Civilinė byla Nr. 2A-1132-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01440-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2.; 2.6.1.5. 2.2.2.3.1.10.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.1.14; 3.3.1.18.3.;

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų F. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių butų ūkis“, atstovaujamos advokato K. Ž., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių šiluma“ ieškinį atsakovei F. Ž. dėl skolos priteisimo, bei atsakovės F. Ž. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių šiluma“, uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių butų ūkis“ dėl kompensacijos už šildymą perskaičiavimo, įsiskolinimo panaikinimo ir kt., tretieji asmenys byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, J. K., V. V., V. D., M. S., N. K., A. B., Kaišiadorių vyskupijos kurija, G. N., R. N., S. P., J. M., A. Ž., E. V., V. J., A. J., J. Ž., S. Ž., V. S., I. T., D. Z., A. Z., L. K., T. I., M. A., R. V., A. V., V. J., R. A., V. Ž., V. K., L. Š., Z. D., J. L., V. R., O. D., R. P., O. P., A. M., A. M., K. P., D. P., O. T., M. S., M. S., L. T., M. K., S. N. Z., D. K., J. I. – K., N. S., G. G., M. R., Ž. G., Z. L., K. A. C., institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kaišiadorių šiluma“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės 213,06 Eur skolą, susidariusią už šilumos energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., taip pat priteisti 4,80 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000 Eur išlaidos ekspertizės apmokėjimui bei 20,85 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovė reikalavimus grindė tuo, kad atsakovė F. Ž. nesudarė su ieškove šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis, t. y. teikiama šilumos energija butui, todėl jai kilo prievolė mokėti mokesčius už šiluminę energiją. Už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. atsakovės butui, priklausančiam jai nuosavybės teise, tiekiamą šilumos energiją ji nesumokėjo dalies skolos, kuri sudaro 213,06 Eur. Atsakovei buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą, tačiau geruoju skolos ji nesumokėjo.

2.       Atsakovė F. Ž. nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus bei neįrodytus. Atsakovė taip pat pareiškė priešieškinį ir, patikslinusi reikalavimus, teismo prašė: 1) įpareigoti ieškovę UAB „Kaišiadorių šiluma“ perskaičiuoti kompensaciją už šildymą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pagal jos buto registrinį plotą – 46,08 kv. m; 2) įpareigoti ieškovę ištaisyti klaidingas sąskaitas už minėtą laikotarpį, panaikinat atsakovės tariamą įsiskolinimą už šildymą ir karštą vandenį nuo 2013 m. spalio mėn. iki sprendimo byloje įsiteisėjimo; 3) įpareigoti ieškovę į šilumos paskirstymą įtraukti visas name esančias asmeninio naudojimo sandėliukų patalpas; 4) pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai, skirstydama šilumos energiją, rėmėsi kito gyvenamojo namo šildymo dalies projektu; 5) pripažinti, kad butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinis sprendimas Nr. 138 dėl šilumos paskirstymo pagal metodiką 16 V yra negaliojantis, nes priimtas pažeidžiant CK 4.85 straipsnio nuostatų reikalavimus; 6) priteisti patirtas bylinėjimosi iš ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“.

3.       Atsakovė F. Ž. nurodė, kad 2014 m. gegužės 12 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ji pateikė paraišką dėl kompensacijos skyrimo už buto mokamus komunalinius mokesčius, tačiau kompensacija nesuteikta dėl susidariusios skolos už šilumos energijos tiekimą butui. Tuo tarpu įsiskolinimas už tiekiamą butui šilumos energiją, anot atsakovės, susidarė dėl klaidingai apskaičiuotos kompensacijos, t. y. kompensacija turėjo būti paskaičiuota už šilumos energiją pagal faktinį buto plotą, kurio bendras plotas – 46,08 kv. m (buto ploto duomenys yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kurie nėra nuginčyti), o ne pagal 77,98 kv. m „sąlyginį“ plotą. Taigi jai skiriama 41 procentu nepagrįstai sumažinta kompensacija, kuri atitiko tik 59 procentus skirtinos kompensacijos. Kadangi joks teisės aktas nenumato, kad kompensacija yra apskaičiuojama kitaip, negu vadovaujantis viešame registre įregistruotu faktiniu buto plotu, kompensacija turi būti perskaičiuota. Ieškovei perskaičiavus netinkamai apskaičiuotą kompensaciją už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį ginčo butui pagal faktinį plotą (46,08 kv. m.), o ne pagal „sąlyginį“ plotą (77,98 kv. m.), jokio įsiskolinimo už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį neliktų, o vadinamas „įsiskolinimas“ yra kompensacijos už šildymą nepriemoka dėl klaidingai apskaičiuotos kompensacijos už atsakovės buto šildymą ir karštą vandenį.

