Administracinio nusižengimo byla Nr. II-113-1079/2018

Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00562-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3; 21.10.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 8 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B.,

institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui Andriui Klimčukui,

nukentėjusiosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-16.

Teismas

n u s t a t ė :

2016 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Vido Šulčiaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-16 (toliau – skundžiamas nutarimas) A. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 28,00 Eur bauda.

Skundžiamu nutarimu nuobauda A. B. skirta už tai, kad jis 2016 m. liepos 15 d. apie 8 val. 33 min. Šiaulių r. sav., 1 km, vairuodamas transporto priemonę „MAN TGA 18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) posūkyje į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinta vairuojama transporto priemonė, kelio danga, kelio aptvėrimas (atitvaras). Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. teismui pateikė skundą dėl skundžiamo nutarimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamu nutarimu jam skirtą 28,00 Eur administracinę nuobaudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skundas motyvuojamas tuo, kad transporto priemonės apsivertimas įvyko ne dėl pasirinkto nesaugaus greičio, ne dėl kelio reljefo, ne dėl vežamo krovinio, o dėl neveikiančios elektroninės „Wabco“ sistemos, kuri yra sumontuota puspriekabės cisternoje „Kassbohrer STS-32“ ir skirta tam, kad būtų išvengta puspriekabės apsivertimo. Eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota ratų čiuožimo žymių, o tai reiškia, kad eismo įvykio metu „Wabco“ sistema buvo sugedusi ar sugedo. Prieš išvykdamas į reisą, jis neturėjo jokių galimybių patikrinti ar veikia „Wabco“ sistema, nes tai galima padaryti tik specialia kompiuterine programa. Nurodė, jog nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija nesurinko jo kaltę dėl eismo įvykio patvirtinančių įrodymų, neanalizavo dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis, neatliko eismo įvykio dinamikos analizės, bylą išnagrinėjo formaliai, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimai jam yra nepagrįsti, nes niekas eismo įvykio netyrė, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių vertėsi transporto priemonė. Nurodė, jog eismo įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vežiojo naftos produktus. Nurodė, jog yra specialisto išvada, jog nesuveikė „Wabco“ sistema, kuri valdo puspriekabės darbą. Teigė, jog ne kartą važiavo tuo pačiu maršrutu ir tuo pačiu greičiu, bet eismo įvykis anksčiau neįvyko. Turi įtarimą, jog eismo įvykis įvyko lūžus transporto priemonės -vilkiko, lingei. Teigė, jog prieš eismo įvykį nebuvo jokių signalų, kad neveikia kokia nors transporto priemonės stabdymo sistema. Nurodė, jog buvo problemų su stabdžiais prieš pusę metų, prieš eismo įvykį. Po to transporto priemonė buvo remontuota, kas konkrečiai buvo remontuota pasakyti negali. Buvo problemos su oro pagalvėmis. Po remonto visos sistemos veikė, pavasario sezonui prasidėjus vežiojo bitumą. Nurodė, jog sutinka su specialisto E. Grigelio pateikta išvada dėl nustatyto greičio, nesutinka su išvada, jog turėjo važiuoti mažesniu greičiu, nes nėra įrodymų, jog važiuojant mažesniu transporto priemonė nebūtų virtusi. Teigė pasirinkęs saugų važiavimo rėžimą, kad saugiai pristatytų krovinį. Specialistai privalo atsakyti kokiu greičiu važiavo transporto priemonė prieš eismo įvykį, dėl ko įvyko eismo įvykis. Nurodė, jog 2018 m. gegužės 24 d. specialisto išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes išvadoje nurodytas eismo įvykio laikas 8.20 val., o faktiškai įvykis įvyko 8.33 val. Sutiko, jog eismo įvykio laikas yra užfiksuotas pirmoje specialisto išvadoje ir yra apie 8.25 val.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė A. B. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, jog yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių A. B. kaltę, ką patvirtina ir byloje esančios specialistų išvados, jog eismo įvykis kilo dėl vairuotojo kaltės nepasirinkus saugaus važiavimo greičio.

Nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė palikti 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą nepakeistą, A. B. skundą atmesti, nes priimtas nutarimas yra visiškai pagrįstas. Būtina tik patikslinti eismo įvykio kilimo laiką, kas buvo nustatyta eksperto E. Grigelio išvadoje. Iš pradžių A. B. pripažino, kad nesuvaldė transporto priemonės, darbo inspekcijai taip pat pripažino, jog eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, o tik vėliau pradėjo įvardinti įvairias priežastis dėl ko įvyko eismo įvykis, kurios visiškai nepagrįstos, nes specialisto išvadose nustatyta vienintelė eismo įvykio priežastis per didelis transporto priemonės greitis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog A. B. vairuotas vilkikas ir puspriekabė buvo techniškai tvarkingos, joms buvo atlikta techninė apžiūra ir ji buvo galiojanti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad transporto priemonės buvo techniškai netvarkingos. Nurodė, jog Wabco sistema yra papildoma saugumo sistema, palengvinanti vairuotojui vairavimą, tačiau jos nešalina vairuotojo atsakomybės už automobilio vairavimą. Prašė priteisti nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas išlaidas už advokato atstovavimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Andrius Butkus paaiškino, jog yra vienas iš policijos pareigūnų, kuris pirmas atvyko įvykio vietą. Dirbo kartu su Audriumi Skiute. Atvykęs į įvykio vietą jis užtvėrė kelią, kad ant užvažiavimo ant viaduko neužvažiuotų kitos transporto priemonės. Eismo įvykio vietą įformino į įvykio vietą atvykęs kelių policijos ekipažas.

Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. B. buvęs jo bendradarbis. Nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Po eismo įvykio jam buvo nurodyta vykti į įvykio vietą. Palaukęs kol buvo atstatytas vilkikas su puspriekabe, prisikabino puspriekabę prie savo vilkiko ir nutempė į Šiaulių plentą iškrauti bitumą, paskui į įmonės teritoriją. Po įvykio buvo apgadinta puspriekabės cisterna, važiuoklės, stabdžių sistemos sugadinimų nebuvo, puspriekabės lingės lūžusios nebuvo, nes tokius sugadinimus būtų pastebėjęs ir negalėjęs tempti puspriekabės. Ar veikė papildomos sistemos negali pasakyti. Stabdymo oro sistema veikė, jeigu nebūtų veikęs ABS, būtų degusi lemputė prietaisų skydelyje. Nurodė, jog negali pasakyti kokiu greičiu reikia važiuoti kelio atkarpoje kur įvyko eismo įvykis ir kokiu greičiu jis važiuoja toje kelio atkarpoje. Nurodė, jog vežamo bitumo temperatūra turi įtakos jo bangavimui cisternoje, kuo karštesnis bitumas tuo skystesnis ir daugiau banguoja. Minimoje cisternoje yra įrengti penki bangolaužiai, kurie važiuojant stabdo bitumo bangavimą. Wabco sistema vadinama visa stabdymo sistema, tai orinė sistema valdoma elektra. Svarbi yra ABS sistema. Jeigu priekaboje neveiktų ABS sistema tai priekabos stabdymas būtų netolygus. Po eismo įvykio puspriekabės orinė stabdymo sistema buvo sandari, veikė. Po eismo įvykio buvo apgadintas vilkiko rėmas, nuo vilkiko buvo nuimti tik ratai, nes ten buvo lieti ratai, daugiau vilkikas ardomas nebuvo. Nurodė, jog užvažiuoti ant viaduko 50 km per valandą greičiu su transporto priemone užvažiuoti neįmanoma, nes vilkikas virstų. Jis tokiu greičiu nevažiuotų.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Ernestas Grigelis paaiškino, jog atliekant tyrimą jam buvo užduoti klausimai apie greitį, kurį reikėjo nustatyti iš tachografo registracijos lapo, o kitas klausimas buvo dėl to, koks turi būti greitis pagal kelio parametrus, kad transporto priemonė nevirstų. Atlikęs tyrimą atsakė į nurodytus klausimus. Patvirtino, jog pagal tachografo registracijos duomenis, prieš pat paskutinį greičio sumažinimą automobilis važiavo apie 52 km per valandą greičiu, įvertinus paklaidą padaryta išvada, jog transporto priemonė prieš paskutinį greičio sumažinimą važiavo nuo 46-58 km per valandą greičiu. Nurodė, jog išvados 2 ir 3 paveiksluose matyti kreivė, jog nuo 52 km per valandą žymos greičio kreivė vis mažėja ir po to nutrūksta. Atsižvelgiant į byloje esantį tachografo patikros sertifikatą, jog greičio paklaida yra 3 km/h, reiškia, jog transporto priemonė prieš paskutinį greičio sumažinimą važiavo nuo 49-55 km/h greičiu. Patikslino, jog pagal tachografą ties 20 km/h nutrūksta greičio kreivė, tachografas yra vilkike, ir pagal tą kreivę gali pasakyti, kad vilkiko vertimosi metu greitis buvo mažesnis nei 52 km/h, nevertinant greičio paklaidos. Greitis mažėjo ir kai cisterna nuverčia vilkiką, tachografe fiksuojami kreivės trūkiai, tai yra vertimosi pabaigoje. Patvirtino, jog transporto priemonės kritinis greitis turėjo būti mažesnis nei 46 km/h, konkretaus kritinio greičio nurodyti negali nes nebuvo pateikta duomenų, kurių pagrindu tą greitį būtų galima apskaičiuoti. Nurodė, jog komentuoti dėl Wabco sistemos veikimo ar neveikimo negali, nes centras neturi galimybių nuskaityti tų duomenų. Nurodė, jog transporto priemonių sąstatas apsivertė esant mažesniam greičiui, nei esant užfiksuotam greičiui prieš pat greičio sumažinimą, tikėtina, jog pasirinktas greitis techniniu požiūriu buvo nepriimtinas. Pagal eismo įvykio situaciją virsti pirmiausiai pradėjo virsti puspriekabė, po to vertėsi ir vilkikas.

Iš byloje esančio 2016 m. rugsėjo 6 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. 62N-70881985-16, matyti, jog A. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 9 ir 127 punktus, padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 3);

Iš byloje esančio 2016 m. liepos 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos pareigūno Dariaus Jablonskio tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio, matyti, kad stabdymo ar kitokių pėdsakų užfiksuoti eismo įvykio vietoje negalėjo, nes visą važiuojamąją dalį apie įvykio vietą PGT darbuotojai buvo užpylę specialiomis putomis (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 6);

2018 m. vasario 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-127(17) nurodyta, jog tirti pateiktame tachografo registracijos lape užfiksuota, jog A. B. vairuojamas vilkikas „MAN TGA 18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-cisterna „Kaessbohrer STS32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš eismo įvykį, prieš pat paskutinį greičio sumažinimą apie 8.22 val. važiavo 46÷58 km/h greičiu; tikėtina, jog šioje eismo situacijoje kritinis greitis tam, kad minėtas transportas neapvirstų, yra mažesnis, nei 46 km/h (t. 1, b. l. 149-151);

2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikate Nr. 0163210, nurodyta, jog tachografas Siemens VDO 1324.710215680100 Nr. 0194982, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2017 m. rugpjūčio 2 d.; protokole Nr. 338 nurodyta, jog tachografo greičio leistinas nuokrypis 3 km/h (t. 1, b. l. 165-166);

Iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 602-0064778 matyti, kad transporto priemonės „MAN TGA 18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta 2016 m. birželio 29 d. ir galiojo iki 2017 m. liepos 11 d. (t. 1, b. l. 156);

Iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 602-0055690 matyti, kad transporto priemonės „Kaessbohrer STS32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir galiojo iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. (t. 1, b. l. 158);

Iš transporto priemonių, vežančių tam tikrus pavojingus krovinius, patvirtinimo sertifikatų Nr. ADR-24-0264-12 ir Nr. ADR-24-0195-13 matyti, kad eismo įvykio metu transporto priemonės „MAN TGA 18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Kaessbohrer STS32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitiko Europos sutartyje dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) nustatytas sąlygas (t. 1, b. l. 156-157, 160-161);

Iš 2017 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo Nr. 17/138, matyti, jog 2016 m. vasario 3 d. UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“ buvo remontuota puspriekabė – cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“; remonto metu buvo pakeistas oro pagalvių reguliatorius bei suremontuota pirmos ašies pakėlimo nuleidimo orinė sistema; laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. birželio 29 d. puspriekabė – cisterna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), servise remontuota nebuvo (t. 1, b. l. 232);

2018 m. gegužės 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-541(18), 11-978(18), nurodyta, jog nustatomas toks eismo įvykio mechanizmas; automobilio vairuotojas A. B., vairuodamas vilkiką MAN su puspriekabe „Kaessbohrer“, važiuodamas Aleksandrijos kaime jungiamuoju keliu, jo dešiniajame posūkyje laiku nesumažino transporto priemonių važiavimo greičio ir įvažiavo į posūkį nuo 46 iki 58 km/h greičiu; šis greitis pagal kelio posūkio kreivės spindulį buvo per didelis, todėl puspriekabė „Kaessbohrer“ prarado vertikalų stabilumą ir ėmė svirti į kairę; puspriekabės dešiniems ratams atsiplėšus nuo kelio, virstanti puspriekabė per balninį sukabinimo įtaisą ėmė versti ir vilkiką MAN; transporto priemonių junginys, svirdamas ant kairiojo šono dar inertiškai judėjo į priekį, kol posūkio kreivės pabaigoje nuvirto ant kairiojo šono ir dar kiek pačiuožė į priekį, į kairę, kol sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane; pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo A. B. pasirinktas nesaugus, pagal kelio posūkio kreivę per didelis, važiavimo greitis; tiriamuoju atveju vykdyti darbai neatitiko Instrukcijos Nr. 11/1 saugos reikalavimo, kad puspriekabė cisterna yra didelių gabaritų ir didelio svorio, todėl važiuojant reikia būti ypatingai atsargiam, laikytis saugaus greičio – A. B. nepasirinko saugaus važiavimo greičio (pagal kelio posūkio kreivę buvo per didelis važiavimo greitis) ir tai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga; darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus, su kuriais jis yra supažindintas ir apmokytas juos vykdyti (tame tarpe Instrukcijos Nr. 11/1 ir Kelių eismo taisyklių); darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai nereglamentuoja, ar bendrovei priklausančiose transporto priemonėse privalo būti sumontuota „Wabco EBS“ sistema; Lietuvos transporto saugos administracijos atsakyme nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus transporto priemonių valdytojai nėra įpareigoti jiems priklausančioms transporto priemonėms sumontuoti minimas (WABCO) apsaugos sistemas; šias sistemas sumontuoja transporto priemonių gamintojai kaip papildomą įrangą; už transporto priemonių techninę būklę ir tinkamą sistemų veikimą atsako transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas (pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, Kelių eismo taisyklės) (t. 2, b. l. 44-52).

Skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis).

Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. ginčija, jog dėl jo kaltės, t. y. nepasirinkto saugaus greičio, buvusio kelio reljefo ir dėl vežamo krovinio, įvyko eismo įvykis.

ATPK (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Už tai numatyta administracinė nuobauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 127 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė, todėl būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą (-us), dėl kurio (-ių) buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. B. pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tuo tarpu KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 9 punkto reikalavimai yra bendri visiems kelių eismo dalyviams. Šiuo konkrečiu atveju svarbu nustatyti ar A. B. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus ir ar šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą.

Iš specialisto išvados Nr. 11Š-127(17) ir teismo posėdžio metu apklausto eksperto Ernesto Grigelio paaiškinimų matyti, kad pagal vilkike esančio tachografo užfiksuotus duomenis A. B. vairuojamas vilkikas „MAN TGA 18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-cisterna „Kaessbohrer STS32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš eismo įvykį, prieš pat paskutinį greičio sumažinimą apie 8.22 val. (laiko tarpas tarp 8.20 val. ir 8.25 val.) važiavo 46÷58 km/h greičiu; patikslinus tachografo fiksuojamo greičio paklaidą 49-55 km/h greičiu. Specialisto išvadoje Nr. 11-541(18), 11-978(18), nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas, jog automobilio vairuotojas A. B., vairuodamas vilkiką MAN su puspriekabe „Kaessbohrer“, važiuodamas Aleksandrijos kaime jungiamuoju keliu, jo dešiniajame posūkyje laiku nesumažino transporto priemonių važiavimo greičio ir įvažiavo į posūkį nuo 46 iki 58 km/h greičiu; šis greitis pagal kelio posūkio kreivės spindulį buvo per didelis, todėl puspriekabė „Kaessbohrer“ prarado vertikalų stabilumą ir ėmė svirti į kairę; puspriekabės dešiniems ratams atsiplėšus nuo kelio, virstanti puspriekabė per balninį sukabinimo įtaisą ėmė versti ir vilkiką MAN; transporto priemonių junginys, svirdamas ant kairiojo šono dar inertiškai judėjo į priekį, kol posūkio kreivės pabaigoje nuvirto ant kairiojo šono ir dar kiek pačiuožė į priekį, į kairę, kol sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane; pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo A. B. pasirinktas nesaugus, pagal kelio posūkio kreivę per didelis, važiavimo greitis. Šios dvi viena kitą papildančios specialisto išvados patvirtina, jog transporto priemonės vairuotojo A. B. pasirinktas transporto priemonių junginio greitis, kelio atkarpoje kur įvyko eismo įvykis, atsižvelgiant į kelio posūkio kreivės spindulį, buvo per didelis, kas ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. A. B. teismo posėdžio metu neginčijo, jog prieš paskutinį greičio sumažinimą, kuris pagal tachografo duomenis nustatytas 8.22 val. transporto priemonių junginys galėjo važiuoti 52 km/h greičiu, nesutiko, jog turėjo važiuoti mažesniu greičiu, nes nėra jokių įrodymų, jog važiuojant mažesniu greičiu transporto priemonė nebūtų virtusi. Iš eksperto Ernesto Grigelio paaiškinimų matyti, jog pagal tachografo užfiksuotus transporto priemonės kreivių duomenis greičio kreivė nutrūksta ties 20 km/h riba, tachografe fiksuojami kreivės trūkiai yra junginio vertimosi pabaigoje, t. y. tuo metu kai jau vertėsi vilkikas, kuriame yra įmontuotas tachografas. Šiuos eksperto paaiškinimus patvirtina 2018 m. gegužės 24 d. specialisto išvada, jog transporto priemonių junginys, svirdamas ant kairiojo šono dar inertiškai judėjo į priekį, kol posūkio kreivės pabaigoje nuvirto ant kairiojo šono ir dar kiek pačiuožė į priekį, į kairę, kol sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

Byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu A. B. vairavo vilkiką su puspriekabe – cisterna, kurioje vežė karštą bitumą, t. y., vairavo transporto priemonę su pavojingu kroviniu 24,92 tonomis karšto, apie 185 C temperatūros, bitumo. Specialisto išvadoje Nr. 11-541(18), 11-978(18) nurodyta, jog pakrautos puspriekabės svorio centras yra aukščiau, nei cisternos talpyklos apatinėje dalyje, kas reiškia, jog realiomis sąlygomis aukštesnis svorio centras sąlygoja lengvesnį puspriekabės virtimą prie mažesnių judėjimo greičių (t. 2, b. l. 116). Iš specialisto Nr. 11-541(18), 11-978(18) išvados taip pat matyti, jog pagal tyrimui pateiktą „Vairuotojo ekspeditoriaus, šaltkalvio pervežančio pavojingus krovinius, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11/1, 19.1 punktą, kuriame nurodyta, kad puspriekabė cisterna yra didelių gabaritų ir didelio svorio, todėl važiuojant reikia būti ypatingai atsargiam, laikytis saugaus greičio, ir 39 punktą, numatantį, kad darbo metu darbuotojas privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. B. buvo pasirašytinai instruktuotas periodinio instruktavimo 2015 m. rugpjūčio 13 d. darbo vietoje metu (t. 2, b. l. 50). Bylos faktinės aplinkybės ir specialisto išvada patvirtina, jog transporto priemonės vairuotojas A. B. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę su pavojingu kroviniu, pasirašytinai buvo supažindintas su pavojingo krovinio vežimo taisyklėmis.

Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad A. B., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę su pavojingu kroviniu ir būdamas instruktuotas kaip saugiai vežti pavojingą krovinį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio posūkio kreivę, neatsižvelgė į vežamą krovinį (karštą bitumą), kuris banguoja puspriekabėje, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė, apgadindamas kelio atitvarus bei transporto priemones – vilkiką ir puspriekabę.

A. B. tvirtino, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis nesuveikusi puspriekabės „Wabco“ sistema (buvo sugedusi ar sugedo), kuri skirta išvengti puspriekabės apsivertimo, ką patvirtina ir I. Niekio nuskaityti „Wabco“ sistemos duomenys ir paaiškinimai, jog „Wabco“ sistema puspriekabėje neveikė, tačiau specialisto išvadoje Nr. Nr. 11-541(18), 11-978(18) nurodyta, jog pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo A. B. pasirinktas nesaugus, pagal kelio posūkio kreivę per didelis, važiavimo greitis.

Specialisto išvadoje Nr. Nr. 11-541(18), 11-978(18) nurodyta, jog darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys galiojantys norminiai teisės aktai nereglamentuoja, ar bendrovei priklausančiose transporto priemonėse privalo būti sumontuota „Wabco EBS“ sistema, šias sistemas sumontuoja transporto priemonių gamintojai kaip papildomą įrangą. Tai, jog puspriekabėje galėjo neveikti „Wabco“ sistema, kuri yra tik papildoma pagalbinė įranga stabilizuoti puspriekabėje vežamą krovinį bei apsaugoti nuo galimo puspriekabės virtimo, šiuo atveju nelaikytina eismo įvykio kilimo priežastimi, nes jokia pagalbinė sistema negali apsaugoti transporto priemonės nuo vertimosi esant nesaugiam transporto priemonės judėjimo greičiui. Pažymėtina, jog pagalbinės sistemos įrengimas transporto priemonėje palengvina transporto priemonės valdymą, tačiau neatleidžia transporto priemonės valdytojo nuo transporto priemonės valdymo ir saugaus transporto priemonės judėjimo greičio pasirinkimo.

Techninių apžiūrų rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad A. B. vairuotas vilkikas ir puspriekabė buvo techniškai tvarkingos, transporto priemonių techninė apžiūra buvo galiojanti, pagrįstų duomenų, jog puspriekabės-cisternos stabdžių ar kitos sistemos neveikė byloje nėra, todėl A. B. teiginys, kad transporto priemonė galėjo būti techniškai netvarkinga ar galėjo būti nuslėpti kokie nors transporto priemonės trūkumai, niekuo nepagrįstas. Tiek A. B., tiek liudytojas D. R. teismo posėdžių metu nurodė, jog vilkiko prietaisų skydelyje nebuvo jokių signalų, kad neveikia puspriekabės stabdžių ar kitos sistemos, liudytojas D. R. transportavęs po eismo įvykio puspriekabę, nurodė, jog stabdžių sistema veikė, puspriekabės važiuoklėje sugadinimų nebuvo. Nepagrįstas ir A. B. hipotetinis teiginys, jog transporto priemonių junginys galėjo verstis dėl lūžusios vilkiko lingės, nes byloje esančios specialistų išvados patvirtina, jog verstis pirmiausia pradėjo puspriekabė, o tik vėliau vilkikas, kas techniškai nebūtų įmanoma jeigu būtų lūžusi vilkiko lingė.

Teismas nevertina kaip įrodymo A. B. į bylą pateiktų tachografo registracijos lapų, kurie pasak A. B. patvirtina, jog tuo pačiu maršrutu, toje pačioje ir tuo pačiu greičiu jis važiavo ir kitais kartais, tačiau eismo įvykis neįvyko, nes tachografo registracijos duomenys nėra analizuoti ir iš jų negalima nustatyti kokioje vietoje ir kokiu greičiu važiavo transporto priemonių junginys.

Iš išdėstyto galima konstatuoti, kad A. B. buvo instruktuotas, jog vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę su pavojingu kroviniu reikia būti ypatingai atsargiam ir važiuoti saugiu greičiu, nes tai vairuotoją įpareigoja KET 127 punktas. A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo saugiu greičiu, tačiau, teismo nuomone nepakankamai saugiu, nes visgi nesuvaldė transporto priemonių junginio ir vertėsi nuo kelio. Transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl vairuotojas privalo būti itin atidus ir atsargus ją valdydamas, nerizikuoti pasikliaunant vien transporto priemonėse įrengtomis elektroninėmis ar kitokiomis apsaugos sistemomis, manant, kad jos padės išvengti avarinių situacijų. Byloje atlikti tyrimai patvirtina, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis yra vairuotojo A. B. pasirinktas nesaugus, pagal kelio posūkio kreivę per didelis, važiavimo greitis, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę vairuotojas pasirinkdamas jo nuomone saugų greitį, neįvertino kelio reljefo – posūkio, bei vežamo pavojingo krovinio – karšto bitumo, todėl nėra pagrindo abejoti priimto nutarimo teisingumu ir teisėtumu. A. B. skunde bei teismo posėdžių metu išdėstyta pozicija, dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, bei savita aplinkybių interpretacija laikytina tik jo gynybine versija, kuri neparemta jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, kurie paneigtų jo padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. B. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, todėl skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, A. B. buvo paskirta švelniausia administracinė nuobauda – 28,00 Eur bauda, atsižvelgta į kaltės formą ir rūšį, A. B. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tokiu būdu konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į specialisto išvadoje nustatytą aplinkybę, jog prieš eismo įvykį, prieš pat paskutinį greičio sumažinimą apie 8.22 val. (tachografe nurodytas laiko tarpas tarp 8.20 val. ir 8.25 val.) transporto priemonių junginys važiavo 46-58 km/h greičiu, patikslina nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodytą teisės pažeidimo laiką, jog pažeidimas buvo padarytas 2016 m. liepos 15 d. apie 8.22 val. – 8.25 val. Šis patikslinimas iš esmės nekeičia A. B. inkriminuoto pažeidimo esmės, administracinėn atsakomybėn traukiamo teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisės į gynybą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Valdas Kairys prašė atlyginti nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas atstovavimo išlaidas, pateikė teismui PVM sąskaitų faktūrų bei sąskaitos išrašų kopijas, patvirtinančias advokato atstovavimo išlaidas.

ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, nusprendęs, jog A. B. atžvilgiu 2016 m. rugsėjo 6 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, yra pagrįstas, nukentėjusioji patyrė išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu teismo posėdžiuose, nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos – 1089,00 Eur, priteistinos iš A. B. nukentėjusiosios naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 666 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Vydo Šulčiaus 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-17 nepakeistą ir A. B. skundo netenkinti.

Patikslinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Vydo Šulčiaus 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-16 nurodytą A. B. padaryto administracinio pažeidimo laiką, nurodant, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2016 m. liepos 15 d. apie 8.22 – 8.25 val.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) advokato atstovavimo išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini).

Nutarimą per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja                                                                                                                            Sigita Rozgaitė