TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 18 d.

Mažeikiai

              Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Gerybienė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei A. K.,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei E. R.,

kaltinamajam G. V. ir jo gynėjui advokatui G. G.,

        viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs m.  d., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Mažeikių m., T. g., baustas administracine tvarka, neteistas,

        kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį

Teismas

n u s t a t ė:

        I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. V. davė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: jis 2018 m. spalio 14 d., apie 10.25 val., Mažeikių m., V.g., ties namu Nr. , prie policijos tarnybinio automobilio Š. Y., valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus – valstybės tarnautojui – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. P., vykdančiam įgaliojimus, davė 100 eurų dydžio kyšį, pinigus padėdamas į tarnybinio automobilio atidarytą bagažinę, siekdamas šio valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį, surašant administracinių nusižengimų protokolą už Kelių eismo taisyklių 14 ir 20 punktų pažeidimą, nes jis 2018 m. spalio 14 d., apie 10.21 val., Mažeikių m., Vyšnių ir M. D. gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę „VW Tiguan“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 0,67 promilių neblaivumas ir naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis.

Baudžiamoji atsakomybė už šią G. V. padarytą veiką yra numatyta BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui, vykdančiam įgaliojimus, davė 100 eurų dydžio kyšį, siekdamas šio valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ( Baudžiamojo proceso kodekso, toliau-BPK 218, 273 straipsniai).

Kaltinamojo G. V. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo ir parodymų, yra įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

-2018 m. spalio 14 d. 10.31 val. ROIK  pranešimu, kuriame užfiksuota, jog sustabdytas automobilis „VW “, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui nustatytas 0,67 prom. girtumas, ir kuris davė 100 Eur kyšį (b. l. 7–8).

-2018 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Mažeikių m., V. g. , bei apžiūros objektas tarnybinis automobilis Š. Y., valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Pridėtos fotolentelės su jose užfiksuotais policijos pareigūnų automobiliais bei dviejų po 50 eurų banknotais padėtais policijos automobilio „Š. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje (b. l. 18–20).

-R. Š. ir V. P. 2018 m. spalio 14 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuota, kad G. V. davė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus (b. l. 9–11).

-2018 m. spalio 15 d. nutarimu perduoti saugoti pinigus, kuriame nurodyta, jog G. V. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. P. už neveikimą, kad nebūtų nustatomas girtumo laipsnis, davė dvi kupiūras po 50 eurų, padėdamas pinigus į tarnybinio automobilio bagažinę. Kadangi 2018 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu iš policijos skiriamais ženklais ženklinto automobilio „Š. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio Mažeikių m., Vyšnių g., ties namu Nr. 1, rasti ir paimti du vienetai po 50 eurų banknotai Nr. ir Nr. , todėl du 50 Eur banknotai pagal nutarimą perduoti saugojimui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 22).

-2018 m. spalio 14 d. administracinių nusižengimų registro duomenimis, kur užfiksuota, kad G. V. 2018 m. spalio 14 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad G. V., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.67 promilių girtumas, naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis (b. l. 29).

-2018 m. spalio 14 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolu ir 2018 m. spalio 15 d. nutarimu paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, nustatyta, jog G. V. 2018 m. spalio 14 d. 10.57 val. laikinai sulaikytas, vadovaujantis BPK 140 straipsniu ir 2018 m. spalio 15 d. 13.48 val. paleistas (b. l. 41–43). 

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-105/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, Nr. 2K-541/2014). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

Byloje ištirtų ir anksčiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog kaltinamojo G. V. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, tiesiogiai davė jiems 1 MGL, tačiau mažesnį negu 250 MGL vertės kyšį, ir tuo padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis suvokė, kad duoda kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnis).

IV. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nes pripažino esmines įvykio aplinkybes, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje teisėje įtvirtintas reikalavimas baudžiamosios teisės priemonėmis siekti teisingumo kiekvienoje baudžiamojoje byloje reiškia ir tai, kad teisingumo principas gali būti įgyvendinamas ne tik skiriant bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Baudžiamasis procesas turi kiek įmanoma prisidėti prie teisinės santarvės atkūrimo visuomenėje.

Byloje pateiktas J. V. prašymas perduoti kaltinamąjį G. V. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010). Kaltinamasis G. V. anksčiau neteistas (b. l. 31), taigi, pirmoji BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga yra.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja – kaltinamojo G. V. žmona – J. V. pateikė prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Teismo posėdyje J. V. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo žmona. Visada pataria G. V. elgtis teisingai, pastarasis jos klauso. Teigiamai charakterizuoja G. V., tačiau niekaip nepateisina, pastarojo elgesio davus pareigūnams kyšį. Jis paaiškino jai apie susidariusią situaciją. Nurodė, jog ji gali daryti teigiamą įtaką G. V. elgesiui. Patvirtino, jog G. V. itin kritiškai vertina šį savo poelgį.

J. V. ir G. V. santuoką sudarė 2004 m.  d., jų šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. J. V. charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta, dirba pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. V. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Kaltinamasis G. V. neteistas (b. l. 31), administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda – sumokėta (b. l. 29), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs (b. l. 26) ir teigiamai charakterizuojamas sutuoktinės, turi du nepilnamečius vaikus, nedirbantis, anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstama veika žala nėra padaryta. Teismas daro išvadą, kad jo padarytas nusikaltimas-kyšio davimas pareigūnams, buvo vienkartinis atsitiktinis dėl lengvabūdiškumo  ir būnant išgėrusiam nepamąstymo padarytas poelgis ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir elgesio teismo posėdyje teismas daro išvadą, kad pats jo nusikalstamos veikos konstatavimo faktas ir po to vykęs procesas kaltinamajam turi pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį. Kaltinamasis G. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos J. V. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1–4 dalys). Atsižvelgtina į laiduotojos J. V. minėtas asmenines savybes, į tai, kad jie santuoką yra sudarę prieš 14 metų, o gerai pažįstami yra ir daug anksčiau, tarp jų yra susiklostę pasitikėjimo verti santykiai, J. V. savo teigiamu pavyzdžiu daro teigiamą įtaką G. V., abu charakterizuojami teigiamai. Padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui. Atsižvelgiant į G. V. turtinę padėtį, į tai, kad jis yra bedarbis, šiuo metu, kol susiras darbą, išgyvena iš sutuoktinės gaunamo nedidelio darbo užmokesčio, atsižvelgiant į šeimoje turimus du vaikus, iš kurių vienas turi invalidumas, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu, atsižvelgiant į finansinę padėtį, G. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. 4 MGL dydžio įmoka, iš viso 200,00 Eur, į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pinigai – 100 eurų, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje (b. l. 22–23), konfiskuotini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Mažeikių m., T. g., atsakomybėn.

G. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 4 MGL (200,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokama per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą, esančią AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pinigus – dviejų 50 Eur (penkiasdešimt eurų), nominalo kupiūras, kurių Nr. EB5089517109 ir Nr. PB3263501311, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, konfiskuoti.

Išaiškinti G. V., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. V., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                                       Silva Gerybienė