Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2S-875-40/2007
Teisėjas Marius Rapolas Žukas Proc. sprendimo kategorija 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Egidijaus Žirono, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-619-341/2007 pagal J. K. pareiškimą dėk juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
nustatė:
pareiškėjas J. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) , technologinis planas 1/50, reikalinga teisinė registracija VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Nurodė, kad 2005-02-21 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius išdavė pareiškėjui statybos leidimą Nr. 108 pastatyti laikinąjį statinį kavinę – paviljoną. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2005-02-07 išvadoje įpareigojo ieškovą teisiškai įregistruoti statinį. Išduotame statybos leidime Nr. 108 nurodyta, kad statinys yra laikinas. Tačiau statybos įstatymo 2 straipsnyje bei 2003-05-27 Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad laikinas pastatas – tai pastatas be pamatų, kuriam nereikalingas statybos leidimas. Tuo tarpu pareiškėjo pastatytam pastatui buvo išduotas statybos leidimas, kurio pamatai yra betoniniai, todėl yra būtina teisinė registracija, nors statybos leidime ir nurodyta, kad statinys yra laikinas. Statinio įregistruoti neįmanoma, nes nekilnojamojo daikto kadastro byla neformuojama laikiniems pastatams. Pareiškėjas nurodė, kad pastato teisinė registracija būtina deklaruojant brangų turtą.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad vagonėlis - kavinė buvo pastatyta apie 1992 m. 2005-01-04 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu pareiškėjas, savavališkai pastatęs laikiną kavinę – paviljoną, buvo įpareigotas iki 2005-03-25 parengti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statinio statybai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuolatinė statybos komisija pritarė laikino paviljono įteisinimui ir 2005-02-21 išdavė statybos leidimą, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-12-22 sprendimu panaikino, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-14 nutartimi ši sprendimą paliko galioti. Pareiškėjo prašyme nurodyta kavinė – paviljonas liko kaip savavališka statyba.
VĮ Registrų cento Vilniaus filialas atsiliepimu prašė J. K. pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo nurodyta kavinė – paviljonas yra laikinas statinys, kuris Nekilnojamojo turto registre yra neregistruotinas (Nekilnojamojo turto įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), todėl negali būti registruojami ir juridiniai faktai į šį daiktą. Pateiktuose pareiškėjo dokumentuose aiškiai yra nurodytas daikto statusas – laikinas statinys, todėl argumentai, kad šiam yra suteiktas statybos leidimas, statinys turi betoninius pamatus, šiuo atveju teisinės reikšmės daikto statusui neturi.
Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašė J. K. pareiškimą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas nesukels teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina. Pagal CPK 444 straipsnį kreiptis į teismą dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo gali asmenys, kuriems šie faktai sukelia jų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Pastatas, kurio atžvilgiu siekiama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, šiuo metu yra savavališka statyba, neįteisintas statinys, nes remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-22 sprendimu (l. 46-52; 61-68) yra panaikintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2005-02-21 Statybos leidimas Nr.108 (unikalus Nr.2474), išduotas J. K. laikino statinio kavinės paviljono, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijai. Kitų įrodymų, paneigiančių, šį faktą, byloje nėra. Be to, iš bylos medžiagos (l. 24, 26, 46-52, 61-68; 89) matyti, kad pastatas, kurio atžvilgiu siekiama nustatyti juridinį faktą, yra laikinas statinys, o tokie statiniai nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas dėl pastatyto statinio įteisinimo nors ir kreipėsi į institucijas, kurios įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos spręsti statinių projektų suderinimo, leidimų statyti išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus, tačiau gavo dokumentus, kurių pagrindu laikinas statinys – kavinė – paviljonas negali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, kadangi pateiktuose dokumentuose aiškiai nurodytas objekto statusas. Šių institucijų veiksmus J. K. turi teisę skųsti teisės normų nustatyta išankstinio nagrinėjimo ne teismine tvarka.
Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo prašymą patenkinti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje ir nagrinėti šią bylą kaip civilinės bylos Nr. 2-62-577/2006 tęsinį. Be to, teismas nemotyvuotai atsisakė prijungti PK ENTR 2000-10-26 nutarimą, kuris patvirtina, jog vagonėlio vieta buvo suderinta su architektais. Pažymėjo, kad teismas nemotyvuotai nustatė, jog pareiškėjo reikalavimas nesukels apeliantui teisinių pasekmių, nes pastato teisinė registraciją būtina deklaruojant brangų turtą. 2003-05-27 Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą teisinis pagrindas yra teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išnagrinėti ar Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostata, kad „laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami“ atitinka Konstituciją ir CK nuostatas, nevertino Vilniaus rajono savivaldybės teisės aktų kaip pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka yra kompetentingas nustatyti tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti kai prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo) arba kai įstatymu nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas turi atsisakyti priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, o jeigu jis priimtas – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.).
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) , technologinis planas 1/50, reikalinga teisinė registracija VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Tokio fakto nustatymas pareiškėjo teigimu yra būtinas jam deklaruojant brangų turtą, ir patenka į CPK 444 str. 2 d. 9 p. numatytų kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų kategoriją, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
CPK 444 str. 2 d. 9 p. nurodyta, kad teismas nagrinėja pareiškimus dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Ypatingą reikšmę turi tai, kad, pasikeitus visuomeniniams santykiams, kartu su jų materialiuoju teisiniu reglamentavimu atsirado ir atsiranda naujų faktų, turinčių juridinę reikšmę. Būtent materialusis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad faktas turi teisinę reikšmę, ir tokiu atveju pagrindinis krūvis tenka aiškinant ir taikant materialiąją teisės normą. CPK 444 str. 2 d. 9 p. yra procesinis pagrindas nustatyti visus kitokius, išskyrus numatytus CPK 444 str. 2 d. 1-8 p. bei kituose įstatymuose, juridinę reikšmę turinčius faktus.
Remiantis Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 str. 5 p., (2003-12-18 Nr. IX-1910), nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo deklaruoti nebaigtą statyti statinį bei kitą nekilnojamąjį daiktą, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinės registracija. Pareiškėjas J. K. prašo nustatyti faktą, kuris jo manymu turi juridinę reikšmę, t.y. sukels jam materialines pasekmes pagal aukščiau minėtą teisės aktą. Toks pareiškėjo argumentas nėra pagrįstas. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams vienkartinė pareiga deklaruoti tam tikrą turtą yra nustatyta specialiame įstatyme, tokia pareiga realizuojama, kai asmuo teisėtais būdais įgyja deklaruotiną turtą. Taigi šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas turtą deklaruoti, turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis, kad deklaruotiną turtą – pastatą Lavoriškių kaime, kurio technologinis planas 1/50, teisėtai įgijo. Pastatų bei kitų statinių įgijimo ir teisinės registracijos tvarką nustato LR Statybos bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymai, tai reiškia, kad yra kituose įstatymuose nustatyta tvarka gauti dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į pareiškėjo deklaruotiną turtą. Byloje nėra ginčo, kad nuo 1992 m. Lavoriškių kaime pareiškėjas turėjo ir naudojo laikiną statinį – vagonėlį kavinę (l. 33, 59). LR Statybos įstatymo 2 str. 4 p. nustatyta, jog laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima išardyti ir perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių. Laikinieji statiniai ir teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Išsamus sąrašas registruojamų nekilnojamojo turto objektų yra nustatytas LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. – žemės sklypas, statinys, išskyrus laikiną statinį ar nesudėtingą statinį, ir patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo pareiškėjui deklaruojant laikinąjį statinį jį įregistruoti VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, juo labiau nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą. Civilinio teisinio santykio reglamentavimas yra išbaigtas teisės aktais, todėl juridinio fakto nustatymas remiantis CPK 444 str. 2 d. 9 p. negalimas, o ir neturėtų įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ar nurodytoms pareigoms. Nagrinėjamu atveju materialioji teisė – LR Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas prašomam nustatyti faktui nesuteikia juridinės reikšmės, nes laikinojo statinio deklaravimas nesiejamas su tokio turto įregistravimu VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, neturi įtakos jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui.
