Civilinė byla Nr. e2A-254-516/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00595-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019  m. gegužės 6 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinėje byloje Nr. e2-721-513/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edelmeta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl skolos bei palūkanų priteisimo ir skolos grąžinimo grafiko nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Edelmeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kurį patikslinusi, prašė teismo priteisti iš atsakovės 80 719,96 Eur skolą ir 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti atsakovės prašymu 2018 m. birželio 8 d. nustatytą skolos gražinimo grafiką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „Edelmeta“ nurodė, kad pardavė atsakovei prekes ir suteikė virimo katilo taisymo paslaugas už 95 256,16 Eur sumą. Atsakovei sumokėjus ieškovei dalį sumos (8 536,20 Eur), 2018 m. birželio 8 d. atsakovės prašymu buvo nustatytas likusios kainos apmokėjimo grafikas. Atsakovė atlikusi nedidelę dalį mokėjimų (6 000 Eur), liko skolinga ieškovei 80 719,96 Eur priteistinos sumos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 8 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė paaiškino, jog ieškovei yra skolinga, tačiau jos pradelsta skola pagal skolos grąžinimo grafiką ieškinio pateikimo dieną buvo 44 000 Eur, todėl ieškovė reikalavimo teisę turi tik į šią sumą. Taip pat ieškovės prašomos priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstai ir neproporcingai didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 80 719,96 Eur skolą, 8 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 049 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Teismas, remdamasis 2018 m. birželio 8 d. likusios skolos apmokėjimo grafiku, nustatė, kad atsakovė pripažino 86 719,96 Eur skolą ieškovei ir įsipareigojo ją mokėti kiekvieną savaitę; paskutinis mokėjimas turėjo būti atliktas 2018 m. gruodžio 28 d. Atsakovė mokėjimų pagal savo pačios pasiūlytą grafiką nevykdė, o juo nustatyti mokėjimo terminai yra suėję. Įvertinęs, kad dėl šios priežasties grafiko nutraukimas nesukels jokių teisinių padarinių, ieškinio reikalavimo dėl skolos grąžinimo grafiko nutraukimo teismas netenkino. 

6.       Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nėra sumokėjusi skolos, mokėjimų pagal savo pačios pateiktą grafiką nevykdė, grafiku nustatyti skolos mokėjimo terminai jau yra suėję, nepaaiškino, kodėl nemoka skolos, teismas atsakovės argumentus dėl ieškovės teisės tik į dalį skolos, t. y. 44 000 Eur, pripažino nepagrįstais. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 80 719,96 Eur skolą ir 8 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7.       Nurodęs, kad pagrindinis ieškovės reikštas reikalavimas ir kilęs ginčas buvo dėl skolos priteisimo, reikalavimas yra visiškai patenkintas, teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę į visų patirtų išlaidų atlyginimą: 1 549 Eur žyminį mokestį bei 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Edelmeta“ advokatui sumokėta 500 Eur suma už ieškinio parengimą yra beveik penkis kartus mažesnė nei galima pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytą maksimalų dydį 2 316,75 Eur (926,7 Eur (užpraėjusio, t. y. 2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (už ieškinį, Rekomendacijų 8 punktas)). Taip pat iš bylos duomenų teismas nustatė, jog advokatui papildomai už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą, dubliko parengimą, derybas dėl taikos sutarties sudarymo, atstovavimą teisme nebuvo mokėta ir 500 Eur suma apėmė visas advokato šioje byloje suteiktas teisines paslaugas.

9.       Spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, teismas įvertino atsakovės procesinį elgesį: atsakovė, pati pasiūliusi skolos mokėjimo grafiką, jo nevykdė, skolą pripažino ir siūlė ginčą spręsti taikiai, tačiau ieškovei derybų metu sutikus su dar vienu atsakovės siūlomu skolos mokėjimo grafiku, atsakovė taikos sutarties nepasirašė, o aplinkybių ir priežasčių, kodėl nesumoka pripažintos skolos nenurodė. Teismas vertino, kad tokiu būdu atsakovė siekia vilkinti neginčijamos skolos mokėjimą, o toks procesinis elgesys negali būti laikomas sąžiningu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – sumažinti bylinėjimosi išlaidas ir jas paskirstyti bylos šalims vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi proporcingai teismo patenkintų ieškovės reikalavimų daliai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Ieškovei priteistų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, nes: (1) ginčo sudėtingumas ir įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės, nei kitų specialių žinių, (2) byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, (3) ginčijama suma ir bylos apimtis nedidelė, (4) ieškinio apimtis nedidelė, šio procesinio dokumento parengimui panaudotas šablonas, (5) bylos nagrinėjimo metu ieškovė jokių papildomų sudėtingų procesinių dokumentų neteikė, (6) atsakovė byloje elgėsi sąžiningai.

