Administracinė byla Nr. A-1184-525/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02468-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 28; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „AgroSaulė 18“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Atsakovas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija (toliau – ir Komisija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 3R-151(AG-125/02-2014) dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3506 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjas UAB „AgroSaulė 18“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašyme Nr. 15R-821 (toliau – ir Prašymas) prašė kompensuoti 1 250 Lt išlaidas už prašymo išduoti leidimą plėtoti saulės elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą, 1 250 Lt išlaidas už konsultavimo paslaugą dėl saulės elektrinių verslo finansavimo, 1 250 Lt išlaidas dėl teisinių saulės elektrinių verslo rizikų ir galimybių, 100 Lt už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 5 000 Lt išlaidas už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, 392,94 Lt darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išmokų, 166,19 Lt virtualaus ofiso paslaugos mokesčio, 51,24 Lt antspaudo gamybos išlaidas. Komisija kompensavo 1 250 Lt išlaidas už prašymo išduoti leidimą plėtoti saulės elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą ir 100 Lt už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą. VAGK tenkino tik pareiškėjo skundo dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo, kitą skundo dalį atmetė. Pažymėjo, kad Komisijai suteikta teisė kompensuoti tik tas išlaidas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Komisija nekompensavo išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, nes šios išlaidos neatitinka Aprašo 4 punkto (patirtos po 2013 m. vasario 1 d.). Nesutiko su VAGK išvada, kad Apraše nėra įtvirtinta, jog tokios išlaidos turi būti ir patirtos ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d. Aprašo 4 punkto nuostata išlaidų patyrimą tiesiogiai sieja su išlaidų apmokėjimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.48 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Atsižvelgiant į šią normą ir į byloje konstatuotą faktą, kad sąskaita faktūra Nr. ŽŪB2541 už 2012 m. rugsėjo–2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o 5 000 Lt mokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d., konstatuotina, kad bendrovė iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. disponavo 5 000 Lt suma, todėl šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d. VAGK neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėti sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. VAGK veikla turėtų apsiriboti patikrinimu, ar Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, o taip pat, ar buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės. Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal žemės nuomos sutartį buvo išnuomotas ne tik pastatas, ant kurio ketinta montuoti elektrinę, bet ir žemės sklypas, kurio paskirtis elektrinės eksploatavimui nežinoma.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AgroSaulė 18“ prašė atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Komisija 2013 m. rugsėjo 24 d. ir 2014 m. sausio 24 d. sprendimais nustatė, jog kompensuojamos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., yra pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo bei išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Skunde atsakovas prieštarauja savo priimtame sprendime nustatytai aplinkybei ir nepagrįstai keičia poziciją dėl išlaidų pagrindimo bei patvirtinimo. Toks Komisijos piktnaudžiavimas laikytinas nesąžiningu ir neteisėtu bei patvirtina jos pozicijos nenuoseklumą. Bendrovė 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuri 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Sutartį pareiškėjas išsinuomojo žemės sklypą (unikalus Nr. 7192-0006-0043) ir karvidę (unikalus Nr. 7199-2004-3010), esančius Radviliškio rajono savivaldybėje, Žilionių kaime. Šį turtą UAB „AgroSaulė18“ įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, pareiškėjui suteikta teisė pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Turtas išnuomotas iki 2035 m. rugpjūčio 27 d., nuomos mokestis skaičiuojamas nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos ir sudaro 1 000 Lt + pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) per mėnesį. Nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą – 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012 m. rugpjūčio 27 d., toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012 m. rugpjūčio 27 d., moka kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą. Priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „AgroSaulė18“ ir ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 27 d., sąskaita faktūra Nr. ŽŪB2541 už 2012 m. rugsėjo–2013 m. sausio mėnesius išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o 5 000 Lt apmokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d. Nepaisant fakto, kad nurodytas mokestis už nuomą buvo sumokėtas po 7 mėnesių, Sutartis visą tą laiką galiojo, nebuvo nutraukta ir