Administracinė byla Nr. I-1535-365/2013
Proceso Nr. 3-61-3-03101-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 21; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui A. Č. (A. Č.), trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dariui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijai dėl nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė:
Nuteistasis A. Č. 2012 m. spalio 15 d. iš kameros buvo išvestas paskambinti. Po įvykusio pokalbio nuteistasis bandė surinkti kitą numerį, tačiau kontrolierė neleido to padaryti. Pareiškėjui ėmus reikšti pretenzijas, kontrolierė ėmė reikalauti nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių. Lukiškių TIK diektoriaus 2012 10 19 d. nutarimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas , bandydamas surinkti kitą numerį, pažeidė vidaus tvarkos taisykles, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko pareiškėjui skirta nuobauda – papeikimas.
A. Č. nesutiko su skirta nuobauda ir apskundė ją Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. 2012 m. lapkričio 15 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimu nuteistojo skundą atsisakyta tenkinti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Pareiškėjas A. Č. teismo skunde prašė: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 62-963; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2S-5316; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo pareiškėjo naudai priteisti 4000 Lt neturtinės žalos.
Skunde nurodė, kad nesutinka su jam skirta nuobauda. Pareiškėjo teigimu, jis 2012 m. spalio 15 d. skambino dviem abonento numeriais, priklausiančiais vienam asmeniui, ir kurie yra nurodyti teismo leidime. Jam, kaip suimtajam, turėjo būti taikytas Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 23 straipsnis. Nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo darbuotojai nesivadovavo galiojančiais teisės aktais, nors jam kaip suimtajam pagal SVĮ nuostatas įstatymų kolizijos atveju taikomas palankesnis suimtojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas. Jis kategoriškai nesutinka, kad įvykio metu naudojo necenzūrinius žodžius ir ši aplinkybė nepatvirtinta objektyviais duomenimis. Be to, pareiškėjo teigimu, skambinimo patalpoje viso pokalbio metu sėdi pareigūnės, kurios klausosi pokalbių, komentuoja, replikuoja, tuo pažeisdamos pareiškėjo teises ir laisves, nes tokiu būdu tiesiogiai kišamasi į jo asmeninį gyvenimą. Dėl šio įvykio, pareiškėjo teigimu, pablogėjo jo psichinė būklė, pablogėjo apetitas, atsirado nemiga. Kreipėsi į medikus, tačiau buvo atsakyta, kad Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas psichiatro neturi ir negali jam padėti. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. patyrė didelį psichinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija, jaučiasi pažemintas, sutriko visavertis jo gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai (b. l. 1-6).
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepime (b. l. 14-16) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d. nuteistasis A. Č. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. savo veiksmais jis pažeidė BVK 102 str. 2 d., 110 str. 1 d. 1,2 p. reikalavimus (Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) ir Taisyklių 73.4 p (nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių). Už tai pareiškėjui 2012 m. spalio 19 d. nutarimu buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda - papeikimas. Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktorius V. D., vertindamas A. Č. drausmės pažeidimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat atsižvelgė į A. Č. pateiktą rašytinį pasiaiškinimą. Įvertinus visas aplinkybes, nuteistajam A. Č. paskyrė nuobaudą - papeikimą, kuri yra švelniausia BVK 142 str. numatyta nuobauda. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes. Nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl ji neturėtų būti panaikinta. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos nustatė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktorius V. D. pagrįstai skyrė nuobaudą, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti. Nurodė, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Sprendžiant A. Č. skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad jis prašo teismo panaikinti skirtą nuobaudą ir priteisti 4000 Lt dydžio neturtinę žalą (2013 m. balandžio 15 d., 2013 m. birželio 3 d. teismo posėdžių garso įrašai).Teigė, jog necenzūrinių žodžių nevartojo, jo elgesys nebuvo įžūlus. Jis prisiskambino tam asmeniui, kuriam skambino, tačiau pastarasis paprašė perskambinti kitu numeriu, nes išseko baterija. Kai jis pabandė tai padaryti, kontrolierė nutraukė pokalbį. Mano kad kontrolierė elgėsi neteisėtai, nes jis bandė skambinti tuo telefono numeriu, dėl kurio jam buvo duotas leidimas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 80-81), todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime prižiūrėtoja. Šio įvykio tiksliai neprisimena, patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad jei skambina nuteistasis asmuo, tai taikomos BVK nuostatos, kad asmuo skambina vieną kartą per savaitę pasirinktu numeriu, o jei asmuo yra suimtasis, tai taikomos SVĮ nuostatos ir asmuo skambina leidime nurodytais numeriais. Liudytoja patvirtino, kad ji kontroliuoja, kokiu numerius renka asmuo. Koks skambinimo metu buvo pareiškėjo statutas, ar suimtasis, ar nuteistasis liudytoja neprisiminė (2013 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime prižiūrėtoja. Teigė, jog su pareiškėju kyla nuolat problemos dėl skambinimo. Šio įvykio tiksliai neprisimena, patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes. Jei skambina nuteistasis asmuo, tai taikomos BVK nuostatos, kad asmuo skambina vieną kartą per savaitę pasirinktu numeriu, o jei asmuo yra suimtasis, tai taikomos SVĮ nuostatos ir asmuo skambina leidime nurodytais numeriais. Liudytoja paaiškino, kad dažniausiai jos dirba dviese ir veda skambinti kelis asmenis į skambinimo patalpą kartu (2013 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas). Kitų aplinkybių neprisimena.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui A. Č. skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl galimai neteisėtais Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda – papeikimas (b. l. 17-18). Nutarime nurodyta, kad nuteistasis A. Č. 2012 m. spalio 15 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. 2012 m. spalio 15 d. apie 11 val. 40 min. A. Č. iš kameros Nr. 252 buvo išvestas paskambinti. Pokalbis įvyko. Pabaigęs pokalbį nuteistasis bandė surinkti kitą numerį. Į pastabą nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių nereagavo, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius. Šiais savo veiksmais jis pažeidė BVK 102 str. 2 d., 110 str. 1 d. 1, 2 p., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 p reikalavimus (b. l. 17-18).
Dėl šio įvykio 2012 m. spalio 15 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus Dieninės pamainos prižiūrėtojų grupės prižiūrėtojos A. S. ir R. R. surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d., apie 11 val. 40 min., buvo iškviestas paskambinti telefonu nuteistasis A. Č., kuris buvo nepatenkintas, nes buvo iškviestas per anksti. Nuteistasis A. Č. 11 val. 46 min. prisiskambino pasirinktu numeriu, pokalbis įvyko. Po pokalbio nuteistasis bandė surinkti kitą numerį, tuo pažeisdamas BVK 102 str. 2 p., todėl pokalbis buvo nutrauktas vadovaujantys BVK 102 str. 3 p. Nuteistasis A. Č. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, agresyviai elgtis, įžeidinėti pareigūnus, į pareigūnų teisėtus reikalavimus nusiraminti nereagavo. Iki nusiraminimo nuteistasis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą (b. l. 19-20). A. Č. 2012 m. spalio 15 d. paaiškinime nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d. buvo neteisėtai nutrauktas skambutis, pažeidžiant jo teisę kartą per savaitę skambinti 15 minučių pasirinktam abonementui. Nurodė, kad skambino telefono numeriais, kurie buvo įrašyti į prašymą, kuriais leista skambinti, necenzūrinių žodžių nevartojo, į neleistinus numerius neskambino (b. l. 21).
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. 2S-5316 nurodė, kad, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, Lukiškių tardymo izoliatoriaus –kalėjimo direktorius nuobaudą- papeikimą- skyrė pagrįstai ir šios nuobaudos naikinti nėra pagrindo ( b. l. 9-10).
Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės.
