Civilinė byla Nr. 3K-3-264-969/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03032-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis Nevėžis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Societe des Produits Nestle S. A.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujasis Nevėžis“ dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo, prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir prekių ženklo savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo – Valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami prekės ženklų pripažinimo klaidinamai panašiais į anksčiau registruotus prekės ženklus, visuomenės suklaidinimo galimybės klausimai.
2. Ieškovė prašė teismo pripažinti atsakovės UAB „Naujasis Nevėžis“ prekių ženklo „CHOCA“ [fig] registraciją Nr. 61840 negaliojančia; uždrausti atsakovei naudoti žymenis „CHOCA“, [fig] (reg. Nr. 61840), „oho! CHOCA“, [fig] (reg. Nr. 65375) ir (arba) žodinį žymenį CHOCA 30 klasės prekėms „grūdų produktai, javainiai, konditerijos gaminiai“ žymėti, tokiais žymenimis pažymėtas prekes siūlyti, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, importuoti arba eksportuoti tokiais žymenimis pažymėtas prekes, šiuos žymenis naudoti komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; panaikinti Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2014 m. sausio 29 d. sprendimą ir pripažinti negaliojančia atsakovės prekių ženklo „oho! CHOCA“ [fig] registraciją Nr. 65375.
3. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso Europos Bendrijos prekių ženklai „CHOCAPIC“ (reg. Nr. 003447398) ir „CHOCAPIC DUO“ (reg. Nr. 0894775), kurie registruoti anksčiau nei atsakovės prekių ženklas „CHOCA“ (reg. Nr. 61840). Ginčijamas atsakovės prekių ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovės ankstesnius prekių ženklus. Atsakovės prekių ženklo pagrindinis elementas CHOCA yra visiškai įtrauktas į ieškovės prekių ženklą „CHOCAPIC“, žodiniai elementai skiriasi tik trimis raidėmis ženklo pabaigoje. Ženkluose panaudotos iš dalies tapačios arba panašios spalvos – geltona, ruda, balta ir raudona, o tai sukuria visuomenei klaidinamai panašų bendrą suvokimo įspūdį. Ženklai panašūs fonetiškai, juose naudojami panašūs vaizdiniai elementai, jie skirti tos pačios klasės prekėms žymėti; nors šalių ženklus sudaro dirbtiniai žodžiai, tačiau sutampantis elementas CHOCA gali kelti tas pačias asociacijas su anglų kalboje vartojamu trumpiniu „choc“ (angl. chocolate – šokoladas). Ieškovės manymu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra nustatytos visos sąlygos pripažinti atsakovės prekių ženklo „CHOCA“ registraciją negaliojančia.
4. Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2014 m. sausio 29 d. sprendime neteisingai identifikuoti prekių ženklų sudedamieji elementai ir įvertinta jų svarba, t. y. iš esmės sureikšminti faktai, kad ginčijamame prekių ženkle pavaizduotas gyvūnas primena šunį, javainių dubenėlis laikomas didelėse gyvūno letenose, ženklo spalvos – ruda, rusva ir gelsva.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie paraiškų įregistruoti prekių ženklus pateikimo laiką, padarė išvadą, kad ieškovės Europos Bendrijos prekių ženklai „CHOCAPIC“ ir „CHOCAPIC DUO“ įregistruoti anksčiau už atsakovės prekių ženklą „CHOCA“, todėl turi prioritetą Lietuvoje.
7. Identifikuodamas prekių ženklų sudedamuosius elementus, teismas nustatė, kad registruotas ieškovės prekių ženklas „CHOCAPIC“ yra žodinis, nespalvotas, sudarytas vien tik iš žodžio „CHOCAPIC“, užrašyto didžiosiomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis standartiniu šriftu, o registruotas prekių ženklas „CHOCAPIC DUO“ yra žodinis ir vaizdinis prekių ženklas, sudarytas iš žodinių elementų „CHOCAPIC“ (užrašyto ženklo viršuje) ir „DUO“ (užrašyto ženklo apačioje), užrašai išdėstyti puslankiu, ženklo centre pavaizduotas stilizuotas gyvūnas (abiejų šalių teigimu panašus į šuniuką) ir plokščios formos javainiai. Ženklo spalvos – ruda, rusva ir gelsva.