faktiškai buvo vykdoma. Aprašo III skyriaus 5.4.4 punkte nurodyta kompensuotinų išlaidų kategorija, pagal kurią turi būti sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Nei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d. Pareiškėjas kartu su 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymu kompensuoti patirtas išlaidas pateikė nuomos išlaidų patyrimą iki 2013 m. vasario 1 d. pagrindžiančius dokumentus. Nuomos mokestis Prašymo pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, taigi jis atitinka Aprašo 5.4.4 punkto bei 2 priedo nuostatas dėl sumokėto nuomos mokesčio kompensavimo. VAGK teisingai nurodė, kad UAB „AgroSaulė18“ 5 000 Lt ginčo išlaidas už penkis mėnesius (2012 m. rugsėjo–2013 m. sausio laikotarpiu) patyrė nuomotojui pateikus 2013 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą, t. y. dar iki 2013 m. vasario 1 d. Sąskaitos išrašymas suteikia teisę kreditoriui reikalauti sąskaitoje nurodytos sumos skolininko atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pateikus sąskaitą bendrovė privalėjo sumokėti. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, reiškia, kad šalys turi teisę apsispręsti dėl sutarties kainos ir apmokėjimo tvarkos, t. y. ar visa sutarties kaina bus apmokėta pasirašymo metu, ar bus mokamas avansinis mokėjimas, ar kaina bus mokama dalimis. Nuomos išlaidų kompensavimui nėra nustatytas maksimalus dydis, todėl turi būti kompensuojamas 100 procentų nuomos mokesčio. Pažymėjo, kad iš esmės pakeitus įstatyminį reguliavimą, lėmusį saulės šviesos energijos elektrinių pagaminamos elektros energijos supirkimo principo pasikeitimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir tai lėmė UAB „AgroSaulė18“ nuostolių patyrimą, kadangi esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, pareiškėjas nebūtų investavęs lėšų į saulės šviesos energijos elektrinės projekto vystymą. Aprašas parengtas siekiant užtikrinti asmenų, iki Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipusių į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrusių tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, teisėtų lūkesčių principo užtikrinimą. Komisijos teiginiai, kad VAGK, priimdama sprendimą, peržengė jai suteiktą kompetenciją vertinti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b. l. 91-96) skundą atmetė kaip nepagrįstą. UAB „AgroSaulė18“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėjas Komisijai pateikė Prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kuriame prašė kompensuoti 3 750 Lt išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, konsultavimo paslaugomis, 100 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 5 000 Lt nuomos mokestį už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, 392,94 Lt darbo užmokestį ir socialinio draudimo išmokas nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013-01-31, 166,19 Lt virtualaus ofiso paslaugos mokestį nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013-01-31 ir 51,24 Lt už antspaudo gamybą (b. l. 4–5). Komisija 2013 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 17R-448 nusprendė iš dalies kompensuoti bendrovės patirtas išlaidas. UAB „AgroSaulė18“ kompensuota 1 350 Lt (b. l. 68). VAGK 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 3R-430(AG-367/02-2013) minėtą Komisijos sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą UAB „AgroSaulė18“ Prašymą nagrinėti iš naujo bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (b. l. 69–73). Komisija 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 3506 nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, bendrovei kompensuota 1 350 Lt išlaidų suma (b. l. 45). Nesutikdamas su Komisijos priimtu sprendimu, pareiškėjas su 2014 m. kovo 17 d. skundu kreipėsi į VAGK (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-125/02-2014, l. 1–22), kuri 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 3R-151(AG-125/02-2014) panaikino Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3506 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir ją įpareigojo UAB „AgroSaulė18“ Prašymą šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, o likusią skundo dalį atmetė (b. l. 47–54). VAGK konstatavo, kad Komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3506 dalis, kurioje bendrovei nekompensuotas 5 000 Lt dydžio mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai bei Aprašo nuostatoms.
Teismas rėmėsi Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Aprašo 4, 5.4.4, 6 punktais, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Komisiją dėl tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, patirtų iki 2013 m. vasario 1 d., kompensavimo. Teismas nurodė, jog siekiant įvertinti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar: 1) ar 5 000 Lt nuomos mokestis yra pagal Sutartį susijęs su investicijomis į materialųjį turtą, reikalingą elektrinės projekto plėtrai; 2) ar Sutartis iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruota viešame registre; 3) ar sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą yra išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d.; 4) ar išlaidos gali būti nustatytos, ar jos pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.
