Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-37-697/2019

     Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01052-2018-2

                                      Procesinio sprendimo kategorija 20.3 

                                     (S)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir KPKT) Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji verbuotoja R. G. 2018 m. rugpjūčio 3 d. surašė P. S. nutarimą administracinio nusižengimo byloje už tai, kad jis nuo 2018 m. gegužės 5 d. 8 val. be pateisinamos priežasties neatvyko į parengtojo rezervo pratybas Dragūnų batalione, Vytauto g. 5, Klaipėdoje. Šiais savo veiksmais P. S. pažeidė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) 37 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 558 straipsnyje. Jam paskirta 140 Eur dydžio bauda.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi P. S. skundo netenkino ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą.

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. S. apeliacinio skundo netenkino ir paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta. 

         II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1.                      Byloje esantys 2018 m. rugpjūčio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos nutarimas prieštarauja ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 618 straipsnio 2 dalies reikalavimams, nes P. S. nubaustas administracine tvarka už neegzistuojančios įstatymo normos pažeidimą. P. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 558 straipsnio 1 dalies nusižengimo padarymą, nors įstatymų leidėjas nėra nustatęs tokio pažeidimo, ANK 558 straipsnis neturi dalių. Vadinasi, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, P. S. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, nurodyto protokole ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. Institucijos nutarime, požymių.

5.2.                      Negalima sutikti su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kad toks pažeidimo nurodymas buvo tik rašymo apsirikimo klaida, neturėjusi įtakos veiksmų kvalifikavimui. Institucija, surašiusi protokolą, neprašė teismo ištaisyti klaidos, vadinasi, yra įsitikinusi, kad P. S. reikia bausti pagal ANK 558 straipsnio 1 dalį. Toks veiksmų kvalifikavimas yra sąmoningai padarytas įstatymo pažeidimas, kuris reiškia, jog tokie sprendimai turi būti naikinami kaip neteisėti.

5.3.                      Klaipėdos apygardos teismas, pripažinęs klaidą, nesilaikė ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes nepanaikino apylinkės teismo nutarimo ir nepriėmė naujo nutarimo. Teismas turėjo vadovautis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, iš naujo kvalifikuoti nusižengimą ir paskirti nuobaudą pagal ANK 558 straipsnį.

5.4.                      Be procesinių pažeidimų, buvo netinkamai taikytas įstatymas, nes P. S. veiksmuose nėra visų būtinų ANK 558 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo požymių. ANK 558 straipsnio sudėtis reikalauja nustatyti ne tik neatvykimo į privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą faktą bei neatvykimo laiką iki dviejų parų, bet ir tai, kad neatvykimas turėjo būti nulemtas nepateisinamos priežasties. P. S. neatvykimas į parengtojo rezervo pratybas buvo nulemtas objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių, o tai pateisina jo neatvykimą ir dėl to negali kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 558 straipsnį.

5.5.                      Teismai, spręsdami dėl P. S. kaltės, nurodė, kad jis nepranešė Institucijai apie savo neatvykimo priežastis į parengtojo rezervo tarnybą dar iki 2018 m. gegužės 5 d., nors apie nurodytą pareigą jis buvo įspėtas, tačiau teismai nenurodė, kokias teisės normas ir kaip šie veiksmai pažeidžia. Tokios teismų išvados išplečia ANK 558 straipsnio taikymo ribas ir lemia netinkamą įstatymo taikymą.

5.6.                      Nepranešimas Institucijai apie savo neatvykimo į parengtojo rezervo tarnybą priežastis nėra tapatu neatvykimo į parengtojo rezervo tarnybą be pateisinamų priežasčių požymiui. Nepranešimas neatitinka ANK 558 straipsnio požymio. Todėl nepranešimas institucijai apie neatvykimo priežastis negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 558 straipsnį.