Ginčo nagrinėjimo atveju svarbu nustatyti pažeidimo padarymo metu skambinusio asmens statusą, ar jis tuo metu buvo suimtasis, ar nuteistas, kadangi skirtingam šių asmenų statusui taikytinas skirtingas teisinis reguliavimas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę paskambinti telefonu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, kuri nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse pagal šio straipsnio 5 dalį.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skirsnyje nustatyta nuteistųjų skambinimo telefonu tvarka. Šių taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse. Pagal taisyklių 125 punktą pataisos įstaigos direktorius, priėmęs sprendimą leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, nuteistojo prašyme daro motyvuotus įrašus. Su šiais įrašais nuteistasis supažindinamas pasirašytinai. Nuteistųjų prašymai su pataisos įstaigos direktoriaus įrašais ir nuteistojo parašu įsegami į specialų segtuvą. Nuteistųjų papildomi telefoniniai pokalbiai taip pat registruojami specialiame žurnale. Taisyklių 126 punkte nustatyta, kad pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Pagal Taisyklių 127 punktą nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs. Telefoninį pokalbį nutraukęs pareigūnas surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti nuteistajam paskambinti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems paskambinti telefonu, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. SVĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Šio įstatymo 12 str.2d.3p. numatyta, kad suimtiesiems prilyginami nuteistieji, kurie palikti TIK dėl bylų nagrinėjimo teisme. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis. Pagal SVĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatas suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklų 75 punkte nustatyta, kad jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodyti keli telefonų numeriai, kuriais leidžiama suimtajam skambinti, vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Per vieną dieną leidžiamas vienas pokalbis telefonu.
Visi minėti norminiai aktai nustato , kad nuteistiesiems asmenims leidžiama paskambinti telefonu, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Kam skambinti pasirenka pats nuteistasis, bet vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 min., o jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, kuri nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas. Jei asmuo yra suimtasis, tai telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu, kuris gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Pažymėtina, kad detalizuojančiose Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėse suimtajam leidžiama skambinti keliems abonentams vieno telefoninio pokalbio metu, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Per vieną dieną leidžiamas vienas pokalbis telefonu.
Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnalo matyti, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 15 d. skambino telefono Nr. 865491168 (b. l. 77). Pokalbis įvyko ir truko 7 min. (nuo 11 val. 46 iki 11 val. 52 min. Kitu numeriu jam nebuvo leista skambinti (b. l. 77). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui kaip suimtajam yra leidžiama skambinti konkrečiais numeriais pareiškėjo A. Č. motinai (tel. Nr. 852338561 ir Nr. 864111417) ir žmonai (tel. Nr. 863960695) (b. l. 61-62).
Byloje esanti Alytaus pataisos namų pažyma patvirtina, kad A. Č. yra nuteistas 2012 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 7 metamas laisvės atėmimo (bausmės pradžia 2011 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga 2018 m. birželio 2 d.). Pareiškėjo teigimu, 2012 m. spalio 15 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime jis buvo laikomas kaip suimtasis iki 2013 m. sausio 1 d. kitoje baudžiamojoje byloje (b. l. 1) ir turėjo teisėjo leidimą skambinti konkrečiais telefonų numeriais savo giminaičiams. Teismui pateiktas Vilniaus apygardos teisėjo S. P. leidimas skambinti trimis telefonų numeriais patvirtina šias aplinkybes (b.l.69). Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas kaip nuteistasis turėjo galimybę skambinti 1 kartą per savaitę pasirinktam abonementui, tačiau pokalbio trukmė negalėjo viršyti 15 min.; tuo pačiu pareiškėjui kaip suimtajam telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu, kuris gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių, tačiau jo metu galima skambinti keliems abonentams. Teismo vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu taikytinas teisinis reglamentavimas numatytas Suėmimo vykdymo įstatyme kaip suimtajam, o ne kaip nuteistajam, kadangi kaip buvo minėta anksčiau pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą buvo atvežtas dėl bylos nagrinėjimo teisme. Teismui pateiktas telefoninių pokalbių žurnalas patvirtina, kad pareiškėjas kalbėjo telefonu 7 minutes, o po to, kai jis norėjo paskambinti kitu numeriu, kontrolierė neleido to padaryti (b.l.77). Dėl kokios priežasties neleido to padaryti pareiškėjui, liudytojos negalėjo paaiškinti nei teisme, nei savo tarnybiniuose pranešimuose. Telefono numeris, kuriuo norėjo vėl skambinti pareiškėjas, neužfiksuotas, todėl nėra galimybės paneigti, kad jis norėjo skambinti teisėjo leistu telefono numeriu.