Teismas vertino, jog šalių ginčas kilęs dėl pareiškėjo prašymo kompensuoti 5 000 Lt nuomos mokestį tenkinimo. Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. UAB „AgroSaulė18“ su ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį, kuria pareiškėjas išsinuomojo karvidę (unikalus Nr. 7199-2004-3010) ir žemės sklypą (unikalus Nr. 7192-0006-0043), esančius Žilionių kaime 12, Radviliškio rajono savivaldybėje. Sutarties 2.1 ir 2.2 punktais turtą bendrovė įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, jai suteikta teisė karvidės pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Sutarties 4.1 punktu susitarta, kad nuomos mokestis yra 1 000 Lt + PVM per mėnesį. Pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012 m. rugpjūčio 27 d., moka nuomotojui kiekvieną mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą (Sutarties 4.2 punktas) (b. l. 15–18). Priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „AgroSaulė18“ su ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 19). PVM sąskaita faktūra Nr. ŽŪB2541 už 2012 m. rugsėjo–2013 m. sausio mėnesį buvo išrašyta 2013 m. sausio 31 d. (b. l. 14), o apmokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 13). 2013 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos UAB „AgroSaulė18“ nurodė, kad įvykdė nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimą iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio dėl susidariusio įsiskolinimo pagal ilgalaikės paskolos teikimo sutartį tarp bendrovės ir AB „Agrowill Group“. Pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartį paskolos davėjas UAB „AgroSaulė18“, paskolos gavėjas – AB „Agrowill Group“. Nuomos mokestis nuomotojui ŽŪB „Agrowill Vėriškės“, kuri yra AB „Agrowill Group“ grupės įmonė, buvo sumokėtas atgavus paskolą iš AB „Agrowill Group“. Bendrovė kitų pajamų neturėjo (b. l. 12).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu (Sutarties 2.1 - 2.2 punktai), Sutartis iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruota viešame registre (b. l. 20–23). Mokėjimo atlikimą patvirtina 2013 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra ŽŪB2541 ir sąskaitos išrašas dėl 5000 Lt 2013 m. rugpjūčio 13 d. įvykdyto pervedimo (b. l. 13-14).
Teismas nurodė, jog Aprašo 4 punktas išlaidų kompensavimą sieja su jų patyrimo momentu. Patyrimo momentas teisės akte nėra nustatytas išsamiai, todėl turi būti aiškinamas atsižvelgiant į teisės aktų sistemą bei protingumo ir sąžiningumo principus. Šioje byloje teismas išlaidų patyrimo momentą vertino atsižvelgdamas į tai, ar sutartį sudaręs asmuo iki 2013 m. vasario 1 d. įgyja civilinės teisės nustatytą pareigą apmokėti patirtas išlaidas. Jeigu tokia pareiga įgyta iki 2013 m. vasario 1 d., o kreipimosi į Komisiją metu prievolė įvykdyta, laikoma, kad asmuo išlaidas patyrė iki 2013 m. vasario 1 d. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Turto nuoma pagal Nekilnojamojo turto nuomos sutartį buvo vykdoma iki 2013 m. sausio 31 d., todėl 2013 m. vasario 1 d. terminas nepažeistas. Nuomodamas turtą pareiškėjas įsipareigojo už nuomą apmokėti, o ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ įgijo teisę reikalauti nuomos mokesčio sumokėjimo. Sutarties 5.2.10 punktu pareiškėjas yra įsipareigojęs laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi patalpomis bei kitų paslaugų mokesčius. Tai, kad skubiai priėmus Įgyvendinimo įstatymą pareiškėjas neturėjo pakankamų lėšų ir neapmokėjo 2013 m. sausio 31 d. pateiktos PVM sąskaitos faktūros, teismo nuomone, jo teisinės padėties šios bylos kontekste nekeičia.
Pasisakydamas dėl atsakovo iškelto klausimo, ar pagrįstai pareiškėjas prašo išlaidų, kai Nekilnojamojo turto nuomos sutartimi buvo išnuomotas ne tik pastatas, ant kurio numatyta įrengti elektrinę, bet ir žemės sklypas prie pastato, teismas nurodė, jog, kaip matyti iš abiejų išnuomotų objektų adreso, buvo išnuomotas žemės sklypas su ant jo esančiu pastatu. Pastato eksploatacijai reikalingas žemės sklypas šalia. Dėl žemės sklypo dydžio netinkamumo atsakovas jokių argumentų nepateikia, tai teismas neturi jų vertinti ir nežinodamas atsakovo pozicijos savarankiško tyrimo neatlieka.
Teismas sutiko su VAGK sprendime pateiktais argumentais dėl Komisijos pareigos kompensuoti pareiškėjo patirtas nuomos mokesčio išlaidas bei Komisijos sprendimo panaikinimu dalyje dėl išlaidų nuomos mokesčiui kompensavimo. Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.2 punktas suteikia VAGK teisę panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą (ar jo dalį). VAGK teisė panaikinti individualų administracinį aktą nėra ribojama vien tik procesinių akto trūkumų nustatymu. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu VAGK sprendimu VAGK ne įsiterpė į atsakovo kompetenciją, o nurodė jo padarytas teisės taikymo klaidas. VAGK sprendimas priimtas išsamiai ištyrus bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės aktus, todėl nėra teisinio pagrindo jį pakeisti ar panaikinti atsakovo nurodomais motyvais.
