Administracinė byla Nr. A-2342-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00937-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MG Valda“ ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MG Valda“ skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MG Valda“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. cspr1-23 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrius 2014 m. balandžio 7 d. išdavė akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui (toliau – ir Telecentras) sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) dalies nuomos teisę, kuriuo sutiko, kad Telecentras perleistų ir Žemės sklypo dalies nuomininko teises, kylančias iš 2014 m. vasario 14 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-41/25-1268 (toliau – ir Nuomos sutartis), perleisdamas visus statinius, esančius Žemės sklype. 2015 m. rugsėjo 2 d. Telecentras ir pareiškėjas sudarė Žemės sklype esančių pastatų pirkimo–pardavimo sutartį ir Nekilnojamojo turto registre šie statiniai buvo užregistruoti kaip pareiškėjo nuosavybė. 2015 m. spalio 19 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialas tenkino pareiškėjo prašymą ir Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1310906 pakeitė juridinį faktą, Žemės sklypo 7,26 ha dalies nuomininku nurodydamas pareiškėją. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2016 m. sausio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-3 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo reikalaujama iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo spręsti dėl priemonių teisės pažeidimui, pasireiškiančiam su Žemės sklypo nuomos teisės registracija pareiškėjo vardu, pašalinti taikymo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. sausio 21 d. raštu Nr. V1LRS(12.5.11.)-1686 persiuntė Nutarimą centriniam registratoriui.

Pareiškėjo teigimu, Komisija neturi pareigos ex officio (pagal pareigas) peržiūrinėti teritorinio registratoriaus sprendimų. Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, galėjo pateikti Komisijai skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo pakeisti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1310906 juridinį faktą, Žemės sklypo 7,26 ha dalies nuomininku nurodant pareiškėją. Kadangi Generalinė prokuratūra nepateikė skundo Komisijai, Komisija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą. Komisija negalėjo laikyti Nutarimo skundu Komisijai, nes prokuroro nutarimas yra specialioji priemonė, nustatyta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte, kuria Generalinė prokuratūra reikalavo iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atlikti tam tikrus veiksmus, be to, Nutarimas neatitinka administraciniam skundui teisės aktuose numatytų formos ir turinio reikalavimų. Generalinės prokuratūros skundas Komisijai galėtų būti pateikiamas tik tuomet, jeigu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas būtų atsisakęs vykdyti Nutarime nurodytą reikalavimą, tačiau šiuo atveju tokio atsisakymo nebuvo. Komisija neturėjo teisės nagrinėti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui adresuoto Nutarimo, o VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo teisės persiųsti Nutarimo centriniam registratoriui, nes VĮ Registrų centro Vilniaus filialas turėjo pats priimti sprendimą dėl Nutarimo vykdymo arba pateikti skundą dėl Nutarimo aukštesniajam prokurorui.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Komisija, nagrinėdama Nutarimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Komisija, nagrinėdama Nutarimą ir priimdama Sprendimą, atliko veiksmus, kurių atlikimas nėra nustatytas jokiame teisės akte. Komisija, priimdama Sprendimą, neinformavo pareiškėjo apie ketinamą priimti pareiškėjui nepalankų administracinį sprendimą, todėl buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė būti išklausytam.

