Civilinė byla Nr. e2S-1940-324/2019

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00099-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.1.18.2.13; 3.3.1.18.4; 3.3.2.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1132-301/2019 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, dalyvaujant išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaikų teisių apsaugos skyriui (duomenys neskelbtini). 

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas teismo prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovės priteisti po 200 Eur nuo ieškinio padavimo iki vaikų pilnametystės, nustatant ieškovui uzufrukto teises į išlaikymui skiriamas lėšas, išlaikymui skiriamas lėšas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; iš atsakovės priteisti po 800 Eur įsiskolinimo nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki ieškinio padavimo 2019 m. sausio 10 d.; po santuokos nutraukimo automobilį priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 100 Eur, priteisti ieškovui, už jam tenkančią didesnę turto dalį iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 50 Eur piniginę kompensaciją.

2.       Ieškovė 2019 m. liepos 23 d. prašymu prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje e2-l132- 301/2019 taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyti laikiną atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): atsakovė (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kiekvieną penktadienį, ieškovui atvežant vaikus į atsakovės gyvenamąją vietą penktadienį 17 val. ir vaikus pasiimant tą pačią dieną 19 val. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.; nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. nustatyti tokią atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: atsakovė bendrauja su savo vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį, ieškovui atvežant vaikus į atsakovės gyvenamąją vietą penktadienį 17 val. ir vaikus paimant sekmadienį 18 val.; nustatyti, kad atsakovė gali bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mobiliuoju telefonu ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis neribotai kiekvieną dieną iki 21 val., įpareigojant ieškovą pateikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mobilaus telefono numerius; nustatyti, kad tais atvejais, kai atsakovė negalės bendrauti su nepilnamečiais vaikais nustatytu grafiku dėl vaikų ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į kitą savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną; nustatyti, kad tais atvejais, kai bendravimas negalimas dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, šalys viena kitą informuoja sms žinute prieš 24 val.; iš dalies pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje e2-l 132-301/2019 taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo nuo 2019 m. spalio 1 d. nustatyti laikiną (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama (duomenys neskelbtini); nuo 2019 m. spalio 1 d. nustačius (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą po 80 Eur, nustatant atsakovei uzufrukto teisę į šias lėšas.

3.       Ieškovė, 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje žodžiu patikslinusi savo prašymą, prašė: 1) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyti tokią laikiną motinos bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini) ir sūnumi (duomenys neskelbtini) tvarką - atsakovė bendrauja su savo vaikais kas antrą savaitgalį, ieškovui atvežant vaikus į atsakovės gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) penktadienį 17 val. ir vaikus paimant sekmadienį 18 val.; 2) atsakovė gali bendrauti su savo vaikais mobiliuoju telefonu ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis neribotai kiekvieną dieną iki 21 val., įpareigojant ieškovą pateikti vaikų mobilaus telefono numerius; 3) nustatyti, kad tais atvejais, kai atsakovė negalės bendrauti su savo vaikais nustatytu grafiku dėl vaikų ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną; 4) nustatyti, kad tais atvejais, kai bendravimas negalimas dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, šalys viena kitą informuoja SMS žinute prieš 24 val.; 5) iš dalies pakeisti šio teismo 2019-01-15 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir nuo 2019 m. spalio 1 d. iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyti laikiną sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove, nuo 2019 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo byloje priėmimo priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą po 80 Eur, nustatant atsakovei uzufrukto teisę į šias lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę - nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais dukra (duomenys neskelbtini) ir sūnumi (duomenys neskelbtini) bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką: 1) tikslu atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų atsakovė (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais - dukra (duomenys neskelbtini), ir sūnumi (duomenys neskelbtini) - bendrauja kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. - dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VŠĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. Tokia bendravimo tvarka nustatoma trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos; 2) praėjus 3 (trijų) mėnesių motinos ir vaikų psichologinių emocinių tarpusavio ryšių atkūrimo laikotarpiui, nustatoma tokia atsakovės bendravimo su vaikais tvarka: atsakovė (duomenys neskelbtini) su dukra (duomenys neskelbtini) ir sūnumi (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 15 val., pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindama juos atgal. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Likusios atsakovės prašymo dalies netenkino.