4.       Atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ palaikė ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“ ieškinio reikalavimus, o atsakovės F. Ž. patikslinto priešieškinio reikalavimus prašė atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti iš atsakovės patirtas 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ nurodė, kad yra pastato, kuriame yra ir atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja. 2012 m. spalio 2 d. atsakovės F. Ž. bute buvo atlikta namo butų šildymo prietaisų inventorizacija, kurios metu buvo nustatyta, kad atsakovės buto šildymo prietaisų šildomųjų paviršių (sekcijų) skaičius neatitinka projektinio galingumo, todėl surašytas aktas, kuriuo nustatytas bute esantis faktinis šildymo prietaisų šildomųjų paviršių skaičius – 44 šildomieji paviršiai, kai pagal statinio projektinę dokumentaciją jų turi būti 26. Be to, 2013 m. liepos mėn. vyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, butų savininkų apklausa (balsavimas raštu) suformulavus klausimą ar pritariama atstatyti namo butuose įrengtų šildymo prietaisų galingumą į projektinę padėtį ir nuo 2013–2014 m. šildymo sezono taikyti šilumos už patalpų šildymą paskirstymo metodą Nr. 16-V, kurio esminis principas – vartotojams priskiriamas šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas atsižvelgiant ne tik į buto plotą bet ir į šildymo prietaisų galią. Namo butų savininkų dauguma (54,5 procentai visų butų savininkų) nusprendė iki 2013 m. rugsėjo 15 d. atstatyti butuose įrengtų šildymo prietaisų (radiatorių ) galią į projektinę padėtį ir nuo 2013–2014 metų šildymo sezono taikyti šilumos už patalpų šildymą paskirstymo metodą Nr. 16V. Taigi šiuo atveju butų savininkai balsų dauguma išreiškė savo valią, jie turi išimtinę teisę priimti sprendimus dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimtas sprendimas sukuria pareigas visiems butų savininkams. Butų (patalpų) savininkų sprendimas yra galiojantis, teisėtas ir privalomas visiems namo butų (patalpų) savininkams, tame tarpe ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei F. Ž.. Net jeigu ir būtų nustatyta nežymių balsavimo raštu procedūros pažeidimų, vien formaliu pagrindu daugumos valia negali būti paneigta. Teismui patenkinus atsakovės prašymą be teisinio ir faktinio pagrindo, būtų pažeistos kitų namo butų savininkų teisės.

5.       UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ akcentavo, kad atsakovės F. Ž. buto sąlyginis šildomas plotas – 77,98 kv. m, todėl būtent šiam plotui priskiriamas namo sunaudotas šilumos kiekis patalpų šildymui pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis per ataskaitinį mėnesį. Be to, Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – VEI) 2013 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 22-2069 konstatavo, jog VEI ir namo šilumos ūkio prižiūrėtojo UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ atstovai, dalyvaujant ir F. Ž., 2013 m. rugpjūčio 8 d. patikrino bute įrengtų šildymo prietaisų atitiktį 1963 metų tipiniam projektui Nr. 1-318-33, pagal kurį 1963 metais įrengta šio gyvenamojo namo šildymo sistema, ir nustatė, kad F. Ž. bute sumontuoti špižiniai M-140 markės radiatoriai, kurių 1 sekcijos ekvivalentinis plotas yra 0,31 (ekvivalentiniai kvadratiniai metrai (toliau – EKM), pagal projektą, virtuvėje numatytas sekcijų skaičius – 4 vnt. (1,12 EKM), faktiškai sumontuota 11 sekcijų (3,41 EKM), svetainėje numatytas sekcijų skaičius – 12 vnt. (3,65 EKM), faktiškai sumontuota 17 sekcijų (5,21 EKM), miegamajame kambaryje numatytas sekcijų skaičius – 10 vnt. (3,15 EKM), faktiškai sumontuota 16 sekcijų (4,96 EKM). Dėl to buvo priimtas sprendimas, kad atsakovė savo bute ir savo lėšomis privalo atstatyti projektinę šildymo prietaisų galią (demontuoti papildomas radiatorių sekcijas).

6.       Institucija, teikianti išvadą byloje – VEI nurodė, kad šilumos tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Atsiskaitomieji apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo-pardavimo vietoje. Jeigu nėra techninės galimybės atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus įrengti šilumos pirkimo-pardavimo vietoje, šilumos nuostolius atkarpose tarp šilumos pirkimo-pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso apmoka vamzdynų savininkas. Sutartimis tiekimo-vartojimo riba gali būti nustatyta kitoje vietoje negu šilumos pirkimo-pardavimo vieta. Tokiu atveju vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais šilumos pristatymo iki tiekimo-vartojimo ribos papildomas sąnaudas apmoka šie vartotojai. Pirmenybė pasirinkti tiekimo-vartojimo ribą suteikiama buitiniam šilumos vartotojui. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, faktiškai vartotojų gaunamas šilumos kiekis yra fiksuojamas atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, kurio nurodytas šilumos kiekis yra paskirstomas daugiabučio namo gyventojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu:

7.1.                        paliko nenagrinėtą ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“ ieškinį dėl 213,06 Eur skolos, susidariusios už šilumos energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., 4,80 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų bendroje sumoje 1 020,85 Eur;

7.2.                        tenkino iš dalies atsakovės F. Ž. patikslintą priešieškinį:

7.2.1. įpareigojo ieškovę UAB „Kaišiadorių šiluma“ perskaičiuoti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kompensaciją už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovei F. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2019 m. šildymo sezono pabaigos, pagal šio buto registrinį plotą, t. y. 46,08 kv. m., pateikiant (ištaisytas) sąskaitas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2019 m. šildymo sezono pabaigos, ją skaičiuojant pagal buto registrinį plotą, t. y. 46,08 kv. m.;

7.2.2. kitoje dalyje atsakovės F. Ž. patikslinto priešieškinio reikalavimus (panaikinti jos tariamą įsiskolinimą už šildymą ir karštą vandenį nuo 2013 m. spalio mėn. iki sprendimo byloje įsiteisėjimo; įpareigoti ieškovę UAB „Kaišiadorių šiluma“ į šilumos paskirstymą įtraukti visas name esančias asmeninio naudojimo sandėliuko patalpas; pripažinti, kad ieškovė UAB „Kaišiadorių šiluma“ nepagrįstai skirstydama šilumos energiją, rėmėsi kito gyvenamojo namo šildymo dalies projektu; pripažinti, kad butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinis sprendimas Nr. 138 dėl šilumos paskirstymo pagal metodiką 16 V yra negaliojantis, nes priimtas pažeidžiant CK 4.85 straipsnio nuostatų reikalavimus; priteisti patirtas bylinėjimosi iš ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“) atmetė kaip nepagrįstus;