8. Registruotas atsakovės prekių ženklas „CHOCA“ yra žodinis ir vaizdinis, sudarytas iš žodinio elemento „CHOCA“, užrašyto lotynų kalbos abėcėlės raidėmis, silpnai stilizuotu šriftu mėlyna spalva geltoname fone, ir vaizdinių elementų – iš viršaus į apačią byrančių apvalios formos rudos spalvos javainių ir stilizuoto gyvūnėlio piešinio (ieškovės teigimu, panašaus į šuniuką, atsakovės – į vilkiuką), o registruotas prekių ženklas „oho! CHOCA“, be minėtų elementų, dar turi papildomą žodinį elementą „oho!“.
9. Atsižvelgęs į tai, kad trys iš lyginamųjų ženklų yra kombinuoti, sudaryti ne tik iš žodinių ženklų, bet ir kitų savarankiškų elementų, teismas vertino ginčo ženklus sudarančių elementų visumą. Lygindamas prekių ženklų žodines dalis, teismas konstatavo, kad jose sutampa žodinis elementas „CHOCA“, tačiau ieškovės ženkluose „CHOCAPIC“ ir „CHOCAPIC DUO“ dar yra galūnė „PIC“ arba papildomas žodis „DUO“, o atsakovei priklausančiame ženkle „oho! CHOCA“ – papildomas žodis „oho!“. Teismas nustatė ir tai, kad akivaizdžiai skiriasi žodžių išdėstymas ženklo kompozicijoje (ieškovės ženkle žodžiai „CHOCAPIC DUO“ užrašyti puslankiu, vienas žodis nurodytas viršuje, kitas – apačioje įrėminimo, kurį galima suvokti kaip lėkštės kraštą; žodis „CHOCA“ atsakovės ženkle nurodytas ženklo apačioje, o ženkle „oho! CHOCA“ – viršuje po žodžiu „oho!“, kuris įrašytas kitos spalvos juostoje). Akivaizdžiai skiriasi lyginamųjų ženklų grafinis užrašymas (ieškovės ženkluose žodžių raidės standartinės, atskirtos vienodais intervalais, o atsakovės – stilizuotos, iš dalies viena raidė dengia kitą), skirtingos spalvos (ieškovės – juoda ir ruda, o atsakovės – mėlyna).
10. Įvertinęs bendrą regimąjį įspūdį, teismas padarė išvadą, kad lyginamuosius ženklus padeda atskirti vaizdiniai elementai ir juose dominuojančios spalvos: ieškovės  kombinuotame prekių ženkle „CHOCAPIC DUO“ pavaizduotas stilizuotas gyvūnas, esantis lėkštėje kartu su plokščios formos dviejų spalvų (gelsvos ir rusvos) javainiais, kurių po vieną kiekvienos spalvos laiko savo didelėmis letenomis, šiame ženkle dominuoja švelnių tonų gelsva, rusva ir ruda spalvos; atsakovės prekių ženkluose „CHOCA“ ir „oho! CHOCA“ pavaizduotas stilizuotas gyvūnas skiriasi nuo pirmiau aptarto savo rūšimi, atliekamu veiksmu – pavaizduotas besiruošiantis valgyti su dideliu šaukštu rankoje, vaizduojami pienu užpilami javainiai yra apvalios formos ir ryškiai rudos spalvos, sudarančios įspūdį, kad jie yra šokoladiniai.