5.       Nurodė, kad teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi nustačius šalių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu), o 2019 m. vasario 12 d. nutartimi nustačius motinos (atsakovės) bendravimo su vaikais tvarką, faktiškai įvyko tik du motinos ir vaikų susitikimai (2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. vasario 22 d.). Po to atsakovė dviejų mėnesių laikotarpiui išvyko į užsienį. Jai sugrįžus iš užsienio, motinos susitikimai su vaikais nevyko dėl vaikų nenoro bendrauti su motina, dėl ko 2019 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytu laiku nebuvo atkurti nutrūkę jų tarpusavio ryšiai, todėl institucijos iniciatyva teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi, siekiant atkurti nutrūkusius motinos ir vaikų santykius, buvo pakeista 2019 m. vasario 12 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka. Tačiau ir pagal 2019 m. liepos 2 d. nutartimi nustatytą tvarką motinos ir vaikų susitikimai realiai nevyko dėl vaikų nenoro susitikti ir bendrauti su motina, todėl motinos ir vaikų nutrūkę emociniai psichologiniai santykiai nėra atkurti. Teismas vadovavosi psichologės vienos konsultacijos su vaikais bei motina pagrindu padarytomis išvadomis: kad motina reiškia stiprų norą susitikti ir bendrauti su vaikais, bet, atsižvelgiant į vaikų kategorišką atsisakymą ir visišką nenorą susitikti ir bendrauti su motina, rekomenduoja nutrūkusių vaikų ir mamos tarpusavio santykių atstatyme būtinai dalyvauti specialistams – vaiko teisių apsaugos, psichologui, socialiniam darbuotojui. Esamoje situacijoje, kuomet motina reiškia stiprų norą ir siekia susitikti bei bendrauti su savo vaikais, o vaikai kategoriškai atsisako su ja susitikti ir bendrauti, ją ignoruoja bei jos šalinasi (savavališkai nevyksta į susitikimus, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, privalomomis valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, o vaikų tėvas, su kuriuo gyvena vaikai, piktnaudžiaudamas tėvo valdžia neugdo ir nediegia vaikuose - (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukrai (duomenys neskelbtini) - pagarbos įstatymams bei pareigos laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti), teismas sprendė, kad realiai vystosi psichiatro Richardo A. Gardnerio aprašytas tėvų (motinų) atstūmimo sindromas (PAS) - sutrikimas, kuomet vaikas šalinasi vieno iš tėvų, tai yra atstumia kažkurį iš tėvų ir nepagarbiai su juo elgiasi. Siekiant užkirsti kelią galimam motinos atstūmimo sindromo vystymuisi teismas sprendė, jog būtina nustatyti tokią motinos ir vaikų bendravimo tvarką, kuri realiai atkurtų nutrūkusius motinos ir vaikų psichologinius emocinius tarpusavio ryšius ir būtent todėl atitinkančią geriausius šalių nepilnamečių vaikų interesus.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovas prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį tokiu būdu: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų (dukros (duomenys neskelbtini) ir sūnaus (duomenys neskelbtini) tarpusavio ryšius, atsakovė su jais, vaikams laisvanoriškai sutinkant vykti į susitikimą, bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val., dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VŠĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. Tokia bendravimo tvarka nustatoma trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Vadovaujantis suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, teismas privalo atsižvelgti į vaiko norus, jo išreikštą nuomonę, ypač tuo atveju, jeigu vaikas savo poziciją gali išreikšti atsižvelgiant į jo amžių, socialinę brandą, gebėjimą suformuluoti bei išreikšti. Nors paminėta teismų praktika yra aktuali sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į ją turi būti atsižvelgiama ir analizuojant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Byloje nepilnamečiai vaikai buvo apklausti dusyk ir abu kartus išreiškė aiškią ir nedviprasmišką nuomonę – su atsakove bendrauti jie nepageidauja. Ši pozicija buvo atsakovės veiksmų, t. y., atsakovės negatyvaus, emociškai pikto bendravimo su vaikais, agresyvių sms žinučių siuntinėjimo, šeimos situacijos viešinimo informavimo priemonėse pasekmė, ką psichologė traktavo kaip psichologinį smurtą prieš vaikus. Ši pozicija buvo patvirtinta ir pačių vaikų parodymais teisme, kur jie nurodė, jog emocinio ryšio nebuvimas, išimtinai šalti santykiai, nuolatinė įtampa, baimė, motinos nuotaikų kaita ir nepastovumas, pykčio priepuoliai lėmė tai, kad jų bendravimas buvo įtemptas. Vaikų negatyviam požiūriui į motiną bei nenorui bendrauti su ja įtakos turėjo ir tai, kad 2019 m. vasario 12 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikė pati atsakovė. Vaikai du kartus atvyko į susitikimus su motina, tačiau jų metu motina kaltino dukterį, jog dėl jos veiksmų iširo šeima, situacijos tapdavo konfliktiškos, dėl ko atkurti ryšio tuo metu nepavyko. Po to atsakovė pati savavališkai nutraukė bendravimą ir išvyko į užsienį pas seserį, apie išvykimą nieko neinformavo. Ieškovas keturis kartus atvežė vaikus į susitikimus, tačiau neatvykus motinai jie neįvyko. Atsakovės iniciatyva per televiziją buvo rodomos laidos apie (duomenys neskelbtini) šeimą, vaikus, analizuojami šeimos narių tarpusavio santykiai, šių dienų įvykiai ir pan. Šie atsakovės veiksmai ypatingai skaudžiai paveikė vaikus, jiems tai buvo didžiulė trauma. Po televizijų laidų tiek bendruomenėje, tiek mokymo įstaigose šeimos drama buvo plačiai aptarinėjama, teikiami komentarai, vertinimai, skleidžiamos apkalbos, kurios pasiekdavo ir vaikus. Šiuo metu vaikai kategoriškai atsisako bendrauti ir susitikti su atsakove. Ieškovo nuomone, turi praeiti tam tikras laiko tarpas, tiek vaikai, tiek ir atsakovė turėtų lankytis psichologų konsultacijose, kurių pagrindu vėliau būtų galima bandyti atkurti nutrūkusius motinos bei vaikų tarpusavio ryšius. Šiuo metu dėl atsakovės akivaizdžiai neprotingų veiksmų, kurie vaikams sukėlė stresą, šoką, išgyvenimus, toks bendravimas nelabai įmanomas.

