Civilinė byla Nr. e2YT-4062-308/2022
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00539-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 20 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,
sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei,
dalyvaujant pareiškėjos I. O. K. atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,
nedalyvaujant pareiškėjai I. O. K., suinteresuotam asmeniui V. Z., suinteresuoto asmens- Valstybės įmonės Turto banko atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. O. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- Valstybės įmonei Turto bankui ir V. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo ir įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po pusbrolio V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą ,faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja pareiškimu nurodė,kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvo brolis A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).
A. K. turėjo sūnų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). V. K. vaikų nesusilaukė, buvo vedęs, tačiau išsituokė dar (duomenys neskelbtini) metais. V. K. priėmė savo tėvo palikimą (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono 1 notarų biurui pateikdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR CK 5.50 str. 2 d.).
A. K. turėjo brolį V. K. ir seserį S. Z. (K.).
Jos tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jos motina M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai susilaukė dviejų vaikų : J. K. ir jos. J. K. mirė (duomenys neskelbtini).
A. K. sesuo S. Z. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Jinai turėjo du vaikus : V. Z. ir V. Z.. V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). , o V. Z. įtraukianti suinteresuotu asmeniu byloje.
LR CK 5.11 straipsnio 1d. 5 p. numato, kad šeštos eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). CK 5.11 straipsnio 2 dalis nurodo, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Iš nurodyto matyti, kad pirmesnės eilės įpėdinių nėra, todėl paveldėti gali palikėjo pusbroliai ir pusseserės, t.y. šeštos eilės įpėdiniai. Ji yra V. K. pusseserė, nes jos tėvas V. K. ir V. K. tėvas A. K. buvo broliai.
Po V. K. mirties liko jam kartu su pareiškėja dalinės nuosavybės teise priklausiusios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), dalis. Šis nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3 bendraturčiams – po 1/3 dalį. Kol nepriimtas V. K. palikimas, visų bendraturčių teisės naudotis šiuo turtu yra suvaržytos.
Kadangi paveldėti turtą pagal įstatymą kreipiantis tiesiogiai į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl įstatymo numatytų terminų praleidimo nėra galimybių, kreipiasi į teismą dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, juridinio fakto nustatymo. Kreipiasi į teismą, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmusi savo pusbrolio V. K. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes.
Ji priėmusi savo tėvo – palikėjo A. K. brolio, V. palikimą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pusbrolis V. daug laiko praleisdavo jų šeimoje. Jis vis ruošėsi testamentu jai palikti jam priklausiusią namo dalį. Po V. K. mirties iš karto rūpinosi pusbrolio turtu – jį remontavusi, vėliau prižiūrėjusi ir saugojusi turtą nuo nepageidaujamo ir neteisėto poveikio, nes niekas daugiau tuo visiškai nesirūpino. Ji nuo (duomenys neskelbtini) pradėjusi faktiškai gyventi V. K. paveldėtoje namo dalyje. Po Viktoro mirties ji naudojosi ne tik jam priklausančia namo dalimi, bet ir visais ten likusiais pusbrolio asmeniniais daiktais bei baldais, įrenginiais ir ten buvusiais prietaisais. Niekas iki šiol dėl naudojimosi jos dėdei A., o vėliau jo sūnui V. priklaususiu turtu, jokių pretenzijų iki šiol nereiškė.
Iš nurodyto matyti, kad po palikėjo V. K. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių (LR CK 5.50 str.) terminą, palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmusi ji- jo pusseserė I. O. K..
LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame būste, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi juo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Aprašyti jos aktyvūs veiksmai, ilgalaikis gyvenimas palikimą sudarančiame name kartu su palikėju patvirtina, kad ji priėmusi savo pusbrolio V. K. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjos atstovas pilnai palaikė pateiktą pareiškėjos pareiškimą ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.
Suinteresuotas asmuo- VĮ Turto bankas savo atsiliepimu pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra nedalyvaujant jo atstovui.
Suinteresuotas asmuo -V. Z. pateiktu savo atsiliepimu su pareiškimu sutiko ir sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti jam nedalyvaujant posėdyje.
Teismas
konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja ir miręs V. K. buvo pusbroliai, bei kad nėra likę gyvų kitų pirmesnių eilių įpėdinių, kurie būtų galėję paveldėti V. K. palikimą , todėl V. K. turtą gali paveldėti palikėjo tėvo brolio vaikas -pareiškėja, kuri yra šeštos eilės įpėdinis.
2018-03-25 Varėnos raj.1-ojo notarų biuro išduotu paveldėjimo teisės liudijimu patvirtinama, kad I. O. K. paveldėjo 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini),po tėvo V. K. mirties.
Iš 2018-02-13 pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matosi, kad O. I. K. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini).
Iš Varėnos r. 1-ojo notarų biuro 2018-03-26 pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. K. vieninteliu įpėdiniu buvo V. K., kuriam (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. O. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po pusbrolio V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas