo UAB „Obervė“ ieškinys atsakovui UAB „Huracana“ buvo siunčiamas faktiniu atsakovo veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 10 d. teismo siųsta pašto siunta sugrįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2019 m. balandžio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pranešimas ir ieškovo UAB „Obervė“ ieškinys atsakovui UAB „Huracana“ buvo siunčiamas atsakovo registruotos buveinės adresu Maumedžio g. 19, Staškūniškio k., Zibalų sen., Širvintų r. sav. 2019 m. gegužės 3 d. teismo siųsta pašto siunta sugrįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (teismo pranešimas ir ieškinys atsakovo registruotos buveinės adresu buvo siunčiamas tik vieną kartą). 2019 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė bylą skirti nagrinėti bylą 2019 m. birželio 3 d. 10.00 val. žodinio proceso tvarka, procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

11.       Ginčo atveju, kaip matyti iš aukščiau šiame prašyme išdėstytu faktiniu aplinkybių, teismui nepavykus įteikti atsakovui UAB „Huracana“ procesinių dokumentų dviem adresais, iš kuriu vienas yra registruotos buveinės adresas, Vilniaus regiono apylinkės teismas nebesiuntė procesinių dokumentų atsakovo UAB „Huracana“ registruotos buveinės adresu (Maumedžio g. 19, Staškūniškio k., Žibalu sen., Širvintu r. sav.), kaip tai numato CPK 123 straipsnio 4 dalis. Nepaisant CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, teismas 2019 m. gegužės 7 d. priėmė nutartį, kuria vadovaujantis CPK 130 straipsniu buvo nutarta procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė absoliučiai jokių kitų papildomų ir protingų priemonių (nesiuntė procesinių dokumentų juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu, nesinaudojo elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt.), kad procesiniai dokumentai atsakovui būtų įteikti atsakovui UAB „Huracana“. Taigi, apelianto manymu, akivaizdu, jog ginčo atveju procesiniai dokumentai (teismo pranešimas ir ieškinys) atsakovui UAB „Huracana“ nebuvo tinkamai įteikti ir tokių būdu akivaizdžiai buvo pažeistos įteikimą reglamentuojančios teisės normos.

12.       Atsiliepimu BUAB „Obervė“ prašo palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą už akių, o apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pranešimas ir ieškovo UAB „Obervė“ ieškinys atsakovui UAB „Huracana“ buvo siunčiamas faktiniu atsakovo veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 10 d. teismo siųsta pašto siunta sugrįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2019 m. balandžio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pranešimas ir ieškovo UAB „Obervė“ ieškinys atsakovui UAB „Huracana“ buvo siunčiamas atsakovo registruotos buveinės adresu: Maumedžio g. 19, Staškūniškio k., Zibalų sen., Širvintų r. sav. 2019 m. gegužės 3 d. teismo siųsta pašto siunta sugrįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atkreipė dėmesį, kad būtent juridiniam asmeniui tenka pareiga užtikrinti tinkamą buveinės adresu siunčiamos korespondencijos gavimą, todėl Juridinių asmenų registre jis turi nurodyti teisingą buveinės adresą, o jam pasikeitus, apie tai informuoti registrą. Šiuo atveju teismas pranešimus, išsiuntęs visais žinomais adresais ne tik registruotos buveinės adresu, bet faktiniu veiklos adresu, todėl mano, kad tinkamai išnaudojo visas galimybes atsakovui panešti apie vykstantį teisminį procesą. Taip pat pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde nurodė tokį patį adresą (duomenys neskelbtini) korespondencijai gauti (kuris nėra registruotos buveinės adresas), kuriuo pirmosios instancijos teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovui, ir tokiu būdu patvirtino, jog jis nėra pasikeitęs, todėl tinkamas dokumentų įteikimas šiuo atveju nekvestionuotinas. 

13.       Pažymi, kad atsakovas nurodo, jog  teismui nepavykus įteikti procesinių dokumentų dviem adresais, iš kurių vienas yra registruotos buveinės adresas, Vilniaus regiono apylinkės teismas turėjo procesinius dokumentus atsakovui UAB „Huracana“ dar kartą išsiųsti įmonės registracijos adresu (Maumedžio g. 19, Staškūniškio k., Zibalų sen., Širvintų r. sav.). Toks atsakovo teiginys yra tik deklaratyvus ir tikėtina net jei teismas būtų antrą kartą išsiuntęs dokumentus įmonės registracijos adresu šių dokumentų įmonė nubūtų gavusi, nes kaip minėta apeliantas atskirajame skunde nurodė kitą adresą (duomenys neskelbtini), o ne įmonės registracijos adresą korespondencijai gauti, be to ir bankroto administratorius 2019 m. sausio 14 d. siųsdamas pretenziją dėl skolos sumokėjimo ją siuntė atsakovui UAB „Huracana“ abiem adresais, pretenzija sumokėti skolą buvo įteikta adresu (duomenys neskelbtini), o įmonės registracijos adresu siųstas registruotas laiškas grįžo neįteiktas su žymą „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