Pareiškėjas nurodė, kad jis teisėtai sudaryto ir nenuginčyto sandorio pagrindu buvo perėmęs Žemės sklypo dalies nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties, o Nuomos sutarties pakeitimo pasirašymas yra tik įvykusio šalies pasikeitimo prievolėje įforminimas, numatytas efektyvaus administravimo tikslais, todėl Sprendime nepagrįstai daroma išvada, kad nepasirašius valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, pareiškėjas Nekilnojamojo turto registre negalėjo būti nurodytas kaip Žemės sklypo dalies nuomininkas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte nustatyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjo teigimu, abi šios sąlygos buvo įvykdytos.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad aplinkybė, jog Nuomos sutarties pakeitimas nėra pasirašytas tarp pareiškėjo ir NŽT, niekaip negali paneigti fakto, kad sutarties ir priėmimo–perdavimo akto, t. y. galiojančio, notaro patvirtinto sandorio, pagrindu Telecentras perleido pareiškėjui iš Nuomos sutarties kylančias nuomininko teises ir pareigas, o valstybinės žemės nuomotojas su tokiu perleidimu sutiko. Žemės sklype yra tik pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl pareiškėjas yra vienintelis asmuo, kuris turi teisę būti Žemės sklypo dalies nuomininku. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo dalies nuomininku nurodytas buvęs Žemės sklype esančių statinių savininkas nebeturi teisės nuomotis Žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1310906 Žemės sklypo 7,26 ha dalies nuomininku nurodant Telecentrą, pažeidžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Prokuratūros įstatymas ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas yra specialieji įstatymai pasirenkant, kuris subjektas (teritorinis registratorius ar centrinis registratorius) turi nagrinėti prokuroro pareikštą skundą (nesvarbu, kaip konkretus skundas bus įformintas, tačiau svarbu yra paties kreipimosi turinys, t. y. kad prašoma revizuoti konkretų teritorinio registratoriaus sprendimą) dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Šiuo atveju buvo vadovautasi Nekilnojamojo turto registro įstatymu, kaip specialiuoju įstatymu, ir nusistovėjusia praktika, kad teritorinis registratorius savo priimtų sprendimų nerevizuoja ir skundus dėl jų persiunčia nagrinėti centriniam registratoriui, kuris turi teisę ir įgaliojimus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka spręsti dėl teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumo. Jokių išimčių, nurodančių, kad prokuratūros skundai privalo būti nagrinėjami kita tvarka nei nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsniuose, įstatymuose nenustatyta. Komisijos Sprendime buvo siekiama išaiškinti ne tik VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, bet ir kitiems filialams, kad tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys akivaizdžiai neatitinka pateiktuose dokumentuose įrašytų duomenų, filialai turėtų tiesiogiai patys vykdyti prokuratūros nurodymus (tokia teisė ir pareiga įtvirtinta Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 3 p.) ir neperkelti šios naštos centriniam registratoriui.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė Nuomos sutarties pakeitimo, pasirašyto nuomotojo (NŽT Vilniaus miesto skyriaus) ir naujojo nuomininko (pareiškėjo). Pareiškėjo pateikti dokumentai nėra nuomos sutartis ar nuomos sutarties pakeitimas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, priimdamas 2015 m. spalio 19 d. sprendimą, neturėjo pagrindo keisti juridinio fakto. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, kaip viešojo administravimo subjektas, viršijo savo kompetencijos ribas ir išsprendė nuomos teisinius santykius (kurių dalyviu jis nėra) už Lietuvos valstybę, atstovaujamą NŽT Vilniaus miesto skyriaus, bei pareiškėją, savarankiškai darė išvadas, revizavo pateiktų dokumentų turinį ir nusprendė apie juridinio fakto pasikeitimo dydį (apimtis). Šiuo atveju VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. spalio 15 d. prašymą, privalėjo atsisakyti jį tenkinti vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 7 punktu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas netapo Žemės sklypo dalies nuomininku, jam tik buvo perduotos nuosavybės teisės į Žemės sklype esančius statinius bei teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį šiems pastatams eksploatuoti. Pareiškėjas, nebūdamas Žemės sklypo dalies nuomininku, neturėjo teisės prašyti Nekilnojamojo turto registre vietoje nuomininko Telecentro įrašyti pareiškėją. Prokuroras, veikdamas pagal savo kompetenciją, priėmė ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė vykdyti įstatymo nustatytos formos procesinį dokumentą – Nutarimą. Pareiškėjo motyvai dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų priimant Sprendimą yra teisiškai nereikšmingi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Telecentras, perleidęs Žemės sklype esančius pastatus, statinius ir įrenginius pareiškėjui, nebeturi teisinio ir faktinio pagrindo būti Žemės sklypo nuomininku, todėl Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra netikslūs, klaidina trečiuosius asmenis bei formuoja ydingą praktiką, kuomet Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės sklypo nuomininku nurodomas subjektas, su kuriuo valstybinės žemės nuomos santykiai yra faktiškai pasibaigę. Telecentras sutartimi pareiškėjui perleido visą Žemės sklype esantį turtą bei šiam turtui eksploatuoti paskirtą Žemės sklypo dalį, todėl žemės nuomos sutarties pakeitimas (kuomet perleidžiama žemės nuomos teisė į visą žemės sklypą, o ne jo dalį bei esant nuomotojo sutikimui) vertintinas kaip automatinis veiksmas, vietoje buvusio valstybinės žemės sklypo nuomininko įrašant naująjį. Tokią valstybinės žemės sklypų nuomos su naujais nuomininkais pakeitimo sudarymo praktiką patvirtina ir NŽT. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį juridinį faktą apie daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimą gali patvirtinti ir kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad centrinis registratorius ir teritorinis registratorius yra vienas juridinis asmuo, todėl Nutarimas yra privalomas tiek centriniam registratoriui, tiek teritoriniam registratoriui, t. y. nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Nutarimas privalomas tik VĮ Registrų centro Vilniaus filialui. Tik centrinis registratorius turi įgaliojimus panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą, todėl teritorinis registratorius, perduodamas Nutarimą centriniam registratoriui, o centrinis registratorius jį išnagrinėjęs bei panaikinęs sprendimą, neperžengė įstatymo nustatytos kompetencijos. Pareiškėjas, įsigijęs statinius, savaime netapo valstybinės žemės sklypo dalies teisėtas nuomininku, o tik įgijo subjektinę teisę reikalauti iš NŽT pakeisti nuomos sutartį, įrašant naują nuomininką. Nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas įregistruoti valstybinės žemės sklypo dalies nuomą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio taikymo prasme galėjo būti tik pakeista nuomos sutartis (įrašant nuomininku pareiškėją).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „MG Valda“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Sprendimą, įpareigojo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą išnagrinėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 13.12-3 ir priimti sprendimą, o kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo panaikintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimas (įformintas registro įrašu) ir priimtas naujas sprendimas – atsisakyti pakeisti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1310906 duomenis apie Žemės sklypo nuomininką, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas, nes nepateikti juridinio fakto pakeitimui įregistruoti būtini dokumentai, t. y. nepateiktas nuomotojo (NŽT skyriaus) ir nuomininko susitarimas pakeisti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismo vertinimu, šiuo atveju spręstina, ar Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. sausio 14 d. kreipimasis Nutarimu gali būti laikomas skundu dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų.

Išanalizavęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalyse, 31 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 3 dalyje, Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, (toliau – ir Nuostatai) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad VĮ Registrų centro teritorinis skyrius, gavęs prokuroro nutarimą spręsti dėl priemonių teisės pažeidimui dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimo pašalinti taikymo, pats turi priimti sprendimą dėl registro duomenų keitimo (atsisakymo tenkinti prašymą atveju – pranešti atsisakymo priežastis) arba nesutikdamas su tokiu nutarimu, jį skųsti aukštesniajam prokurorui, o centrinis registratorius išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimti sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo gali tik gavęs skundą dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė nesikreipė į centrinį registratorių dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo panaikinimo, o kreipėsi į teritorinį registratorių dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo. Teismas sprendė, kad Nutarimas neatitinka skundui dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, juo nebuvo prašoma panaikinti ar pakeisti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo teisės persiųsti Nutarimą Komisijai, o ši priimti sprendimo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Teismo vertinimu, Sprendimo teisėtumas yra neatsiejamas nuo procedūrų, kurių pagrindu jis buvo priimtas, teisėtumo.

Teismas nurodė, kad centrinis registratorius nėra įgaliotas spręsti dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo, kai nėra gavęs skundo dėl jo. Komisija, Nutarimą laikydama skundu, viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsnių nuostatas. Centrinis registratorius, nesilaikydamas įstatyme imperatyviai įtvirtintos procedūros, be kita ko, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą įstatymo viršenybės principą. Kadangi buvo pažeistos imperatyviosios Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsnių, Nuostatų 12.1, 12.4, 118 punktų nuostatos, centrinio registratoriaus veiksmai, atlikti pažeidžiant jam suteiktų įgalinimų ribas, negali būti pripažinti teisėtais. Teismas sprendė, kad toks pažeidimas laikytinas esminiu, todėl yra pakankamas pagrindas naikinti Sprendimą, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo aktu pareiškėjui buvo perduotos nuosavybės teisės į statinius ir teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį, tačiau pati nuomos sutartis su NŽT vadovu arba jo įgaliotu teritorinio padalinio vadovu, kaip tai nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nebuvo sudaryta, todėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas nebuvo galimas, nes neatitiko galiojančių dokumentų, kurių pagrindu buvo pakeistas juridinis faktas dėl naujo Žemės sklypo nuomininko.

III.

Pareiškėjas UAB „MG Valda“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, pašalinant iš sprendimo teksto motyvą, kad „nagrinėjamu atveju 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo aktu pareiškėjai buvo perduotos nuosavybės teisės į statinius ir teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį, tačiau pati nuomos sutartis su NŽT vadovu arba jo įgaliotu teritorinio padalinio vadovu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nebuvo sudaryta. Vadinas, Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas nebuvo galimas, nes neatitiko galiojančių dokumentų, kurių pagrindu buvo pakeistas juridinis faktas dėl naujo Žemės sklypo nuomininko“, tačiau nekeičiant kitų skundžiamo sprendimo dalių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nors administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas juridinio fakto dėl Žemės sklypo nuomininko nustatymo klausimas, tačiau teismas šį klausimą išnagrinėjo ex officio ir padarė išvadą, kad juridinis faktas negalėjo būti pakeistas, nors šis motyvas nėra siejamas su skundžiamo sprendimo rezoliucine dalimi, t. y. juo teismas negrindė savo sprendimo panaikinti Komisijos Sprendimą. Kadangi skundžiamame sprendime nėra pasisakoma dėl galimų viešojo intereso, valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų pažeidimų, galima daryti išvadą, kad skundžiamu teismo motyvu nėra siekiama apsaugoti nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalyje nustatytų interesų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakęs, kad juridinis faktas dėl naujo Žemės sklypo nuomininko negalėjo būti pakeistas, peržengė pareiškėjo skundo dėl Komisijos Sprendimo ribas, o tuo pačiu pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį.

2. Skundžiama teismo sprendimo motyvuojamoji dalis negali likti galioti dar ir dėl to, kad teismas joje klaidingai konstatuoja bylai reikšmingus faktus, o būtent teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui buvo perduota teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį, nors iš tiesų 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo aktu pareiškėjui buvo teisėtai perduotos Žemės sklypo dalies nuomininko teisės ir pareigos, t. y. pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. tapo Žemės sklypo dalies nuomininku. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo perleista tik teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį, o ne pati Telecentro turėta nuomos teisė. 2015 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas teisėtai, sandorio pagrindu perėmė iš Nuomos sutarties kylančias 7,26 ha dalies Žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas, t. y. įvyko nuomininko pasikeitimo juridinis faktas, kuris priėmimo–perdavimo akto pagrindu galėjo ir turėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

3. Šiuo atveju buvo įvykdytos žemės nuomos teisės į žemės sklypą ar jo dalį perleidimo kitiems asmenims sąlygos, įtvirtintos Taisyklių 45 punkte. Priėmimo–perdavimo aktu pareiškėjas iš Telecentro perėmė statinius (Priėmimo–perdavimo akto 2.1 p.) ir Žemės sklypo dalies nuomos teisę, kylančią iš Nuomos sutarties (Priėmimo–perdavimo akto 2.2 p.). Telecentras, prieš sudarydamas sutartį, buvo gavęs NŽT 2014 m. balandžio 7 d. sutikimą kartu su statiniais perleisti ir iš Nuomos sutarties kylančią valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę. Kadangi pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė tiek dokumentus, pagrindžiančius, kad Telecentras perleido pareiškėjui iš Nuomos sutarties kylančias teises ir pareigas, tiek valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimą perleisti iš Nuomos sutarties kylančias nuomininko teises, Komisijos Sprendimo argumentas, jog Nekilnojamojo daikto kadastro ir registro byloje (registro Nr. 44/1310906) nėra dokumentų, kurių pagrindu pareiškėjas nurodytas kaip Žemės sklypo dalies nuomininkas, yra nepagristas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių. Teisės aktų interpretavimas, kad valstybinės žemės nuomos teisė perleidžiama ne kartu su nuosavybės teise į statinius, esančius valstybinėje žemėje, o tik kažkada vėliau, kai pasirašomas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas, pažeistų turinio viršenybės prieš formą principą.

