Pranešėjas Almantas Padvelskis                                                 Civilinė byla Nr. 2A-482-538/2011

Teisėja Violeta Olcvikienė                                                  (Proceso Nr. 2-06-3-00156-2010-6)

             Procesinio sprendimo kategorija

121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės UAB „Arx artis“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Žilvinui Juškai, atsakovui V. G. ir jo atstovei advokatei Tatjanai Borik apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2262-563/2010 pagal ieškovės UAB ‚Arx artis“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo

n  u  s  t  a  t  ė:

              ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 4 720 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 71 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad visus darbus pagal sutartį pilnai įvykdė ir 2009-06-16 perdavė atsakovui visus dokumentus, tarp jų ir statybos leidimą. Jokių pretenzijų nei dėl atliktų darbų kokybės, nei dėl darbų įvykdymo termino atsakovas nepareiškė. Priimdamas dokumentus, atsakovas pasirašė jam pateiktą sąskaitą faktūrą ARX Nr. 0036 dėl 4720,00 Lt sumos, kurią žadėjo apmokėti kitą dieną. Nors atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, tačiau atsakovas neginčija, kad sutartyje numatyti darbai buvo atlikti ir perduoti jam, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas pradėjo faktiškai naudotis ieškovės darbų rezultatais – išduotas statybos leidimas atsakovo prašymu buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-01-22 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo visiškai patenkinti. Gavus atsakovo prieštaravimus ir išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą, kuriuo nusprendė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo V. G. 4 720 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 720 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-01-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71 Lt žyminį mokestį ir 400 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovės UAB „ARX ARTIS“ naudai. Nurodė, kad atsakovas neginčija to fakto, kad projektavimo darbai pagal sutartyje numatytą darbų užduotį buvo atlikti ir kad jis faktiškai priėmė bei pradėjo naudotis atliktų darbų rezultatais – 2009-06-12 išduotas statybos leidimas Nr. 150/47-GR/09 atsakovo prašymu 2009-07-16 įregistruotas viešame registre VĮ „Registrų centras“. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad reiškė ieškovei kokias nors pretenzijas dėl atliktų projektavimo darbų kokybės ar atlikimo terminų praleidimo, kad kreipėsi į ieškovę dėl projektavimo darbų užduoties patikslinimo siekiant suderinti rengiamą buto projektą su namo stogo remonto projektu, todėl vien ta aplinkybė, kad šalys nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto, nepaneigia ieškovės teisės gauti atlyginimo už atliktus ir atsakovo faktiškai priimtus darbus.