14.       Teigia, kad ieškovas sutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartyje nurodytu argumentu, kad teisinės pagalbos atsakovas galėjo kreiptis daug anksčiau. Mano, kad atsakovas apie priimtą sprendimą už akių turėjo sužinoti, kur kas anksčiau nei nurodo atskirajame skunde. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d., o 2019 m. birželio 27 d. išduotas vykdomasis dokumentas ieškovui. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 14 d. antstoliui pateikė vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Užklausus antstolį ar skolininkui buvo įteikti, kokie nors antstolio patvarkymai, antstolio padėjėjas D. K. informavo, kad skolininkui UAB „Huracana“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo įteiktas raginimas sumokėti skolą geruoju. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas apie priimtą sprendimą už akių sužinojo jau 2019 m. rugpjūčio 31 d., o tik 2019 m. spalio 28 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, toks atsakovo pasyvumas negali būti toleruojamas, nes sukuria sąlygas civilinių santykių nestabilumui.

15.       Mano, kad argumentą, jog atsakovas aktyviai negina savo interesų pagrindžia ir bankroto administratoriaus 2019 m. sausio 14 d. siųstos pretenzijos dėl skolos sumokėjimo, kurios buvo siųstos dviem adresais: Maumedžio g. 19, Širvintų r. sav., Staškūniškio k., (duomenys neskelbtini)– laiškas grįžo neįteiktas su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. (duomenys neskelbtini) – laiškas 2019 m. sausio 14 d. buvo įteiktas.

16.       Teigia, kad atsakovo pasyvumą įrodo, tai, kad jis nors ir gavo laišką dėl skolos sumokėjimo nesusisiekė su ieškovu nesiekė kilusio ginčo išspręsti taikiai, elgėsi abejingai ir pasyviai, ieškovas nesulaukęs atsakovo jokios reakcijos kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir teisme atsakovas liko pasyvus ir negynė savo teisių. Atsižvelgiant į tokį atsakovo elgesį, sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18.       Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo UAB „Huracana“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19.       Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi sąlygos - viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

20.       Pažymėtina, kad esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.

21.       CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas nurodant, kad kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).

22.       CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 4 dalyje kaip viena iš galimybių nurodytas procesinių dokumentų įteikimas kitu (nei buveinės) juridinio asmens nurodytu adresu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 111 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinį, 2 punkte nustatyta, kad kiekviename procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje juridinių asmenų buveinė, taip pat pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Taigi kitą, nesutampantį su juridinio asmens buveinės adresu, procesinių dokumentų įteikimo vietą teismui gali nurodyti ne tik pats juridinis asmuo, bet ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Įteikimas tokiu kito dalyvaujančio byloje asmens nurodytu adresu turėtų būti taikomas kaip viena iš galimybių prieš taikant CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisine fikcija grindžiamą įteikimo būdą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

23.       Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pateikusi išaiškinimą, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

24.       Taikant aptartas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 27 punktas).

25.       Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad toks teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas reikšmingas sprendžiant dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

26.       Nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovui vyko išsiunčiant procesinius dokumentus adresu Maumedžio g. 19, Širvintų r. sav., Staškūniškio k. bei (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai grįžo su žyma „neatsiėmė pašte pasibaigus dokumentų saugojimo terminui“. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų  2019 m. gegužės 5 d. nutartimi, nutarta bylą skirti nagrinėti 2019 m. birželio 3 d. 10.00 val. žodinio proceso tvarka, procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, kas taip pat yra fikcija, o ne realus dokumentų įteikimas. Teismas nesiuntė procesinių dokumentų juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, nesinaudojo elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt.

27.       Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei UAB „Huracana“, ir nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą.

28.       CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

29.       Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

30.       CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.

31.       Atsakovė prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė iš esmės tuo, kad apie pradėtą prieš ją civilinę bylą ji buvo informuota teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti; apie priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik iš antstolio kontoros gavusi visus procesinius dokumentus.

32.       Kasacinės instancijos teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

33.       Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo aktualūs ir atsakovo pateikti argumentai dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nurodė, kad dar iki teismo sprendimo už akių yra įvykdęs prievolę ieškovui ir pateikė tai, anot atsakovo, pagrindžiančius dokumentus

34.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą ir atsisakydamas priimti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalį), ir šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas, terminas atsakovės pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas ir šio pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį apnaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atsakovei UAB „Huracana“ pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir pareiškimą priimti.  

Perduoti atsakovės UAB „Huracana“ pareiškimą, dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                  Asta Pikelienė