11. Teismas sprendė, kad nėra ir semantinio lyginamųjų prekių ženklų panašumo, nes jie sudaryti iš dirbtinių žodžių ir dabartinėje lietuvių kalboje neturi reikšmės. Teismas nelaikė svarbiu argumento, kad sutampantis ženklų elementas „CHOCA“ vartotojui gali sukelti asociacijų su anglų kalboje vartojamu trumpiniu „choc“, reiškiančiu šokoladą, nes elementas „CHOCA“ nevertintinas kaip stiprus, be to, žodžio „choc“ reikšmė vartotojams žinoma, žymuo „CHOCA“ žymi prekės savybę, reiškiančią, jog gaminyje yra šokolado, o toks prekių ženklo elementas negali būti saugomas.
12. Teismas pažymėjo, kad prekių ženklai nepanašūs fonetiškai, nes žodiniai jų elementai tariami skirtingai, fonetiniam panašumui konstatuoti nepakanka aplinkybės, jog sutampa pirmojo žodžio dalis. Nėra poreikio trumpinti žodinius ženklus „CHOCAPIC“ ir „CHOCAPIC DUO“ iki žodžio „CHOCA“, nes jie ir taip tariami nesudėtingai.
13. Įvertinęs lyginamųjų prekių ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį nepanašumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė būtinų sąlygų visumos Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normai taikyti. Nenustatęs prekių ženklų panašumo, teismas nevertino visuomenės suklaidinimo rizikos, atmetė kitus ieškinio reikalavimus.
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės „Societe des Produits Nestle S. A.“ apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.
15. Kolegija pridėjo prie bylos 2015 m. spalio 12 d. gautus ieškovės rašytinius paaiškinimus, nes juose išdėstyta informacija ir duomenimis papildomai grindžiamos aplinkybės, jau nurodytos ieškovės apeliaciniame skunde.
16. Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prekių ženklų panašumo vertinimo taisykles, nenustatė atskirų prekių ženklų elementų reikšmės (stiprūs ( dominuojantys) ir silpni elementai), nevertino (ne)sutampančių elementų įtakos prekių ženklų panašumui, bendram jų sukuriamam įspūdžiui, apsiribojo tik išryškindamas skiriamuosius elementus. Kolegija konstatavo, kad teismas nesilaikė Metodiniuose nurodymuose suformuluotų prekių ženklų tapatumo ir panašumo nustatymo taisyklių, nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią prekių ženklų panašumui turi įtakos tiek sutampančių, tiek nesutampančių elementų santykis, taip pat šių elementų svarba bendroje prekių ženklų kompozicijoje, įtaka bendram suvokimo įspūdžiui.
17. Ieškovės prekių ženklas „CHOCAPIC“ yra žodinis, o atsakovės prekių ženklai „CHOCA“ ir „oho! CHOCA“ – kombinuoti, nes jų kompoziciją sudaro žodinių, vaizdinių ir spalvinių elementų visuma. Ieškovės žodinis prekių ženklas sudarytas iš vieno žodžio „CHOCAPIC“, užrašyto didžiosiomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis standartiniu šriftu. Atsakovės ženklas „CHOCA“ sudarytas iš žodinio elemento – žodžio „CHOCA“, užrašyto didžiosiomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis, stilizuotu šriftu mėlyna spalva geltoname fone prekių ženklo centrinėje dalyje, ir vaizdinių elementų – iš viršaus į apačią byrančių apvalios formos rudos spalvos javainių ir stilizuoto gyvūnėlio piešinio, o ženklas „oho! CHOCA“, be minėtų, dar turi papildomą žodinį elementą „oho!“, užrašytą mažesnio šrifto baltomis raidėmis raudonoje viršutinėje prekių ženklo dalyje.
18. Kolegija atsakovės prekių ženklo žodinį elementą CHOCA laikė stipriuoju (dominuojančiu) elementu, nes šis žodinis elementas atsakovės kombinuotuose prekių ženkluose aiškiai išskirtas iš visos kompozicijos tiek stambiu šriftu, tiek spalvine gama ir išdėstymu. Atsakovės prekių ženkluose esantis papildomas žodinis elementas „oho!“ užrašytas mažesniu šriftu, neryškia spalva (balta), ženklo viršutinėje dalyje, kuri raudona spalva atskirta nuo didžiosiomis raidėmis užrašyto žodinio elemento CHOCA, o tai nesudaro pagrindo manyti, jog vidutinis vartotojas vizualiai suvoks ženklo „oho! CHOCA“ žodinius elementus kaip vieną elementą.