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad priėmimo – perdavimo aktas šiuo nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę, kadangi tik šalims pasirašius priėmimo – perdavimo aktą jis turėtų sumokėti už atliktus darbus, tačiau nesant akto jam neatsirado prievolė mokėti likusios dalies už atliktus darbus. Pasirašydamas sąskaitą – faktūra jis priėmė ne darbus, o patvirtino, jog sąskaitą gavo. Taip pat nurodo, jog jis darbų niekada nepriiėmė, o kadangi darbai buvo atlikti pavėluotai, jie jam prarado reikšmę. Pasak apelianto, jis atlikto projekto pagrindu ketino atlikti remontą, pasiimant paskolą iš banko. Kadangi jo butas tuo metu buvo įvertintas 370 000 Lt jis galėjo gauti paskolą reikalingą atlikti buto remontui, o dabar nukritus buto kainoms jis paskolos projekto įgyvendinimui negaus. Taip pat nurodo, jog ieškovės atliktas projektas nėra suderintas su viso namo stogo remonto projektu. Dėl to apeliantas patyrė didelius nuostolius, kadangi jau sumokėjo ieškovei 7 080 Lt už projektą, kurio jis negalės įgyvendinti. Taip pat apeliantas nurodo, jog jis neprivalo įrodyti, jog prievolę neįvykdyta laiku dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, tokias aplinkybes privalo įrodyti ieškovė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas priėmė ieškovės atliktus projektavimo darbus ir ar atsakovui tenka pareiga už juos sumokėti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir patikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, šiuo nagrinėjamu atveju privalo nustatyti, ar ieškovei pavėlavus atlikti projektavimo darbus jie atsakovui prarado prasmę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2008-09-15 sudarė projektavimo rangos sutartį, kurią pavadino paslaugų teikimo sutartimi, kurios pagrindu ieškovė turėjo parengti buto rekonstrukcijos planą, adresu Lietuvninkų g. 2-16, Klaipėdoje. Šį techninį projektą turėjo sudaryti konstruktyvas ir techninės dalies brėžiniai. CK 6.700 str. nustatytos įstatyminės šalių teisės ir pareigos. Remiantis šios normos nuostatomis projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atsakovui rekonstrukcijos projektą pateikė 2009-06-12, šiuo pagrindu ieškovei buvo išduotas statybos leidimas, kurį iš savivaldybės administracijos pasiėmė atsakovo įgaliotas asmuo (b. l. 10). Atsakovas nepateikė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog projektavimo darbus iš ieškovės atsisakė priimti. Be to, atsakovas 2009-06-16 pasirašė sąskaitą – faktūrą už palėpės rekonstrukciją. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visetas patvirtina, kad atsakovas šiais veiksmais patvirtino, jog darbus iš ieškovės priėmė, todėl jam kyla pareiga sumokėti už atliktus darbus. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog jis priimdamas sąskaitą tik patvirtino, jog sąskaitą gavo, o darbų pagal sutartį nepriėmė. Taip pat teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, jog ieškovės pavėluotai atlikti darbai jam prarado prasmę. CK 6.658 str. 2 d. nustatyta, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas šia jam suteikta teise nepasinaudojo. Byloje esantis bendrijos raštas rašytas ieškovei tik patvirtina aplinkybes, jog atsakovas žinojo apie sutarties vykdymo nesklandumus, tačiau nesiėmė priemonių jų pašalinti. Priešingai priėmė darbus ir tik ieškovei kreipusis į teismą procesiniuose dokumentuose pradėjo ginčyti ne tik atliktų darbų priėmimo faktą, bet ir nurodo, jog ieškovės atliktas darbas jai prarado prasmę. Pažymėtina, jog CK 6.652 str. 4 d., kuria remiasi atsakovas šiuo nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi atsakovas šios normos taikymui neįrodo visų būtinų sąlygų. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas be kitų sąlygų susijusių su šios normos taikymu turi įrodyti, kad atsisakė priimti atliktus darbus ir jog atliktas darbas jam prarado prasmę. Kaip matyti iš statybos leidimo, jis galioja iki 2019-06-12, todėl atsakovas iki šio termino gali vykdyti rekonstrukcijos darbus. Taip pat atsakovas turi galimybę išpildęs atitinkamas sąlygas gauti kreditą iš banko. Iš Danske banko pažymos matyti, kad atsakovo klausimas dėl paskolos išdavimo nebuvo svarstomas, kadangi jis nepristatė visų būtinų dokumentų, kurie būtini jo mokumui įvertinti, todėl šios pažymos vertinti kaip užkertančios kelią gauti paskolą dėl ieškovės pavėluotai atliktų darbų, negalima. Be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, ar kreipėsi į banką tuo metu, kai pagal sutartį darbai turėjo būti užbaigti, taip pat byloje nėra įrodymų, kokio dydžio paskolą atsakovas būtų gavęs tuo metu ir dabar, kai nekilnojamojo turto kaina krito. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog mažesnės paskolos suteikimas negali būti susietas nei su atsakovo nuostoliais, nei su ieškovo parengto projekto prasmės atsakovui praradimu. Pažymėtina, jog atsakovas paskolą gali gauti ir iš kitų finansavimo šaltinių. Be to, nekilnojamojo turto vertės nukritimas nėra vienintelė sąlyga, kuri turi įtakos paskolos dydžiui. Kiti paskolos suteikimo dydžio vertinimo kriterijai tokie kaip atsakovo gaunamos pajamos yra susiję su aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo ieškovės veiksmų ir tarpusavio šalių įsipareigojimų vykdymo, todėl ieškovė negali už jas būti atsakinga.

Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas be nurodytų darbų prasmės praradimo nurodo, jog jis turėjo nuostolių, tačiau nenurodo jų dydžio, o tik apsiriboja abstrakčių jų konstatavimo faktu, taip pat neįrodinėja kitų sąlygų, kurios būtinos ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog jis neprivalo įrodyti, jog prievolę neįvykdyta laiku dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, o tokias aplinkybes privalo įrodyti ieškovė, šiuo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi ši aplinkybė yra aktuali ir yra susijusi su atsakovo patirtų nuostolių atlyginimu, nustatant ieškovės neteisėtus veiksmus. Kaip minėta, šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėja nei nuostolių dydžio nei kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                     Almantas Padvelskis

Kolegijos teisėjai                                                                               Erika Misiūnienė

                                                                                                           Bronius Valius