5.7.                      Pagal Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3 punktą P. S. kaip karo prievolininkas turėjo pareigą Institucijos nurodytu laiku atvykti į Institucijos nurodytą parengtojo rezervo tarnybos vietą, tačiau vien tokios pareigos nevykdymas neužtraukia administracinės atsakomybės. Minėtas straipsnis nustato, kad pranešimas apie neatvykimo priežastis yra teikiamas tik esant Institucijos prašymui. Vadinasi, P. S. turėjo teisę teikti dokumentus, įrodančius KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo pateisinimo priežastis, tik po to, kai Institucija dėl jo neatvykimo kreipėsi į jo darbdavį, kas iš esmės buvo padaryta, tai patvirtina elektroninio susirašinėjimo tarp darbdavio ir Institucijos medžiaga.

5.8.                      KPĮ 37 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodomos ir tokios pateisinamos priežastys, kurios išvardytos kituose teisės aktuose, dėl kurių yra apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės. Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) yra teigiama, kad karo prievolininkui karo tarnyba yra atidedama, kai tarnybos atlikimo metu būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar turtiniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu. P. S. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad jo neatvykimas į parengtojo rezervo tarnybą buvo nulemtas objektyvių priežasčių, o tai pašalina jo tyčią.

5.9.                      P. S. paskutinį kartą apie būtinybę atvykti į parengtojo rezervo tarnybą buvo informuotas 2018 m. balandžio 3 d. Institucijos nurodymu Nr. 5149, vadinasi, siekdamas įstatymo nustatyta tvarka atidėti jam nustatytą pareigą atlikti karo tarnybą rezerve 2018 m. gegužės 5 d., P. S. turėjo laikytis KPĮ 25 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tai reiškia, kad jis turėjo vienintelę išeitį – teikti prašymą dėl tarnybos rezerve atidėjimo minėtame Apraše nurodyta tvarka.

5.10.                      Aprašo 5, 6 punktai nustato, kad tokie prašymai teikiami per 10 darbo dienų terminą, o patys prašymai turi būti motyvuoti bei pagrįsti dokumentais. 2018 m. balandžio 3 d. P. S. dar nebuvo poreikio naudotis šiuose punktuose nustatyta tvarka, nes dar nebuvo atsiradusios faktinės aplinkybės, galėjusios lemti jo neatvykimą į parengtojo rezervo pratybas (nebuvo surastas naujas darbdavys, nebuvo sudarytos darbo sutartys, nebuvo žinomas išvykimo iš Lietuvos poreikis). 2018 m. balandžio 3 d. nebuvo kliūčių atlikti tokią tarnybą 2018 m. gegužės 5 d. Dėl to jis ir negalėjo imtis kokių nors veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti tarnybos arba įteisinti jo neatvykimą į šią tarnybą. Kita vertus, naujos aplinkybės, nulėmusios P. S. elgesio pasikeitimą bei pateisinusios jo neatvykimą į parengtojo rezervo tarnybą 2018 m. gegužės 5 d., atsirado daug vėliau, kai jau buvo praleistas terminas, sudaręs galimybę jam pasinaudoti Aprašo 5–6 punktų nuostatomis. Teismai privalėjo vertinti šias aplinkybes, siekdami tinkamai išspręsti atsakomybės klausimą.

5.11.                      Teismai pripažino, kad P. S. yra pateikęs dokumentus, kurių pagrindu jis buvo visiškai teisėtai atleistas nuo tarnybos parengtajame rezerve pagal Institucijos viršininko 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. VT-322 „Dėl sprendimo atidėti nuolatinę privalomąją karo tarnybą ir tarnybą parengtojo rezervo kariniuose vienetuose dėl neproporcingai didelės žalos“. Teismai nepaneigė, kad tokios pačios aplinkybės egzistavo ir 2018 m. gegužės 5 d., jie privalėjo vertinti šias aplinkybes. Tos pačios nustatytos aplinkybės negalėjo P. S. sukelti skirtingų teisinių pasekmių, 2018 m. gegužės 5 d. užtraukti administracinės atsakomybės, o 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuo tokios atsakomybės atleisti.