19. Atsakovės prekių ženkluose pavaizduoti javainių rutuliukai taip pat neišskiria šio prekių ženklo iš kitų gamintojų produktų, be to, vaizdiniai animacinių filmų personažai dažnai naudojami 30 klasei priklausančioms prekių (ypač skirtų vaikams) pakuotėms žymėti. Žodinio prekių ženklo pabaigoje esanti galūnė „PIC“ nelaikoma elementu, padedančiu atskirti lyginamuosius žymenis, nes šis elementas yra žodžio gale ir neteikia aiškios ir vienareikšmiškos prasmės vidutiniam vartotojui. Dėl to kolegija sprendė, kad vartotojai gali šiuos ženklus supainioti, nepriklausomai nuo to, kad yra tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.
20. Vertindama fonetinį ženklų panašumą, kolegija pažymėjo, kad sutampa keturios pirmosios atsakovės ir ieškovės ženklų raidės, ženklas CHOCA atsakovės ženkluose nurodomas ženklo pradžioje ta pačia seka kaip ir ieškovės ženkle. Elementas CHOCA yra stiprusis (dominuojantis), turintis didesnę įtaką bendram prekių ženklo suvokimo įspūdžiui, todėl ieškovės prekių ženklo pabaigoje esantys žodžio elementai „PIC“ ir „DUO“ bei atsakovės elementas „oho!“ neteikia aiškios ir vienareikšmės prasmės vidutiniam vartotojui ir neturi esminės reikšmės vertinant fonetinį panašumą. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad lyginamieji prekių ženklai fonetiškai panašūs. Fonetiniam panašumui nustatyti neturi tiesioginės reikšmės vaizdiniai ženklų elementai. Be to, atsakovės kombinuotų prekių ženklų spalvų gama nėra išskirtinė, nes panaudotos tapačios (juoda, ruda, geltona, balta) bei panašios (raudona, mėlyna, pilka ir tamsiai geltona) spalvos (ieškovės prekių ženklo spalvos – rožinė, žydra, juoda ir oranžinė).
21. Atsakovės kombinuotų prekių ženklų žodinis elementas CHOCA yra dominuojantis, t. y. jo įtaka sudarant bendrą prekių ženklo įspūdį yra didesnė, šis elementas yra ir ieškovės ženkluose, tai sudaro prielaidą, kad yra semantinis šių prekių ženklų panašumas. Tai, kad lyginamieji prekių ženklai sudaryti iš dirbtinių žodžių ir dabartinėje lietuvių kalboje neturi reikšmės, nepaneigia šios išvados, nes dominuojančio žodinio elemento CHOCA galimos sukeliamos semantinės asociacijos yra panašios.
22. Kolegija paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės ir atsakovės atliktų apklausų rezultatai paneigia visuomenės suklaidinimo tikimybę. Tiek ieškovės, tiek atsakovės užsakymu atliktos apklausos metu respondentams tuo pačiu metu buvo rodomi abu lyginamieji prekių ženklai. Abiejų lyginamųjų prekių ženklų pateikimas respondentams tuo pačiu metu galėjo tiesiogiai lemti tikėtinai klaidingus apklausos rezultatus ir išvadą dėl visuomenės suklaidinimo, nes praktikoje vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus ir paprastai jis remiasi nepilnais jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Be to, apklausos dalyvių buvo prašoma palyginti prekės ženklus tik pagal vieną vizualų kriterijų, eliminuojant galimus fonetinius ir semantinius panašumus, todėl suklaidinimo tikimybė buvo neteisingai nustatyta.