7.3.                        priteisė iš ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ po 14,60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės F. Ž. naudai;

7.4.                        netenkino atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkio“ prašymo dėl patirtų 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės F. Ž.;

7.5.                        priteisė iš ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ po 342,86 Eur valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą;

7.6.                        priteisė iš ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ po 60,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

8.       Teismas pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, pateiktus ekspertizių aktus, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, padarė išvadą, kad tam, jog atsakovei už tiekiamą šilumos energiją butui būtų skaičiuojama pagal sąlyginį plotą, turėtų būti atlikti išsamūs tyrimai, atliekant išsamų tyrimą ar patalpose esanti šildymo temperatūra iš tiesų atitinka higienos normų reikalavimus, atsižvelgiant į pastato būklę, mūro sienoje esamus įtrūkimus, langų būklę atsakovės bute, atitvarų kokybę ir į tai, jog namo laiptinėje antrame, trečiame ir ketvirtame aukštuose nėra radiatorių, nors pagal projektinę dokumentaciją, jie turėtų būti. Teismo nuomone, tai, kad namo laiptinėje anksčiau yra buvę radiatoriai laiptinėje nuo pirmojo iki ketvirtojo aukšto, o šiuo metu radiatoriai liko tik laiptinės pirmajame aukšte, neabejotinai turi įtakos pastato šildymui atitikties namo projektinei dokumentacijai. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo vertinimu, atsakovei turėtų būti skaičiuojami mokesčiai už butui tiekiamą šilumos energiją, ją skaičiuojant pagal buto registrinį – 46,08 kv. m. plotą.

9.       Teismas, patenkinęs atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą dalyje dėl šilumos energijos tiekimo butui skaičiavimo pagal buto registrinį plotą – 46,08 kv. m. bei pateiktų mokėjimo sąskaitų perskaičiavimo už tiektą šilumos energiją butui nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2019 m. šildymo sezono pabaigos, ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos, delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo iki jo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

10.       Teismas, atmesdamas atsakovės F. Ž. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo, kad skirstant šilumos energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, buvo remtasi kito gyvenamojo namo šildymo dalies projektu, rėmėsi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota, kad 55 butų gyvenamajam namui, genplano byloje Nr. 7083 pažymėtam Nr. 2, yra suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys.

11.       Atmesdamas atsakovės F. Ž. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl įtraukimo į šilumos tiekimo paskirstymo visas namo gyventojų asmeninio naudojimo, t. y. sandėliukų patalpas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į UAB „Kaišiadorių butų ūkio“ atstovo paaiškinimus, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, bendrojo naudojimo patalpose, t. y. rūsyje, kuriame randasi gyventojų sandėliukai, nėra ir niekada nebuvo įrengti šildymo prietaisai, t. y. šios bendro naudojimo patalpos nėra šildomos. Be to, taip buvo numatyta ir statinio projektinėje dokumentacijoje; šias aplinkybes patvirtino ekspertas L. U., specialistas dr. V. S..

12.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovės F. Ž. reikalavimo pripažinti, kad butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinis sprendimas Nr. 138 dėl šilumos paskirstymo pagal metodiką 16 V yra negaliojantis, pagrįstumo, konstatavo, jog vien tai, kad daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, gyventojos buto Nr. (duomenys neskelbtini) – D. K. pateikti du balsavimo biuleteniai (raštu), neleidžia formaliu pagrindu pripažinti negaliojančiu 2013 m. protokolinį sprendimą Nr. 138 dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 16 V taikymo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė F. Ž. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas apeliantės reikalavimas pripažinti butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinį sprendimą Nr. 138 dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V negaliojančiu, ir priimti naują sprendimą – pripažinti butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinį sprendimą Nr. 138 dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V negaliojančiu. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais esminiais argumentais:

13.1.                      UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos dėl balsavimo organizavimo, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, savininkų balsavimas raštu dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V pasirinkimo apskritai nevyko;

13.2.                      nors esant kvorumui (balsavime raštu dalyvavo 29 asmenys) balsavimas laikomas įvykusiu, tačiau sprendimui dėl 16V metodo pasirinkimo nebuvo pritarta, nes jam pritarė tik 24 butų savininkai, kurie sudaro mažiau kaip pusę visų butų (ginčo name yra 55 butai) savininkų. 55 buto savininkas pritarė tik iš dalies, todėl toks biuletenis laikytinas negaliojančiu, o už 4 butus (butai Nr. (duomenys neskelbtini)) balsavo neįgalioti asmenys;

13.3.                      ginčo namo butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinis sprendimas Nr. 138 dėl šilumos paskirstymo pagal metodiką 16V yra neteisėtas iš esmės, nes 16V metodas apskritai negali būti taikomas apeliantės name, kuriame yra įrengta tipinė šildymo sistema, kuris neturi 16V metodo pasirinkimui privalomo projekto, kuriame nėra savavališkai įrengtų šildymo prietaisų ir kuriame Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nėra suteikusi leidimo taikyti 16V metodą.