4. Skundžiamais teismo sprendimo motyvais sukuriamos neigiamos teisinės pasekmės pareiškėjui. Įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo teisinė galia savaime nebūtų atkuriama, todėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, priimdamas sprendimą dėl Žemės sklypo nuomininko pasikeitimo juridinio fakto registravimo, skundžiamą teismo sprendimo motyvą naudos prieš pareiškėją, kaip prejudicinį ir turintį res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad teritorinis registratorius, gavęs prokuroro nutarimą spręsti dėl priemonių teisės pažeidimui dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimo pašalinti taikymo, pats turi priimti sprendimą dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimo arba, nesutikdamas su tokiu nutarimu, jį skųsti aukštesniajam prokurorui, nes teritorinis registratorius negali revizuoti (peržiūrėti) savo priimtų sprendimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-583/2010). Dėl to teismas, be jokio teisinio pagrindo įpareigodamas nekompetentingą administravimo subjektą (VĮ Registrų centro Vilniaus filialą) išnagrinėti Nutarimą ir priimti sprendimą, t. y. įpareigodamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialą priimti jo kompetencijai nepriskirtą sprendimą, pažeidė imperatyviąsias Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsnių ir ABTĮ 3 straipsnio nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir nepagrįstai išplėtė Nekilnojamojo turto registro įstatymo apibrėžtas teritorinio registratoriaus kompetencijos ribas.

2. Šiuo atveju teisės į Žemės sklypą registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas ir kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį. Nagrinėjamu atveju prokurorė Nutarimu reikalavo ne ištaisyti grynai techninio pobūdžio klaidą, o spręsti dėl Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1310906 esančių duomenų apie Žemės sklypo nuomininką UAB „MG Valda“ panaikinimo, t. y. ginčas kilęs dėl daiktinės teisės į Žemės sklypą.

3. Nutarimas nėra nei vienas iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų teisinių pagrindų, kuriuo remiantis Nekilnojamojo turto registre gali būti panaikinama žyma apie Žemės sklypo nuomininką UAB „MG Valda“. Duomenys apie teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie teisės pasibaigimą. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktas nekonkuruoja su Nekilnojamojo turto registro įstatymu, kaip specialiuoju įstatymu, ir tuo pačiu nedaro įtakos šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams. Kadangi teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų pagrįstumo vertinimas yra centrinio registratoriaus veiklos sritis, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, nustatęs, kad Nutarimu siekiama, jog būtų panaikintas teritorinio registratoriaus 2015 m. spalio 19 d. sprendimas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai Nutarimą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti centriniam registratoriui. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2010 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-651/2010; 2010 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-980/2010).

4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Nutarimas neatitinka skundui dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, kad juo nebuvo prašoma panaikinti ar pakeisti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą. Priešingai, Nutarime yra pateikta visa būtina informacija, leidžianti nustatyti skundo dalyką ir pagrindą. Centrinis registratorius, kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, Nutarimą laikydamas skundu, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų ir nepažeidė skundų nagrinėjimo procedūros, nes veikė pagal savo įgaliojimus, t. y. Sprendimas priimtas teisėtai. Aplinkybė, kad prokuroras kreipėsi ne į centrinį registratorių, o į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, negali būti priežastimi Nutarimo nelaikyti skundu bei atsisakyti jį priimti pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalį.

5. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva 2016 m. rugsėjo 12 d. teismo protokoline nutartimi pakeitė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovo, nes pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą tik dėl centrinio registratoriaus Sprendimo. Abejotina, ar teismas, tokiu būdu išnagrinėjęs ginčą, neperžengė skundo ribų.

Pareiškėjas UAB „MG Valda“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Nutarimu nėra skundžiami jokie VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmai, todėl teismo sprendime padaryta teisinga išvada, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas turėjo pats išnagrinėti Nutarimą ir priimti sprendimą, t. y. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo teisės persiųsti Nutarimo centriniam registratoriui, nes Nutarimas nėra laikytinas skundu. Pati Komisija Sprendime nurodė, kad Nutarimą privalėjo nagrinėti VĮ Registrų centro Vilniaus filialas. Pagal Nuostatų 12.4 punktą VĮ Registrų centro Vilniaus filialas galėjo (jei tam būtų buvęs teisinis pagrindas, kurio šiuo konkrečiu atveju nebuvo) priimti sprendimą dėl juridinio fakto Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1310906 pakeitimo.

2. Aplinkybė, kad Nutarimas per se (pats savaime) nesudaro teisinio pagrindo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pakeisti Nekilnojamojo turto registre užregistruoto juridinio fakto dėl pareiškėjo Žemės sklypo nuomos, nereiškia, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas negalėjo išnagrinėti Nutarimo. Tokios pačios pozicijos Sprendime laikėsi ir Komisija. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas privalėjo išnagrinėti Nutarimą, priimti sprendimą ir informuoti Generalinę prokuratūrą, kad Nutarimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl pareiškėjo, kaip Žemės sklypo nuomininko, teisių negali būti pakeičiami. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, remdamasis aplinkybe, kad Nutarimu reikalaujama atlikti veiksmus, kurių VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturi teisės atlikti, galėjo pateikti skundą dėl Nutarimo aukštesniajam prokurorui arba motyvuotai atsisakyti tenkinti jo reikalavimą.