23. Prekės, kurioms registruotas atsakovės prekių ženklas, yra tapačios bei panašios į tas, kurioms registruoti ankstesni ieškovės prekių ženklai.
24. Kolegija padarė išvadą, kad nustatytas lyginamųjų prekių ženklų vizualus, fonetinis ir semantinis panašumas, šiais ženklais žymimų prekių tapatumas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Dėl to kolegija tenkino reikalavimą uždrausti atsakovei naudoti šiuo ženklus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs prekių ženklų elementus, jų visumą ir elementų reikšmę, laikydamasis teismų praktikos, konstatavo, kad vienintelis sutampantis prekių ženklo elementas CHOCA negali būti vertinamas kaip stiprus elementas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės analizavo tik vaizdinę elemento CHOCA išraišką nesiedamas ir nevertindamas su kitais savarankiškais, grafiniais elementais, todėl be teisinio pagrindo elementą pripažino dominuojančiu ženkle. Vertinant prekių panašumą remtis vien dominuojančiu elementu galima tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklų sudedamosios dalys nesvarbios (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimas byloje Nr. C-334/2005). Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad ženklo silpnumą lemia tam tikrų žymenų platus naudojimas rinkoje žymint tas pačias ar panašios klasifikacijos prekes. Ginčijamas ženklo elementas pažymi prekės savybę, reiškiančią, kad gaminyje yra šokolado, o tai nesaugotina PŽĮ 39 straipsnio pagrindu. Ženklo elemento silpnumą patvirtina vartotojų apklausoje, specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kad žymuo CHOCA duoda tiesioginę nuorodą į šokoladą ar jo prekę.
2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią prekių ženklų teisė turi užtikrinti ūkio subjektų galimybę išimtinių teisių pagrindu saugoti savo prekių ženklus ir veiksmingą gynybą, jei išimtinės teisės pažeidžiamos, tačiau ji neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir kitiems reikalavimams šie negali atlikti prekių ženklo funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2011; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-105/2010). Taigi, kai kurie elementai turi likti laisvai naudojami rinkoje, nes jų apsauga būtų nesuderinama su prekių ženklų apsaugos esme ir neproporcingai apsunkintų kitų subjektų veiklą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šį principą spręsdamas dėl per plačių, neatitinkančių išimtinių teisių į žymenį CHOCA suteikimo.
3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas visuomenės suklaidinimo tikimybę, nevertino žymens CHOCA reikšmės, taip pat tai, ar toks ženklo elementas gali būti saugomas. Be to, nors ir nurodė kasacinio teismo praktiką, tačiau iš esmės ja nesivadovavo. Teismų praktikoje pažymėta, kad tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklydimo galimybės (pvz., 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013; 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005). Apeliacinis teismas kasatoriaus pateiktus visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus vertino neatsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, nors apklausų duomenys atitinka konkrečių prekių vidutinio pirkėjo požiūrį, akcentuojamą praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neigiamai vertino duomenis dėl to, kad respondentams buvo pateikti abiejų prekės ženklų pavyzdžiai; respondentai ženklus vertino tik pagal vizualųjį kriterijų, jų nelygino fonetiniu ir semantiniu požiūriu. Toks teismo argumentas nepagrįstas, nes eilinis vartotojas ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių.
4. Apeliacinis teismas, pridėdamas prie bylos papildomus ieškovės paaiškinimus, nesuteikė kasatorei teisės į juos atsiliepti, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Ieškovė papildomus paaiškinimus pateikė 2015 m. spalio 12 d., o teismas prašymą tenkino jau nagrinėdamas bylą. Šie dokumentai nebuvo persiųsti kasatorei, todėl apeliacinės instancijos teismas, turėdamas ribotą teisę priimti papildomus įrodymus, pažeidė proceso teisės normas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 119 straipsnis).