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ Kauno apygardos teismo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė atsakovės F. Ž. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti ieškovę UAB „Kaišiadorių šiluma“ perskaičiuoti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kompensaciją už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovės F. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, laikotarpiu nuo 2013 spalio mėn. 1 d. iki 2019 m. šildymo sezono pabaigos, pagal šio buto registrinį plotą – 46,08 kv. m., pateikiant (ištaisytas) sąskaitas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2019 m. šildymo sezono pabaigos, ją skaičiuojant pagal buto registrinį plotą – 46,08 kv. m., ir priimti naują sprendimą – F. Ž. patikslintą priešieškinį atmesti visiškai; 2) iš F. Ž. UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ naudai priteisti pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.       Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

15.1.                      daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, gyventojams priėmus sprendimą dėl šildymo prietaisų atstatymo į projektinę padėtį ir pasirinkus konkretų šilumos paskirstymo metodą, jis teisės aktų nustatyta tvarka taikomas šilumos kiekio paskirstymui visiems to daugiabučio gyvenamojo namo butų buitiniams šilumos vartotojams, tame tarpe ir atsakovei F. Ž.;

15.2.                      atsakovės butui mokėtinos sumos už šildymą buvo skaičiuotos pagrįstai pagal atsakovei F. Ž. priklausančio buto sąlyginį šildomą plotą ir nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo spręsti, jog atsakovės atžvilgiu daugiabučio namo butų savininkų sprendimas neturi būti taikomas;

15.3.                      pirmosios instancijos teismui atmetus atsakovės F. Ž. patikslinto priešieškinio reikalavimus pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai skirstydama šilumos energiją, rėmėsi kito gyvenamojo namo šildymo dalies projektu, pripažinti, kad butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinis sprendimas Nr. 138 dėl šilumos paskirstymo pagal metodiką 16V yra negaliojantis, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, jog, apskaičiuojant mokėtinas sumas už šildymą, atsakovės atžvilgiu turėtų būti taikomos kitokios taisyklės, nei kitiems daugiabučio namo gyventojams;

15.4.                      patenkinus atsakovės reikalavimą – įpareigoti UAB „Kaišiadorių šiluma“ perskaičiuoti atsakovei F. Ž. mokėtinas sumas už šildymą – pažeidžiami kitų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, gyventojų teisėti interesai, nes tokiu atveju jie turės sumokėti už atsakovės sunaudojamą šilumos energiją. Ginčijamą teismo sprendimą skundžiamoje dalyje palikus galioti, būtų suformuotas teisiškai ydingas precedentas, jog daugiabučio namo buto savininkas gali veikti savo nuožiūra, nesilaikyti teisės aktų nuostatų, t. y. nevykdyti daugiabučio namo butų savininkų daugumos priimto sprendimo ir pastato administratoriaus teisėtų nurodymų;

15.5.                      pirmosios instancijos teismas, ekspertizę pavesdamas atlikti V. S., kuris nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, pažeidė CPK 212 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, rodančių galimą specialisto V. S. šališkumą, kadangi jis yra asociacijos Antimonopolinis Lietuvos piliečių sąjūdis vadovas, o ši asociacija bendradarbiauja su atsakovės buvusio atstovo byloje P. M. vadovaujamos Nacionaline teisingumo ir gynybos sąjunga;

15.6.                      pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. išlaidos už teismo eksperto L. U. ekspertizės parengimą patirtos ne įrodinėjant ieškovės pareikštą ieškinį, o atsikertant į atsakovės F. Ž. priešieškiniu pareikštus reikalavimus. Patenkinus atsakovės F. Ž. patikslinto priešieškinio reikalavimus dalinai (25 procentus), turėjo būti sprendžiamas apeliantės UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Be to, teismas nepagrįstai sprendė iš apeliantės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ ir ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“ priteisti 40 procentų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi buvo tenkinta tik 25 procentai atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimų.

16.       Atsiliepime į apeliantės UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“ apeliacinį skundą atsakovė F. Ž. prašo apeliacinį procesą dėl UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ nutraukti, o jei teismas nuspręstų apeliacinio proceso nenutraukti – UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime be argumentų, nurodytų F. Ž. apeliaciniame skunde, papildomai nurodė, kad UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ nėra proceso dalyvis ginče tarp atsakovės F. Ž. ir UAB „Kaišiadorių šiluma“ dėl skolos priteisimo pagal UAB „Kaišiadorių šiluma“ ieškinį ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagal F. Ž. priešieškinį, todėl neturi teisės teikti apeliacinį skundą šiame ginče, t. y. UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ byloje dalyvauja tik kaip atsakovas pagal F. Ž. ieškinį dėl butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinio sprendimo Nr. 138 panaikinimo.

17.       Atsiliepime į apeliantės F. Ž. apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“ prašo F. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė:

17.1.                      pagal byloje esantį 2013 m. rugpjūčio 2 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, butų savininkų apklausos balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. 138, dėl 2013–2014 metų šildymo sezono šilumos už pastatų šildymą paskirstymo metodo Nr. 16V matyti, jog namo butų savininkams įteiktų biuletenių skaičius – 55 vnt.; sugrąžintų biuletenių skaičius – 36 vnt. (65,5 procentai nuo visų namo butų savininkų skaičiaus); galiojančių biuletenių skaičius – 34 vnt. (61,8 procentai nuo visų namo butų savininkų skaičiaus). Protokole nurodyta, kad už šildymo prietaisų (radiatorių) atstatymą į projektinę padėtį ir šilumos metodo Nr. 16V taikymą balsavo 30-ties butų savininkai arba 54,5 procentai nuo visų namo butų savininkų skaičiaus. Iš protokolo matyti, jog prieš šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V taikymą balsavo 4-rių butų savininkai arba 7,3 procentai nuo visų namo butų savininkų skaičiaus;

