Civilinė byla Nr. 2-166/2008
Procesinio sprendimo kategorija 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą civilinėje byloje Nr. 2-1407-54/2008, sumokėjimo arba šio mokesčio sumokėjimą atidėti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo, kuriuo prašė pripažinti melaginga atsakovu nurodyto S. T. išplatintą tikrovės neatitinkančią pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją, taip pat priteisti 80 250 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba šio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 84 str.). Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė Vilniaus darbo biržos 2007 m. lapkričio 23 d. pažymą Nr. W-66408, patvirtinančią, kad jis negauna bedarbio draudimo išmokos (b. l. 3), savivaldybės biudžetinės įstaigos ,,Socialinės paramos centras“ 2007 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. 17011, kad nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. jam buvo išmokėta 2 416, 50 Lt socialinė pašalpa (b. l. 4), metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. (b. l. 5-7) bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2008 m. sausio 16 d. ieškinio trūkumams pašalinti, tarp jų 3 120 Lt žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neįrodė prašymą pagrindžiančių aplinkybių, nepateikė šio klausimo sprendimui būtinų įrodymų, tai yra išrašų iš turimų banko sąskaitų, UAB ,,Regitra“ duomenų apie turimas transporto priemones.
Pareiškėjas šią teismo nutartį apskundė 2008 m. sausio 17 d. pirmosios instancijos teismui paduotu atskiruoju skundu, kuriame, be kita ko, teigė, kad turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jam turi būti paskirta pirminė teisinė pagalba. Kartu su atskiruoju skundu pateikė savivaldybės biudžetinės įstaigos ,,Socialinės paramos centras“ 2008 m. sausio 9 d. pažymą Nr. 17668, kad nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. jam buvo išmokėta 2 250 Lt socialinė pašalpa (b. l. 40), 527-osios DNSB išduotą skolos už komunalines paslaugas lapą (b. l. 41), taip pat antstolio Dariaus Blizniko 2006 m. balandžio 24 d. raginimą įvykdyti sprendimą dėl 5 498, 27 Lt skolos išieškojimo (b. l. 42). Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi konstatavo, jog šis atskirasis skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl nustatė terminą iki 2008 m. vasario 4 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat išaiškino pareiškėjui kreipimosi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tvarką.
Teismo nustatytu terminu pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo skundžia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 3 d. nutarties motyvus dėl atsisakymo tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir prašo atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra pripažintas socialiai remtinu asmeniu, bei nepagrįstai abejojo apelianto turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų tikrumu. Taip pat apeliantas nurodo, kad santaupų neturi, o turi skolų, kurios išieškomos pagal vykdomuosius dokumentus, tarp jų 4 967, 93 Lt skolą už komunalines paslaugas. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. (b. l. 53-55). Taip pat pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė VĮ ,,Regitra“ pažymą, iš kurios matyti, kad jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, viena iš kurių yra areštuota (b. l. 62-63).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Kadangi atskiruoju skundu pareiškėjas skundžia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 3 d. nutarties motyvus dėl atsisakymo tenkinti jo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir prašo atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.), teisėjų kolegija pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, susijusių su pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme.
Žyminio mokesčio dydis, šio mokesčio mokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos Civilinio proceso kodekse (toliau - CPK). CPK 80 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Antai, CPK 135 straipsnio antroji dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, patvirtinantys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Priešingu atveju, ieškiniui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
CPK 83 straipsnio trečioji dalis nustato, kad motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Taigi asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tai yra asmeniui būtų suteikta reali teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.
Apelianto teigimu, jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo sieja ne tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens turtine padėtimi. Turtinę padėtį, be kita ko, atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra laikomasi nuostatos, jog asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį, todėl vien tik formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią turtinę padėtį (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. DnB Nord, Teisingumo ministerija (bylos Nr. 2-288/2007 m., kat. 99.4); Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. UAB „Status finansinė grupė“ (Nr. 2-347/2007 m., kat. 93.2.22; 99.4; 122.3)).
Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, apeliantas šiuo metu yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje, tai yra pajamų negauna (b. l. 3), nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. jam buvo išmokėta 2 416, 50 Lt socialinė pašalpa (b. l. 4), byloje esančios metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. jo pajamos sudarė 2 211 Lt (b. l. 5-7) , o už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 2 687 Lt (b. l. 53-55), taip pat bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 55 000 Lt (b. l. 8), jo vardu VĮ ,,Regitra“ yra registruotos dvi transporto priemonės, viena iš kurių yra areštuota (b. l. 62-63). Taip pat apeliantas turi 4 967, 93 Lt skolą už komunalines paslaugas (b. l. 41) ir 5 498, 27 Lt skolą, išieškomą pagal vykdomuosius dokumentus (b. l. 42). Taigi remiantis bylos duomenimis yra pagrindo konstatuoti, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki ir kreipimosi į teismą metu jis neturi realios galimybės sumokėti reikiamą 3 120 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinį. Tačiau sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio už ieškinį klausimą turi būti įvertinamos taip pat ir kitos aplinkybės, tai yra, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai, jog jis turėtų būti priskirtas nedarbingų asmenų grupei, jog turi išlaikytinių, yra šeimos maitintojas ar pan. Atsižvelgiant į žyminio mokesčio tikslus bei paskirtį, tikslinga atleisti pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigoti sumokėti už ieškinį 1 560 Lt žyminį mokestį (CPK 83 str. 3 d.) bei pateikti įrodymus Vilniaus apygardos teismui apie žyminio mokesčio sumokėjimą iki 2008 m. kovo 21 d.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 14 punktas numato, jog asmenys gali būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymuose nustatytais atvejais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 2 straipsnio trečiąja dalimi, antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą. Pagal VGTPĮ 14 straipsnio antrąją dalį, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka. Bylinėjimo išlaidos apima ir žyminį mokestį (CPK 79 str.). Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 18 str. 1 d.). Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba (VGTPĮ 18 str. 2 d.). Tik tarnybos sprendimas yra tinkamas įrodymas konstatuoti, jog asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir kokio turinio teisinę pagalbą turi teisę gauti. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino kreipimosi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tvarką, tačiau apeliantas nepateikė įrodymų (tarnybos sprendimo), jog jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą – atleidimą nuo teismo išlaidų, todėl nėra pagrindo visiškai atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 14 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį pakeisti ir jos dalį, kuria išspręstas žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo klausimas, išdėstyti taip:
,,Iš dalies patenkinti pareiškėjo V. S. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo.
Įpareigoti pareiškėją V. S. (duomenys neskelbtini) sumokėti 1 560 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt Lt) žyminį mokestį už ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bei iki 2008 m. kovo 21 d. pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius dokumentus“.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Donatas Šernas