26. Ieškovė „Societe des Produits Nestle S. A.“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai :
1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino visas sąlygas taikyti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taikė prekių ženklų panašumo vertinimo taisykles. Kasatorius iš esmės neginčija išvados dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo vertinimo ir kelia tik neesminių ar netaikytinų vertinimo aspektų klausimą.
2. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjamas šalių prekių ženklų skiriamasis požymis, nebuvo sprendžiama dėl žodinio elemento pripažinimo nesaugomu ieškovės prekių ženkluose. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad lyginamuosiuose ženkluose sutampantis žodis CHOCA yra dirbtinis, neturintis tiesioginės prasmės, todėl PŽĮ 39 straipsnis apskritai netaikytinas. Minima norma gali būti taikoma, kai žymuo tiesiogiai nurodo prekių rūšies, paskirties, kitas charakteristikas. Dėl to teismo išvada, kad žodinis elementas CHOCA laikytinas stipriuoju (dominuojančiu) elementu (nes tiesiogiai nereiškia „šokoladas“), atitinka PŽĮ 8 ir 39 straipsnių normas. 
3. Kasatorės nurodomo silpno skiriamojo požymio įrodymai (apklausos duomenys) nepagrindžia jos nurodomos pozicijos, nes apklausa atlikta internetu, respondentams užduotas menamas klausimas; kasatorės minima specialisto išvada dėl žodžio CHOCA prasmės yra Lietuvos kalbos instituto išvada, kurioje paaiškinta, kad žodis CHOCA nereiškia „šokolado“. Šis žodis tiesiogiai nenurodo jokios prekės charakteristikos. Ieškovės pateikti UAB „Vilmorus“ atlikti visuomenės nuomonės apklausų rezultatai yra tinkami, atitinka teismų praktikos ir apklausų rinkimo metodologijos taisykles.
4. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, t. y. PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir pagrįstai nustatė, kad vizualiai lyginamuosiuose ženkluose dominuoja žodis CHOCA, jis sutampa su ieškovės ženklu, be to, kasatorės ženkluose yra panašūs vaizdiniai elementai, todėl, nepriklausomai nuo sutampančio žodžio CHOCA silpnumo ar stiprumo, lyginamieji prekių ženklai panašūs. 
5. Kasatorė, teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nenurodo tai patvirtinančių teisinių argumentų. Be to, lygiateisiškumo pažeidimu būtų pripažinti tik atvejai, kai apskritai užkertamas šaliai kelias išdėstyti savo poziciją. Šiuo atveju kasatorė dalyvavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl jos teisė būti išklausytai buvo įgyvendinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prekių ženklų panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės

27. Byloje kilo ginčas dėl:
1. ieškovei priklausančių Europos Bendrijos (Europos Sąjungos) prekių ženklų: žodinio „CHOCAPIC“ [w.] (reg. Nr. 003447398) ir žodinio vaizdinio „CHOCAPIC DUO“ [fig.] (reg. Nr. 0894775) (žr. iliustraciją žemiau);

2. ir atsakovei (kasatorei) priklausančių nacionalinių Lietuvoje įregistruotų prekių ženklų: „CHOCA“ [fig] (reg. Nr. 61840) ir „oho! CHOCA“, [fig] (reg. Nr. 65375) (žr. iliustracijas žemiau).

28. Pareikštu ieškiniu, inter alia, buvo prašoma ginti ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės teises, uždraudžiant kasatorei naudoti prekių ženklus ir pan., taip pat ir žodinį žymenį CHOCA.
29. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu ženklas tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Atitinkamos nuostatos, koreliuojančios su PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatytos 2008 m. spalio 22 d. Direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (toliau – Direktyva 2008/95/EB) 4 straipsnio 1 dalies b punkte, taip pat 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 207/2009) 8 straipsnio 1 dalies b punkte.