17.2.                      iš byloje pateikto Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos rašto, adresuoto UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ matyti, kad savivaldybės administracija pritarė daugiabučio gyvenamojo namo butų nuomininkų 2013 m. liepos mėnesį vykusiame balsavime raštu dėl šildymo prietaisų atstatymo į projektinę padėtį ir šilumos paskirstymo metodo pakeitimo išreikštai nuomonei, t. y. rašte nurodyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybei daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) butai; Kaišiadorių rajono savivaldybė pritarė butų savininkų (naudotojų) sprendimams, kurie taupo suvartojamą energiją ir mažina mokesčius už ją;

17.3.                      pirmosios instancijos teismas nekonstatavo nei vieno pažeidimo, organizuojant gyventojų apklausą raštu, kuris sudarytų teisinį ir faktinį pagrindą abejoti priimto sprendimo teisėtumu. Be to, į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti visi daugiabučio namo butų savininkai, kurie, esant jų interesų pažeidimui, galėjo reikšti reikalavimus teismui, tačiau jų nereiškė;

17.4.                      pati apeliantė reikalavimą dėl 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinio sprendimo pripažinimo negaliojančiu pareiškė praėjus penkeriems metams nuo jo priėmimo, t. y. tik tuomet, kai jos atžvilgiu buvo pareikštas reikalavimas dėl skolos sumokėjimo, nors savo teisę skųsti butų savininkų sprendimą realizuoti galėjo ženkliai anksčiau;

17.5.                      Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustačiusi, jog ginčo pastate esanti šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema bei atsiskaitomieji apskaitos prietaisai atitinka metodo Nr. 16V keliamus reikalavimus, ginčo pastatui 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr.R2-2778 leido taikyti metodo Nr.16V nuostatas šilumos paskirstymui. Be to, kad metodas Nr. 16V name taikomas ir mokesčiai už šilumos energiją F. Ž. ir kitiems namo gyventojams pagal metodo 16V reikalavimus yra skaičiuojami teisėtai, yra konstatavęs ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2014 m. kovo 12 d. pažymoje Nr.D-2013/2-1608.

18.       Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė UAB „Kaišiadorių šiluma“ prašo tvirtinti pateiktą taikos sutartį tarp ieškovės ir atsakovės F. Ž.. Kadangi ieškovė UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir atsakovė F. Ž. sudarė taikos sutartį, ieškovė dėl UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ pateikto apeliacinio skundo nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl atsakovės F. Ž. apeliacinio skundo

20.        Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas jos reikalavimas - pripažinti butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinį sprendimą Nr. 138 dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V negaliojančiu (toliau – sprendimas), motyvuodama tuo, jog: 1) atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ nepateikė įrodymų, kad balsavimas buvo organizuojamas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų (dalis butų savininkų nebuvo informuoti apie balsavimą raštu), 2) balsų skaičiavimo komisijos protokole nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie balsavimo rezultatus, nes balsavime dalyvavo 29 asmenys, iš kurių 24 asmenys balsavo už, 4 asmenys prieš ir 1 asmuo pritarė tik iš dalies (turėtų būti laikomas negaliojančiu), todėl pritarus mažiau kaip pusei (55 butų savininkai) sprendimas negali būti laikomas priimtu, 3) balsavime dalyvavo 4 neįgalioti asmenys (butai (duomenys neskelbtini)), kurie neturėjo teisės balsuoti butų savininkų vardu, 4) apeliantės name negali būti taikomas ginčijamas metodas, nes jame įrengta tipinė šildymo sistema, jame nėra savavališkai įrengtų šildymo prietaisų ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nėra suteikusi leidimo taikyti šį metodą. 

21.       Taigi, byloje kilęs ginčas dėl namo butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolu Nr. 138 priimto sprendimo – iki šių metų rugsėjo 15 d. atstatyti namo butuose įrengtų šildymo prietaisų (radiatorių) galią į projektinę padėtį ir nuo 2013-2014 metų šildymo sezono taikyti šilumos už patalpų šildymą paskirstymo metodą Nr. 16V (atsižvelgiant ne tik į buto plotą, bet ir į šildymo prietaisų galią). Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės reikalavimą pripažinti šį sprendimą negaliojančiu, nenustatydamas šio sprendimo priėmimo procedūrinių pažeidimų.

22.       Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentais ir pažymi, jog jie yra formalaus pobūdžio, deklaratyvūs ir neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių. 

23.       Iš bylos duomenų galima spręsti, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse (toliau – namas), savininkų bendrija neįsteigta, namą administruoja UAB „Kaišiadorių šiluma“. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai) pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Administratorius teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus. Atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę. Vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu, o taip pat atlieka kitas funkcijas (Nuostatų 4.9, 4.11 punktai). CK 4.85 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. 