3. Teismo sprendime daroma pagrįsta išvada, kad Nutarimas negali būti laikomas skundu, nes neatitinka administraciniam skundui teisės aktuose nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Kitoks Nutarimo kvalifikavimas akivaizdžiai prieštarautų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 daliai, ABTĮ 24 straipsnio 2 daliai ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktui. Nutarime nėra nurodyta komisijos ar teismo, kuriam paduodamas skundas (ABTĮ 24 str. 2 d. 1 p.), nėra skundžiami jokie konkretūs veiksmai ar neveikimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 4 ir 6 p.), Nutarimas yra adresuotas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, todėl Nutarimas negali būti laikomas skundu ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai kvalifikavo Nutarimą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad nei Komisija Nutarimo nelaiko administraciniu skundu. Be to, Generalinė prokuratūra nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo siekusi pateikti skundą Komisijai.

4. Atsakovo procesinės padėties iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovo pakeitimas neturėtų būti laikomas pareiškėjo skundo ribų peržengimu. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. 2016 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui paaiškinimus dėl atsakovo administracinėje byloje, nurodydamas, kad jis (pareiškėjas) sutinka, jog teismas, laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo procesinę padėti pakeistų iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovo.

5. Nutarimo nagrinėjimas Komisijoje neatitiko esminių ikiteisminio ginčų sprendimo principų, o būtent pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, todėl Komisijos Sprendimas buvo naikintinas dar ir dėl to. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie gautą skundą, susijusį su jo teisėmis ir teisėtais interesais, jam nebuvo pasiūlyta pateikti savo poziciją raštu, jis nebuvo kviečiamas į Komisijos posėdį.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad jis savo nuomonę dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išreiškė savo apeliaciniame skunde.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčas yra kilęs būtent dėl to, ar pareiškėjo pateikti dokumentai yra pakankami pagrindai Žemės sklypo nuomos faktui registruoti (tikslinti), todėl teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą tirti, ar šie dokumentai patvirtina juridinio fakto atsiradimą. Netinkamai apibrėžus ir ištyrus ginčo dalyką, iškiltų grėsmė, kad bus pažeistos valstybės teisės ir įstatymu saugomi valstybės interesai. Ginčydamas Komisijos Sprendimą, pareiškėjas skunde kėlė ne tik procesinio pobūdžio klausimus, tačiau ir materialinio pobūdžio klausimus, kadangi ginčijo Komisijos Sprendimo dalį, kuria konstatuojama, jog pareiškėjas nėra pateikęs tinkamų dokumentų juridiniam faktui registruoti (patikslinti), todėl nėra pagrindo laikyti, jog teismas peržengė skundo ribas.

2. Pareiškėjo ginčijamas teismo sprendimo motyvas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka įstatymų nustatytą reglamentavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.477 str. 4 d., Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 4 p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str., 5 str. 2 d., 15 str. 2 d. 4 p.). Pareiškėjo pateikti dokumentai nėra nuomos sutartis ar Nuomos sutarties pakeitimas, tai patvirtina 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 punktas. Nurodyti teisės aktai, taip pat pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos patvirtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turėjo būti pakeista arba sudaryta nauja, t. y. pareiškėjas įgijo tik teisę sudaryti (ar pakeisti) valstybinės žemės nuomos sutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai sprendė, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nepagrįstai atsisakė vykdyti Nutarimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas yra teisingas ir teisėtas, todėl negali būti keičiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika patvirtina, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

2. Generalinės prokuratūros atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, atlikdamas juridinio fakto apie sudarytą Nuomos sutartį bei daiktinių teisių registravimą, t. y. Žemės sklypo dalies nuomininku registruodamas pareiškėją, pažeidė imperatyviąsias teisės normas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą užtikrinti, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nagrinėjamu atveju prokurorė, gindama viešąjį interesą ir nustačiusi, kad pareiškėjo nuomos teisės į valstybinės žemės sklypo dalį yra įregistruotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, turėjo pakankamą pagrindą taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas prevencinio pobūdžio priemones.

3. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, net ir nesant išimčių Nekilnojamojo turto registro įstatyme, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo nuostatomis, privalėjo vykdyti prokurorės Nutarimą arba, nesutikdamas su Nutarimu, Prokuratūros įstatyme nustatyta tvarka jį skųsti aukštesniajam prokurorui. Teritoriniam registratoriui atsisakius vykdyti Nutarimą, prokurorė tokius jo veiksmus Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka būtų galėjusi skųsti centriniam registratoriui.

4. Kadangi pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucine dalimi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2007 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-356/2007; 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1009/2007; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-762/2008; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-25/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-183/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3051/2012; 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-399/2013) pareiškėjas neturi pakankamo suinteresuotumo skųsti teismo sprendimą. Teismo motyvai, kuriuos pareiškėjas prašo pašalinti iš teismo sprendimo, neturėjo įtakos galutinei išvadai dėl skundo patenkinimo. Tiesiogines pasekmes byloje dalyvaujantiems asmenims sukelia rezoliucinė, o ne motyvuojamoji teismo sprendimo dalis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