6.2.       (duomenys neskelbtini), kai atsakovė grįžo gyventi į Lietuvą ir nusprendė toliau vykdyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jų dėl atsakovės išvykimo į užsienį nevykdė vaikai, atsakovė atvyko į ieškovo bei vaikų gyvenamąją vietą, reikalavo leisti jai susitikti su vaikais, sukėlė konfliktinę situaciją. Atsakovei išvykus, dėl pablogėjusios sveikatos ir sukelto streso bei patirto šoko vaikai buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Nepilnametė dukra įvykio metu nualpo, jai vėliau buvo paskirtas medikamentinis gydymas.

6.3.       Vaikų susitikimai su motina turėtų būti vykdomi tik sutinkant patiems vaikams, nes jie yra pakankamai subrendę tam, kad išreikštų savo nuomonę bei poziciją dėl bendravimo tvarkos. Priešingu atveju, t. y. vaikams nesutinkant vykti į susitikimą su motina, jų atžvilgiu turėtų būti vartojamas psichologinis smurtas, vaikai prievartiniu būdu turėtų būti sodinami į transporto priemonę, vežami į susitikimą, kas gali neigiamai atsiliepti jų ir taip šiuo metu blogai psichologinei ir emocinei būsenai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje nurodė, kad ji nelabai įsivaizduoja, kaip galėtų būti vykdoma teismo nutartis, prievarta vaikus verčiant vykti į susitikimus, kadangi versti ką nors daryti prievarta negalima (posėdžio garso įrašas 1:104:55 val.). Ieškovo atstovui pateikus klausimą, ar tikslinga būtų įtraukti sąlygą dėl vaikų bendravimo su motina tik esant jų pačių sutikimui institucijos atstovė nurodė, jog kai vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su motina ir turint duomenų, jog dėl priverstinio bendravimo vaikai atsidūrė ligoninėje, tokia nuostata neprieštarautų vaikų interesams (posėdžio garso įrašas 1:18:00 val.). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonę. Ieškovas neneigia, jog bendravimas tarp atsakovės ir vaikų turi ir gali būti atkurtas, tačiau tai turi būti daroma palaipsniui, abiejų šalių gera valia, o ne priverstiniu būdu, t. y. tiek vaikams, tiek atsakovei lankantis pas psichologus, rimstant emocinei būsenai, kuri buvo sutrikdyta atsakovės inicijuotomis televizijos laidomis ir savavališkais veiksmais; tikėtina, jog tada vaikams kils poreikis susitikti su motina, bendrauti, atkurti ryšius.