30. Ženklo savininko teisės reglamentuojamos PŽĮ 38 straipsnyje (atitinkamai, Direktyvos 2008/95/EB 5 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 207/2009 9 straipsnyje). Ieškovė, gindama savo, kaip Europos Bendrijos (Europos Sąjungos) prekių ženklų savininkės teises, rėmėsi Reglamento (EB) Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalies b punktu ir 2 dalimi. Reglamento (EB) Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad Bendrijos prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo Bendrijos prekių ženklui ar panašumo į jį ir dėl Bendrijos prekių ženklu ir tuo žymeniu ženklinamų prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo yra tikimybė, kad visuomenė bus suklaidinta; tikimybė suklaidinti apima galimybę susieti (angl. likelihood of association) žymenį su prekių ženklu (2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2424, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, ir naikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių 9 straipsnio 1 dalies b punktas). Nuo Reglamento (ES) 2015/2424 įsigaliojimo 2016 m. kovo mėn., Europos Bendrijos prekių ženklai vadinami Europos Sąjungos prekių ženklais.
31. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97 (ECR, 1998, I-5507) pažymėjo, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio (angl. origin) identiškumą, kad jis be jokios painiojimo galimybės atskirtų prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas. Be to, tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo esminę funkciją neiškreiptos konkurencijos sistemoje, kurią Sutartis siekia sukurti, turi būti teikiama garantija, kad visos juo paženklintos prekės ar paslaugos yra kilusios kontroliuojant vienai įmonei, kuri yra atsakinga už jų kokybę.
32. Dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), turint galvoje visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97 (ECR, 1998, I-5507), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819), ESTT 2000 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje Marca Mode CV v. Adidas AG and Adidas Benelux BV, bylos Nr. C-425/98 (ECR, 2000, I-4861).
33. Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819).
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ZAO „Targovyj dom potomkov dvora ego imperatorskogo veličestva P. A. Smirnova“ v. UDV North America, Inc., bylos Nr. 3K-3-167/2003; kt.) pažymėta, kad tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97 (ECR, 1999, I-3819), Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ESBT) 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Institute fur Lernsysteme GmbH v. Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs) (OHIM), ELS Educational Services, Inc., bylos Nr. T-388/00, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje C. O. v. Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs) (OHIM), Petit Liberto, SA, bylos Nr. T-104/01, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Matratzen Concord GmbH v. Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs) (OHIM), Hukla Germany SA, bylos Nr. T-6/01; kt.).
35. Kartu būtina pažymėti, kad, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Belgijos bendrovė ,,Wolf Oil Corporation N. V.“ v. UAB ,,SCT Lubricants“, bylos Nr. 3K-3-663-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).
36. Esminis kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar lyginamieji prekių ženklai panašūs ir dėl galimo jų panašumo yra visuomenės suklaidinimo galimybė.
37. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl prekių ženklų panašumo, konstatavo, kad ginčijamuose kasatorės prekių ženkluose žodis CHOCA yra stiprusis (dominuojantis) elementas. Tokią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas  padarė įvertinęs ženklų vizualinį panašumą – elemento CHOCA vietą kombinuotame prekių ženkle, spalvą ir šriftą, jo santykį su kitais ženklų elementais. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis atitinkama ESTT praktika, nurodyta, kad kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia, dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra aplinkybė, lemianti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas. Tam tikro elemento atsikartojimas skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose pripažįstamas kaip vienas iš įrodymų dėl tokio elemento „silpnumo“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Bausch & Lomb Incorporated“ v. UAB „Valentis“, bylos Nr. 3K-3-479/2013; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Infomedia“ v. AB TEO LT, bylos Nr. 3K-3-446/2012; kt.).
