Civilinė byla Nr. 2S-1358-464/2011

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00766-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 106.4.; 106.8.4.; 128.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. Z., D. P. ir M. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarties ir dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų T. Z., D. P. ir M. P. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovai T. Z., D. P. ir M. P. 2011-02-14 su ieškiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą ir prašė teismo pripažinti, jog prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m, taip pat prašė teismo pareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo suformuoti žemės sklypą, į jo plotą įskaičiuojant ieškovų naudojamą 14,93 kv. m sklypo dalį.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2011-02-19 nutartimi (b.l. 47-48) atsisakė priimti ieškovų T. Z., D. P. ir M. P. ieškinio dalį, kuria prašoma įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą, bei nustatė ieškovams 10 dienų terminą kitos ieškinio dalies trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos ieškinio dalį dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo suformuoti žemės sklypą atsisakė priimti konstatavęs, kad jau yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas dėl tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pateikti dokumentai patvirtina, kad T. Z., D. P. ir M. P. anksčiau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti jų naudojamą prie nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėjų prašomo suformuoti žemės sklypo plotas yra tapatus šiame ieškinyje reikalaujamo suformuoti sklypo plotui - 3493 kv. m. Ieškinio faktinis pagrindas taip pat tapatus minėtoje administracinėje byloje pareiškėjų nurodytam faktiniam pagrindui: reikalaujama iš naujo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu, taip pat abiejose bylose reiškiami reikalavimai grindžiami analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. žemės mokesčių mokėjimu, faktiniu minėto ploto žemės sklypo naudojimu. Taigi reikalavimas minėtoje administracinėje byloje yra išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendimas yra įsiteisėjęs. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai kitu ieškinio reikalavimu siekia realizuoti savo teisę, kad prie ieškovų statinių esantis ir jų naudojamas žemės sklypas ieškovams būtų grąžintas natūra, tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimas yra išspręstas ir tuo klausimu jau yra priimtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-02-15 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-55/2005 yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atkuriamos nuosavybės teisės, tuo pagrindu priimami atitinkami sprendimai arba išduodamos pažymos apie pretendento turtines teises, pilietis, nesutinkantis su nuosavybės teisių atkūrimo tvarka, būdu ar atkuriamų teisių apimtimi, gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. numatyta teise skųsti atitinkamą sprendimą, o ne tų pačių dokumentų pagrindu kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau ieškovai nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t.y. kad šis faktas įtakoja ieškovų teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, taip pat jog nėra išlikusių dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą ar nėra galimybės šių dokumentų gauti kita tvarka, nenurodė, kokie juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinantys dokumentai yra prarasti, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2011-03-16 nutartimi (b.l. 60-61) laikė nepaduotu ieškovų ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl fakto, jog prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovams buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, buvo išaiškinta reikalavimo dėl juridinių faktų nustatymo pateikimo tvarka bei sąlygos, nurodyti ir išaiškinti ieškovų pateikto procesinio dokumento turinio ir formos trūkumai. Ieškovai pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų nepašalino, todėl ieškinio dalis dėl fakto, jog prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m,, teismas laikė nepaduotu.