24.       Nustatyta, kad (iš byloje pateikto balsų skaičiavimo komisijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolo Nr. 138 ir balsavimo raštu biuletenių; t., 3, b. l. 25-61) vykdant namo butų savininkų apklausą raštu dėl namo šildymo paskirstymo metodo parinkimo buvo gauta 36 vnt. biuletenių, iš kurių galiojančiais pripažinti 34 vnt. biuletenių, iš kurių 30 vnt. pasisakyta už (taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 16 V), o 4 vnt. – prieš, t. y. daugiau negu puse butų savininkų (30 vnt. iš 55 vnt.) pasisakė už siūlomo metodo taikymą. Iš pateiktų biuletenių matyti (galima spręsti), kad negaliojančiais pripažinti du biuleteniai, t. y. biuletenis be asmens rekvizitų, parašo (t. 3, b. l. 60) ir vienas iš dviejų D. K. pateiktų biuletenių (t. 3, b. l. 55, 60). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįstai tik vienas iš pateiktų D. K. biuletenių buvo pripažintas galiojančiu, nes LR Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. D1-251 patvirtintame „Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše“ (toliau – Tvarka) nurodyta, jog gavus kelis tos pačios patalpos savininko biuletenius, vertinamas vėliausiai pateiktas (Tvarkos 20 p.), t. y. vienas vertinamas. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad 55 buto savininko biuletenis turėtų būti laikomas negaliojančiu dėl jame padarytos išlygos, nes pagal Tvarko 20 punktą svarbu, kad buto savininko valia būtų aiškiai išreikšta (suprantama). Nagrinėjamu atveju 55 buto savininko valia yra aiški, t. y. jis pažymėjo variantą „pritariu“ ir padarė prierašą, kad papildomi radiatoriai būtų nuimti arba juos turintys už juos mokėtų. Taip pat nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas dėl balsavime dalyvavusių 4 neįgaliotų asmenų. Nors šiuo atveju apeliantė formaliai kelia pagrįstas abejones dėl šių asmenų (nuomininkų) pasirašymo biuleteniuose už savininką (Kaišiadorių rajono savivaldybė), tačiau nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybė pritarė butų nuomininkų (naudotojų) išreikštai pozicijai, todėl vien šis formalus pagrindas, esant aiškiai visų 30 butų savininkų išreikštai valiai, nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu.

25.       Taip pat pažymėtina, kad apeliantė nepateikė kitų argumentų ir įrodymų, kad organizuojant balsavimą raštu buvo padaryta tokių pažeidimų, dėl kurių galėjo būti priimtas kitos butų savininkų sprendimas. Apeliantės teiginys, kad dalis butų savininkų nebuvo informuoti apie balsavimą raštu, niekuo nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad pati apeliantė buvo gavusi balsavimo biuletenį, tačiau nebalsavo. Iš butų savininkų dėl balsavimo organizavimo (negavimo biuletenio ir pan.) nebuvo gauta jokių pretenzijų, didžioji dalis jų balsavo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nebalsavusieji (netgi, jeigu jiems ir nebuvo pranešta, kaip teigia apeliantė), niekaip negalėjo įtakoti priimto sprendimo (nebalsavusieji iš esmės atitinka balsavusiems prieš), nes balsavusiųjų pakako teigiamo sprendimo priėmimui. 

26.        Nepagrįstais ir neatitinkančiais byloje nustatytų faktinių aplinkybių laikytini apeliantės argumentai dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V pasirinkimo, teigiant, kad šis metodas apskritai negali būti taikomas apeliantės name, kuriame yra įrengta tipinė šildymo sistema, kuris neturi 16V metodo pasirinkimui privalomo projekto, kuriame nėra savavališkai įrengtų šildymo prietaisų ir kuriame Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nėra suteikusi leidimo taikyti 16V metodą. Priešingai, nei teigia apeliantė, byloje nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. R2-2778 (t. 1, b. l. 152) leido taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse. Be to, tiek ekspertas L. U. (ekspertinio tyrimo aktas t. 11), tiek ekspertas V. S. (t. 10, b. l. 29) nurodė, kad namui parinktas šilumos paskirstymo metodas Nr. 16V atitinka namo šildymo sistemą ir gali būti naudojamas kaip atitinkantis vienam iš Komisijos rekomenduojamų paskirstymo metodų. Taip pat byloje yra nustatyta, kad apeliantės bute (tiek ir kituose kai kuriuose butuose) yra įrengta daugiau radiatorių (šildymo prietaisų – sekcijų), negu priklauso pagal namo projekte numatytą šildymo prietaisų galią bute (apeliantės buto projektinis sekcijų skaičius – 26, faktinis skaičius – 44), t. y. savavališkai padidintas šildymo prietaisų kiekis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kas savavališkai padidino radiatorių kiekį (galimai ir ne apeliantė), tačiau apeliantė, kaip buto savininkė ir namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkė ir naudotoja, yra atsakinga už tai, kad jos naudojimasis šildymo sistema nepažeistų kitų butų savininkų interesų. Šiuo atveju, būtent namo butų savininkų pasirinktas šilumos paskirstymo metodas Nr. 16V, butų savininkams leidžia užtikrinti teisingą (pagal bute sunaudotą šiluminės energijos kiekį) apmokėjimo už buto šildymą paskirstymą. Netaikant šio metodo, o apmokėjimą už šildymą paskirstant pagal registrinį butų plotą, kai tam tikri butai yra įsirengę didesnį radiatorių kiekį, negu priklauso tam plotui, gautųsi situacija, kai buto savininkai, kurie neturi įsirengę papildomų radiatorių, iš dalies mokės ir už butų šildymą, kuriuose įrengti papildomi radiatoriai (jiems bus paskirstytas apmokėjimas už papildomų radiatorių sunaudotos šilumos kiekį), t. y. už apeliantės sunaudojamą šilumą iš dalies mokės kitų butų savininkai.

