(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams vadovei R. N. ir advokato padėjėjui Domui Gružauskui,
atsakovei N. Š. ir jos atstovui advokatui Daliui Poviliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažosios bendrijos „Paltukas“ ieškinį atsakovei N. Š. dėl ginčo iš esmės išnagrinėjimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atsakovės reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo atmesti, pripažįstant tokį reikalavimą nepagrįstu.
Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 27 d. tarp šalių buvo sudaryta Prekių užsakymo sutartis Nr. SI/2019112701/, kurios pagrindu ji įsipareigojo pagal individualų atsakovės užsakymą pasiūti ir pateikti paltą, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už palto pagaminimą sutartimi sulygtą kainą – t. y. 899 Eur. Nurodė, jog sutartinius įsipareigojimus abi šalys įvykdė, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d. perdavė atsakovei pagal užsakymą pasiūtą paltą, o atsakovė atliko paskutinį mokėjimą. Paaiškino, kad po sutarties įvykdymo, 2019 m. gruodžio 11 d. į ją kreipėsi atsakovė, kuri nurodė, kad paltas nuo dėvėjimosi „šeriasi” ir jog ji nemano, kad vienkartinis pašukavimas problemą išspręs. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai tą pačią dieną informavo atsakovę, kad palto audinys yra ilgo plauko alpakos ir vilnos mišinys, o tai reiškia, jog visi ilgesnio ar ilgo plauko alpakos vilnos audiniai be išimties iš pradžių šeriasi, tačiau tai yra laikinas periodas, kuris priklauso nuo to kiek paltas bus dėvimas ir šukuojamas. Paaiškino, kad vėliau atsakovė klausė kiek laiko paltas šersis, į ką atsakė, kad paltą reikia valyti veliūriniu šepetuku, kas tikrai paspartins procesą. Nurodė, jog vėliau gavo atsakovės 2019 m. gruodžio 18 d. pretenziją, kuria ji reikalavo atsiimti paltą ir grąžinti už jį sumokėtus pinigus, be to pretenzijoje nurodė, kad palto audinys nekokybiškas, nes kelis kartus užsidėjus paltą, audinys šeriasi. Paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė atsakymą į atsakovės pretenziją, kurioje nurodė, jog paltas jokių defektų neturi ir yra kokybiškas. Nurodė, kad 2020 m. sausio 9 d. atsakovė kreipėsi į Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu nutraukti pirkimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Kadangi Tarnyba 2020 m. kovo 31 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-669 „Dėl N. Š. prašymo”, kuriuo nutarė iš dalies patenkinti vartotojos N. Š. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti palto V016 pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už paltą sumokėtus pinigus - 899 Eur, nesutikdama su priimtu sprendimu, prašo tarnybos priimtą sprendimą panaikinti ir išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Atskirai pažymėjo, kad atsakovės pasirinktas teisių gynybos būdas yra neproporcingas tariamo sutarties pažeidimo mastui, kadangi paltas buvo gamintas pagal individualų užsakymą, todėl nutraukus sutartį individualiai atsakovei pritaikyto palto (palto pagal jos išmatavimus) bei atsižvelgiant į tai, kad paltas jau buvo atsakovės dėvėtas, negalės realizuoti.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad iš šalių sudarytos sutarties sąlygų matyti, kad minėtoje sutartyje jokia forma nėra aptartos prekės audinio pūkavimosi/slinkimo charakteristikos, kas reiškia, kad sutarties sudarymo metu jokia forma ji nebuvo informuota apie minėtas įsigyjamos prekės savybes. Pažymėjo, kad jeigu prieš įsigydama ginčo rūbą būtų žinojusi jog jo audinio plaukeliai pasižymės tokio gausumo slinkimu, ji apskritai nebūtų šios prekės pirkusi. Be to, nurodė, jog ieškovė klaidina kalbėdama apie išskirtinius ginčo prekės išmatavimus ir individualų prakės pasiuvimą, kadangi jai buvo pasiūlyta prekė, kuri kabėjo ieškovės parduotuvėje ant kabyklos, todėl ją įsigyjant ji buvo tik patrumpinta ir įsiūtos sagutes prie kailinės apykaklės.