Civilinė byla Nr. e2-285-553/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00680-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilsera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria tenkintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bilsera“ 2019 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl  kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.

2.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) skundu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Bilsera“ (toliau – ir bendrovė) 2019 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta bendrovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.

3.       Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. bendrovės kreditorių susirinkimo darbotvarkės pirmuoju klausimu priimtas nutarimas bendrovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Minėtas nutarimas yra neteisėtas, nes VMI vykdo bendrovės 12 913,57 Eur sumos priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Tokiu būdu egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, nes bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti vykdomas. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas.

4.       BUAB „Bilsera“ atsiliepimu su skundu nesutiko. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. bendrovės kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma iš viso sudarė 353 796,79 Eur (94,24 proc. visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos). Šiame kreditorių susirinkime dalyvavo ir VMI, kurios finansinis reikalavimas 12 913,57 Eur (3,84 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų). Skunde nurodomos aplinkybės, kad į VMI argumentus nebuvo atsižvelgta, vertintinos kaip nepagrįstos ir deklaratyvios, nes procentine prasme nereikšmingą finansinį reikalavimą turinčio kreditoriaus subjektyvi nuomonė negali daryti įtakos absoliučią daugumą balsų turinčių kreditorių valiai ir jų teisei laisvai priimti sprendimus. Pareiškėja netinkamai aiškina ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalį ir be teisinio pagrindo nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos prilygina išieškojimui iš įmonės pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Atsakovės teigimu, VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką nelaikytinas vykdomuoju dokumentu kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 587 straipsnis.

5.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – ir VSDFV) atsiliepimu sutiko su skundu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad bendrovė nevykdo prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 2019 m. spalio 11 d. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolinga 17 532,12 Eur. Vykdant įsiskolinimo išieškojimą VSDFV 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo priimti sprendimai dėl skolų išieškojimo priverstine tvarka. Bendrovė nustatytų pareigų nevykdė, todėl jai buvo išsiųsti įspėjimai dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jie bendrovei neįteikti. VSDFV nepritarė visiems klausimams, kurie buvo svarstomi 2019 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkime. VSDFV pritaria VMI argumentams, kad nebuvo laikytasi bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka sąlygų, numatytų ĮBĮ 12 straipsnyje. VMI yra išdavusi vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos išieškojimas nukreiptas į bendrovės turtą bei jos sąskaitas, todėl bendrovės vadovas neturėjo teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino, pripažino neteisėtu ir panaikino bendrovės 2019 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta bendrovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.

7.       Teismas nurodė, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuri turi būti suprantama, taip, kad bankroto procedūrą ne teismo tvarka pradėti vykdyti galima tik tada, jeigu yra tenkintos dvi sąlygos, t. y. teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Jeigu nors viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta, tuomet bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti pradėtas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teismas sprendė, kad iki iškeliant bendrovei bankroto bylą ne teismo tvarka, VMI buvo išdavusi vykdomąjį dokumentą bendrovės atžvilgiu, kuris jau buvo pradėtas priverstinai vykdyti, t. y. išieškojimas buvo prasidėjęs. VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos yra vykdomasis dokumentas, kuris pradedamas vykdyti iš esmės iš karto po jo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai bei vykdomas iki visiško jų įvykdymo. Todėl ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti laikomas priimtu teisėtai, nes nagrinėjamu atveju egzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti pripažinti neesminiais, be to, bankroto bylose esantis ryškus viešasis interesas negali pasireikšti tik kreditorių (ar vieno jų) teisių suabsoliutinimu, ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą. Teismas skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą pripažino neteisėtu ir panaikino, o pradėtą bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka nutraukė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė UAB „Bilsera“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti 2019 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą bendrovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas nepagrįstai 2019 m. rugsėjo 25 d. VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) pripažino vykdomuoju dokumentu.

8.2.                      CPK 587 straipsnyje išvardintas baigtinis vykdomųjų dokumentų sąrašas, kuriame VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką nevertintinas kaip kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomuoju dokumentu nagrinėjamu atveju galėtų būti antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo ar vykdymo veiksmų atlikimo. VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką galėtų būti pagrindas kreiptis į antstolius dėl vykdomojo dokumento išdavimo. VMI tokio prašymo antstoliui nėra pateikusi ir antstolis nėra priėmęs patvarkymo pradėti vykdymo veiksmus. Todėl VMI nurodymas išieškoti mokestinę nepriemoką nelaikytinas vykdomuoju dokumentu, kaip tai apibrėžia CPK 587 straipsnis.  

8.3.                      Įstatymo leidėjas nesutapatino mokesčių administratoriaus išduodamo nurodymo nurašyti lėšas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos su vykdomojo dokumento sąvoka, nes visa Civilinio proceso VI dalis numato tik elgesio taisykles vykdomųjų dokumentų priimantiems ir vykdantiems asmenims – antstoliams.