27.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės reikalavimą - pripažinti butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinį sprendimą Nr. 138 dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V negaliojančiu, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ apeliacinio skundo

28.       Apeliantė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimu dalyje, kurioje teismas nusprendė atsakovės F. Ž. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti ieškovę UAB „Kaišiadorių šiluma“ perskaičiuoti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kompensaciją už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovės F. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, laikotarpiu nuo 2013 spalio mėn. 1 d. iki 2019 m. šildymo sezono pabaigos, pagal šio buto registrinį plotą – 46,08 kv. m., pateikiant (ištaisytas) sąskaitas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2019 m. šildymo sezono pabaigos, ją skaičiuojant pagal buto registrinį plotą – 46,08 kv. m., ir prašo priimti naują sprendimą – F. Ž. patikslintą priešieškinį atmesti visiškai.

29.       Atsakovė F. Ž., pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo šį apeliacinį procesą nutraukti, nes apeliantė  UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ dėl šio reikalavimo neturi materialinio suinteresuotumo ir nėra įtraukta suinteresuotuoju asmeniu, t. y. ginčas vyksta tarp atsakovės F. Ž. ir ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“.

30.       Teisėjų kolegija atsakovės F. Ž. argumentus laiko nepagrįstais. Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Nors visi dalyvaujantys asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi; tai gali būti materialinis ir (ar) procesinis teisinis suinteresuotumas (CPK 37 straipsnis), tačiau ne kiekvienas jų turi teisinį suinteresuotumą, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Teisiškai suinteresuotu skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu laikomas tas byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus. Skundžiamo teismo sprendimo nepalankumas asmeniui neturėtų būti aiškinamas siaurai, t. y. kad tuo teismo sprendimu atmetami tam tikri jo reikalavimai ar tenkinti tam tikri reikalavimai, pareikšti jam. Aiškinimas, kad teisinis suinteresuotumas skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu galimas tik dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti to asmens reikalavimai ar patenkinti reikalavimai, pareikšti šiam asmeniui, reikštų, kad tretieji asmenys gali paduoti apeliacinį skundą tik dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria išspręsti jų pareikšti savarankiški reikalavimai ar kuria iš jų priteistos bylinėjimosi išlaidos arba priteistos jiems ne visos jų patirtos išlaidos ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

31.       Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ byloje įtraukta atsakove, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal atsakovės F. Ž. priešieškinį. Pažymėtina, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus įstatyme nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 8 d.). Nuostatų 3 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o Nuostatų 6.2 punkte numatyta, kad administratorius turi teisę dalyvauti kitų asmenų pradėtose bylose, susijusiose su administruojamu turtu, teikti paaiškinimus bei pagal Nuostatų 7.9 punktą administratorius privalo pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius. Šiuo atveju, ginčo esmė – pagal kokį plotą (registrinį - 46,08 kv. m., ar sąlyginį – 77,98 kv. m.) turi būti skaičiuojamas mokestis už tiekiamą šilumos energiją atsakovės F. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantei UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ organizavus balsavimą raštu, 2013 m. rugpjūčio 2 d. namo butų savininkų sprendimu buvo nuspręsta taikyti sąlyginį šilumos už patalpų šildymą paskirstymo metodą (atsižvelgiant ne tik į buto plotą, bet ir į šildymo prietaisų galią). Taigi, atsakovės F. Ž. pareikštas reikalavimas neabejotinai tiesiogiai susijęs su 2013 m. rugpjūčio 2 d. namo butų savininkų sprendimu (jo įgyvendinimu), o keliamas ginčas (jo išsprendimas) turi įtakos tiek atsakovo UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ (galimybė įgyvendinti priimta butų savininkų sprendimą), tiek trečiųjų asmenų (buto savininkų) teisėms ir pareigoms (jiems gali keistis mokesčio dydis už šildymą), todėl apeliantė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ yra ne tik dalyvaujantis byloje asmuo, bet ir turintis teisinį suinteresuotumą šio ginčo baigtimi.

32.        Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės F. Ž. reikalavimą perskaičiuoti mokestį už šildymą pagal jos buto registrinį plotą (46,08 kv. m.), iš esmės nenurodė motyvų, kurie galėtų lemti tokio reikalavimo patenkinimą ir neatsižvelgė į teisės aktų reikalavimus, kurie apsprendžia mokesčio už šildymą skaičiavimą.

33.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad šilumos ūkis yra reglamentuota valstybės prižiūrima veikla, kurioje šilumos ir karšto vandens tiekimas, kainų nustatymas, šioje srityje veikiančių subjektų veikla ir jos priežiūra yra reglamentuoti įstatymo, Komisijos patvirtintų metodikų ir taisyklių. Daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę dalyvauti šilumos ūkio valdyme ir spręsti dėl jiems teikiamų paslaugų reikalingumo, kainos ir kokybės. Tačiau daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių butų ir kitų patalpų savininkai privalo veikti laikydamiesi teisės aktais reglamentuotų šilumos ir karšto vandens tiekimo procedūrų, nesukelti grėsmės tvariam šilumos ūkio funkcionavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017).

34.       Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Vadovaujantis to paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Atsižvelgiant į tai, šilumos tiekėjo parduotas šilumos kiekis turėtų būti lygus į daugiabutį namą patiektam šilumos kiekiui, kuris apskaitomas pagal atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis.