5.12.                      Be to, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje pateikė netinkamą ANK 567 straipsnio 1 dalies aiškinimą. Teismas nusišalino nuo pareigos nustatyti faktus, t. y. nustatyti, ar P. S. pateikti duomenys leidžia spręsti apie jam daromą neproporcingai didelę materialinę žalą asmeniniams ar turtiniams interesams 2018 m. gegužės 5 d. tuo atveju, jeigu jis būtų atlikęs privalomąją karo tarnybą.  

6.       Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento įgaliotas asmuo Romanas Bartkūnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1.                      P. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 558 straipsnio dalį, kuri ANK nėra sunumeruota, tačiau nereiškia, kad tai nėra pirma straipsnio dalis, todėl argumentas, kad P. S. nubaustas pagal neegzistuojančią ANK teisės normą, yra visiškai deklaratyvus ir nepagrįstas.

6.2.                      Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad karo prievolininkas privalo, neįvykdęs šios dalies 1 ar 3 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus. Vadinasi, gali būti prašoma pateikti įrodymus, kad pareiga atvykti neįgyvendinta dėl pateisinamų priežasčių, nurodytų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, o ne dėl kitų vėliau paaiškėjusių prievolininko nurodomų priežasčių. P. S. prašyme nurodytos priežastys negali būti laikomos pateisinančiomis jo neatvykimą. KPKT, įsitikinusi, kad nurodytos aplinkybės nėra susijusios su pateisinančiomis neatvykimą į tarnybos vietą priežastimis, pagal Karo prievolės įstatymą 2018 m. liepos 10 d. surašė protokolą dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl nepagrįstai pareiškėjas tvirtina, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn tik dėl nepranešimo KPKT apie savo neatvykimo priežastis.

6.3.                      ANK 558 straipsnis yra nukreipiantis į Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, kurioje įvardijama, kas laikytina neatvykimą pateisinančiomis priežastimis. Nurodomų pateisinamų priežasčių sąrašas nėra baigtinis, tačiau Karo prievolės įstatyme nurodomos karo prievolininkų neatvykimą pateisinančios priežastys, kiek jos susijusios su prievolininko judėjimo galimybių apribojimu, turi būti susijusios su kitomis teisės aktuose nustatytomis aplinkybėmis. Karo prievolės įstatyme nurodytos pateisinančios priežastys turi būti visiškai ir iš esmės nepriklausančios nuo pareiškėjo veiksmų ir netikėtos, sukeliančios itin neigiamas pasekmes pareiškėjo kasdienei veiklai bei gali būti taikomos bet kuriam karo prievolę atliekančiam asmeniui, o ne išimtinai darančios įtaką tik pareiškėjo asmeniniams interesams. Pareiškėjas negali jų paveikti, jos negali būti pareiškėjo veiksmų padarinys ir neturi būti žinomos ar aiškios iki privalomosios karo tarnybos atlikimo termino pradžios.

6.4.                      P. S. suniveliavo du teisinius institutus, įtvirtintus Karo prievolės įstatyme, t. y. tarnybos rezerve atidėjimo ir karo prievolininko neatvykimo į tarnybos vietą dėl pateisinamų priežasčių institutus. Tarnybos rezerve atidėjimo institutas (KPĮ 25 straipsnis) taikytinas atliekant atranką į pareigas parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. Ši teisės norma yra nukreipianti į kitas KPĮ normas 15 straipsnyje, pagal kurį tarnyba rezerve gali būti atidedama esant nustatytoms sąlygoms individualia tvarka. Neproporcingai didelės žalos aplinkybė nustatoma ir sprendžiama Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, o ne teismo. Svarstant klausimą, ar karo prievolininkui gali būti atidėta karo tarnyba individualia tvarka, negali būti vertinamos aplinkybės, susijusios su neatvykimo į karo tarnybą esant pateisinančioms priežastims pagal KPĮ 37 straipsnio 3 dalį sąlygomis.

6.5.                      Asmuo, manydamas, kad neatidėjus karo tarnybos būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams interesams, turi teisę individualia tvarka kreiptis su prašymu ir nurodyti aplinkybes, pateikti jas patvirtinančius įrodymus apie galimą neproporcingai didelę žalą ir pagrįsti, kad žalos galima būtų išvengti atliekant karo tarnybą kitu metu.