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovai ieškinyje išdėstytą poziciją palaikė ir prašė ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės vadovė papildomai nurodė, jog jos vadovaujama bendrovė yra šeimos verslas, bendrovė yra nedidelė, todėl kiekvienas klientas yra labai svarbus, siekiama išlaikyti klientus ir skatinti juos sugrįžti vėl. Paaiškino, jog atsakovė atėjo į bendrovės parduotuvę Vilniuje, kur dirba jos dukra, ir tiksliai žinojo ko nori, todėl mano, jog pageidaujamą modelį jau buvo išsirinkusi internetinėje parduotuvės svetainėje. Klientė pageidavo juodo palto, kad būtų lengvas bet labai šiltas. Tuo metu parduotuvėje buvo juodas alpakos vilnos paltas, jis klientei patiko, tačiau buvo per ilgas. Pažymėjo, jog jų klientai arba pasirenka prekes iš jau pagamintų ir esančių parduotuvėje arba užsisako ir jiems pasirinkti modeliai iš pasirinkto audinio pasiuvami. Pažymėjo, jog atsakovė matavosi tik vieną paltą, jis jai tiko, tačiau buvo susitarta dėl palenkimo. Gaminys palenkimui buvo nuvežtas į Kauną ir vėl atvežtas į Vilnių. Atsiimant paltą klientei buvo įteiktas šepetėlis vilnai šukuoti, paaiškinta, kad reikia šukuoti kaip ilgus plaukus, suteikta visa informacija. Po 3-4 dienų klientė parašė, kad krenta pūkeliai, į ką buvo paaiškinta, jog tai yra natūralus procesas ir kad plaukeliai nustos kristi dėvėjimo metu. Pažymėjo, jog po kiek laiko plaukeliai nustos kristi yra sunku pasakyti, nes tai priklauso nuo dėvėjimo dažnumo (ar kiekvieną dieną ar tik per šventes). Paaiškino, jog plaukelių slinkimas yra natūralus procesas, nes audinio gamybos procese vilna yra kerpama ir laisvi plaukeliai lieka, o vėliau išslenka. Mano, jog tai yra alpakos vilnos natūrali savybė, kaip pavyzdžiui lino audinio glamžymasis, ar vilnonių kojinių „odos graužimas“, tačiau pats audinys yra itin kokybiškas ir per 6 metus nė vieno skundo nėra gauta. Kartu pažymėjo, jog kadangi bendrovė yra labai nedidelė ir kiekvienas klientas ir pardavimas yra labai svarbus, siekdami išsaugoti klientę pasiūlė atsakovei pakeisti ieškovei parduotą paltą į identišką, tačiau pasiūtą iš kito audinio – kašmyro ir vilnos mišinio. Atsakovė su pasiūlymu nesutiko, nenurodydama priežasčių.
Ieškovės atstovas papildomai nurodė, jog įvertinus susiklosčiusią situaciją jam susidaro įspūdis, kad atsakovė dėl tam tikrų priežasčių prarado norą turėti ginčo paltą, gal susirado kur pigiau, ir nusprendė jį tiesiog grąžinti.
Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžiu metu su ieškiniu nesutiko, iš dalies palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Atsakovė teismui paaiškino, jog žiūrėdama į savo mamą ir kitas moteris visada svajojo turėti ilgą juodą paltą. Kai iš tėvų gavo dovanų pinigėlių svajonei išpildyti, užsuko į pakeliui pasitaikiusią parduotuvę ir nurodė, jog nori klasikinio, juodo ir šilto palto žiemai. Parduotuvėje buvo tinkamas modelis, buvo pasiūlyta apykaklė bei sulygta dėl palto palenkimo, todėl sumokėjo avansą, o po savaitės paltą pasiėmė. Pažymėjo, jog kadangi žiema buvo šilta, paltą užsidėjo tik po kelių dienų, nuvyko pas tėvus pasirodyti. Kadangi dirba ofise, pagal aprangos kodą, darbe privalo dėvėti šviesius marškinius (palaidinę). Nusiėmusi paltą pastebėjo, jog ant palaidinės yra juodų plaukelių. Dėvint paltą pastebėjo, jog vis gausesnis sluoksnis nugula ant palaidinės ir automobilio sėdinių, kas kėlė didelį diskomfortą. Apie tai informavo pardavėją. Buvo pasakyta, kad reikia šukuoti, kad tai natūrali savybė. Pažymėjo, jog jokio šepetuko iš pardavėjo negavo, paltą šukavo savo šepečiu, tačiau slinkimas nedingo.