6.4.       Dėstomojoje nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšius, atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. – susitikimai vyksta VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad atsakovė su vaikais bendrauja kiekvieną antradienį ir penktadienį. Teismo posėdžio metu nagrinėjant šį klausimą, buvo kalbama tik apie penktadienius. Atsakovės susitikimai su vaikais antradieniais nėra galimi, kadangi ieškovas dirba, jo darbo valandos trunka nuo 8 val. iki 17 val., po to dar reikėtų persirengti, parvykti iš darbo į namus, pasiimti vaikus ir atvykti į susitikimo vietą (duomenys neskelbtini) m., tai užtruktų tam tikrą laiko tarpą.

2.       Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.       (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra pagrįsta, užtikrinanti mamos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų psichologinio ryšio atkūrimą. Atskiruoju skundu prašoma bendravimo tvarka yra minimali. Ją galimai pritaikius, būtų visiškai apribotas vaiko motinos bendravimas su vaikais, dėl ko tiesiogiai būtų pažeisti tiek atsakovės (vaikų motinos), tiek nepilnamečių vaikų interesai bendrauti su savo motina.

7.2.       Apelianto nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Prašyme apeliantas pateikė vaikų medicininius dokumentus, tačiau nenurodė, kaip vaikų mama, nuo vasario mėn. mačiusi savo vaikus du kartus, gali daryti neigiamą įtaką vaikų psichologinei bei fizinei sveikatai.

7.3.       Apeliantas neteisingai nurodo bylos faktines aplinkybes, kad atsakovė į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos grįžo gegužės 31 d. Ji grįžo balandžio 9 d. ir iš karto kreipėsi į vaikų teises ginančią instituciją dėl tolesnio bendravimo su vaikais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5.       Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė šalių nepilnamečių vaikų medicinos dokumentų išrašus/siuntimus, patvirtinančius, kad jie (duomenys neskelbtini) lankėsi viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur abiem vaikams buvo nustatyti kiti simptomai ir požymiai, susiję su emocine būsena, kraujo tūrio sumažėjimas. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo

6.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikams bendrauti su abiem tėvais.

7.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo bei turto padalijimo. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi, išnagrinėjus atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę remiantis šalių 2019 m. vasario 11 d. teismo posėdyje pasiektu konsensusu, įformintu jų rašytiniu susitarimu, šalims manant, kad tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus, nustatyta tokia laikina atsakovės bendravimo su vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarka: 1) atsakovė su vaikais bendrauja kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 16 val. iki 18 val., susitikimai vyksta VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant socialinei darbuotojai arba vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, tokią bendravimo tvarką nustatant trijų mėnesių laikotarpiui; 2) po 3-jų mėnesių pereinamojo laikotarpio nustatoma tokia bendravimo tvarka - atsakovė su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 15 val., pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindama juos atgal. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi, išnagrinėjęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą, nutarė pakeisti 2019 m. vasario 12 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, remiantis šalių 2019 m. liepos 2 d. teismo posėdyje pasiektu konsensusu, įformintu taikos sutartimi, ir nustatyti tokią laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką: atsakovė su vaikais bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant psichologui ir/ar vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui; toks bendravimas nustatomas iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., o atstačius atsakovės ir vaikų psichologinį kontaktą, šis susitarimas gali būti keičiamas šalių rašytiniu susitarimu; tuo atveju, jeigu šioje sutartyje numatyti tikslai nėra pasiekiami, šalys gali kreiptis į teismą su prašymui dėl buvusios bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovės prašymu pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikinąją atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką, pagal kurią: 1) siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų (dukros (duomenys neskelbtini) ir sūnaus (duomenys neskelbtini) tarpusavio ryšius, atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VŠĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. Tokia bendravimo tvarka nustatoma trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos; 2) praėjus 3 (trijų) mėnesių motinos ir vaikų psichologinių emocinių tarpusavio ryšių atkūrimo laikotarpiui nustatoma tokia atsakovės bendravimo su vaikais tvarka: atsakovė (duomenys neskelbtini) su dukra (duomenys neskelbtini) ir sūnumi (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 15 val. pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindama juos atgal. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