8.4.                      VMI argumentai dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo negali būti pagrindas panaikinti 2019 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pradėti bendrovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka.

9.       Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      VMI 2019 m. rugsėjo 25 d. nurodymas nurašyti 12 909,99 Eur mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitos yra vykdomasis dokumentas, kuris reiškia tarp bendrovės skolininkės ir kreditorės VMI kilusį turtinį ginčą (CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punktas, MAĮ 63 straipsnio 2 dalis). VMI išdavus nurodymą išieškoti skolą pradedamas vykdymo (priverstinio išieškojimo) procesas.

9.2.                      Bendrovės kreditorių 2019 m. rugsėjo 30 d. susirinkime, priimant nutarimą pradėti bendrovės neteisminį bankroto procesą, iš bendrovės buvo vykdomas išieškojimas pagal VMI išduotą vykdomąjį dokumentą. Todėl egzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąlyga, imperatyviai draudžianti pradėti bankroto procedūras ne teismo tvarka.

9.3.                      Bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas neteisėtai, todėl ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11.       Byloje nustatyta, kad bendrovės kreditoriai 2019 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkime nutarė bendrovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. VMI, nesutikdama su tokiu kreditorių susirinkimo nutarimu, padavė skundą dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas neteisėtai, todėl pareiškėjos ginčijamą bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino ir bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka nutraukė. Bendrovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, padavė atskirąjį skundą.

12.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas 2019 m. rugsėjo 30 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta bendrovės procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

13.       ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Šios normos tikslas apginti visų kreditorių interesus. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018). Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018).

14.       ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi ir ji turi būti suprantama taip, kad bankroto procedūrą ne teismo tvarka galima pradėti vykdyti tik tada, jeigu yra tenkinamos abi sąlygos: (1) teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir (2) iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Jeigu nors viena iš šių sąlygų nėra tenkinama, tuomet bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti vykdomas.

15.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. bendrovės kreditorių susirinkime nutarta bendrovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Byloje taip pat neginčijama, kad VMI 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmė nurodymą nurašyti 12 909,99 Eur dydžio mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo – bendrovės, sąskaitos, tačiau byloje ginčas kilo dėl to, ar minėtas VMI sprendimas nurašyti mokestinę nepriemoką yra vykdomasis dokumentas. Bendrovės teigimu, šio VMI sprendimo nėra pagrindo laikyti vykdomuoju dokumentu, kaip tai apibrėžia CPK 587 straipsnis. Tačiau su šiuo argumentu nesutiko nei pareiškėja, nei pirmosios instancijos teismas, su juo sutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

16.       CPK 587 straipsnio 10 punkte numatyta, kad vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. MAĮ 63 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką vykdomas CPK nustatyta tvarka. MAĮ 106 straipsnio, reglamentuojančio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų); šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, 2019 m. rugsėjo 25 d. mokesčių administratoriaus (VMI) nurodymas nurašyti 12 909,99 Eur mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitos, priešingai nei teigia apeliantė, yra vykdomasis dokumentas, suponuojantis išvadą, kad tarp bendrovės ir kreditorės VMI yra kilęs turtinis ginčas.

17.       ĮBĮ galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. Šios nutarties 14, 15 punktuose nurodyta, kad tam, jog būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis). Taip pat teismų praktikoje įtvirtinta, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto ribojimo tikslas nėra atriboti (ar identifikuoti) konkretų skolų išieškojimo būdą (pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, pagal išieškojimą vykdantį subjektą (antstolis ar kita institucija) ir pan.), <...>, bet tuo siekiama užtikrinti, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka būtų pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilusių turtinių ginčų. Pažymėtina, jog šiai turtinių ginčų sąvokai priskirtini ne tik tokie atvejai, kai teisme nagrinėjamos bylos dėl turtinių reikalavimų, bet ir tie atvejai, kai išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016, 2018 m. lapkričio 7 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018).

18.       Vien tas faktas, kad vienas iš kreditorių yra pradėjęs ir vykdo priverstinio išieškojimo procedūrą, rodo tai, kad gera valia nesusitarta dėl skolos mokėjimo. Be to, VSDFV atsiliepime į skundą nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. yra priimti VSDFV sprendimai dėl skolų iš bendrovės išieškojimo priverstine tvarka. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad VMI, taip pat ir VSDFV vykdo priverstinio skolos (mokestinės nepriemokos) iš bendrovės išieškojimą. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi situacija visiškai atitinka ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka įmonei, iš kurios išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.  

19.       Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto procedūros ne teismo tvarka pradėtos pažeidžiant imperatyviąją ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino ir bendrovės neteisminę bankroto procedūrą nutraukė.

Dėl bylos procesinės baigties

20.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2019 m. rugsėjo 30 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą ir nutraukė bendrovės neteisminę bankroto procedūrą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                      Aldona Tilindienė