38. Pagal byloje pateiktus duomenis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (anksčiau – Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainui) prekių ženklų registre yra įregistruota nemažai skirtingiems ūkio subjektams bei skirtingoms prekėms ir (arba) paslaugoms žymėti skirtų prekių ženklų, kuriuos sudaro žodinis elementas CHOCA. Be to, lyginamieji prekių ženklai sudaryti iš dirbtinių žodžių ir dabartinėje lietuvių kalboje neturi prasminės reikšmės. Pažymėtina, kad vien tik asociacija tarp lyginamųjų prekių ženklų dėl jų analogiško semantinio (prasminio) turinio savaime nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog yra suklaidinimo galimybė (žr. ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinį sprendimą, priimtą byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ženkluose sutampantis elementas CHOCA (žodis ar jo dalis) gali sukelti vartotojams asociaciją su anglų kalboje vartojamo žodžio „Chocolate“, reiškiančio šokoladą, trumpiniu ar jo variacija. Jeigu prekių ženklo žymuo pažymi prekės savybę, reiškiančią, kad gaminyje yra šokolado, tai toks prekių ženklo elementas negalėtų būti pripažįstamas stipriuoju elementu ir saugomas PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
39. Kadangi žodinis elementas CHOCA dėl dažno jo atsikartojimo skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose ir sąsajos su prekės savybe negali būti laikomas stipriuoju lyginamųjų prekių ženklų elementu, lemiančiu bendrą ženklų suvokimo įspūdį, tai sprendžiant dėl ženklų panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės lemiamą reikšmę turi kiti žodiniai, spalviniai bei vaizdiniai elementai. Apeliacinės instancijos teismas didelę reikšmę teikė dominuojančiu pripažinto elemento įtakai, daromai bendram prekių ženklo suvokimo įspūdžiui, žodinių elementų fonetiniam panašumui. Tačiau vienas lyginamųjų prekių ženklų yra žodinis, kiti prekių ženklai yra kombinuoti, apimantys keletą skirtingų elementų, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs žodinį ženklo elementą dominuojančiu, netinkamai, pažeisdamas PŽĮ 8 ir 39 straipsnių nuostatas, vertino kitus ženklų elementus, jų sąsajumą, galimą fonetinį panašumą ir pernelyg sureikšmino žodinio elemento  panašumą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į vaizdinius, tiek į žodinius prekių ženklų elementus, vertino visų lyginamųjų prekių ženklų elementų visumą ir padarė išvadą dėl prekių ženklų vizualinio, fonetinio nepanašumo, atitinkančią kasacinio teismo praktikoje ir Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo ir panašumo nustatymo pateiktus išaiškinimus.
40. Kasacinis teismas sprendžia, kad lyginamuosiuose ženkluose sutampantis elementas CHOCA pagal teismo atliktą lyginamuosius ženklus sudarančių elementų ir jų svarbos  vertinimą leidžia atskirti prekių ženklus, t. y. pagal bendrą lyginamųjų prekių ženklų suvokimo įspūdį lyginamieji prekių ženklai gali koegzistuoti ir būti lygiavertės konkuravimo rinkoje priemonės prekių, kurioms žymėti jie yra registruoti, rinkoje.
41. Pareikšdama ieškinį, ieškovė nesirėmė nesąžiningų ketinimų (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis) pagrindu (nei faktiniu, nei teisiniu nesąžiningų ketinimų pagrindu nebuvo remiamasi), todėl apeliacinės instancijos teismo sprendime esanti nuoroda į PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį vertintina kaip techninė klaida.
42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 
43. Teisėjų kolegija, konstatavusi materialiosios teisės normų pažeidimą, nukrypimą nuo teismų praktikos ir panaikinusi apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su papildomų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme priėmimu ir šalių lygiateisiškumo principo pažeidimu, nes jie šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ginčui išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šioje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos bei paskirstomos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
45. Kadangi atsakovės kasacinis skundas tenkinamas, tai jos naudai iš ieškovės priteistinas pastarosios apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1267,48 Eur, o kasaciniame teisme ji patyrė 93 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 1327,20 Eur atstovavimo išlaidų. Dėl to iš viso iš ieškovės atsakovei priteistina 2687,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės „Societe des Produits Nestle S. A.“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis Nevėžis“ (j. a. k. 132345137) naudai 2687,68 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 68 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Andžej Maciejevski

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Gediminas Sagatys

Donatas Šernas