Atsakovės atstovas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog ginčo paltas buvo parduotas iš kokybiško audinio, tačiau atsakovė nebuvo informuota, kad plaukeliai slinks ir kad tai bus neapibrėžtą laiką. Atstovas pripažino, jog nors atsiliepime pozicija yra grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 1dalies 4 punkto nuostatomis, tačiau iš tiesiu atsakovė savo teises gina CK 6.333 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nes paltas neatitiko atsakovės lūkesčių, keliamų įprastai tokiems daiktams, t. y. lūkesčio, kad ji bus galima nešioti į darbą ant baltos palaidinės, o apie slinkimą ieškovė jos neinformavo. Mano, jog atskleidus atsakovei informaciją apie audinio slinkimą, atsakovė nebūtų tokio palto pirkusi.
Ieškovės prašymu byloje liudytoju apklausta E. L. paaiškino, jog įmonės vadovė yra jos motina, įmonė turi parduotuvę Kaune ir Vilniuje, ji yra atsakinga už parduotuvę Vilniuje, parduotuvėje dirba viena. Paaiškino, jog atsakovė į parduotuvę atėjo jau išsirinkusi konkretų modelį internete. Svarstė pirkti arba kailinius arba ilgo plauko audinio, atrodančio kaip kailis, paltą. Parduotuvėje buvo juodas alpakos vilnos paltas. Atsakovei jis tiko, pasimatavo, reikėjo atlenkti. Po atlenkimo paltas buvo įteiktas specialiame maiše, buvo duotas audinio gabaliukas tam atvejui, jei tektų eiti į cheminio valymo įmonę, instrukcija ir šepetėlis. Kai buvo gauta pretenzija dėl slinkimo, atsakovė buvo atvykusi į parduotuvę, kartu su ja pažiūrėjo kitas vilnones prekes, pavyzdžiui balto kašmyro megztinis, visi tokio tipo gaminiai palieka plaukelius. Atkreipė dėmesį, jog atsakovei buvo pasiūlyta paltą pakeisti į pasiūtą iš kito audinio: kašmyro ir vilnos mišinio; įdedant papildomą pašiltinimą, kad atitiktų alpakos vilnos teikiamą šilumą. Toks paltas būtų minkštas ir šiltas, tačiau plaukeliai neslinktų, nes avies plaukas yra labai trumpas, tačiau klientė pasiūlymo nepriėmė. Pastebėjo, jog kai į parduotuvę atėjo Vartotojų teisių tarnyba, buvo kalbama, jog galimai nuolaida išspręstų problema, tačiau toks pasiūlymas netenkino, nes nuolaidai nebuvo pagrindo.