1. Prieš priimdamas sprendimą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras privalo imtis visų priemonių, kad institucija, kurios veikimo srityje padarytas teisės aktų pažeidimas, pati pašalintų šį pažeidimą. Šių priemonių taikymas turėtų užtikrinti, kad pirmiausia priemonių pašalinti viešojo intereso pažeidimą turi imtis institucija, kurios kompetencijos srityje yra padarytas pažeidimas, o prokuroras – tik tada, kai ši institucija neatlieka savo pareigos arba tokios institucijos nėra. Prokuroro reikalavimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms bei vykdomas pagal viešojo administravimo subjekto kompetenciją. Nagrinėjamos bylos išskirtinumas yra tas, kad teisės aktai nereglamentuoja prokurorų reikalavimų ar nutarimų vykdymo viešojo intereso gynimo srityje, t. y. aptariamoje situacijoje Nutarimo vykdymas nepatenka į Nekilnojamojo turto registro įstatymo, kuris nustato centrinio registratoriaus bei teritorinio registratoriaus veiklos kompetenciją, teisinį reguliavimą. Būtent teritoriniams registratoriams įstatymu yra pavesta tiesiogiai tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą. Centrinis registratorius bei teritoriniai registratoriai yra viena institucija, kuriai privalomas prokuroro reikalavimas, tačiau tik centrinis registratorius turi įgaliojimus panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą, todėl teritorinis registratorius, perduodamas Nutarimą centriniam registratoriui, kuris jį išnagrinėjo bei panaikino sprendimą, elgėsi teisėtai.

2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde ginčijama teismo išvada yra pagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu. Skundžiama teismo išvada kildinama iš Sprendimo, kuris pirmosios instancijos teismo buvo panaikintas ne dėl jo turinio neatitikimo materialiosios teisės normoms, o dėl Nutarimo įvykdymo procedūros pažeidimo, todėl nelogiškas yra argumentas, kad teismas, pateikdamas Sprendimo teisinį vertinimą materialiosios teisės normos aspektu, peržengė skundo ribas. Aktualus teisinis reglamentavimas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str. 2 d. 4 p., 22 str., 29 str., Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 4 p., 9 str. 6 d. 1 p., Taisyklių 28, 45 p.) patvirtina, kad pareiškėjas, įsigijęs statinius, savaime netapo valstybinės žemės sklypo dalies teisėtu nuomininku, o tik įgijo subjektinę teisę reikalauti iš NŽT pakeisti nuomos sutartį, į ją įrašant naują nuomininką. Nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas įregistruoti Žemės sklypo dalies nuomą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio taikymo prasme galėjo būti tik nuomos sutartis, sudaryta su pareiškėju, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta, todėl nebuvo teisinio pagrindo išviešinti žemės nuomos sandorio faktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Nutarimu kreipiantis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą nebuvo siekiama pasinaudoti Nekilnojamojo turto registro įstatyme įtvirtintomis procedūromis dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimo (30 str.) bei netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo (33 str.). Nutarimas buvo parengtas pagal Prokuratūros įstatymo nuostatas ir neatitiko nei Nekilnojamojo turto registro įstatyme, nei ABTĮ skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų. Todėl vertinant, ar VĮ Registrų centro Vilniaus filialas turėjo prievolę pats išnagrinėti Nutarimą ir jame keliamus reikalavimus, turi būti vertinamos ne Nekilnojamojo turto registro įstatymo, o nagrinėjamu atveju specialiuoju laikytino Prokuratūros įstatymo nuostatos.

2. Nutarimas yra specialioji priemonė palyginti ją su Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, kuria reikalaujama iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atlikti tam tikrus veiksmus. Prokuratūros įstatyme įtvirtintų nuostatų analizė leidžia teigti, kad jame yra įtvirtinta speciali valstybės institucijoms bei privatiems subjektams privaloma viešojo intereso gynimo procedūra, kuria turi teisę pasinaudoti prokuroras. Tam tikras subjektas, gavęs prokuroro reikalavimą, turi jį išnagrinėti vadovaudamasis Prokuratūros įstatyme nustatyta tvarka. Gavęs Nutarimą, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pagal Nuostatų 12.4 punktą galėjo (esant teisinam pagrindui) priimti sprendimą dėl juridinio fakto Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1310906 pakeitimo arba, nesutikdamas su Nutarimu, galėjo jį apskųsti aukštesniajam prokurorui Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pati Komisija Sprendime nurodė, kad būtent VĮ Registrų centro Vilniaus filialas privalėjo nagrinėti Nutarimą ir priimti dėl jo sprendimą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo teisinio pagrindo perduoti Nutarimą nagrinėti Komisijai, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir turi būti paliktas galioti.

3. Atsakovo apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali, kadangi joje nėra kalbama apie tokius atvejus, kai yra nagrinėjami prokuroro nutarimai dėl viešojo intereso gynimo.

4. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui nesilaikant Prokuratūros įstatyme nustatytos procedūros tokio pobūdžio prokuratūros nutarimams nagrinėti, buvo padaryta procedūrinių taisyklių pažeidimų, t. y. Komisija, Nutarimą nagrinėdama kaip skundą, viršijo savo įgaliojimus (kompetenciją) ir pažeidė įstatymo viršenybės principą, Komisija, priimdama pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudarė jam galimybės būti išklausytam, tokiu būdu pažeisdama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti neteisėtą Komisijos Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. cspr1-23 bei įpareigotas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas išnagrinėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 13.12-3 ir priimti sprendimą, pagrįstumas ir teisėtumas. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas tuo aspektu, jog be jokio teisėto pagrindo buvo panaikintas Sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjo skundas atmestas.