6.6.                      Klaipėdos apygardos teismas išsamiai pasisakė dėl nusižengimo požymių, nurodydamas, kad P. S., spręsdamas dėl darbinių įsipareigojimų (esamų ir būsimų), galėjo numatyti, kad, tikėtina, negalės atvykti į tarnybos vietą ir taip šiurkščiai pažeis KPĮ reikalavimus, jam dėl to aplinkybės buvo žinomos ir jis galėjo prašymą dėl tarnybos atidėjimo pateikti laiku.

6.7.                      Nutarimo surašymo metu ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. aplinkybės negalėjo būti tapačios, pats P. S. nepateikia jokių duomenų, kokiu pagrindu vertina skirtingų KPKT veiksmų aplinkybes kaip identiškas. Iki 2018 m. gegužės 5 d. P. S. nebuvo pateikęs tokio prašymo, kurį pateikė prieš priimant 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą, tos aplinkybės, kurias jis nurodė vėlesniame prašyme iki 2018 m. gegužės 5 d., nebuvo nurodytos, todėl ir nevertintos. P. S. iki 2018 m. gegužės 5 d. nebuvo pateikęs jokio prašymo atidėti tarnybą, neprašė atnaujinti termino prašymui pateikti, todėl neatvykęs į privalomosios karo tarnybos vietą nustatytu laiku, nesant pateisinamų priežasčių, jis pažeidė pareigą atvykti į privalomosios karo tarnybos vietą ir tokie jo veiksmai teisingai vertinti kaip administracinis nusižengimas.

6.8.                      Teismai pagrįstai konstatavo, kad neproporcingai didelės žalos aplinkybė nustatoma ir sprendžiama Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, o ne teismo proceso metu. ANK tokios procedūros nenustato. Be to, tai viešojo administravimo veiksmas, kurį atlieka tam skirta institucija. ANK taip pat nenustato, kad pažeidėjo finansiniai ir šeiminiai sunkumai galėtų turėti prioritetą kvalifikuojant administracinį nusižengimą. Vėlesni P. S. veiksmai negali šalinti jo atsakomybės po nusižengimo padarymo.

III.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. prašymas atmestinas.

Dėl ANK 558 straipsnio taikymo

8.       ANK 558 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė tam, kas neatvyko į privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų.

9.       P. S. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad be pateisinamos priežasties iki dviejų parų neatvyko į parengtojo rezervo pratybas.

10.       Lietuvos Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos administravimo tvarką reguliuoja Karo prievolės įstatymas. Įstatymas nustato, kad privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją, o alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų su ginklu negalinčių tarnauti karo prievolininkų tarnyba, kuria pakeičiama privalomoji karo tarnyba (KPĮ 2 straipsnio 2 ir 18 dalys). Karo prievolės įstatymas taip pat apibrėžia, kas yra tarnyba rezerve – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose (KPĮ 2 straipsnio 20 dalis).

11.       Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalis įtvirtina karo prievolininko pareigas: 1) jeigu karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija nurodo, pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti; 2) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos; 3) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvykti į paskirtą privalomosios karo tarnybos atlikimo vietą ir prisistatyti atitinkamos krašto apsaugos sistemos institucijos (jos padalinio) vadui (viršininkui); 4) neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus; 5) sukakę 18 metų ir per 3 mėnesius negavę pranešimo apie įrašymą į karinę įskaitą, kreiptis į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją; 6) išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą; 7) vykdyti kitus teisėtus karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad karo prievolininkai šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktuose nurodytą informaciją karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, o kai tai neįmanoma – raštu. Taip pat 37 straipsnis įvardija, kas laikytina pateisinančiomis pareigų nevykdymo laiku priežastimis: 1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti; 2) karo prievolininko šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis; 3) stichinė nelaimė; 4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada; 5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės.