Teismo posėdžio metu liudytoju taip pat apklaustas V. K., kuris, kaip paaiškino, yra bendrovės, užsiimančios audinių gamyba, direktorius, turintis tekstilės dizainerio išsilavinimą. Liudytojas paaiškino, jog audinius ieškovei teikia kokius 2-3 metus, visi audiniai yra itin kokybiški. Dėl plaukelių slinkimo paaiškino, jog tai yra natūralus dalykas, plaukeliai natūraliai iškrenta ir tai neturi jokios įtakos gaminio savybei. Paaiškino, viskas priklauso nuo to ar yra šukuotiniai ar kočiotiniai verpalai. Antru atveju iškaršiama vilna, supjaustoma į mažesnius klojinius, plaukeliai įleidžiami tarp dviejų pluoštų ir kočiojami. Be sukočiotų plaukelių technologiškai lieka ir laisvų plaukelių, kurie karts nuo karto iškrenta. Jei audinys yra defektuotas, jis nelaiko siūlių, medžiaga plyšta, tuo tarpu dėl laisvų plaukelių išslinkimo jokios neigiamos įtakos sukočiotam audiniui nėra. Pažymėjo, jog sintetinis audinys, kuris nėra sukarpytas, niekada neslinks, todėl skonio reikalas kokį audinį rinktis, tačiau vilna yra natūralus audinys ir labai malonus dėvėti. Dėl to ką klientas dėvės po apačia, tai jo reikalas, to niekada neklausi ir klausti negali. Pažymėjo, jog dėl ginčo audinio niekuomet nėra sulaukęs jokių skundų, plaukeliai natūraliai slenka, nes jie nėra klijuoti, o likę laisvi po apdailos.
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovei N. Š. apsilankius atsakovės MB „Paltukas“ (toliau – pardavėja) Vilniuje esančioje C. C. Coat, šalys pasirašė Sutartį Nr. SI/2019112701/, kurios pagrindu sulygo dėl palto V016, iš 70 procentų alpakos ir 30 procentų vilnos audinio, už 899 Eur kainą bei kailinės apykaklės už 110 Eur kainą, pirkimo – pardavimo. Tuo pačiu šalys susitarė, jog pardavėja patrumpins paltą 5 cm bei įsiūs sagas, tačiau tai neįtakos galutinės sulygtos prekių kainos. Atsakovė sutarties sudarymo dieną sumokėjo 500 Eur avansą, prekių atsiėmimo dieną – 2019 m. gruodžio 5 d. sumokėjo likusią prekių kainą – 509 Eur.
2019 m. gruodžio 11 d. atsakovė elektroniniu laišku kreipėsi į pardavėją, nurodydama, jog paltą buvo apsivilkusi kelis kartus ir pastebėjo, kad labai smarkiai šeriasi, todėl tokie paviršiai kaip balti marškiniai ar automobilio sėdynės yra gausiai padengtos plaukelių sluoksniu (...).
Į atsakovės paklausimą pardavėja tą pačią dieną (2019 m. gruodžio 11 d.) atsakė, jog atsakovės įsigyto palto audinys yra ilgo plauko alpakos ir vilnos mišinys; visi ilgesnio ar ilgo plauko alpakos vilnos audiniai be išimties iš pradžių šeriasi; tai yra laikinas periodas, kuris priklauso nuo to, kiek bus dėvimas paltas ir ar bus šukuojamas. Papildomai paaiškino, jog pašaliniai plaukai atsiranda jau audinio gamybos metu, bet audinys yra iš karto suvyniojamas į rietimą ir neturi progos to plaukelio pašalinti; siuvant gaminį yra kerpamas audinys ir tose vietose nusikerpa plaukelis, kuris taip pat per laiką turi pasišalinti (...).
Tą pačią dieną atsakovė pakartotinai kreipėsi į pardavėją elektroniniu laišku, atkreipdama dėmesį, jog paltas šeriasi ne tik ties siūlėmis, bet ir tiesiog perbraukus paviršiumi, gan gausiai, ir pasiteiravo koks maždaug laikas yra numatomas tokiam periodui, dėvint kasdien, net tai labai didelis nepatogumas ir taip neturėtų būti kokybiškam audiniui.
Pardavėja į atsakovės paklausimą apie palto šerimosi periodo trukmę atsakė 2019 m. gruodžio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. elektroniniais laiškais, nurodydama, jog tokios informacijos audinių gamintojai neteikia, rekomendavo paltinį audinį valyti veliūriniu šepetuku – jis visus pūkelius surinks greičiai; bei pažymėjo, jog visi tokio natūralaus alpakos ir vilnos pluošto audiniai pūkuojasi ir tai yra šio pluošto savybė.
2019 m. gruodžio 18 d. atsakovė pateikė pardavėjai „Prašymą dėl netinkamos kokybės prekės“, kuriame nurodė, jog audinys yra nekokybiškas (perteklinis šerimasis, pūkavimasis), todėl paprašė atsiimti prekę ir sugrąžinti pinigus.
2019 m. gruodžio 31 d. pardavėja raštu „Dėl gaminio grąžinimo“ atsakovės prašymą atsisakė tenkinti, nurodydama, jog apžiūrėjus gaminį gamybinių defektų, už kuriuos atsako pardavėjas ir gamintojas, nenustatyta.
2020 m. sausio 10 d. Valstybinėje vartotojų teisių ir apsaugos tarnyboje gautas atsakovės prašymas, kuriuo atsakovė prašė nutraukti prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Prašyme atsakovė nurodė, jog prekės defektas – gausus nuolatinis vilnos/kašmyro pluošto praradimas sąlygoja nekokybišką pluošto struktūrą, neigiamai veikia gaminio savybes, išvaizdą, eksploatavimo kokybę; apie galimą gausų pluošto praradimą prikimo metu nebuvo informuota.
2020 m. sausio 17 d. pardavėja pateikė atsiliepimą „Dėl vartotojos N. Š. prašymo“, kuriame nurodė nesutinkanti su prašymo tenkinimu. Pažymėjo, jog klientės nusiskundimą dėl audinio kokybės išnagrinėjo tekstilės mokslo magistras V. K., audinio defektų nenustatyta; apie audinio priežiūrą klientė buvo informuota „gaminio priežiūros instrukcijoje“, tai pat klientei buvo nemokamai suteiktas audinio priežiūrai skirtas šepetėlis (...).
2020 m. kovo 30 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nutarimą Nr. 10 E-669 „Dėl N. Š. prašymo“, kuriuo nutarė iš dalies patenkinti vartotojos reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu reikalavimą nutraukti palto V016 pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už paltą V016 sumokėtus pinigus (899 Eur), o vartotojos prašymo dalį grąžinti už kailinę apykaklę 110 Eur atmesti. Tarnyba konstatavo, jog nors pardavėja nurodė, kad visa informacija apie prekės priežiūrą buvo pateikta ir Tarnyba išvadoje pažymėjo, jog prekės pūkavimasis yra būdingas tokio tipo audiniams, tačiau nagrinėjamo ginčo atveju pardavėjas netinkamai įvykdė jo, kaip pardavėjo atžvilgiu keliamą pareigą dėl informacijos pateikimo – vartotojai; pardavėja pateikė informaciją apie prekės kasdienę priežiūrą, tačiau iš pateiktų duomenų matoma, jog prekės įsigijimo metu pardavėja nepateikė vartotojai informacijos dėl gausaus prekės pūkavimosi.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529-794/2020).
Pardavėjai pateikus nustatytu terminu ieškinį teisme Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisinė galia nustojo veikti įstatymo pagrindu, todėl atsakovės prašymas dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo nagrinėtinas iš esmės visa apimtimi.