Kita reikšminga aplinkybė civilinėje byloje yra faktas, kad pareiškėjas vietoj laikino statinio yra savavališkai pastatęs kavinę – paviljoną, Vilniaus apskrities viršininko 2005-01-04 įsakymu Nr. 2.3-8 buvo įpareigotas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statinio statybai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2478-19/05 buvo panaikintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2005-02-21 Statybos leidimas, išduotas J. K. laikino statinio kavinės – paviljono, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006-10-23 statybą pripažino savavališka. Pareiškėjas, kad įgytų kaip statytojas nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 str. 4 p., turi laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos. Nesilaikant tvarkos sukurtas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamieji daiktai, taip pat ir statiniai, yra registruojami tik suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 str. 1 d.). Kai numatyta įstatyme tvarka, dėl nekilnojamojo daikto registravimo negali būti nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas. Pareiškėjas, ketindamas deklaruoti turtą, privalo jį įgyti ir įregistruoti įstatyme numatytu būdu. Kai pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas reikiamos galios dokumentas – teismas bylą nutraukia.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi savavališkos statybos faktu ir laikė kad jos registracija negalima ir nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl civilinę bylą nutraukė. Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi pareiškėjo nurodomą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslą – turto deklaravimą, bei atsižvelgdama į visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytam tikslui prašomas nustatyti faktas – laikino statinio, kuris nėra laikomas nekilnojamojo turto objektu, registracija VĮ Registrų centro Vilniaus filiale negali sukelti materialinių teisinių pasekmių, o kavinės – paviljono, kaip nekilnojamojo turto statyba ir įregistravimas numatytas kituose įstatymuose, todėl statinys negali būti įregistruojamas nustatant pagal CPK 444 str. 2 d. 9 p. juridinę reikšmę turintį faktą.
Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba gali būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje. Pareiškėjas vietoj laikinio statinio savavališkai pastatęs kitą pastatą, prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu iš esmės siekia įteisinti savavališką statybą išvengdamas teisės aktuose numatytos savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarkos, t.y. panaudoti šį faktą kituose ginčuose (bylose) su institucijomis, kompetetingomis spręsti dėl daikto sukūrimo statybos būdu ir nekilnojamojo objekto įregistravimo. Apelianto skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2005-02-07 išvadą Nr. I-34-05, kuria nustatytos laikinos kavinės - paviljono spec. projektavimo sąlygos, nesirėmė Nuolatinės statybos komisijos posėdžio Nr. 7/2005 protokolu Nr. 140, suderintu kavinės – paviljono technologiniu planu 1/50, bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-02-15 sprendimu (l. 25, 26, 84-88, 18-19), neprijungė kaip įrodymo PK ENTR 2000-10-26 nutarimo, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo atveju. Paminėti Vilniaus rajono savivaldybės institucijų teisės aktai, PK ENTR 2000-10-26 nutarimas, negali būti vertinami kaip sukeliantys pareiškėjui teisines pasekmes šioje byloje, nes tai yra kitų institucijų kompetencija sprendžiant dėl statinio įregistravimo. Jie tik patvirtina, kad pareiškėjas siekė įteisinti savavališką statybą. Minėtu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-02-15 sprendimu nėra nustatyti prejudicinę reikšmę šioje byloje turintys faktai.
Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo J. K. prašymą dėl kreipimosi į LR Konstitucinį teismą ar LR Statybos įstatymo 4 str. 2 p. nuostata, apibrėžianti laikino statinio statusą, ir kad laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojamos, atitinka Konstituciją, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, nes bylos nagrinėjimo metu tokio pagrindo kolegija nenustatė, o ir apeliantas konkrečių argumentų nepateikė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Virginija Volskienė
Kolegijos teisėjai Egidijus Žironas
Henrichas Jaglinskis