12.        Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninis karo prievolės ir komplektavimo skyrius 2018 m. balandžio 3 d. P. S. išsiuntė nurodymą atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį. Nurodyme atvykti aiškiai išdėstyta, kad P. S. šaukiamas atvykti 2018 m. gegužės 5 d. 8 val. į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį. Be to, prie pastabų išdėstytos ir neatvykimo pasekmės bei pateikta informacija, kokiu būdu galima informuoti dėl neatvykimo dėl pateisinamų priežasčių (nurodytas telefonas bei elektroninio pašto adresas), pažymima, kad neatvykus be pateisinamos priežasties gali būti taikoma administracinė atsakomybė (ANK 558 ir 560 straipsniai). 2018 m. balandžio 13 d. P. S. su UAB „Delta Management Solutions“ sudarė laikinojo darbo sutartį, ir tą pačią dieną buvo priimtas įsakymas išsiųsti P. S. į komandiruotę Švedijoje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 29 d. 2018 m. gegužės 14 d. UAB „Delta Management Solutions“ atstovė elektroniniu paštu pateikė informaciją Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniam padaliniui apie tai, kad P. S. yra komandiruotėje ir neturi galimybės atvykti 2015 m. gegužės 26 d.

13.       2018 m. liepos 10 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninis karo prievolės ir komplektavimo skyrius surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodoma, kad P. S. nuo 2018 m. gegužės 5 d. 8 val. iki 2018 m. gegužės 7 d. 8 val. neatvyko į parengtojo rezervo pratybas. Tuo pagrindu 2018 m. rugpjūčio 3 d. priimtas nutarimas, paskirta nuobauda.

14.       Nepagrįstai P. S. tvirtina, kad jo veiksmuose nėra visų būtinųjų ANK 558 straipsnyje įtvirtintų nusižengimo sudėties požymių. Pasak jo, ANK 558 straipsnio sudėtis reikalauja nustatyti ne tik neatvykimo į privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą faktą bei neatvykimo laiką iki dviejų parų, bet ir tai, kad neatvykimas turėjo būti nulemtas nepateisinamos priežasties, o P. S. neatvykimas į parengtojo rezervo pratybas buvo nulemtas objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių. Tai pateisina jo neatvykimą ir dėl to negali kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 558 straipsnį. ANK 558 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo esmė yra neatvykimas į karo tarnybą gavus šaukimą iki dviejų parų be pateisinamos priežasties. Byloje nustatytas P. S. neatvykimo iki dviejų parų faktas bei tai, kad apie neatvykimo aplinkybes jis atitinkamos institucijos laiku, t. y. iki paskirtos dienos atvykti, kaip buvo prašomas, neinformavo. 

15.       Nepagrįstai P. S. teigia, kad teismai nenurodė, kokias teisės normas ir kaip jo veiksmai – neinformavimas iki paskirtos atvykimo dienos apie neatvykimo priežastis – pažeidžia, o tai išplečia ANK 558 straipsnio taikymo ribas ir lemia netinkamą įstatymo taikymą. Tai, kad teismai, vadovaudamiesi Karo prievolės įstatymu, išaiškino ANK 558 straipsnyje įtvirtintą nusižengimo sudėtį, konstatuodami, kad pareiga informuoti instituciją apie aplinkybes, kurias pareiškėjas siekia vertinti kaip pateisinančias neatvykimą, kyla iki nurodyto atvykimo laiko, o ne post factum (po to, kai padaryta), nėra plečiamasis teisės aiškinimas, jis atitinka ANK 558 straipsnyje įtvirtintos sudėties esmę bei kitus teisės aktus, reguliuojančius karo prievolininko teises bei pareigas. Pažymėtina, kad Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 7 punkte, inter alia (be kita ko), įtvirtinta pareiga karo prievolininkui vykdyti kitus teisėtus karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad karo prievolę administruojanti institucija nurodyme atvykti aiškiai išdėstė, jog pranešimas apie negalėjimo atvykti priežastis turi būti išreikštas iki paskirto atvykimo laiko. Toks institucijos reikalavimas yra teisėtas.

16.       Tai reiškia, kad pateisinama neatvykimo priežastis turi būti pranešta iki paskirtos atvykimo datos, o ne tada, kai pasibaigia dviejų dienų neatvykimo terminas. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad P. S. dar iki darbo sutarties pasirašymo ir sprendimo jį siųsti į komandiruotę buvo žinoma, jog jis šaukiamas į parengtojo rezervo pratybas. Byloje nėra duomenų, kad jis ėmėsi priemonių apie šią aplinkybę pranešti, kaip yra nurodyta jam siųstame šaukime, nors tokias galimybes turėjo. Tai, ar aplinkybė tą dieną buvo pateisinama, šiuo atveju netenka reikšmės, nes P. S., žinodamas apie pareigą informuoti ir turėdamas galimybę ją įgyvendinti, to nepadarė ir neatvyko į tarnybą, taip iš esmės panaikindamas galimybę karo prievolės atlikimą administruojančiai institucijai spręsti dėl neatvykimo priežasties pateisinamumo. Pažymėtina, kad darbovietės įsakyme siųsti P. S. į komandiruotę aiškiai nurodoma, kuriam laikui jis siunčiamas, t. y. nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 29 d., vadinasi, jau 2018 m. balandžio 13 d. P. S. žinojo, jog 2018 m. gegužės 5 d. jis negalės atvykti į parengtojo rezervo pratybas, ir turėjo galimybę apie tai pranešti, bet nesiėmė jokių veiksmų. Atsakomybės nepaneigia ta aplinkybė, kad P. S. darbovietė tik 2018 m. gegužės 14 d. informavo atitinkamą instituciją apie jo komandiruotę į užsienio šalį, nes tokia informacija buvo pateikta po to, kai P. S. turėjo atvykti į privalomąją karo tarnybą. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, būdamas sąžiningas, rūpestingas ir atidus pilietis, balandžio mėnesį spręsdamas klausimus, susijusius su darbinėmis perspektyvomis, planuodamas darbinę veiklą ateityje, P. S. galėjo numatyti pokyčius ir įvertinti galimybę, jog dėl darbinių įsipareigojimų (esamų bei būsimų) nuo 2018 m. gegužės 5 d. 8 val., tikėtina, negalės atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį. Vadinasi, P. S. pasirinko ne vėliau informuoti instituciją apie nedalyvavimą pratybose, o apskritai nepranešti apie savo neatvykimą. Ši aplinkybė bei faktas, kad P. S. iki dviejų parų neatvyko į tarnybą, teisingai vertinti kaip veiksmų visuma, atitinkanti neatvykimą be pateisinamos priežasties.

17.       P. S. teigia, kad turėjo būti išreikštas institucijos prašymas pateikti duomenis, patvirtinančius neatvykimo priežastis, ir tik po tokio prašymo pateikimo ir jo neįgyvendinimo galėjo kilti administracinė atsakomybė. Toks teisės aiškinimas neteisingas, nes visų pirma pažymėtina, kad institucija jau siųsdama nurodymą atvykti jame aiškiai nurodė apie neatvykimo priežasčių informavimo tvarką ir terminus bei pasekmes. Taigi administracinei atsakomybei kilti nereikia atskiro, papildomo institucijos prašymo nevykdymo.

18.       Pažymėtina, kad privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka yra atskiras institutas, susijęs su Karo prievolės įstatyme nustatytomis sąlygomis, kurias atitikus karo prievolininkui tarnyba institucijos sprendimu gali būti atidėta. Tarnybos atidėjimo bendrosios sąlygos įtvirtintos Karo prievolės įstatymo nuostatose, o tvarka sureguliuota Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos apraše. Jame nustatytas pareiškėjo nurodomas dešimties dienų terminas, t. y. Aprašo 5 straipsnyje įtvirtinta, kad prašymas atidėti tarnybą turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodymo atvykti pasitikrinti sveikatos arba pateikti reikalingus dokumentus įteikimo datos. P. S. tvirtina, kad kai jis sužinojo apie aplinkybę, kuri būtų pagrindas prašyti atidėti tarnybą (darbo sutartis ir komandiruotė), jau buvo praėjęs dešimties dienų terminas, todėl jis neturėjo tokios galimybės prašyti atidėti tarnybą, o tai šalina jo administracinę atsakomybę. Teismas pažymi, kad prašymo atidėti tarnybą tvarka ir pranešimo dėl neatvykimo dėl pateisinamų priežasčių tvarka yra skirtingus teisinius karo prievolininko santykius reguliuojantys reikalavimai. Tai, kad P. S. buvo praleidęs dešimties dienų terminą prašymui atidėti tarnybą pateikti, nereiškia, kad jis buvo atleistas nuo pareigos informuoti karo prievolę administruojančią instituciją apie neatvykimą pagal nurodymą dėl, jo manymu, pateisinančios priežasties (darbinės komandiruotės į užsienį), duomenų, kad tokia galimybė jam buvo kitaip suvaržyta, byloje nėra.