Dėl atsakovės prašymo taikyti netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio asmens teisių gynimo institutą
CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
Pagal tokiose bylose teismų praktikoje suformuotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl įsigytos prakės – vilnos ir alpakos audinio palto plaukelių slinkimo, kurį atsakovė, kreipdamasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą įvardijo kaip nekokybiško audinio požymį.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo palto audinio gamintoją SIA „Audumu pallete“ atstovaujantis asmuo – liudytojas V. K., po atsakovės kreipimosi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, 2020 m. sausio17 d. rašte paaiškino, jog vilnos audiniai su plaukeliu, kirpto plauko ar šukuoti turi tam tikrą laiką leisti vilnos pluoštą. Tai vyksta dėl to, kad yra pasilikusių laisvų vilnos plaukelių po apdailos. Yra neįmanoma ir to nesiekiama pilnai pašalinti likusio laisvo pluošto iš audinio, kuris turi būtent tokį vaizdą – ilgesnį ar ilgą paviršiaus plauką. Vilnos plaukeliai natūraliai iškrenta dėvėjimosi metu ar pašukuojant audinio paviršių tam skirtu įrankiu. Tai neturi įtakos gaminio dėvėjimosi savybėms ir kokybei. Analogiškai liudytojas paaiškino bylos nagrinėjimo metu, papildomai nurodydamas, jog gaminant audinį plaukeliai yra kočiojami (ne klijuojami), todėl gamybos procese likę laisvi plaukeliai su laiku iškrenta, tačiau tai neturi jokio įtakos audiniui.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įgaliota nustatyti ne maisto prekių atitikimą privalomiesiems ir (ar) deklaruojamiesiems reikalavimams, atlikusi ginčo palto kokybės įvertinimą, pateikė išvadą, jog palto pūkuotumas, galimas plaukelių slinkimas audinio paviršiuje turi būti laikoma tipine tokio audinio savybe dėl audinio sudėtyje esančios alpakos vilnos pluošto, gaminiui suteikiančio purumą, minkštumą ir švelnumą; prekė pagaminta iš tokio tipo audinio turi savybę pūkuotis, tai įprasta tokių verpalų ir iš jų pagamintų tekstilės gaminių savybė.
Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamajame teismo posėdyje metu taip pat bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tiek atsakovė tiek jos atstovas ginčo dėl įsigyto palto audinio kokybės nekėlė, nors būtent šiuo pagrindu atsakovė grindė savo prašymą dėl sutarties nutraukimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Priešingai, atsakovės atstovas nurodė, jog byloje nekelia ginčo dėl prekės trūkumų (defektų) ir nepageidauja, kad teismas tirtų palto audinio kokybę, taip pat atsisakė, kad byloje būtų sprendžiamas klausimas dėl teismo ekspertizės skyrimo. Tokią savo poziciją atsakovės atstovas paaiškino tuo, jog reikalavimas nutraukti sutartį yra reiškiamas CK 6.333 straipsnio 6 dalies pagrindu, t. y. dėl to, jog pardavėja neinformavo atsakovės apie tai, jog įsigyjamas paltas kažkurį, tiksliai neapibrėžtą, laiko tarpą, pūkuosis (slinks plaukeliai).
Įvertinus tiek liudytojo V. K. paaiškinimus, tiek Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos ginčo palto kokybės įvertinimo išvadas, bei pačiai atsakovei neginčijant ir neįrodinėjant įsigyto palto audinio nekokybiškumą (trūkumus), konstatuotina, jog atsakovė savo teisę į sutarties nutraukimą grindžia jos neinformavimu apie kokybiško audinio natūralias savybes, t. y. jog jį dėvint audinio plaukeliai gali slinkti ir likti ant besiliečiančių paviršių.
Pažymėtina, jog teisė į sutarties nutraukimą yra viena iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo gynimo būdų ir tuo pačiu netinkamą prekę pardavusio pardavėjo civilinės atsakomybės pasekmė. Teismų praktikoje pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019), tačiau pardavėjo neteisėti veiksmai, sąlygojantis sutarties pažeidimą, turi būti įrodyti bendra tvarka.
Atsakovė pardavėjos neteisėtus veiksmus grindžia pardavėjos neteisėtu neveikimu – neinformavimu apie natūralias vilnos savybes.
