Civilinė byla Nr. 2A-823-302/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 52.2; 52.3; 44.2.4.1.; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės,
sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vilmai Gečaitei,
atsakovo atstovei advokatei Jolitai Vilutytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui S. G. dėl nuostolių pagal statybos rangos sutartį atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. G. 7 000 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 5 d. su atsakovu S. G. sudarė statybos darbų sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2008 metų pabaigos turėjo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , ir skirto jo asmeniniams ir buitiniams poreikiams tenkinti, statybos darbus, numatytus sutartyje už 18 000 Lt. Atsakovas turėjo atlikti darbus iš jo (ieškovo) medžiagų, sąmata dėl atliekamų darbų apimties ir jų kainos sudaryta nebuvo, tik susitarė su atsakovu už vieno kvadratinio metro patalpų sienų, lubų glaistymą, šlifavimą, gruntavimą ir dviejų kartų dažymą bei pasiruošiamųjų darbų atlikimą sumokėti 28 Lt. Statybos sutartį jis (ieškovas) parengė pats ir pasiūlė atsakovui pasirašyti, esančius sutartyje pataisymus taip pat įrašė jis, tačiau atsakovo prašymu, nors pastarasis dėl šių pataisymų nepasirašė. Atsakovui iki 2008 m. gruodžio mėnesio buvo sumokėta 15400 Lt, gavęs paskutinę 1000 Lt išmoką 2008 m. gruodžio mėnesio pabaigoje atsakovas objekte nepasirodė ir darbų pagal sutartį neužbaigė, į telefono skambučius bei SMS žinutes neatsakinėjo. Pasirašant sutartį susitarimo dėl darbų priėmimo būdo nebuvo, tarėsi tik dėl pinigų mokėjimo, atsakovo prašymu pinigai buvo mokami kas savaitę avansinėmis išmokomis. Darbų atlikimo metu pasitikėjo atsakovu, nes atsakovą kaip patyrusį statybininką, rekomendavo kiti žmonės, todėl statybos darbus pagal aktą nepriiminėjo. Vėliau su statybos prižiūrėtoju nustatė, kad statybos darbus atsakovas atliko nekokybiškai: blogai buvo paruošti tarpai, netinkamai sutvarkytos lubų gipso kartono plokščių sujungimų siūlės, dėl to atsirado įtrūkiai, nebuvo naudojamas akrilas, atsakovas jo net neprašė nupirkti. Durų angokraščiai buvo nelygūs, prie židinio sienos atsirado įtrūkis, neatliktas antras dažymas. Dėl šių nekokybiškai bei nepilnai atliktų darbų patyrė 7 000 Lt nuostolių, kuriuos paskaičiavo statybos prižiūrėtojas pagal lokalinę sąmatą.
Atsakovas S. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pasirašant sutartį, ieškovas su atsakovu nederino sąlygų dėl atliktų darbų perdavimo ir priėmimo, tik susitarė, kad ieškovas mokės avansinę išmoką kas savaitę. Darbo atlikimo metu pretenzijų vienas kitam neturėjo, pačioje pradžioje ieškovas mokant pinigus domėjosi atliktų darbų apimtimi ir mokėjo pinigus pagal faktiškai atliktus darbus, tačiau vėliau ilgą laiko tarpą darbai buvo atliekami pasitikėjimo pagrindu, o pinigų ieškovas nemokėjo, nes paaiškino, kad jų neturi. Pagal sutartį turėjo atlikti du glaistymus vienu glaistu, du glaistymus kitu glaistu, vieną šlifavimą ir du dažymus. Už šiuos darbus susitarė su ieškovu, kad pastarasis sumokės 28 Lt už vieną kvadratinį metrą, t.y. už kiekvieno darbo etapą 7 Lt už kv.m. Kartu su pagalbininku R. M. iki 2008 m. gruodžio 30 d. atliko visus nurodytus darbus iki pat antro dažymo, dėl kurio sutarė su ieškovu atlikti 2009 m. vasario mėnesį po grindų klojimo. Tačiau tuo metu ieškovas pradėjo reikalauti atlikti papildomus darbus, nenumatytus sutartyje: elektros dėžučių valymą, durų angokraščių išdaužymą, tai yra reikalavo pašalinti kitų darbuotojų: mūrininkų, tinkuotojų darbo trūkumus, o papildomai pinigų mokėti nenorėjo. Ieškovas taip pat reikalavo, kad būtų sumažinta sutartyje nurodyta suma. Kilus ginčams ir turint įtarimų, jog ieškovas gali nesumokėti galutinės sumos už atliktą antrą dažymą ir kitus baigiamuosius darbus, nes turėjo duomenų, kad su vienu iš dirbančių pas ieškovą darbininku pastarasis taip pasielgė, nutarė negrįžti po 2008 m. gruodžio mėnesio į objektą ir paliko ieškovui 2600 Lt nesumokėtų pinigų, kad jis galėtų užbaigti darbus.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu panaikino 2009 m. gegužės 19 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir atmetė ieškovo A. S. ieškinį atsakovui S. G. dėl 7000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų priteisimo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad taikant vartojimo rangos sutarties santykius užsakovas turi pasirūpinti ir organizuoti atliktų darbų priėmimą pagal Civilinio kodekso 6.662 str. nuostatas ar priimti atliktus darbus pasirašydamas aktą, sprendė, kad ieškovas savo iniciatyva pasiūlęs atsakovui pasirašyti jo parengtą sutartį ir nenumatęs šioje sutartyje darbų perdavimo-priėmimo būdo prisiėmė sau riziką dėl sutarties vykdymo bei iš to galinčių atsirasti pasekmių.
Teismas konstatavo, kad ieškovas faktiškai apmokėjo atsakovui už proporcingai atliktą darbą, kadangi ieškovas sumokėjo atsakovui 15 400 Lt, liko nesumokėta 2 600 Lt suma, kuri, atsakovo teigimu, turėjo būti sumokėta atlikus antrą dažymą bei kitus baigiamuosius darbus, šių darbų atsakovas neatliko, jam už tai nebuvo apmokėta. Teismas sprendė, kad remiantis nepriklausomo statybos techninio prižiūrėtojo V. P. aktu kaip rašytiniu įrodymu bei kitų įrodymų visuma, nėra pagrindo pripažinti, kad akte nurodyti darbų trūkumai atsirado dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų.
Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį patenkinti visa apimtimi priteisiant iš atsakovo S. G. ieškovo naudai 7 000 Lt nuostolių, patirtų atsakovui pažeidus 2008-08-25 statybos darbų sutartį, 5 procentus metinių palūkanų.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui teko visa rizika, susijusi su tuo, kad nebuvo sudaryta jokio dokumento dėl atliktų darbų perdavimo dėl to, kad rangos sutartyje nebuvo aptartas darbų perdavimo ir priėmimo įforminimas, kadangi rangovui įstatymas įtvirtina pareigą perduoti darbus ir jų perdavimą atitinkamai įforminti. Todėl atskirai tokia rangovo pareiga neturi būti aptarta sutartyje, kad ji galiotų sutarties šalies atžvilgiu. Juo labiau, šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios. Taigi ginčo šalims neįforminus atliktų darbų perdavimo priėmimo ieškovas neturėjo galimybių nurodyti atliktų darbų trūkumų. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad 2009-03-04 akte išvardinti trūkumai nepatvirtina, kad jie atsirado dėl atsakovo veiksmų, nes, pasak teismo, aktas buvo sudarytas po dviejų mėnesių nuo paskutinio atsakovo darbo atlikimo, be to, šiuo laikotarpiu buvo atliekami kiti statybos darbai, nurodo, kad jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, prieštarauja bylos įrodymams. Nurodo, kad šis aktas pagrįstai buvo sudarytas tik po dviejų mėnesių, nes atsakovas savo baigiamuosius darbus turėjo atlikti atitinkamai ir darbų perdavimas – priėmimas turėjo būti įformintas tik po grindų klojimo darbų, kurie apytiksliai ir vyko du mėnesius.