Pareiškėjas UAB „MG Valda“ taip pat dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, tačiau apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės, o prašo tik pašalinti iš teismo sprendimo teksto motyvą, kad nagrinėjamu atveju 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo aktu pareiškėjui buvo perduotos nuosavybės teisės į statinius ir teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį, tačiau pati nuomos sutartis su NŽT vadovu arba jo įgaliotu teritorinio padalinio vadovu, kaip numatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nebuvo sudaryta, o tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas nebuvo galimas, nes neatitiko galiojančių dokumentų, kurių pagrindu buvo pakeistas juridinis faktas dėl naujo Žemės sklypo nuomininko.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes admistracinė byla iškelta 2016 m. kovo 10 d. (I t., b. l. 61), todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 80 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliojo tik 2016 m. liepos 1 d. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ABTĮ 81 straipsniu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nustatančiu, kad nagrinėdami administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. 

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus, atsikirtimus į apeliacinius skundus, pirmiausia primena, jog VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. csprl-23 buvo panaikintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimas (įformintas registro įrašu) ir priimtas naujas sprendimas – atsisakyti pakeisti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1310906 duomenis apie Žemės sklypo nuomininką (VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu buvo įregistruotas juridinis faktas, kad sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis (nuomininkas – UAB „MG Valda“, įregistravimo pagrindas: 2014 m. vasario 14 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57)-41/25-1268; 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo aktas)). Byloje ginčijamas Sprendimas priimtas, išnagrinėjus Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 13.12-3, kuriuo nutarta pareikalauti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo spręsti dėl priemonės teisės pažeidimui, pasireiškiančiam su Žemės sklypo nuomos teisės registracija UAB „MG Valda“ vardu, pašalinti taikymo. Nutarimas priimtas vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatančiu, jog prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus.

Pažymėtina, kad šiuo atveju susiklostė tokia teisinė situacija, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (teritorinis registratorius), gavęs Nutarimą, jo nenagrinėjo, o 2016 m. sausio 21 d. raštu persiuntė VĮ Registrų centrui. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija Sprendime išnagrinėjo tiek aplinkybes, susijusias su nepagrįstu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymu spręsti klausimą dėl Nutarime nurodyto pažeidimo pašalinimo, tiek ir su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atliktu Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimu. Sprendime nurodyta, kad Komisija Generalinės prokuratūros prokurorės Nutarimą laiko skundu ir priima dėl jo sprendimą, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ateityje tokio pobūdžio reikalavimus privalės išnagrinėti ir priimti dėl jo sprendimą pats. Komisija Sprendimą priėmė vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro 31 ir 32 straipsniais, kurie nustato centriniam registratoriui paduotų skundų dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarką.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.).

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra tik išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

             Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Nekilnojamojo turto registrą.  

             Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Apibendrinant šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017).

            Pažymėtina, kad teritorinio registratoriaus atsisakymas tenkinti prašymą patikslinti ir ištaisyti Nekilnojamojo turto registro netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis skundžiamas centriniam registratoriui Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustayta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 4 d.).

Šios bylos kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra iš įstatymo kylanti teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju Generalinės prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą (valstybinės žemės nuoma) ir nustačiusi, kad Nekilnojamojo turto registre neteisėtai buvo įregistruoti duomenys apie Žemės sklypo nuomininką, t. y. įregistruoti duomenys neatitiko dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, bei turėdama įstatymo įgaliojimus reikalauti, kad valstybės institucija, atlikusi tiokio pobūdžio veiksmus, pašalintų padarytą pažeidimą, kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą. Pagal Generalinės prokuratūros prokurorės pateiktą reikalavimą VĮ Registrų centro Vilniaus filialas turėjo imtis veiksmų, nustatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Nutarimas neatitinka skundui dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, juo nebuvo reikalaujama panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą, kuriuo pakeisti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1310906 duomenys apie Žemės sklypo nuomininką, įrašytas juridinis faktas apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą  tarp Lietuvos valstybės ir pareiškėjo. Taigi atsižvelgiant į Nutarime suformuluotą reikalavimą sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas be teisėto pagrindo nenagrinėjo Nutarimo ir jį persiuntė VĮ Registrų centrui. Kaip jau minėta, Komisija Sprendime taip pat laikėsi tokios pat pozicijos.

Tačiau įvertinus, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas netaisė Nekilnojamojo turto registro duomenų pagal Nutarimą, perdavė VĮ Registrų centrui Nutarimą, tai šiuo atveju gali būti vertinama, kad teritorinis registratorius iš esmės atsisakė tenkinti Nutarime suformuluotą reikalavimą dėl pažeidimo, padaryto priimant 2015 m. spalio 19 d. sprendimą, pašalinimo, o pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatą per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos Generalinė prokuratūra turėjo būti informuota apie priimtą sprendimą; Sprendimą priėmė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus komisija, kuri pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punktą turi teisę panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą; šioje byloje pareiškėjui buvo suteikta galimybė ginčyti Sprendimą (pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė išdėstyti savo poziciją tiek raštu, tiek žodžiu bei teikti įrodymus dėl reikalo esmės), o  pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo faktines ir teisines aplinkybes dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. iš esmės išnagrinėjo ginčą tarp pareiškėjo ir atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo dėl duomenų apie Žemės sklypo nuomininko pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą išnagrinėti Nutarimą, kai jis jau iš esmės yra išnagrinėtas ir dėl jo priimtas teisingas Sprendimas, yra formali. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo pažeistos imperatyviosios Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsnių, Nuostatų 12.1, 12.4 ir 118 punktų nuostatos, Komisija pažeidė skundų nagrinėjimo procedūrą ir toks pažeidimas laikytinas pakankamu pagrindu naikinti Sprendimą, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, tačiau su tokia argumentacija nesutiktina.

          ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (buvęs ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija)) nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2016 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016).

           Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė faktą, jog akivaizdžiai Nekilnojamojo turto registre VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu buvo įregistruoti duomenys, kurie neatitiko dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, t. y. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pateikta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis ar teisės aktų nustatyta tvarka įformintas Nuomos sutarties pakeitimas. Taigi šiuo atveju nustačius, kad Sprendimas yra teisingas, todėl nebuvo teisinio pagrindo jį naikinti ir įpareigoti valstybės instituciją dar kartą nagrinėti tuos pačius klausimus ir priiminėti dėl to paties reikalo tokį pat sprendimą.

Pasisakant dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pažymėtina, kad pareiškėjas, šioje byloje ginčydamas Sprendimą, skundą grindė tuo, jog jis perėmė iš Nuomos sutarties kylančias 7,26 ha dalies Žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas, Žemės sklypo nuomos teisė pagal Nuomos sutartį buvo perleista statinių perleidimo momentu, t. y. 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo aktu pareiškėjas iš Telecentro perėmė statinius ir Žemės sklypo dalies nuomos teisę, kylančią iš Nuomos sutarties, ir dėl to teisėtai Nekilnojamojo turto registre buvo pakeistas juridinis faktas, Žemės sklypo nuomininku nurodant pareiškėją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo aktu pareiškėjui buvo perduotos nuosavybės teisės į statinius ir teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį, tačiau pati nuomos sutartis su NŽT vadovu arba jo įgaliotu teritorinio padalinio vadovu, kaip tai nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nebuvo sudaryta, o tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas nebuvo galimas, nes neatitiko galiojančių dokumentų, kurių pagrindu buvo pakeistas juridinis faktas dėl naujo Žemės sklypo nuomininko. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo šiuos motyvus pašalinti, tačiau teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, nes šiais motyvais yra atsakyta į pareiškėjo skundo argumentus dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo (žr. pareiškėjo skundo 28–41 p.). Be to, šie motyvai yra teisingi ir pagrįsti bylos medžiaga.

Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. CK 6.549 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatos detalizuoja valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą ir įforminimą.

Kaip jau buvo nurodyta, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis (nuomininkas – UAB „MG Valda“, įregistravimo pagrindas: 2014 m. vasario 14 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57)-41/25-1268; 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo aktas). Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruota, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinis – NŽT. 2014 m. vasario 14 d. nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-(14.49.57)-41/25-1268 NŽT ne aukciono tvarka 58 metams buvo išnuomota Telecentrui 72 600 kv. m. sklypo dalis, esanti 126 456 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Juridinis faktas apie šią sudarytą sutartį yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas ir Telecentras sudarė 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo bei pardavimo. Pareiškėjas 2015 m. spalio 15 prašymu Nr. S-40 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1310906 juridinio fakto – sudaryta nuomos sutartis, pakeitimo, nurodant nuomininku pareiškėją, tačiau nepateikė pakeistos Nuomos sutarties ar naujos nuomos sutarties, įformintos taip, kaip yra nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Taisyklių 45 punkte.

Pareiškėjo byloje akcentuotajamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 7 d. sutikimas Nr. 49ST-(14.49.5)-440, kad perleidžiant Žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus būtų perleista valstybinės žemės sklypo 72 600 kv. m ploto dalies, esančios 126 456 kv. m ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos teisė, atsiradusi Nuomos sutarties pagrindu, bei reikalinga pastatų ir statinių ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) eksploatacijai, nepakeičia Nuomos sutarties šalių. Šiuo atveju kalbama apie juridinio fakto – valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo fakto išviešinimą, tačiau tokia sutartis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pateikta.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad atitinkamo Nekilnojamojo daikto registro išraše gali būti daromos žymos apie nuomos sutartis, todėl atsakovai byloje pagrįstai nurodo, kad juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis – registruojamas nuomos sutarties pagrindu ir tik iš nuomos sutarties (ar jos pakeitimo) į Nekilnojamojo turto registrą įrašomi duomenys apie nuomotoją ir nuomininką. Šioje byloje yra akivaizdu, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui nepateikė pagal teisės aktų reikalvimus įfominto Žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (ar naujos sutarties), pagal kurį daikto savininkas (jo patikėtinis) būtų išnuomojęs Žemės sklypą pareiškėjui. Tokie dokumentai nėra pateikti ir šioje byloje.

Pareiškėjas byloje nėra nurodęs teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomi teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą ir jos pakeitimo įforminimą, o nurodomas 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo aktas yra tas teisės aktuose nustatytas dokumentas, kuris patvirtina Nuomos sutarties pakeitimą. Be to, kaip jau minėti, Nekilnojamojo turto registratoriui nesuteikta teisė nustatinėti tarp sutarčių šalių kilusių teisių ir pareigų pagal pateiktus įvairaus pobūdžio dokumentus, spręsti klausimus dėl teisės naudotis žemės sklypu (šie klausimai sprendžiami vadovaujantis CK 6.394 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2008; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016)).

Apibendrinant pirmiau nurodytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas, o pareiškėjo atmestinas, nes Sprendimas yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo prašoma panaikinti šį Sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas dėl procedūrinio pažeidimo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Sprendimas ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas įpareigotas išnagrinėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 13.12-3, panaikinama, o pareiškėjo skundas atmetamas visa apimtimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MG Valda“ apeliacinį skundą atmesti, atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MG Valda“ skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.