Visų pirma pažymėtina, jog daikto natūralios savybės negali būti vertinamos kaip daikto kokybės neatitikimas, tuo labiau, jog prieš įsigydama ginčo prekę atsakovė ją apžiūrėjo, matavosi ir tuo metu plaukelių slinkimas jai nepatogumų nekėlė. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog ne bet kokios su daiktu susijusios aplinkybės neatskleidimas vartotojui gali būti vertinamas kaip informacijos apie daiktą suteikimo pažeidimas, nes priešingu atveju, nesant būtinų atskleisti duomenų (pvz., kad audinys glamžosi ar ne, valgomas ar ne, atsparus ar neatsparus ugniai) patvirtinto baigtinio sąrašo, susidarytų situacija, kuomet vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymas taptų itin nepatrauklus verslas dėl pardavėjo, kaip stipresnės santykių šalies pareigų neapibrėžtumo ir vartotojo teisės nutraukti sutartį dėl tam tikros tik jam tariamai nežinomos aplinkybės, susijusios su įsigyjama preke. Nagrinėjamu atveju vartotoja buvo informuota apie būtinumą šukuoti įsigyjamą prekę ir toks reikalavimas prekių naudojimo instrukcijoje jai tiko, jokios papildomos informacijos pati vartotoja nereikalavo, prieš įsigydama paltą jį matavosi, apžiūrėjo, todėl įvertinus nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, dėl kurių jos pirkimo metu susiformavę lūkesčiai liko neišpildyti pradėjus paltą dėvėti ir kai tai yra pardavėjo neteisėtų veiksmų pasekmė. Nenustačius pardavėjos civilinės atsakomybės būtinos sąlygos - neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo dėl parduoto daikto neatitikimo įprastiems reikalavimams), atsakovės prašymas dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo instituto taikymo ir sutarties nutraukimo bei sumokėtų pinigų grąžinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 1 936 Eur advokato ir / ar advokato pagalbos išlaidas: 363 Eur už teisines konsultacijas, 847 Eur už ieškinio surašymą, 181,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo surašymą ir 544,50 Eur už atstovavimą bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose. Vertindamas šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį rekomenduotinas dydis yra 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), 8.19-8.20 punktuose numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą bei kutų teisinių paslaugų teikimo vieną valandą rekomenduotinas dydis yra 0,1 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų rekomenduotino maksimalaus užmokesčio.
Nagrinėjamu atveju ieškovės išlaidos už ieškinio parengimą (847 Eur) patirtos 2020 m. balandžio mėnesį; ieškinį rengė advokatas, išlaidos neviršia maksimalaus už ieškinio parengimą nustatyto dydžio, yra optimalios, todėl protingos ir tenkintinos pilnais. Už atstovavimą, konsultacijas ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išlaidos patirtos 2020 m. liepos ir 2020 m. rugsėjo mėnesiais (2020 metų III ketvirtis). Šias teisines paslaugas ieškovei teikė advokato padėjėjas. Advokato padėjėjo išlaidoms įvertinti nagrinėjamu atveju aktualūs duomenys apie 2020 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 381 Eur ir maksimalus priteistinas dydis už advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdyje, bei už prašymo rengimą sudarytų 110,48 Eur (1381 *0,1*80 proc.). Šiuo atveju advokato padėjėjo atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos, prašymo parengimo ir konsultacijų teikimo išlaidos – 121 Eur/h viršija maksimalų rekomenduotiną dydį, todėl negali būti tenkinamos pilnai. Be to, teismo vertinimu prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo advokato padėjėjas sugaišo nepagrįstai daug laiko (1,5 h), taip pat 5 valandos konsultacijoms, po to kai buvo parengtas ieškinys (7 h), negali būti vertinamos kaip būtinos ir protingos. Be to, atstovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose yra paskaičiuotos įvertinat tai, jog buvo vykstama į kitą miestą. Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamoje byloje minėtos aplinkybės nenustatytos, todėl nėra pagrindo atlyginti turėtas išlaidas už atstovo vykimą į teismo posėdį. Atitinkamai ieškovei išlaidos priteistinos už 4 valandas atstovavimo teismo posėdžiuose bei pusės valandos išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.
Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, ieškovei priteistinos 847 Eur išlaidos už ieškinio parengimą, 55,24 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir 441,92 (4 * 110,48) Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose ir konsultacijų prieš posėdį teikimą (4 h), iš viso – 1 344,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Atmesti atsakovės N. Š. prašymą dėl 2019 m. lapkričio 27 d. su MB „Paltukas“ sudarytos sutartį Nr. SI/2019112701/ nutraukimo ir pinigų grąžinimo kaip nepagrįstą.
Priteisti iš atsakovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei MB „Paltukas“, juridinio asmens kodas 303468014, 1 344,16 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Šalims išaiškinti, kad per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok