Civilinė byla Nr. 2-6977-1080/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02251-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.1.7.13; 3.2.6.1; 3.2.6.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egrika“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Multitransportas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 420 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė bendradarbiavo vykdant krovinių pervežimus tarptautiniais maršrutais. 2020 m. spalio 30 d. atsakovė pateikė ieškovei krovinio pervežimo sutartį–užsakymą Nr. 2010IJ0796, pagal kurią atsakovė užsakė pas ieškovę iš Lietuvos į Švediją pervežti krovinį. Nurodyta sutartimi ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis pervežti atsakovės jai patikėtą krovinį į sutartyje nurodytą paskirties vietą ir perduoti jį krovinių gavėjui, o atsakovė įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą sutartyje paslaugų kainą. Ieškovė pervežimui atlikti pasitelkė transporto priemonę, kuri buvo techniškai tvarkinga, tinkanti kroviniams vežti, turinti visus pervežimui vykdyti reikalingus leidimus. Šalys sutartyje sulygo dėl krovinio pervežimo kainos ir apmokėjimo. Ieškovė, tinkamai įvykdžiusi iš sutarties jai kylančias pareigas, pateikė atsakovei visus reikiamus dokumentus paslaugų apmokėjimui, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo ir liko ieškovei skolinga 2 420 Eur pagal 2020 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 20-496. Ieškovės teigimu, atsakovė nei suėjus mokėjimo terminams, nei po ieškovės raginimų, nei po skolų suderinimo akto pasirašymo, nei vėliau už paslaugas neatsiskaitė.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko su pagrindiniu ieškinio reikalavimu dėl 2 420 Eur skolos priteisimo, tačiau prašė atmesti ieškinio reikalavimus dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti iš atsakovės procesines palūkanas jau po to, kai atsakovei buvo pradėtas nemokumo procesas (kreditorių susirinkimas nutarimą vykdyti atsakovės bankroto procesą priėmė 2020 m. gruodžio 31 d.). Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 12 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 punkto nuostatas, bankrutuojančiam juridiniam asmeniui draudžiama skaičiuoti palūkanas už prievoles, kurios atsirado iki nemokumo proceso pradžios. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl prievolės, kuri atsirado dar iki atsakovės nemokumo proceso pradžios, todėl procesinių palūkanų skaičiavimas pažeistų tiek atsakovės, tiek jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nesutikdama su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovė nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl 2 420 Eur skolos, todėl ieškovė savo apsisprendimu ir rizika nutarė kreiptis teismą dėl skolos priteisimo ir atitinkamai patyrė su tuo susijusias išlaidas, nors šių išlaidų galėjo nepatirti. Atsakovės nuomone, ieškovė galėjo pateikti savo kreditorinį reikalavimą nemokumo administratoriui, kuris JANĮ nustatyta tvarka būtų teikę jį tvirtinti kreditorių susirinkimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai

4.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. spalio 30 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 2010IJ0796 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Lietuvos į Švediją, o atsakovę įsipareigojo per 45 dienas nuo sąskaitos faktūros, CMR važtaraščio bei kitų pervežimo dokumentų originalų gavimo savo buveinėje dienos sumokėti ieškovei 2 000 Eur (neįskaitant PVM) už krovinio vežimą (b. l. 6). Sutarties tinkamą įvykdymą patvirtina byloje esantis CMR važtaraštis (b. l. 7). 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija EGR Nr. 20-496, pagal kurią mokėtina suma – 2 420 Eur (2 000 Eur + 420 Eur PVM) (b. l. 8). Nurodytą PVM sąskaitą faktūrą ir kitus su Sutarties vykdymu susijusius dokumentus ieškovė išsiuntė atsakovei 2020 m. lapkričio 20 d. registruotąja pašto siuntą (b. l. 9). 2020 m. gruodžio 22 d. šalys pasirašė skolos suderinimo aktą (b. l. 10). Atsakovė šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija, susidariusią skolą pripažįsta.

Dėl skolos už krovinio pervežimą

5.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.824 straipsnio 3 dalį krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Remiantis CK 6.813 straipsnio 1 dalimi, už krovinių vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

6.       Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nei įsiskolinimo fakto, nei jo dydžio neginčija, su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo sutinka, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.813 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 9 punktu, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 420 Eur skolos.