8.       Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatas, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Apeliacine tvarka vertinamą laikinąją apsaugą pirmosios instancijos teismas motyvavo geriausiais vaiko interesais – siekiant užkirsti kelią galimam motinos atstūmimo sindromo vystymuisi, nustatė tokią motinos ir vaikų bendravimo tvarką, kuri, teismo vertinimu, turėtų realiai atkurti nutrūkusius motinos ir vaikų psichologinius emocinius tarpusavio ryšius Nesutikdamas su ginčijama nutartimi, apeliantas iš esmės remiasi šalių nepilnamečių vaikų nenoro bendrauti su motina apspręstu priverstinio bendravimo neefektyvumu.

9.       Pasisakydamas dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokią vaikų poziciją teoriškai gali nulemti tiek netinkamas atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu, tiek vaikų gyvenamosios aplinkos formuojama, nuomonė apie motiną, tiek vaiko charakterio bruožų ar patirtų išgyvenimų nulemti vertinimo kriterijai. Vaikų nenoras bendrauti su motina vertintinas kaip pasekmė, kurios priežasčių nustatymas leistų spręsti dėl vaikų nuomonės atitikimo jų interesams ir ginčijamos laikinosios apsaugos pagrįstumo. 

10.       (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro psichologė (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 10 d. psichologinės konsultacijos išvadose (5 t., b. l. 134-135) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu bendravo laisvai, aiškiai formulavo ir išsakė savo nuomonę, patiriamus jausmus bei emocinę būklę. Merginos teigimu, atmetamas bet kokio tarpusavio ryšio tarp dukros ir mamos egzistavimas. (duomenys neskelbtini) pasisakymuose vyrauja neigiama mamos bendravimo ir vaikams reiškiamų jausmų vertinimo tendencija. Atsakovės dukrai rašytos žinutės atskleidė negatyvų, emociškai piktą ir netinkamą mamos bendravimą su dukra, tolerancijos ir supratingumo nebuvimą, kurį galima vertinti kaip psichologinį smurtavimą. Psichologės nuomone, tokiam negatyviam vertinimui ypač didelę reikšmę turėjo mamos viešinama šeimos situacija įvairiose žiniasklaidos priemonėse, ko pasekoje abu vaikai patiria aplinkinių patyčias ir įvairius pasisakymus, jaučia psichologinę ir emocinę įtampą, nerimą. Psichologė nenustatė aiškių požymių, leidžiančių teigti, kad vaikams tėvo ar trečiųjų asmenų yra daromas psichologinis poveikis, kuris formuoja neigiamą vaikų nuomonę apie mamą. Abu vaikai neigia bet kokius nedraugiškus ar įtampą keliančius santykius su tėvu. Psichologės paklausta, ar ji siuntė vaikams netinkamas, piktas žinutes, (duomenys neskelbtini) atsakė teigiamai. Ji paaiškino, kad tuo metu buvo supykusi, jautė neviltį ir baimę. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė neigiamą mamos bendravimo vertinimą, pateikė neigiamų bendravimo pavyzdžių apie piktą mamos bendravimą, emocinio ryšio nebuvimą. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) neigė bet kokią net mažiausią galimybę gyventi kartu ir bendrauti su mama. Vaikai aiškiai ir tvirtai įvardija nenorą susitikti su mama, o apie gyvenimą kartu net nenori kalbėti. Abu vaikai akcentuoja tarpusavio supratimo ir emocinio ryšio su mama nebuvimą.

11.       Tai, kad atsakovė gyvendama su vaikais, jų atžvilgiu naudojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, patvirtina (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius, (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį atleisti, paskirti (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72(2) straipsnyje, įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesiu terminą (3 t., b.l. 120-121). Ikiteisminio tyrimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) sukėlė fizinį skausmą vaikams, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą prieš mažametį sūnų (duomenys neskelbtini) ir dukrą (duomenys neskelbtini). Apklausta kaip įtariamoji (duomenys neskelbtini) visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kuria yra įtariama, bei parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, vaikų atsiprašė.

12.       Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2019 m. lapkričio 28 d. išvados matyti, kad, pirmosios instancijos teismui priėmus ginčijamą nutartį, atsakovės ir vaikų susitikimai, dalyvaujant VšĮ (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai ir VTAS specialistams, vyksta nuo 2019 m. spalio 11 d., kai atsakovė kreipėsi į antstolius dėl minėtos nutarties nevykdymo. Įvyko 13 susitikimų, kurie truko nuo 1 min. iki 15 min., keletas susitikimų truko apie 30-40 minučių. Susitikimuose dalyvaujantys specialistai pastebėjo neigiamą vaikų santykį su atsakove. Vaikai yra išsakę, kad į susitikimus atvyksta priverstinai, nes atsakovė kreipėsi į antstolius dėl nutarties nevykdymo („jeigu jie neatvyks į susitikimus, tėtė turės mokėti baudą, o tai gali atsiliepti jų materialinei gerovei“). Susitikimų metu vaikai specialistams noriai pasipasakoja apie įvairias savo veiklas, ugdymosi pasiekimus ir pan., tuo tarpu atsakovė ne visada savarankiškai užmezga pokalbį su vaikais, specialistai atsakovę paragina pasiteirauti vaikų dėl vieno ar kito dalyko, pačiai pasipasakoti apie save, kaip sekasi, kaip ji jaučiasi ir pan., kad tarp atsakovės ir vaikų užsimegztų kontaktas ir vyktų bendravimas. VTAS nurodė, kad stebimas neigiamas vaikų ir atsakovės tarpusavio santykis. Nors atsakovė yra išreiškusi stiprų norą susitikti ir bendrauti su vaikais, tačiau susitikimų metu pastebimas ne visada šiltas, nuoširdus jos bendravimas su vaikais, atsakovė vaikams girdint neigiamai atsiliepia apie ieškovą, vaikų tėvą. VTAS specialistų nuomone, motinos ir vaikų psichologinis emocinis tarpusavio ryšys neatkurtas. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties vykdymas yra labiau formalus, nei pagrįstas abipusiu atsakovės ir vaikų siekiu atkurti psichologinius emocinius tarpusavio ryšius.

13.       Remiantis nurodytais faktais darytina preliminari išvada, jog vaikų nenorą bendrauti su motina didžiąja dalimi nulėmė netinkamas motinos elgesys jų atžvilgiu bei vaikų patirtų išgyvenimų ir jų amžiaus nulemti vertinimo kriterijai. Kita vertus, nors psichologės išvadose neįžvelgta aplinkos poveikio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jis akivaizdus iš vaikų teiginių vykdyti teismo nutartį tam, kad tėvui netektų mokėti baudų. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog tėvas, su kuriuo gyvena vaikai, ar jam artima aplinka (bylos duomenimis, vaikų gyvenime dalyvauja tėvo sesuo), galimai piktnaudžiaudamas tėvo valdžia, neugdo ir nediegia (duomenys neskelbtini) dukrai ir (duomenys neskelbtini) sūnui pagarbos Lietuvos Respublikos įstatymams bei pareigos jų laikytis, vaikams suprantamu būdu nepaaiškina, jog ginčijamu atveju šie įstatymai pritaikyti siekiant kuo geriau užtikrinti vaikų interesus, pasireiškiančius ir teise, ir pareiga tėvams bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, o vaikams – teise į šeimos ryšių išsaugojimą, kad atsisakymas bendrauti su motina jos ir vaikų santykių problemų neišsprendžia, o bendravimo ignoravimas ateityje gali sukelti psichologinių problemų. Tai, kad nutarties vykdymo metu stebimas hiperbolizuotas vaikų nuoskaudų sureikšminimas atsisakant motinos atneštos arbatos, lauktuvių, akcentuojant pernelyg didelį įskaudinimą, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo išvadą dėl galimai besiformuojančio motinos atstūmimo sindromo.