35.       Nustatyta, kad namo butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolu Nr. 138 priimtas sprendimas – iki šių metų rugsėjo 15 d. atstatyti namo butuose įrengtų šildymo prietaisų (radiatorių) galią į projektinę padėtį ir nuo 2013-2014 metų šildymo sezono taikyti šilumos už patalpų šildymą paskirstymo metodą Nr. 16V (atsižvelgiant ne tik į buto plotą, bet ir į šildymo prietaisų galią), t. y. mokestį už šildymą paskirstyti pagal sąlyginį buto plotą. Šis namo butų savininkų sprendimas yra galiojantis (nepanaikintas), todėl turi būti vykdomas. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo (CK 4.85 str. 6 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, esant galiojančiam butų savininkų sprendimui dėl šildymo paskirstymo metodo Nr. 16V pasirinkimo ir taikymo, nepagrįstai tenkino atsakovės F. Ž. reikalavimą, kuriuo eliminuojamas šio metodo taikymas jai, taip sudarant galimybę vienam namo buto savininkui nevykdyti namo buto savininkų sprendimo. Be to, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia kitų namo butų savininkų teisėtus interesus, nes (kaip jau minėta nutarties 26 punkte) buto savininkams, kurie nėra savavališkai (ne pagal projektą) pasididinę radiatorių skaičiaus, teks apmokėti už atsakovės F. Ž. butui tenkančią šilumos energiją dėl ten esančio didesnio kiekio (ne pagal projektą) radiatorių skaičiaus (įrengta 18 vnt. šildymo sekcijų daugiau, negu numatyta pagal projektą). Pažymėtina, kad kiekvienas vartotojas (buto savininkas) turi sumokėti už jo buto šildymui faktiškai tenkantį (suvartotą) šilumos kiekį. Tam, kad atsakovei F. Ž. mokestis už buto šildymą būtų skaičiuojamas pagal buto registrinį plotą, ji turėtų demontuoti ne pagal projektą jos bute esančius radiatorius (18 vnt. šildymo sekcijų).

36.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sprendžiant šį ginčą, nepagrįstai sureikšmino galimus šildymo temperatūros neatitikimus higienos normų reikalavimams atsakovės bute. Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčo esmė – vienodų sąlygų taikymas (apmokėjimo už šilumą) visiems namo butų savininkams ir butų savininkų sprendimų įgyvendinimas. Byloje niekam nebuvo pareikšta reikalavimų dėl tam tikrų asmenų galimų pažeidimų, kurie įtakojo  atsakovės bute šildymo temperatūros neatitikimus higienos normų reikalavimams. Atsakovė, kaip ir kiti namo butų savininkai, yra savo buto savininkė ir namo bendrųjų objektų savininkė, todėl būtent jai tenka atsakomybė tiek už savo buto tinkamą apšildymą (vidinių sienų sutvarkymą, buto langų keitimą ir pan.), tiek už namo bendrųjų objektų tinkamą apšildymą (klausimus sprendžiant butų savininkų sprendimais – pvz.: priimant sprendimą renovuoti namą). Kaip nustatyta, atsakovė nesiekia sumažinti savo buto šildymo sąnaudų (pakeisti nesandarius, senus langus ir pan.), tačiau siekia turėti daugiau, negu priklauso radiatorių (taip kompensuodama buto langų nesandarumą), tuo didindama šildymo sąnaudas, ir tuo pačiu nesutinka už papildomai sunaudotą šilumos energiją mokėti. Toks atsakovės elgesys negali būti pateisinamas ir ginamas, kaip neatitinkantis visų namo butų savininkų interesų. 

37.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį iš dalies – įpareigodamas ieškovę UAB „Kaišiadorių šiluma“ perskaičiuoti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kompensaciją už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovės F. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, laikotarpiu nuo 2013 spalio mėn. 1 d. iki 2019 m. šildymo sezono pabaigos, pagal šio buto registrinį plotą – 46,08 kv. m., pateikiant (ištaisytas) sąskaitas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2019 m. šildymo sezono pabaigos, ją skaičiuojant pagal buto registrinį plotą – 46,08 kv. m., priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis panaikintinas, ir šioje dalyje atsakovės F. Ž. priešieškinis atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Atsakovės F. Ž. apeliacinį skundą atmetus, o atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ apeliacinį skundą tenkinus, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi atsakovės F. Ž. visi priešieškinio reikalavimai yra atmesti, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ apeliacinį skundą patenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovės F. Ž..

39.       Pirmosios instancijos teisme atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ prašė priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už eksperto L. U. ekspertizės atlikimą (t. 11, b. l. 38, 42-44), įrodinėjant atsakovės F. Ž. priešieškinio reikalavimų nepagrįstumą. Šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ prašo priteisti 1 600 Eur (1 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 600 Eur už atsiliepimo į atsakovės F. Ž. apeliacinį skundą parengimą) bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijose nurodomus maksimalius užmokesčio dydžius, į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga, nėra sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, ginčo apimtį), į advokato reikalingas darbo ir laiko sąnaudas (surašė apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovės F. Ž. apeliacinį skundą), sprendžia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 800 Eur. Taigi, viso atsakovei UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ iš atsakovės F. Ž. priteistina 1 800 Eur (1 000 Eur už eksperto paslaugas + 800 Eur už advokato paslaugas) bylinėjimosi išlaidų.

40.       Kadangi atsakovė F. Ž. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti.

      Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje atsakovės F. Ž. priešieškinio reikalavimas - įpareigoti ieškovę UAB „Kaišiadorių šiluma“ perskaičiuoti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kompensaciją už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovės F. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, laikotarpiu nuo 2013 spalio mėn. 1 d. iki 2019 m. šildymo sezono pabaigos, pagal šio buto registrinį plotą – 46,08 kv. m., pateikiant (ištaisytas) sąskaitas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2019 m. šildymo sezono pabaigos, ją skaičiuojant pagal buto registrinį plotą – 46,08 kv. m., - patenkintas ir priimti naują sprendimą – šį priešieškinio reikalavimą atmesti.

      Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

- priteisti iš atsakovės F. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, a. k. 158806029, 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

      Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.