Dėl procesinių palūkanų

7.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme.

8.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, teigdama kad šiuo atveju ieškovė neturi teisės reikalauti procesinių palūkanų, nes atsakovės kreditorių susirinkimas 2020 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą vykdyti atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Atsakovės teigimu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl prievolės, kuri atsirado dar iki atsakovės nemokumo proceso pradžios, todėl procesinių palūkanų skaičiavimas pažeistų tiek atsakovės, tiek jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.

9.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

10.       Kasacinis teismas, aiškindamas savo esme analogišką, iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte ir 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad toks reguliavimas skirtas finansiškai pažeidžiamoms bankrutuojančioms bendrovėms apsaugoti ir jis reiškia, kad laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo įmonei negali būti skaičiuojamos palūkanos už visas prievoles, tarp jų ir įstatymo nustatytos procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-234-823/2020). 

11.       Iš byloje esančio 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta vykdyti atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Šiam nutarimui pritarė 79,89 proc. visų atsakovės kreditorių.

12.       Pagal JANĮ 12 straipsnio 3 dalį bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų. Byloje nustačius, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl prievolės, atsiradusios dar iki nutarimo dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka buvo priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 31 d.), darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti iš atsakovės procesines palūkanas (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

14.       Nagrinėjamu atveju teismas patenkino materialųjį ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, todėl laikytina, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.

15.       Atsakovės nuomone, šiuo atveju ieškovei neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė savo apsisprendimu ir rizika nutarė kreiptis teismą dėl skolos priteisimo ir atitinkamai patyrė su tuo susijusias išlaidas, nors šių išlaidų galėjo nepatirti. Anot atsakovės, ieškovė galėjo pateikti savo kreditorinį reikalavimą nemokumo administratoriui, kuris JANĮ nustatyta tvarka būtų teikę jį tvirtinti kreditorių susirinkimui. Teismas neturi pagrindo pritarti šiems atsakovės argumentams.

16.       Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovė su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas nei Sutartyje nustatytu terminu, nei vėliau neatsiskaitė, todėl ieškovei atsirado pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo teismo tvarka. Teismui šiuo sprendimu ieškinį pripažinus pagrįstu ir jį patenkinus, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17.       Ieškovė byloje patyrė 181,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą (b. l. 11–12).

18.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

19.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

20.       Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (aptariamu atveju – 1 454,80 Eur).

21.       Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio parengimą taikytinas 2,5 dydžio koeficientas, todėl už šio procesinio dokumento parengimą priteistinas užmokestis negalėtų viršyti 3 637 Eur (1 454,80 Eur x 2,5). Aptariamu atveju ieškovė už ieškinio parengimą prašo priteisti 181,50 Eur, t. y. net 20 kartų mažesnę sumą, nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis. Byloje nenustatyta, kad ieškovės procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas ir ji savo procesinėmis teisėmis būtų naudojusis nesąžiningai, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė buvo faktiškai informuota apie atsakovės atžvilgiu pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka ir kad jai buvo išaiškinta teisė pareikšti kreditorinį reikalavimą nemokumo administratoriui, todėl teismas konstatuoja nenustatęs pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ar jas sumažinti.

22.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, jai iš atsakovės priteistina 181,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą.

23.       Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 73 Eur žyminį mokestį.

24.       Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus atvejus.

25.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, jog šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus jam pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Be to, šia norma yra įgyvendinamas ir lygiateisiškumo principas, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012; 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013; 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-33-464/2021).

26.       Teismų praktikoje taip pat jau buvo pasisakyta, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1167-370/2019). CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta teisės norma skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios įmonės, kuriai ir reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, tuo atveju kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Taigi, nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, t. y. lems šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) įmonės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-999-516/2018; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021).

27.       Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad ieškovė, pareiškusi turtinį reikalavimą atsakovei, kuriai vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu atveju ieškovei grąžintinas už ieškinį sumokėtas 73 Eur žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Egrika“ (juridinio asmens kodas 302621304) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Multitransportas“ (juridinio asmens kodas 302646962) 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) skolos ir 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Egrika“ (juridinio asmens kodas 302621304) 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. sausio 21 d. Luminors Bank AS, ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Dovilė Sadauskaitė