14.       Nurodyti argumentai pagrindžia, jog vaikų nenorą bendrauti su motina suformavo ne tik jos elgesys, o visų nutarties 17 punkte minimų aplinkybių visuma. Dėl to, kad apeliacine tvarka vertinamas pereinamojo laikotarpio bendravimas nebuvo efektyvus, yra atsakingas ir ieškovas. Kaip šalių nepilnamečių vaikų tėvas, nedėdamas pastangų užkirsti kelią besiformuojančiam motinos atstūmimo sindromui, jis veikia priešingai vaikų interesams. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl byloje pareikštų šalių reikalavimų iš esmės, gi nagrinėjamo apeliacijos objekto ribose jų pagrindu darytina tik išvada, jog pereinamojo laikotarpio, kuomet motina su vaikais bendravo dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams, metu motinos ir vaikų ryšys nebuvo atkurtas taip, kad būtų galima daryti išvadą apie betarpiško laikino bendravimo galimumą. Galimą ydingą betarpiško atsakovės bendravimo su vaikais poveikį vaikų emocinei būklei ir fizinei sveikatai rodo apelianto pateikti medicininiai duomenys apie vaikų reakciją į motinos atvykimą 2019 m. gegužės 31 d., kuomet atsakovė, prieš tai neinformavusi apie išvykimą į užsienį ir nutraukusi bendravimą, grįžo gyventi į Lietuvą ir nusprendė toliau vykdyti nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos. Reikšminga ir tai, kad siekis atkurti psichologinius emocinius tarpusavio ryšius ginčijamos nutarties vykdymo metu nebuvo pakankamas ir iš pačios atsakovės pusės (pvz., priekaištai vaikams, iniciatyvos užmegzti kontaktą nerodymas, neigiami atsiliepimai apie tėvą ir kt.), todėl iš dalies sutiktina su apeliantu, kad šiuo metu vaikams su atsakove geriau bendrauti ne betarpiškai, o lankantis pas psichologus (apeliacinės instancijos teismo nuomone, psichologinė pagalba, pvz., pozityvios tėvystės kursai ar pan., šiuo atveju praverstų ir ieškovui).

15.       Kadangi konkrečių psichologinę pagalbą teikiančių institucijų šalys nenurodė, tęstina apeliacine tvarka tikrinamoje nutartyje nurodyta pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka. Tai, kad atsakovės ir vaikų susitikimai trunka tik nuo 1 min. iki 40 min., o ne visą ginčijama nutartimi nustatytą 2 val. laiką, patvirtina, kad nustatytas bendravimo intensyvumas (kiekvieną savaitę dvi dienas po dvi valandas) nėra tikslingas – motinos ir vaikų bendravimui skirtas laikas efektyviai neišnaudojamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, užuot kaltinusi vaikus, atsakovė turėtų iš anksto, savarankiškai ar pasitarusi su psichologais, apsvarstyti galimus kontakto su vaikais būdus siekiant, kad nutrūkę jos ir vaikų emociniai tarpusavio ryšiai būtų atkurti.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl nurodytų aplinkybių tikslinga sumažinti atsakovės ir vaikų bendravimo intensyvumą, paliekant apeliacine tvarka vertinamos nutarties motyvuojamoje (ne rezoliucinėje) dalyje nurodytą bendravimo dieną (penktadienį), nustatant, kad atsakovė su vaikais bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val., dalyvaujant psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. Su viena bendravimo diena (penktadienį) iš esmės sutiko abi šalys 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau, kaip teisingai pastebėjo apeliantas, pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, jog nepilnamečių vaikų interesus atitiktų bendravimas penktadieniais, o rezoliucinėje dalyje nurodė dvi dienas, t y. antradienį ir penktadienį.

17.        2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje VTAS specialistė pateikė išvadą, jog šiuo metu nėra aišku, kokio laikotarpio gali reikėti motinos ir vaikų emociniams ryšiams atkurti, tai priklauso nuo to, kaip vyks vaikų ir mamos bendravimas; jeigu po 3 mėnesių vaikų ir mamos ryšys nebus atkurtas, tikslinga tęsti tokią bendravimo tvarką. Remdamasis priimamoje nutartyje nurodytais argumentais ir šia išvada apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik realiai atkūrus motinos ir vaikų psichologinius emocinius ryšius tikslinga spręsti apie intensyvesnį bendravimą savaitgaliais atsakovės gyvenamojoje vietoje. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, nustatant tokią laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais dukra (duomenys neskelbtini) ir sūnumi (duomenys neskelbtini) bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšius, atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val., dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VŠĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

18.       Minėta, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.

Kauno

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį pakeisti, laikiną bendravimo tvarką nustatančią rezoliucinę jos dalį išdėstant taip:

„Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną atsakovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšius, atsakovė (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais dukra (duomenys neskelbtini) ir sūnumi (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VŠĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo priėmimo.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                        Virginija Gudynienė