Baudžiamoji byla Nr. 1-1587-825/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12078-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.6.;

2.1.10.1; 2.12.2.;

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Augustei Korsakovei, Vildai Verikaitei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,

kaltinamajai S. M.,

kaltinamosios gynėjui advokatui Tomui Bukeliui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto ir žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas,

nustatė:

S. M. 2018 m. kovo 14 d., 19.56 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę, automobilį “Ford Focus”, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,11 promilių  alkoholio kraujyje).

S. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad buvo laisva diena. Ruošė vakarienę. Išgėriau kelis alkoholinius kokteilius. Pritrūko produktų. Netoliese yra parduotuvė, tada sėdo į savo automobilį ir važiavo iki parduotuvės. Grįžo atgal. Blogai vertina savo poelgį, gailisi.

Liudytoja N. M. paaiškino, kad pažįsta M., santykiai puikūs. Nors ji su sūnumi išsiskyrusi, bet su ja ir anūkais palaiko santykius, pastoviai bendrauja. Šis įvykis jai labai didelė pamoka.

S. M. kaltė be jos pačios prisipažinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo taip pat įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Liudytojas T. T. (b. l. 45-47) paaiškino, kad gavo budėtojo nurodymą, kad po kelią važinėja neblaivus vairuotojas. Nuvykę jie rado automobilį, kurį vairavo S. M.. Bendraujant su S. M. nuo jos jautėsi stiprus alkoholio kvapas, moteris kalbėjo nerišliai, eidama svyravo ir akivaizdžiai buvo neblaivi. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, moteris teigė, kad jis paimtas policijos už pervažos pravažiavimą 2 mėnesiams. Taip pat alkotesteriu buvo patikrintas girtumas ir nustatytos 3,13 promilės. Moteris neneigė, kad buvo neblaivi, vairavimo faktą pati įvykio metu patvirtino, teigdama, kad važiavo neblaivi namo.

Liudytojas M. K. (b. l. 40-42) paaiškino, kad gavo budėtojo nurodymą, kad po kelią važinėja neblaivus vairuotojas. Nuvykę jie rado automobilį, kurį vairavo S. M.. Bendraujant su S. M. nuo jos jautėsi stiprus alkoholio kvapas, moteris kalbėjo nerišliai, eidama svyravo ir akivaizdžiai buvo neblaivi. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, moteris teigė, kad jis paimtas policijos už pervažos pravažiavimą 2 mėnesiams. Taip pat alkotesteriu buvo patikrintas girtumas ir nustatytos 3,13 promilės. Moteris neneigė, kad buvo neblaivi, vairavimo faktą pati įvykio metu patvirtino, teigdama, kad važiavo neblaivi namo.

Liudytojas M. J. (b. l. 51-53) paaiškino, kad važiuojant automobiliu keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešais juos važiuojantį automobilį Ford Focus. Jam privažiavus arčiau automobilio, jis didino greitį ir vis stabdydavo iki beveik pilno sustojimo, automobilis važiavo vidury kelio, todėl jam aplenkti automobilio nepavyko, automobilis vinguriavo kelio viduriu, išvažiuodavo į šalikelę, iš karto matėsi, kad vairuotojas elgiasi neadekvačiai. Keliu važiavo dviratininkas, kuris per atsitiktinumą buvo vos nepartrenktas to automobilio. Jam važiuojant keliu, vairuotojas kėlė pavojų, kadangi didelis greitis ir staigus sustojimas buvo chaotiškas ir nesuprantamas. Jis įtaręs, kad vairuotojas kelyje elgiasi chuliganiškai bei važiuoja kelio viduriu ir vinguriuoja, apie tokį vairuotoją pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112, bendraujant su operatoriumi visą laiką važiavo automobiliui iš paskos, važiavo apie 10 kilometrų, operatorei pasakojo vairuotojo maršrutą. Vairuotojas pasuko į Ąžuolų gatvę ir sustojo, iš automobilio pradėjo lipti vairuotojas. Pamatė, kad tai moteris, ji iš karto nesugebėjo išlipti iš savo automobilio. Kol dar moteris sėdėjo automobilyje atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino situaciją bei pateikė raštišką paaiškinimą. Jis su moterimi nekalbėjo, tik matė, kaip policijos pareigūnai vedėsi moterį, ji eidama svirduliavo.

Apžiūros protokolu (b. l. 11-17) nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis Ford Focus valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini).

Specialisto išvada Nr. T-A 2621/2018(01) (b. l. 32) nustatyta, kad S. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,11 %o (promilės) etilo alkoholio.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Kaltinamosios S. M. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji S. M. 2018 m. kovo 14 d., 19.56 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę, automobilį “Ford Focus”, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,11 promilių alkoholio kraujyje). Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas S. M. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. M., jos gynėjas ir N. M. prašė šioje byloje taikyti laidavimą ir kaltinamąją S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją perduodant N. M..

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Pirmoji iš sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Iš šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamoji S. M. neteista (b. l. 102), administracine tvarka bausta (b. l. 103-105).

Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatytos ir kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sąlygos, t. y. kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, tame tarpe ir kaltę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-186-579/2013). Kaltinamosios prisipažinimą dėl savo kaltės, teismas laiko tinkama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d. 2 p. numatyta laidavimo taikymo sąlyga.

Kaltinamosios S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad kaltinamoji S. M. nėra linkusi nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisme posėdžio metu buvo pateiktas N. M. prašymas dėl kaltininkės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. N. M. sutinka laiduoti už S. M. ir tiki, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl savo poelgio padarė išvadas, palaiko glaudžius santykius su kaltinamąja, jos nuomonė jai yra svarbi.

N. M. yra teigiamai charakterizuojama (b. l. 137), kas iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti jos tinkamumu būti laiduotoja.

Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Kaltinamoji S. M. perduotina pagal laidavimą be užstato vieneriems metams šešiems mėnesiams S. M. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str.).

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles tiek tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018), tiek ir tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad: 1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Teismas mano, kad šiuo atveju automobilio “Ford Focus”, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) konfiskavimas būtų perteklinis, neproporcingas padarytam nusikaltimui, nes nusikaltimu niekam žala nepadaryta. Atkreiptinas dėmesys, kad S. M. gyvena užmiestyje, augina du nepilnamečius vaikus.

Automobilis “Ford Focus”, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas S. M..

Kardomoji priemonė S. M., rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad S. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis, nei 1,5 promilės girtumas, taip keldama didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, tikslinga S. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikotarpiui, 2 metams.

Automobilio „Ford Focus“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr(duomenys neskelbtini) (b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini S. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendė:

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. pagrindu pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, perduodant ją laiduotojos N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir baudžiamąją bylą S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kad:

- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Kardomąją priemonę S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 puntu, 68 straipsniu, S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Automobilį “Ford Focus”, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti S. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Automobilio ‚Ford Focus“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                     Bronius Varsackis