Kartu pažymėta, jog pareiškėjas UAB „AgroSaulė18“ prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiliepime nurodyta, kad konkretų išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet nebuvo. Teismas nurodė, jog teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis. Duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta, todėl laikyta, kad pareiškėjas rašytinio prašymo ir konkretaus bei išsamaus šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis, nepateikė ir teismas neturi galimybės įvertinti prašymo atlyginti teismo išlaidas pagrįstumo. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Pažymėta, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
III.
Atsakovas Komisija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 99-101), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir VAGK 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 3R-151(AG-125/04-2014) panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3506 atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:
1) Komisija, nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, laikėsi nuoseklios praktikos, kad vadovaujantis Aprašo 4 punkto nuostatomis, išlaidos vertintos patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d. tik tuomet, kai iki šios datos asmuo faktiškai sumoka pinigus už darbus, paslaugas, įrangą, nuomą ir panašiai, kurie tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, nepriklausomai nuo to, kad darbai atlikti, paslaugos suteiktos, įranga perduota ir panašiai iki 2013 m. vasario 1 d. Jokios kitos Aprašo nuostatos nesuteikė Komisijai teisės Aprašo 4 punkto nuostatos traktuoti kaip nors kitaip. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas už nekilnojamojo turto nuomą faktiškai atsiskaitė 2013 m. rugpjūčio 13 d., taigi šiuo atveju išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentas patvirtina, kad pareiškėjas išlaidas faktiškai patyrė po 2013 m. vasario 1 d., todėl Komisija pagrįstai šių išlaidų nusprendė nekompensuoti.
2) Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. jis pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis. Jame nurodyta, kad vadovaujantis Aprašo 4 punktu, nekompensuotinos išlaidos už žemės sklypo nuomą, nes šios išlaidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d. Šis sprendimo argumentas atitinka Komisijos nustatytas faktines aplinkybes, nes iš mokėjimą patvirtinančio dokumento matyti, kad už nekilnojamojo turto nuomą pareiškėjas faktiškai atsiskaitė 2013 m. rugpjūčio 13 d.
3) Ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas neviršijus jai suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2637/2011 pateiktu aiškinimu dėl teismo veiklos vertinant komisijos atliktus vertinimus.
Pareiškėjas UAB „AgroSaulė 18“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 109-114), kuriuo prašo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 m. lapkričio 18 d. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą.
Taip pat prašo priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia argumentus, analogiškus tiems, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad išlaidas, susijusias su mokesčiu už žemės bei nekilnojamojo turto nuomą patyrė iki 2013 m. vasario 1 d., šias išlaidas pagrindė, patvirtino bei įrodė t. y. minėtos išlaidos atitinka Aprašo 4 punktą, todėl turi būti laikytinos kompensuotinomis. Nei Įgyvendinimo įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Sąskaitos išrašymas suteikia teisę kreditoriui reikalauti sąskaitoje nurodytos sumos skolininko atžvilgiu, todėl ŽŪB „Agrovvill Vėriškės“ pateikus sąskaitą pareiškėjas bet kokiu atveju būtų privalėjęs sumokėti nuomotojui nurodytą sumą arba savo iniciatyva arba kreditoriui pasinaudojus civilinių teisių gynimo būdais. Komisija pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, VAGK priimdama šioje byloje skundžiamą sprendimą savo kompetencijos neviršijo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje ginčas kilęs dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3506 dalies, kuria atsisakyta kompensuoti dalį pareiškėjo UAB „AgroSaulė 18“ prašytų kompensuoti išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto objektų – statinio ir žemės sklypo – nuoma.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėto Komisijos sprendimo, 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 3R-151(AG-125/02-2014) panaikino Komisijos sprendimo dalį dėl užmokesčio už nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir įpareigojo pareiškėjo UAB „AgroSaulė 18“ prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, šioje dalyje išnagrinėti pakartotinai bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Komisijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. Nr. 3R-151(AG-125/02-2014), 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu šį skundą atmetė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija), kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (2013 m. rugsėjo 25 d. Nr. 70-3537 redakcija) ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.
Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos. Taigi minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinos išlaidoms. Kaip minėta, prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra. Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 p.). Aprašo 5.4 punkte išskirta vieną iš minėtų kategorijų: investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) ir ši kategorija detalizuojama Aprašo 5.4.1 – 5.4.4 punktuose, iš kurių 5.4.4 punkte nurodyta, jog Aprašo 5.4 punkto kategorijai priskiriamas sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.
Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose.
Taigi patirtų tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo mechanizmas teisės aktuose numatytas nuo 2013 m. vasario 1 d., praktiškai pradėtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinus Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi aktualų teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog išlaidų už nuomą patyrimo momentas siejamas su iš nuomos sutarties kilusia civilinės teisės nustatyta pareiga apmokėti patirtas išlaidas, ir atsižvelgiant į tai, kad šį pareiga įgyta iki 2013 m. vasario 1 d., o kreipimosi į Komisiją su prašymu dėl išlaidų kompensavimo metu ji buvo jau įvykdyta, laikoma, kad asmuo išlaidas patyrė iki 2013 m. vasario 1 d.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Lingvistiniu aspektu aiškinant minėtą Aprašo 4 punkto formuluotę, išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos bei patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmenys iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo, ir Aprašo 4 punktą, patirtos išlaidos reiškia, kad tos išlaidos buvo realiai patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. iki šių išlaidų kompensavimo mechanizmo sukūrimo. Išlaidų patyrimo realumą įrodo šių išlaidų apmokėjimas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-121-525/2015; 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-389-822/2015; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-760-525/2015; ir kt.).
Tokį teisės normų aiškinimą pagrindžia ir tai, jog teisinio pagrindo iš kitų kompensuotinų išlaidų rūšių ir kategorijų išskirti Aprašo 5.4.4 punkte nurodytą kompensuotinų išlaidų rūšį – sumokėtą nuomos mokestį už žemės ar kito nekilnojamojo turto nuomą, nepaisant to, jog yra numatyta sąlyga, kad nuomos sutartys turėjo būti įregistruotos viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka iki 2013 m. sausio 31 d., nėra. Todėl atitinkamai pagrindo išvadai, jog minėto nuomos mokesčio sumokėjimui netaikytina sąlyga, kad faktinis mokėjimas turi būti atliktas iki 2013 m. vasario 1 d., taip pat nėra. Vadovaujantis tais pačiais anksčiau išdėstytais motyvais, pagal Aprašo 6 punktą Aprašo 2 priede nustatytas maksimalus išlaidų – sumokėto nuomos mokesčio už nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka – maksimalus kompensuotinas dydis – 100 procentų taip pat taikytinas tik išlaidoms, sumokėtoms iki 2013 m. vasario 1 d.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog prašomą kompensuoti mokestį už žemės sklypo ir statinio nuomą pareiškėjas sumokėjo 2013 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 13). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Todėl, vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pareiškėjas 5 000 Lt išlaidas patyrė būtent 2013 m. rugpjūčio 13 d., t. y. po 2013 m. vasario 1 d.
Pažymėtina, jog išlaidų patyrimo momento siejimas būtent su konkrečių piniginių sumų faktinio mokėjimo momentu atitinka formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projektų plėtojimu, kompensavimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-389-822/2015; 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-525/2015 ir kt.).
Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Komisija priėjo pagrįstą išvadą, jog išlaidos, apmokėtos po 2013 vasario 1 d., nekompensuotinos kaip patirtos po minėtuose teisės aktuose nurodytos datos. Komisija tinkamai taikė galiojančius teisės aktus bei rėmėsi objektyviais duomenimis ir apie tai nurodė 2013 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 17R-3506, tinkamai vertino pareiškėjo nurodytas išlaidas. Komisija 2013 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 17R-3506 nurodė atsisakymo kompensuoti išlaidas už nuomą teisinį pagrindą (Aprašo 4 punktas) bei atsisakymo motyvus (išlaidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d.), todėl šis Komisijos atsisakymas kompensuoti aptariamas išlaidas laikytinas pagrįstu, motyvuotu ir teisėtu.
Tad, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 3R-151(AG-125/02-2014) nepagrįstai sprendė panaikinti Komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3506 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto (statinio) nuomą nekompensavimo ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl šių išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. 3R-151(AG-125/02-2014) yra pagrįstas ir teisingas, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, panaikinant Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 3R-151(AG-125/02-2014) dalį, kuria panaikinta Komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3506 dalis dėl nuomos mokesčio už žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir Komisija įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl šių išlaidų kompensavimo.
Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo sprendimas priimamas atsakovo naudai, pareiškėjas teisės į teismo išlaidų atlyginimą neįgyja (ABTĮ 44 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a
Atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti r priimti naują sprendimą.
Atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą tenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 3R-151(AG-125/02-2014) dalį, kuria nuspręsta panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3506 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir kuria Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija buvo įpareigota iš naujo nagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „AgroSaulė 18“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymo Nr. 15R-821 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto nuomą kompensavimo, bei šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Irmantas Jarukaitis