Ieškovai T. Z., D. P. ir M. P. 2011-03-01 atskiruoju skundu (b.l. 55-57) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-02-19 nutarties dalį, kuria atisakyta priimti ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų reikalavimą pripažinti, jog prie statinių (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m., vertino kaip reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, ir įpareigojo ieškovui 10 dešimt dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti nutartyje išvardintus nurodymus. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl įpareigojimo iš naujo suformuoti žemės sklypą. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t.y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Šio ieškovų ieškinio pagrindas skiriasi nuo Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikto skundo, dėl kurio Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2008-09-04 sprendimą. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009-07-09 nutartimi atsisakė tenkinti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendimo panaikinimo formaliais pagrindais: teismas nurodė, jog nesant teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų nustatytos ieškovų naudojamo sklypo ribos, nuosavybės teisės prašomu būdu negali būti atkurtos. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-22 sprendimas Nr. 01-55, kuriuo S. P. buvo iš dalies atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant jai neatlygintinai namų valdoje esantį 0,2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atitiko jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, todėl jo nuginčyti ieškovai neturi galimybių. Teisinė galimybė reikalauti visos namų valdoje esančios žemės atsirado tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2001-04-02 nutarimą ir pripažinus, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, jog yra valstybės išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijos 23 str. 3 daliai. Įstatymas, kuriam galiojant ieškovų motinai buvo suformuotas ir grąžintas 0,2 ha žemės plotas, Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymi, kad ieškovu skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nebuvo remtasi šio ieškinio pagrindą sudarančia aplinkybe - Tvarkos 34 p., suteikiančiu jiems teisę reikalauti visos namų valdoje esančios žemės grąžinimo. Administraciniai teismai, priimdami nepalankius sprendimus, šio argumento, sudarančio ieškinio pagrindą, nevertino ir dėl jo nepasisakė, šis argumentas nebuvo skundo administraciniam teismui pagrindas. Todėl akivaizdu, jog ieškinys nėra tapatus ieškovų skundui, dėl kurio Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra priėmę sprendimus. Tik pareikšdami ieškinį civiline tvarka ieškovai gali realizuoti savo konstitucinę teisę į nuosavybę. Ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo suformuoti žemės sklypą, į jo plotą įskaičiuojant 1493 kv. m. ieškovų naudojamą sklypo dalį. Tuo tarpu skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pareikštas reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti ieškovų naudojamą prie nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui. Tokie reikalavimai nelaikytini tapačiais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrėstai konstatavo, jog ieškovų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimas yra išspręstas ir tuo klausimu jau yra priimtas sprendimas. Iš tikrųjų šis klausimas yra iki galo neišspręstas, dalis žemės ieškovams dar nesugrąžinta.

Ieškovai T. Z., D. P. ir M. P. 2011-03-29 atskiruoju skundu (b.l. 72-73) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-03-16 nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškininio reikalavimą pripažinti, jog prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis ir jų naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, o jo dydis yra 3493 kv.m,, ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį bei perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad ieškovų reikalavimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, ir nepagrįstai 2011-02-19 nutartimi įpareigojo ieškovus per 10 dienų nuo pašalinti trūkumus: pateikti įrodymus, jog prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę ir, kad kita tvarka ieškovai negali gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų. Ieškovai turi visus dokumentus, patvirtinančius jų nuosavybės teisę į 3493 kv. m. ploto žemės sklypą, jie nėra prarasti, todėl reikalavimui dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra nei prielaidų, nei sąlygų (CPK 445 str.). Priešingai, ieškovai reiškiame reikalavimą ieškininės teisenos tvarka, remdamiesi CK 1.138 str. 1 p. bei 8 p., t. y. reikalavimą pripažinti, jog ieškovų naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m.

Atskirieji skundai atmestini.

Dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-02-19 nutarties.

CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4, 5 p.).Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.

Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė Vilniaus m. 3-ajam apylinkės teismui ieškinį (b.l. 1-4) ir juo prašė: 1) pripažinti, jog prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m. 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo suformuoti žemės sklypą, į jo plotą įskaičiuojant ieškovų naudojamą 14,93 kv. m sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinio dalį dėl antrojo ieškovų reikalavimo - įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo suformuoti žemės sklypą, CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu, konstatavęs, jog šis reikalavimas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendimu (CPK 137 str. 2 d. 4 p., b.l. 47-48). Kaip matyti Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. Z., D. P., M. P. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir 2008-09-04 sprendimu (b.l. 27-29) pareiškėjų skundą atmetė. Minėtas sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009-07-09 nutartimi palikus sprendimą nepakeistą (b.l. 42-45).

CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu reiškia, kad byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) ginčo šalis; 2) ieškinio; dalyką; 3) pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-476/2010). Sprendžiant, ar pareikšti ieškiniai yra tapatūs, pirmiausia įvertinama, ar tapačios jose nurodytos ginčo šalys. Šalys yra ieškovas ir atsakovas, kurie gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 str. 1 d.). Tiek pateikiant skundą administracinėje byloje Nr. I-3707-189/2008, dėl kurio yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, tiek nagrinėjamu atveju procesas yra inicijuojamas tų pačių fizinių asmenų: T. Z., D. P. ir M. P. ir to paties subjekto - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendimas tarp tų pačių šalių. Pažymėtina, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija ir apeliantai.

Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo išvadą dėl reikalavimų tapatumo, nurodo, jog ieškiniu prašo iš naujo suformuoti žemės sklypą, į jo plotą įskaičiuojant ieškovų naudojamą 14,93 kv. m sklypo dalį, tuo tarpu administracinėje byloje jie reikalavo, kad būtų suformuotas žemės sklypas, esantis prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), kadangi toks suformavimas yra reikalingas nuosavybės teisių atkūrimui. Vertinant, ar sutampa dviejų ieškinių dalykai, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-10 nutartis c. b. Nr. 2-1427/2009). Pažymėtina, kad tą patį įvardija skunde ir apeliantai, tik šią nuostatą netinkamai traktuoja. Kaip matyti lyginant abiejų reikalavimų tapatumą, ir naujai reiškiamame ieškinyje, ir jau išnagrinėtoje administracine tvarka byloje apeliantai iš esmės siekė, kad jų namų valdos plotas administraciniu aktu, o šis reikalavimas nukreiptas tai pačiai institucijai, būtų padindintas iki 3493 kv.m. Todėl pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs reikalavimų ne pagal sakino išdėstymą ir jo konstrukciją, vartojamas jame sąvokas, o pagal rezultatą, kurio siekia apeliantai, padarė pagrįstą išvadą, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo reiškiamas toks pat reikalavimas, kaip ir pateiktame ieškinyje.

Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-362/2010; 2010-08-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-290/2010). Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinių tapatumo, apeliantai teigia, kad skiriasi ieškinio pagrindas. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-09 sprendime nustatytos aplinkybes bei naujo ieškinio turinys tokius apeliantų teiginius paneigia. Tiek naujai pareikštame ieškinyje, tiek ir administracinėje byloje apeliantai savo reikalavimą grindė nurodydami iš esmės tas pačias faktines aplinkybes: jog jie yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai atsisako vykdyti žemės sklypo formavimo darbus, taip pat kadastrinių matavimų byloje užfiksuotais duomenimis, pagal kuriuos bendras namų valdos plotas - 3493 kv.m., aplinkybėmis, pagrindžiančiomis, jog apeliantai nuosavybes teises į statinius įgijo po motinos S. P. mirties, taip pat žemės mokesčių mokėjimo faktais. Be to, apeliantai nurodo, jog administracinėje byloje, priešingai nei naujau pareikštame ieškinyje, nebuvo remtasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 p. Viena vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-09 sprendimo (b.l. 42-45) turinys patvirtina, kad šiuo poįstatyminiu teisės aktu vadovavosi šalys administracinėje byloje savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat šio akto nuostatos buvo analizuojamos ir sprendimo motyvuojamoje byloje. Aplinkybė, kad nebuvo pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 p. nuostatų taikymo, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog administracinis  teismas neaptarė visų teisinių pagrindų, reikalingų skundo išnagrinėjimui. Kita vertus, ieškinio pagrindą, kuriuo yra grindžiamas reikalavimas, sudaro faktinės aplinkybės, juridiniai faktai, o ne teisės normų įvardijimas Tuo tarpu teisinio ieškinio pagrindo, sudarančio konkrečios materialiosios teisės normos, reguliuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį, ieškovas ieškinio pareiškime net neprivalo nurodyti. Naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, kad apeliantų nurodytas ieškinio teisinis pagrindas nėra visiškai identiškas ankstesniajam, tačiau esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, laikoma, kad pagrindas yra tapatus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų ieškinyje, pateiktame Vilniaus m. 3-ajam teismui, yra suformuluotas reikalavimas, kilęs iš administracinių teisinių santykių ir kuris jau yra išnagrinėtas administraciniame teisme. Pažymėtina, kad administraciniai teismai yra sudėtinė teismų sistemos dalis, jiems pavesta nagrinėti bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių (Teismų įstatymo 12 str. 2, 4 dalys). Tai reiškia, kad valstybė yra nustačiusi tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikrų ginčų nagrinėjimas vyksta specializuotuose teismuose pagal šioms byloms nagrinėti nustatytą procedūrą, kurią reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas. Apeliantai kreipėsi į administracinį teismą ir taip įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą. Administracinis teismas skundą priėmė ir jį nagrinėjo, tačiau šis buvo atmestas. Kadangi apeliantų keliamas reikalavimas – įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo suformuoti žemės sklypą, į jo plotą įskaičiuojant apeliantų naudojamą 14,93 kv. m sklypo dalį, yra išspręstas ir dėl jo pasisakyta specializuotame, t.y. administraciniame teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl apeliantų ieškinys byloje negalėjo būti priimtas ir pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Todėl skundžiama 2011-02-19 pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 p).

Dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-03-16 nutarties

Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų ir priimdamas šią skundžiamą nutartį nepažeidė, jas aiškino ir taikė tinkamai, šioje situacijoje tinkamai nustatė ginčo pobūdį ir pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą bei jų nepašalinimo teisines pasekmes.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

Kaip matyti iš apeliantų pateikto ieškinio (b.l. 1-4), jie pareiškė reikalavimą pripažinti, kad prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m. Nors teismui pateiktas procesinis dokumentas įvardintas ieškiniu, apeliantai, kaip matyti iš siekiamo rezultato, pašo teismo ne išspręsti kurį nors kilusį šalių ginčą, tačiau ne ginčo teisenos tvarka nutartimi patvirtinti tam tikrą teisiškai reikšmingą faktą, susijusį su buvusio savininko turėto žemės sklypo konkrečia buvimo vieta, kuris, pasak apeliantų, sąlygotų ir tam tikrų jų teisių ateityje atsiradimą. Tokiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo reikalavimu apeliantai teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str.). Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų reikalavimas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka kaip reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, apeliantai nurodo, jog jie reiškia ieškinį ginčo teisenos tvarka, remdamiesi CK 1.138 str. 1 p., bei 8 p. pagrindais. Tačiau CK 1.138 str. nuostatose yra įtvirtintos bendrosios normos, reglamentuojančios, kokiais apskritai galimais būdais civilines teises įstatymuose nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, tačiau visais atvejais tokios gynybos priemonės parenkamos atsižvelgiant į konkrečių civilinių teisinių santykių prigimtį ir ypatumus bei įstatymuose numatytus teisių ar interesų gynybos būdus.

Pastebėtina, kad teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 str., 113 str., 447 str. bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes, be to, pagal CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepaisant jo įvardijimo ieškiniu, teisme nenagrinėtinas

Kadangi pagal apeliantų pateikto procesinio dokumento turinį pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti klausimų, kurie yra privalomi aptariamos kategorijos civilinėje byloje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė trūkumų ištaisymo institutą (CPK 115 str.) bei 2011-02-19 nutartyje aiškiai, konkrečiai ir išsamiai nurodė, kokius būtinus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą būtina pateikti (b.l. 47-48). Apeliantai teismo nurodytų trūkumų nešalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantams nepašalinus procesinio dokumento trūkumų jis laikomas nepaduotu. Pastebėtina ir tai, kad teismo nutartis procesinį dokumentą laikyti nepaduoti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad nepašalinti dokumento trūkumai, neužkerta kelio apeliantams kreiptis į teismą pakartotinai pašalinus procesinio dokumento trūkumus.

Pripažinus atskiruosius skundus nepagrįstais, iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 8,40 Lt (b.l. 78) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų T. Z., D. P. ir M. P. po 2 (du) litus 80 centų iš kiekvieno dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai. 

Kolegijos pirmininkė                                          Dalia Kačinskienė

Teisėjai                                                        Andrutė Kalinauskienė

                                                                      Virginijus Kairevičius