19.       Tai, kad P. S. 2018 m. rugpjūčio 7 d. priimtas įsakymas atidėti tarnybą, nepašalina jo atsakomybės dėl prieš tai turėtos pareigos nevykdymo. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog P. S. buvo nubaustas administracine tvarka už neatvykimą į tarnybą, nereiškia, kad nubaudimu buvo panaikinta ir pati karo prievolės pareiga. Jai galiojant P. S. 2018 m. liepos 24 d. pateikė prašymą atidėti tarnybą, nurodė priežastis, kurias prašo vertinti kaip atitinkančias nurodytas įstatyme, dėl kurių tarnyba gali būti atidėta. Įvertinusi šias priežastis Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2018 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą tarnybą atidėti. Šis sprendimas niekaip nepašalina jo administracinės atsakomybės dėl pareigos atvykti 2018 m. gegužės 5 d. nevykdymo pagal jam išsiųstą nurodymą.

20.       P. S. nepagrįstai Klaipėdos apygardos teismo išvadą, kad aiškintis neatvykimo priežasčių pateisinamumą, vertinti, ar jos pateisinamos, nėra teismo pareiga, vertina kaip pažeidimą. Ši teismo išvada nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ANK nuostatų nepažeidžia. Pažymėtina, kad tai, kas yra pateisinančios neatvykimo priežastys, ANK nėra nurodyta, nusižengimo sudėtis yra nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, taigi teisinga, kad aiškindamas, ką reiškia neatvykimą pateisinančios priežastys, kaip ir kada jos turėjo būti pateikiamos, teismas vadovavosi specialiosiomis teisės normomis, reguliuojančiomis tokio pobūdžio teisinius santykius.

21.       Atmestinas P. S. teiginys, kad jis nubaustas už neegzistuojantį nusižengimą. Nors P. S. teisus, kad ANK 558 straipsnis neturi dalių, t. y. nusižengimo sudėties požymiai išdėstyti viena pastraipa, tačiau ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime buvo nurodyta ANK 558 straipsnio 1 dalis kaip jo atsakomybės pagrindas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis nubaustas už nusižengimą, kurio sudėtis neatitinka jo veiksmų esmės. ANK 558 straipsnis turi vieną dalį, ir nors ji neįvardijama kaip 1 dalis, tačiau iš esmės yra vienintelė straipsnio dalis. Institucijos bei teismų sprendimų turinys rodo, kad toks rašymo netikslumas neturėjo įtakos sprendimų teisėtumui ir teisingumui. Vertinant P. S. atliktos veikos atsakomybę parinktas tinkamas ANK straipsnis.

22.       ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Ši nuostata taikytina tokiems atvejams, kai suklydimas nurodant ne tą straipsnį ar dalį reiškia neatitiktį sudėties požymiams, dėl to nėra aišku padarytų veiksmų teisinis vertinimas. Nagrinėjamu atveju dėl to abejonių nekyla, todėl teismui nebuvo būtinybės iš naujo kvalifikuoti P. S. veiksmus ir skirti nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas ANK 635 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimų nepadarė.

23.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių procesinių pažeidimų nagrinėjant P. S. administracinio nusižengimo bylą nepadaryta, nusižengimas kvalifikuotas tinkamai (ANK 558 straipsnis), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                

Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

                                                                                                                                                                                                                                                                                Alvydas Pikelis