Teismas iš esmės visiškai nenagrinėjo ieškovo prašomo priteisti nuostolių dydžio pagrįstumo, tačiau remdamasis išimtinai atsakovo paaiškinimais, nurodė, kad atsakovui buvo sumokėta ne visa sutartyje numatyta suma, o tik jos dalis, kuri atitinka atsakovo atliktų darbų kainai.
Atsakovas S. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas klaidingai nurodo, kad įstatymas įpareigoja rangovą perduoti darbus, nes tokios pareigos nenumatyta, priešingai, būtent užsakovui yra numatyta pareiga priimti darbus. Be to, būtent užsakovas organizuoja ir atlieka darbų priėmimą savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, o tarp šalių sudaryta sutartis to nenumatė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas sau prisiėmė riziką neįformindamas darbų priėmimo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos santykius, nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. S. ir S. G. 2008-08-05 sudarė statybos darbų sutartį (b.l. 6-7). Pagal šią sutartį šalys susitarė, kad atsakovas (rangovas) atliks tokius naujos statybos individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , statybos darbus: pilną pirmo ir antro aukšto vidaus sienų, laiptinių, koridorių, lubų glaistymą-gruntavimą, dažymą, sujungimuose stiklo audinio, tinklelio įdėjimą, langokraščių aptaisymą, kampų įstatymą, glaistymą-gruntavimą, dažymą, rūsio, garažo lubų glaistymą, taip pat atlikti reikiamus ir kitus neišvardytus darbus. Atlikdamas darbus rangovas įsipareigojo saugoti namo apsaugos, elektros instaliaciją (išvedžiotus name laidus), visus langus, duris, medinius lango rėmus, kitus atliktus darbus, baigęs darbą rangovas privalėjo palikti tvarkingą, švarią darbo vietą (b. l. 7-13). Sutarties 3 p. buvo numatyta darbų kaina 18 000 Lt, mokant kas savaitę avansą. Už atliktus darbus ieškovas atsakovui sumokėjo 15 400 Lt, mokėdamas pinigų sumas tokiomis datomis: 2008-08-15, 2008-10-04, 2008-10-10, 2008-10-17, 2008-10-24, 2008-10-31, 2008-11-07, 2008-12-18, 2008-12-30, liko nesumokėta 2 600 Lt (b.l. 7). Į bylą pateiktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , atliktų apdailos darbų įvertinimo aktas, surašytas 2009-03-04 nepriklausomo statybų techninio prižiūrėtojo V. P. , ieškovo užsakymu (b.l. 40-41). Šiame akte nurodyta, kad namo kambariuose nepilnai baigtos glaistyti lubos, nepilnai atliktas paruošimas dažymui, nepilnai baigti glaistymo darbai, kai kur patalpose glaistas yra nutrupėjęs, sienose yra įtrūkimai, kambariuose (išskyrus kambarį Nr. 001), kurių plotas sudaro 548 kv.m., padengtas tik vienas sluoksnis grunto, maišyto su dažais, patalpų lubose bei sienose „prasišviečia“ dažais padengti plotai, patalpos netinkamai paruoštos glaistymo, dažymo darbams, ant langų ir palangių paliktos glaistymo, šlifavimo dulkės, purvas, paliktos apdažytos durys, mediniai langų rėmai, medinės palangės (b.l.40-41). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, patirtų dėl atsakovo nekokybiškai ir nepilnai atliktų namo apdailos darbų, nuostolių suma nurodoma 7 000 Lt, ji pagrįsta bylos nagrinėjimo teisme metu pateikta lokaline sąmata (b.l. 99). Pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškinio, padavė dėl šio sprendimo apeliacinį skundą.
Pagal Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Civilinio kodekso 6.681 str. 4 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Todėl nagrinėjamam ginčui pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė vartojimo rangos sutarties taisykles, numatytas Civilinio kodekso 6.672-6.680 straipsniuose, o šalys to neginčija. Civilinio kodekso 6.672 str. 1 d. numato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiesiogiai nėra nustatyta, kad taikant vartojimo rangos sutarties santykius užsakovas turi pasirūpinti ir organizuoti atliktų darbų priėmimą pagal Civilinio kodekso 6.662 straipsnio nuostatas ar priimti atliktus darbus pasirašydamas aktą, tačiau bet kuriuo atveju užsakovo pareiga priimti darbo rezultatą išlieka. Civilinio kodekso 6.680 straipsnyje reglamentuojama, kokios yra užsakovo teisės, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą: jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti Civilinio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Viena iš tokių teisių, įtvirtintų Civilinio kodekso 6.334 straipsnyje, ir kuria reikšdamas ieškinį siekia pasinaudoti ieškovas, yra atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl išlaidų, reikalingų atliktų darbų trūkumams pašalinti, priteisimo, t.y. nuostolių atlyginimo šiuo pagrindu. Ieškovas savo reikalavimą atlyginti nuostolius grindžia į bylą pateiktu atliktų apdailos darbų įvertinimo aktu (b.l.40), tačiau kolegija sprendžia, kad toks aktas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip nepatvirtinantis to fakto, kad šiame akte nurodyti darbų trūkumai atsirado dėl atsakovo kaltės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytame akte nepriklausomo statybų techninio prižiūrėtojo V. P. nustatyti darbų trūkumai aprašyti vadovaujantis apžiūros ir fotofiksacijos metodais, jame konstatuojama apžiūros metu esama situacija, tačiau nėra analizuojama, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti vienoki ar kitokie trūkumai bei kas juos galėjo sąlygoti, neįvertinta tai, kad iki šių darbų atlikimo buvo atliekami kiti apdailos darbai, neaptarti tarp šalių sudaryta sutartimi, taigi vadovaujantis šiuo aktu nesant kitų jame konstatuotas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra galimybės pripažinti ieškinį pagrįstu. Be to, kaip matyti iš liudytojo V. P. , kuris surašė minėta aktą dėl apdailos darbų įvertinimo, parodymų, duotų teisme, jis parodė, kad sienose įtrūkiai galėjo atsirasti dėl dulkių cemente, netinkamo tinkavimo mišinio arba sienų nusėdimo (b.l. 102, 2 pusė), tokie darbai pagal tarp šalių sudarytą sutartį nebuvo sulygti, taigi tokia jo nurodyta aplinkybė taip pat nepatvirtina, kad dalis darbų atlikta su trūkumais būtent dėl atsakovo kaltės. Kolegija taip pat pažymi, kad šis aktas surašytas atsakovui nebaigus sutartimi sulygtų darbų, todėl jis objektyviai neatspindi, kokie yra atsakovo apdailos darbų trūkumai ir už kuriuos trūkumus jis privalo atsakyti. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas neginčija tos aplinkybės ir pripažįsta, kad jis apdailos darbus atliko ne iki galo, nes jam liko atlikti antrąjį dažymą, šią aplinkybę patvirtina ir liudytoju apklaustas R. M. , kuris kartu su atsakovu atliko apdailos darbus, tačiau už likusius neatliktus darbus jis nereikalavo iš ieškovo jam nesumokėtos pinigų sumos (2 600 Lt) pagal sutartį, kurios, kaip jis nurodo, turėtų pakakti jiems pabaigti, o tokį jo teiginį patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta panaši pinigų suma, reikalinga lubų, sienų dažymui atlikti (b.l. 99), t.y. darbams, kurių atsakovas nebaigė nutraukdamas tarp šalių sudarytą sutartį. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas sutinka su tam tikrais apdailos darbų trūkumais, liudytoju apklaustas R. M. šią aplinkybę taip pat patvirtino, kadangi jis apdailos darbus atliko kartu su atsakovu, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovo paaiškinimais, kuriuos patvirtina liudytojo R. M. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kad didžiąją dalį minėtame akte užfiksuotų trūkumų atsakovas būtų pašalinęs, jeigu būtų tęsęs apdailos darbus – atlikdamas antrąjį dažymą. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo jo patirtas trūkumų šalinimo išlaidas, kurias jis vadina nuostoliais, pagrįstu.