Pareiškėjas skambino telefono numeriu ir jam nebuvo trukdoma tai daryti. Kai pareiškėjas po 7 minučių pats baigė pokalbį ir norėjo surinkti kitą telefono numerį, kontrolierė neleido to padaryti. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė skambinimo taisyklių reikalavimus ir skambino ne leidimuose nurodytais numeriais. Skundžiamame nutarime dėl nuobaudos skyrimo nurodyta, kad nuobauda pareiškėjui skirta kaip nuteistajam, pažeidusiam Bausmių vykdymo kodekso nurodytus skambino reikalavimus, numatytus BVK 102 straipsnio 2 dalyje. Kaip minėta, pareiškėjas buvo perkeltas į izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme, jam buvo taikomas suimtojo režimas, jis turėjo teisę skambinti teisėjo leistais telefonų numeriais kelis kartus, tik pokalbių trukmė negalėjo viršyti 15 minučių. Pareiškėjui skirta nuobauda pritaikius neteisingą teisinį pagrindą, todėl ginčijamas nutarimas naikintinas. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad Kalėjimų departamento atsakyme Černecui pripažįstama, jog pareiškėjo teisinis režimas tuo metu buvo kaip suimtojo (b.l.39-40).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui nuobauda skirta, kad savo veiksmais pažeidė ne tik 102 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnis reglamentuoja specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: 1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; 2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus; 3) administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose; 4) tausoti pataisos įstaigos turtą.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XI skirsnyje yra nurodytos nuteistųjų elgesio taisyklės. Pagal šių taisyklių 73 punktą nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Tų pačių taisyklių 73.4 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.
Kaip jau buvo minėta pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvo laikomas kaip suimtasis, o ne kaip nuteistasis, todėl ir šioje dalyje ginčijamas nutarimas naikintinas, nes nuobauda dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (nereagavo, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius) taip pat turėjo būti skirta kaip suimtajam ir pagal suimtojo teisinį statusą reglamentuojančias teisės normas.
Teismui konstatavus, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimas, skirdamas 2012 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 62-963 pareiškėjui nuobaudą pritaikė netinkamą teisinį pagrindą, yra pagrindas panaikinti ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2S-5316, kuris priimtas subjekto, nagrinėjančio ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 62-963, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. patyrė didelį psichinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija, jaučiasi pažemintas, sutriko visavertis jo gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai (b. l. 1-6).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad būtent pareiškėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti nurodytų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556- 95/2009). Atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką bei į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir įrodymus, teismo vertinimu, šioje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Pažymėtina, kad vien tik pareiškėjo abstrakčių paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Teismo vertinimu, pareiškėjo A. Č. paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais.
Teismui pripažinus, kad nuobauda pareiškėjui Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 62-963 skirta nepagrįstai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti pirmąją viešosios atsakomybės sąlygą – valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėtų institucijos veiksmų nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.L. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 7508/02; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Taigi, ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti .Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šioje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų minėtais administraciniais aktais paskirtos nuobaudos patyrė neturtinę žalą, t. y. patyrė didelį psichinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija, jaučiasi pažemintas, sutriko visavertis jo gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, nėra pagrįsti. Iš pareiškėjo paaiškinimų darytina išvada, kad pareiškėjui jokių receptinių vaistų neprireikė, nes į medikus pagalbos nesikreipė, o dvasiniai sukrėtimai, nebuvo tokie, dėl kurių būtų reikalinga medicininė pagalba bei konsultavimas pas atitinkamos srities specialistus. Todėl pareiškėjo nurodyta neturtinė 4000 Lt žala nėra adekvati padarytam pažeidimui ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Nustatinėjant neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
Teismas daro išvadą, kad konstatavimas, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimu paskirta nepagrįsta nuobauda , yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 62-963 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2S-5316.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Gintaras Dzedulionis
Rūta Miliuvienė
Margarita Stambrauskaitė