LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarties, kuria ieškinio reikalavimas – nustatyti, kad ieškovui S. P. , kaip 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutarties partneriui, priklauso 1/3 bendro turto, t. y. 1/3 dalis: 1) inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini), 2) inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, (duomenys neskelbtini) 3) inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini), 4) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 5) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 6) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 7) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini); 8) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 9) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 10) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. 2-1636-601/2011 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl jungtinės veiklos sutarties, žemės nuomos sutarties nutraukimo ir nuosavybės dalių nustatymo, tretieji asmenys I. P. , A. P. ir D. P. .

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

Ieškovas S. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutartį dalyje dėl S. P. , paliekant šią sutartį galioti tarp likusių sutarties šalių; 2) nutraukti 2004 m. liepos 17 d. žemės sklypo nuomos sutartį dalyje dėl S. P. , paliekant šią sutartį galioti tarp likusių sutarties šalių; 3) nustatyti, kad S. P. , kaip 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutarties partneriui, priklauso 1/3 bendro turto, t. y. 1/3 dalis: 1) inžinerinių tinklų – (duomenys neskelbtini), 2) inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, (duomenys neskelbtini), 3) inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini), 4) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 5) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 6) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 7) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini); 8) gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), 9) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 10) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini)patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis su atsakovu (duomenys neskelbtini) ir trečiuoju asmeniu A. P. 2003 m. gegužės 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį ir šios sutarties pagrindu su aukščiau minėtais asmenimis sudarė 2004 m. liepos 17 d. žemės sklypo nuomos sutartį. Iš pradžių (duomenys neskelbtini)stengėsi vykdyti savo įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį, tačiau jau nuo 2009 m. pradžios įsipareigojimų nevykdo, t. y. neatliekami objektų statybos darbai. Remdamasis jungtinės veiklos sutarties 2.2.7. p. ir 3.1.1. p. atsakovui (duomenys neskelbtini) pateikė 2009 m. rugsėjo 8 d., 2009 m. lapkričio 16 d. raštus, kuriais prašė pateikti pajamų/išlaidų apskaitą už visą jungtinės veiklos sutarties vykdymo laikotarpį bei partnerių suderintų sąmatų, viršijančių 10 000 Lt, patvirtintus nuorašus. (duomenys neskelbtini) atsisakė įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nepateikė prašomos informacijos. Todėl dar kartą kreipėsi su tais pačiais prašymais 2009 m. gruodžio 15 d. raštu, tačiau (duomenys neskelbtini) prisiimti įsipareigojimai pagal jungtinės veiklos sutartį nebuvo įvykdyti. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių ieškovas prašo nutraukti jungtinės veiklos sutartį ir žemės nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta kaip išvestinė sutartis iš jungtinės veiklos sutarties. Ieškovas teigia, kad nutraukus jungtinės veiklos sutartį būtina nustatyti tokio nutraukimo teisines pasekmes, t. y. nustatyti kiekvieno iš jungtinės veiklos sutarties partnerių nuosavybės dalis į jungtinės veiklos sutarties metu sukurtą bendrą turtą, ir vadovaujantis CK 6.970 str. 2 d. bendrą turtą, kuris šiuo metu registruotas (duomenys neskelbtini) vardu, padalinti po lygiai, t. y. po 1/3 dalį kiekvienam iš jungtinės veiklos partnerių. Nurodo, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl mokamas paprastas žyminis mokestis, kurio bendra suma už tris atskirus reikalavimus sudaro 396 Lt.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui priešieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo prašo: pripažinti ieškovą S. P. iš esmės pažeidusiu 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp S. P. , A. P. ir (duomenys neskelbtini); nutraukti 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir S. P. dėl ieškovo esminio sutarties pažeidimo, paliekant šią sutartį galioti tarp A. P. ir S. P. ; taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš S. P. (duomenys neskelbtini) naudai 8 014 131,76 Lt nuostolių atlyginimą: 5 485 410 Lt negautų pajamų, 1 387 962 Lt S. P. gautos naudos, pripažintinos kaip (duomenys neskelbtini) nuostoliai, 1 140 759,76 Lt S. P. žemės sklypams tenkančios išlaidos; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas už advokato pagalbą pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus, pateiktus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė ieškovui S. P. terminą iki 2011 m. sausio 7 d. (įskaitytinai) nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK numatytų reikalavimų, nes už trečią reikalavimą nėra sumokėtas įstatymo numatytas žyminis mokestis (CPK 135 str. 2 d.) ir nenurodyta ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas nepagrįstai vertina šį reikalavimą kaip neturtinį, nes iš esmės ieškovas prašo priteisti atsakovui priklausančią turto dalį. Be to, neaiškus ir nesuprantamas šis ieškovo reikalavimas, todėl turi būti tikslintinas, aiškiai formuluojant prašymą, kuris atitiktų įstatymo nustatytus civilinių teisių gynimo būdus (CK 1.138 str., CPK 135 str. 1 d. 4 p.). CPK 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, kai yra pažeidžiama ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o ne patvirtinti jau esamą padėtį, kaip nurodoma ieškinyje. Nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 2 d.).

Ieškovo S. P. atstovas advokatas G. D. 2011 m. sausio 10 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-3870-601/2010 ir prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį. Nurodė, kad trečiasis ieškinio reikalavimas – nustatyti (pripažinti) nuosavybės teisės dalis į bendrą turtą, turi būti vertinamas kaip neturtinis ir už jį turėtų būti mokamas neturtiniams reikalavimams nustatytas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Be to, šiame reikalavime prašoma pripažinti atitinkamas ieškovo S. P. teises, t. y. nuosavybės teises į aktualų turtą (CK 1.138 str. 1 d.), todėl jis atitinka tikslumo ir aiškumo reikalavimus.

Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 12 d. nutartimi ieškinio reikalavimą – nustatyti, kad ieškovui S. P. , kaip 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutarties partneriui, priklauso 1/3 bendro turto, t. y. 1/3 dalis: 1) inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini), 2) inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, (duomenys neskelbtini), 3) inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini), 4) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 5) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 6) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 7) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini); 8) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 9) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), 10) gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad ieškovas nepašalino trūkumų per teismo nustatytą terminą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas S. P. padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. ir 2011 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1636-601/2011. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas savo reikalavimu nustatyti nuosavybės teisės dalis iš esmės neprašo priteisti turtą ar pinigų sumas, tik nori, kad teismas pripažintu, jau esančią kiekvieno iš jungtinės veiklos sutarties partnerių (bendraturčių), aktualaus turto dalį tam, kad būtų išvengta bet kokių teisinių ginčų kilimo ateityje, t. y. tokiu ieškinio reikalavimu iš esmės siekiama įvesti konkretumą ir aiškumą į susiklosčiusius teisinius santykius, o ne papildomo turto ar piniginių lėšų priteisimo. Šiuo atveju galima taikyti analogiją ir pasiremti teismų praktika atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės srityje, kurioje toks reikalavimas laikomas neturtinio pobūdžio reikalavimu ir už jį mokamas paprastasis žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-575/2005).

2. Ieškovas savo teisę į nuosavybės dalį (nekilnojamąjį turtą, kuris registruotas (duomenys neskelbtini)) grindžia CK 6.970 str. 2 d., CK 6.971 str. 1 d., jungtinės veiklos sutarties nuostatų 2.3. p., CK 6.978 str. 3-5 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurtas rezultatas kiekvienam iš jungtinės veiklos sutarties partnerių priklauso dalimis, kurios proporcingos kiekvieno iš jų įnašui į jungtinę veiklą. Ta aplinkybė, kad Nekilnojamo turto Registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodoma, jog turtas į kurį ieškovas siekia nusistatyti nuosavybės teisę, yra atsakovo (duomenys neskelbtini) nuosavybė, nėra pagrindas konstatuoti, jog aktualus turtas nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Šie duomenys galimai palankaus teismo sprendimo pagrindu turės būti pakeisti. Pabrėžia, kad turtas (duomenys neskelbtini) vardu buvo įregistruotas tik jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu, o nutraukiant minėtą sutartį partnerių sukurtas turtas turi būti padalintas tarp partnerių. Trečiasis ieškinio reikalavimas nustatyti (pripažinti) nuosavybės teisės dalis turi būti vertinamas kaip neturtinis ir už jį turėtų būti mokamas neturtiniams reikalavimams nustatytas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p.).

3. Trečiasis ieškinio reikalavimas nustatyti (pripažinti) nuosavybės teisės dalis turėtų būti vertinamas kaip reikalavimas pripažinti atitinkamas ieškovo S. P. teises, t. y. nuosavybės teises į aktualų turtą (CK 1.138 str. 1 d.), todėl atitinka tikslumo ir aiškumo reikalavimus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo (duomenys neskelbtini) ir trečiųjų asmenų A. P. ir D. P. atstovas advokatas S. B. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo atskiruoju skundu. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė terminą ieškovui sumokėti žyminį mokestį už reiškiamą turtinį reikalavimą, tačiau ieškovas trūkumų nepašalino, žyminio mokesčio nesumokėjo.

Pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neturiniais reikalavimais laikomi tik tokie reikalavimai dėl pripažinimo, kurie neturi tiesioginio ryšio su konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Tačiau ieškovo reikalavimas, kuriuo prašoma nustatyti daiktines teises į turtą, yra turtinis, nes ginčas vyksta dėl nuosavybės teisių apimties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko šią ieškinio dalį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 8 p., 2 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, o yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (ieškinio formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 135, 138 str.). Pagal CPK 115 str. 2 d., 138 str., jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Ieškovui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis CPK nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su į teismą besikreipiančio asmens teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003).

Kaip jau buvo minėta apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartis. Ši nutartis buvo priimta ieškovui nepašalinus to paties teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Pastebėtina, kad teismo nutartis dėl įpareigojimo ieškinio trūkumus pašalinti nėra skundžiamos paduodant atskirąjį skundą, tačiau ši taisyklė turi išimtį numatytą CPK 100 str., pagal kurią ieškovas gali paduoti atsikrąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri susijusi su žyminio mokesčio mokėjimu ar mokėjimo atidėjimu.

Šiuo metu ieškovas paduodamas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarties taip pat pasisako, kad nesutinka su teismo nustatytu ieškinio trūkumu dėl žyminio mokesčio nustatymo ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį. Tačiau šiuo metu žyminio mokesčio nustatymo klausimas nespręstinas, nes ieškovas įstatymo numatyta tvarka laiku nepadavė atskirojo skundo. Kolegijos nuomone, ieškovo atstovo anksčiau paduoti rašytiniai paaiškinimai negali būti vertinami kaip atskirasis skundas, nes jie neatitinka tokiam skundui keliamų reikalavimų (CPK 306 str.). Pažymima, kad šiame atskirajame skunde ieškovas neprašė atnaujinti termino atsikrajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties paduoti, ieškovą atstovauja patyręs teisininkas – advokatas, šiuo metu Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties dalis dėl žyminio mokesčio įsiteisėjusi, o kita dalis neskundžiama, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį, bei grąžinti skundą padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 1 p.). Kadangi ši aplinkybė yra nustatyta apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal S. P. atskirąjį skundą, nutrauktinas dalyje dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties panaikinimo (CPK 315 str. 5 d., 338 str.). Tuo pačiu konstatuotina, kad ieškovas neįvykdė Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodyto reikalavimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškinyje ieškovas nenurodė savo ieškinio elemento – ieškinio dalyko (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Iš ieškinio pareiškimo turinio matyti, kad ieškovas suformulavo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui (nustatyti, kad ieškovui S. P. , kaip 2003 m. gegužės 2 d. jungtinės veiklos sutarties parneriui, priklauso 1/3 bendro turto), todėl laikytina, kad jis suformuluotas pakankamai aiškiai (b. l. 16-23). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šį ieškinio trukumą.

Tačiau atsižvelgiama į tai, kad ieškovas nepašalino teismo nurodyto ieškinio trūkumo dėl žyminio mokesčio, t. y. esant nors vienam ieškinio trūkumui, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 115 str., 135 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                   Virginija Čekanauskaitė

              Danutė Gasiūnienė

               Konstantinas Gurinas