Apeliantas, be to, nurodo, kad tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta / pasirašyta jokio dokumento dėl atliktų darbų priėmimo, kuriame ieškovas galėtų nurodyti atliktų darbų trūkumus, atsakovo atlikti darbai jam buvo netinkamai perduoti, todėl jis neturėjo galimybės nurodyti atliktų darbų trūkumų, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. gruodžio 30 d. atsakovui kartu su R. M. užrakinus namą, nuvežus ir perdavus ieškovui raktus nuo namo, ko neginčija ieškovas, o ieškovui, kaip jis nurodė teismo posėdžio metu (b.l. 103), atvykus į statybos vietą 2009 m. sausio 2-4 d., t.y. po to, kai nutrūko ryšys su atsakovu, jis apžiūrėjo patalpas bei atliktus apdailos darbus, į statybos prižiūrėtoją kreipėsi 2009 m. kovo mėn. Taigi kolegija sprendžia, kad ieškovas, žinodamas apie tai, kad atsakovas atliko pirmojo etapo darbus, kadangi tai yra nurodyta tarp šalių pasirašytos sutarties antroje pusėje fiksuojant avansinius mokėjimus, be to, pagal bylos duomenis, antrojo etapo darbai – antrasis dažymas turėjo būti atliekamas apie vasario mėnesį, kai bus sudėtos grindys (b.l. 115), turėjo pakankamai ilgą terminą - 2 mėnesius iki tol, kol buvo surašytas aktas ir 2009 m. gegužės mėn. buvo kreiptasi į teismą, pareikšti pretenzijas atsakovui dėl pirmojo etapo darbų kokybės, tačiau to nedarė, nors, kaip nurodyta Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 1 dalyje, užsakovas, priimdamas darbus, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Toks ieškovo kaip užsakovo, turinčio specialias teises ir pareigas rangos teisiniuose santykiuose, nerūpestingas ir neatidus elgesys sąlygojo tai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad ieškovas prisiėmė riziką dėl darbų priėmimo neįforminimo. Kolegija taip pat pažymi, kad užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę (Civilinio kodekso 6.658 straipsnio 1 dalis), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui pagal tarp šalių 2008-08-05 sudarytą statybos darbų sutartį sutartus darbus atliekant etapais, o ieškovui už atliktus tarpinius darbus mokant avansus skirtingais periodais (b.l. 7, 2 pusė), šia teise nesinaudojo, nors kliūčių tam nebuvo jokių, be to, ieškovas, prieš atliekant apdailos darbus buvo įspėtas apie tai, kad gali atsirasti įtrūkimų, ką patvirtino pats ieškovas (b.l. 103), todėl jis, faktiškai priimdamas atsakovo tarpinius darbus jų nepatikrinęs, neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 3 dalis).
Kolegija nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nenagrinėjo nuostolių dydžio, neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi teismui nusprendus atmesti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nebuvo teisinės reikšmės nagrinėti jų dydžio klausimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teisme šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų: ieškovas – 210 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas – 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovui iš ieškovo priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos teikimu nagrinėjamoje byloje. Priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija
n u t a r ė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. S. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti S. G. naudai ir 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkė Romualda Janovičienė
Kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis
Danutė Kutrienė