10.2.       Atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis byloje ir teismo nustatytais terminais teikė procesinius dokumentus, paaiškinimus ir įrodymus, informavo teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir nurodė nedalyvavimo priežastis, domėjosi bylos eiga siekdama, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reiškusi neapgrįstus prašymus, vilkinusi procesą ar kaip kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi (piktnaudžiavo) savo procesinėmis teisėmis, o tai, kad atsakovei ir ieškovei nepavyko išspręsti ginčo taikiai ir užbaigti bylą taikos sutartimi neturėtų būti laikoma nesąžiningu procesiniu elgesiu, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo, o jei derėjosi, kad taikos sutartis buvo nepasirašyta dėl atsakovės kaltės.

10.3.       Tai, kad atsakovė nėra sumokėjusi skolos ieškovei, negali būti laikoma procesiniu elgesiu apskritai, nes, jei skola būtų sumokėta, byla nebūtų iškelta, todėl tai nėra atsakovės elgesys bylos metu, o iki jos iškėlimo. Todėl atsakovės procesinis elgesys niekaip negali turėti įtakos ieškovei prašyti padidintų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir negali turėti įtakos teismui sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

10.4.       Teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 
93 straipsnio 2 dalies normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, visų pirma, priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovės ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą nutraukti skolos grąžinimo grafiką, kuris skundžiamu sprendimu buvo atmestas. Teismas taip pat turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle ir spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo.

2.       Ieškovė UAB „Edelmeta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      UAB „Edelmeta“ šioje byloje sumokėtas atlyginimas (500 Eur) advokatui už trijų procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme ne tik atitinka Rekomendacijas, bet net yra mažesnis už priteistinas išlaidas už, pavyzdžiui, trijų pareiškimų dėl teismo įsakymo surašymą, kuris surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų, todėl yra daug paprastesnis procesinis dokumentas, nei šioje byloje rengti ieškinys, dublikas ir atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atsakovė nesutiko nei su ieškiniu, nei su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl byloje vyko ginčas, atsikirtimai nebuvo formalūs, nes juos teikiant buvo vadovaujamasi aktualia teismų praktika, kas taip pat paneigia apeliacinio skundo motyvus apie bylos nesudėtingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

11.2.                      Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindinis ieškovės reikštas reikalavimas ir kilęs ginčas buvo dėl skolos priteisimo, kuris buvo visiškai patenkintas, o reikalavimas dėl grafiko nutraukimo yra išvestinis. Šį reikalavimą ieškovė buvo priversta pareikšti, nes atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl visos skolos sumos priteisimo tuo motyvu, kad ieškovė pateiktam skolos grąžinimo grafikui neprieštaravo, todėl laikytina, kad šalys susitarė pakeisti prievolės įvykdymo terminus. Tai reiškia, kad byloje atsakovė iškėlė ginčą dėl šio grafiko teisinės reikšmės ir jis buvo išspręstas ieškovės naudai, t. y. priteista visa skola. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė siekia vilkinti neginčijamos skolos mokėjimą, o toks procesinis elgesys negali būti laikomas sąžiningu, bei teisingai priteisė visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

1.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

2.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3.       Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos išlaidos, jos turėtos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (liet. „savo iniciatyva“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

4.       Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

5.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis);
2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

6.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

7.       Byloje esanti 2018 m. spalio 23 d. Atstovavimo sutartis patvirtina, kad ieškovės UAB „Edelmeta“ interesus nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatas S. Č.. Iš kartu su ieškiniu pateikto kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo aišku, kad ieškovė sumokėjo savo atstovui 500 Eur sumą už ieškinio parengimą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovės patirtų išlaidų už jai byloje suteiktą advokato teisinę pagalbą fakto.

8.       Teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 
2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris šiuo atveju yra (buvo) 926,7 Eur (2018 m. II ketv.). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį yra 2,5, t. y. (2,5 x 926,7 Eur) 2 316,75 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės UAB „Edelmeta“ už ieškinio parengimą prašomą priteisti 500 Eur suma ne tik neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau yra ženkliai mažesnė.

9.       Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje;
4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį;
6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą;
8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. 

10.       Teisėjų kolegija visiškai pritaria apeliantei, kad nagrinėjamu atveju byloje spręstas ginčas – dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei skolos gražinimo grafiko nutraukimo – nėra itin sudėtingas ar naujas teismų praktikoje, priešingai, teismų praktika nagrinėtu klausimu yra susiformavusi ir nuosekli. Todėl sąlygų, dėl kurių ginčas galėtų būti vertinamas kaip sudėtingas, šiuo atveju nenustatyta. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad be pirmosios instancijos teismui teikto ieškinio, advokatas S. Č. atstovaudamas ieškovę UAB „Edelmeta“, nagrinėjamoje byloje teikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atskirąjį skundą, dubliką bei atstovavo ieškovę 2019 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, vertindama nustatytas aplinkybes teisinių paslaugų kompleksiškumo aspektu, atsižvelgdama į ginčo sumos dydį 
(80 719,96 Eur) bei ieškovės prašytų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį (500 Eur), sprendžia, kad pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį, nėra.

11.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žyminis mokestis – viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių. Į bylą pateikti 2018 m. spalio 24 d. ir 2018 m. spalio 31 d. kredito įstaigos mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovės teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui sumokėjo 1 474 Eur dydžio žyminį mokestį. Papildžiusi ieškinį reikalavimu dėl skolos gražinimo grafiko nutraukimo, ieškovė 2018 m. gruodžio 20 d. sumokėjo už jį 75 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino, tačiau žyminį mokestį už šį reikalavimą ieškovei iš atsakovės priteisė. 

12.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje nustatyta, kad ieškovė iš esmės sumokėjo du žyminius mokesčius: 1 474 Eur dydžio žyminį mokestį už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl skolos priteisimo ir 75 Eur dydžio žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl skolos gražinimo grafiko nutraukimo. Pažymėtina, kad CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas, atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 
1 dalis). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams, o jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies
1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 8 punktai). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Pirmosios instancijos teismui netenkinus neturtinio pobūdžio reikalavimo, už jį sumokėtas paprastasis žyminis mokestis ieškovei iš priešingos šalies nepriteisiamas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 75 Eur žyminį mokestį, kurį pastaroji sumokėjo už pirmosios instancijos teismo netenkintą neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą.

13.       Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle ir spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo. Minėta, kad ieškovė bylos eigoje papildė savo ieškinį reikalavimu dėl skolos gražinimo grafiko nutraukimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šioje normoje (CPK 93 straipsnio 2 dalis) nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio
7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taip pat vadovaujantis CPK 93 straipsnio
4 dalimi teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, gali nukrypti nuo CPK
93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 19 ir 21 punktuose nustatytas aplinkybes, tai, jog ieškovė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas iš esmės patyrė teikdama ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, o reikalavimas dėl grafiko nutraukimo yra išvestinis, kurio pateikimą lėmė pačios atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai, ir už kurio pateikimą ieškovė jokių papildomų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisti neprašė, apeliantės argumentus dėl tariamai netinkamo bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo atmeta kaip nepagrįstus.

14.       Apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju iš atsakovės ieškovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme suma yra 1 974 Eur (1 474 Eur + 500 Eur), kuri atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

15.       Atsakovei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ apeliaciniame skunde prašius teismo priteisti iš ieškovės jos apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų faktą ir dydį, teismui nepateikus, apeliantės prašymas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (juridinio asmens kodas 169704164) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Edelmeta“ (juridinio asmens kodas 263749050) 1 974 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                Rasa Gudžiūnienė

Aldona Tilindienė

Vytautas Zelianka