Baudžiamosios bylos Nr. 1A-41-317/2017

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00687-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.4.; 2.4.7; 2.4.9.                                                        (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Audronei Stankevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei,

nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 189 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir  BK 189 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 28 d. 18.30 val. veikos), bei veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 3 dalyje (2014 m. gruodžio 28 d. 16.05 val. veikos) tarpusavyje subendrinus apėmimo būdu, o subendrintas bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 24 d. veika) bei BK 214 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Į paskirtosios bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas už tai, kad:
1. 2014 m. lapkričio 24 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui suklastojus 2014 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir nukentėjusiajam V. Š. pardavus svetimą automobilį „Renault Traffic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip savo, nukentėjusiajam V. Š. už tariamai įgytą automobilį pervedus 2896,20 Eur (10 000 Lt) į Ž. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), taip nenustatytiems asmenims apgaule įgijus V. Š. turtą, jis, tai yra A. B., nurodęs Ž. Š. šiuos pinigus išgryninti ir perduoti jam, 2014 m. lapkričio 24 d. 20.24 val. Ž. Š. V. Š. pervestus pinigus išgryninus bankomate, esančiame Islandijos pl. 30, Kaunas, ir ten pat perdavus A. B., jis šiuos pinigus tą pačią dieną perdavė nenustatytiems tretiesiems asmenims, taip realizavo nusikalstamu būdu, tai yra apgaule gautą V. Š. priklausantį turtą – 2896,20 Eur (10 000 Lt), žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje;
2. Be to, jis, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 28 d. iš neužrakintame bendrojo naudojimo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), paliktos Ž. Š. priklausančios rankinės pagrobė jos vardu išduotą AB Swedbank banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – asmeninius identifikavimo numerius ir identifikavimo kodų kortelę, tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio l dalyje;
3. Be to, jis 2014 m. gruodžio 28 d. nenustatytam asmeniui internetiniame portale patalpinus skelbimą apie tariamai parduodamą automobilį „Audi A6“, pagal skelbimą atsiliepusiam V. V. nurodžius pervesti 144,81 Eur (500 Lt) į Ž. Š. banko sąskaitą, ir V. V. pervedus šią sumą į nurodytą sąskaitą, taip nenustatytam asmeniui apgaule įgijus V. V. turtą, A. B., pasinaudodamas Ž. Š. banko kortele, 2014 m. gruodžio 28 d. 16.05 val., bankomate, esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai surinkdamas Ž. Š. išduotos, jam svetimos banko mokėjimo kortelės PIN kodą, taip operacinei sistemai pristatydamas save kaip kortelės naudotoją, iš Ž. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė V. V. pervestus 144,81 Eur (500 Lt), tokiu būdu jis neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone bei įgijo nusikalstamu būdu gautą V. V. turtą – 144,81 Eur (500 Lt), žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio l dalyje, 189 straipsnio 3 dalyje;
4. Be to, jis 2014 m. gruodžio 28 d. nenustatytam asmeniui internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimą apie tariamai parduodamą automobilį BMW, pagal skelbimą atsiliepusiam D. B. nurodžius pervesti į Ž. Š. sąskaitą 1000 Lt (289,62 Eur), o D. B. šiuos pinigus pervedus į nurodytą sąskaitą, 2014 m. gruodžio 28, nenustatytam asmeniui internetiniame portale (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimą apie tariamai parduodamą automobilį „Audi A6“, ir pagal skelbimą atsiliepusiam R. S. nurodžius pervesti 700 Lt (202,73 Eur) avanso į Ž. Š. sąskaitą, o R. S. pervedus šią sumą į nurodytą sąskaitą, taip apgaule įgijus D. B. ir R. S. turtą, A. B., pasinaudodamas Ž. Š. banko kortele, 2014 m. gruodžio 28 d. 18.30 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus neteisėtai surinkdamas Ž. Š. išduotos, jam svetimos banko mokėjimo kortelės PIN kodą, taip operacinei sistemai pristatydamas save kaip kortelės naudotoją, iš Ž. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė D. B. pervestus 289,62 Eur (1000 Lt) ir R. S. pervestus 202,73 Eur (700 Lt), tokiu būdu jis neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone bei įgijo nusikalstamu būdu gautą D. B. ir R. S. turtą – 492,35 Eur (1700 Lt), žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio l dalyje.
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; spręsti klausimą dėl Ž. Š. ir P. Š. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą.
1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų normas, neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, vertinant juos atskirai ir neanalizuojant jų visumos. Teismas, nevertinęs loginės įvykių sekos, jį teisinančius įrodymus atmetė, iškraipė jų prasmę ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatas.
2. Anot apelianto, apylinkės teismas priėmė nuosprendį, nenustatęs veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės (tiesioginės tyčios), ir objektyviojo požymio – veikos, padaręs prielaidą, kad apeliantas privalėjo žinoti, jog veikia nusikalstamai. Nuteistasis jau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, o apkaltinamasis nuosprendis jam buvo priimtas remiantis tik nenuosekliais Ž. Š. parodymais. Be to, nėra įrodyta, jog jis turėjo ir galėjo žinoti, kad Ž. Š. banko sąskaitoje buvę piniginės lėšos buvo gautos nusikalstamu būdu.
3. Byloje nėra nustatytos apelianto sąsajos su nukentėjusiais asmenimis, kurie į Ž. Š. banko sąskaitą pervedė pinigines lėšas. Apklausiami teisiamojo posėdžio metu pastarieji taip pat patvirtino, jog A. B. nepažįsta. Jis pats nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino supažindinęs Ž. Š. su trimis asmenimis, kuriems buvo reikalinga banko sąskaita, tačiau jų bendravimo aplinkybės jam nežinomos. Ar minėti asmenys buvo susiję su sukčiavimu, jis taip pat nežino. Todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nuteistasis, būdamas daug kartų teistas, turėjo ir galėjo suvokti, jog legaliai gaunamų pajamų, ypač didelių sumų, asmenys neperveda į nepažįstamų ir mažai pažįstamų asmenų sąskaitas, rėmėsi prielaidomis, jo kaltės nedetalizuodamas, remiantis byloje surinktais objektyviais įrodymais.
4. Nesutikdamas su jam inkriminuojama nusikalstama veika – žinomai nusikalstamu būdu gauto turto realizavimu – A. B. skunde nurodo, kad tai, jog 2014 m. lapkričio 24 d. nuo Ž. Š. banko sąskaitos nuimtus pinigus apeliantas perdavė tretiesiems asmenims, patvirtina tik pastarosios parodymai. Kadangi ši liudytoja teisme davė nenuoseklius parodymus, jais tikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo. 
5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytoja apklausos L. J. parodymus, jog jį ir Ž. Š. siejo artimi santykiai. Vykdydamas jos prašymus, A. B. neįtarė, kad pinigai jos sąskaitoje buvo gauti nusikalstamu būdu. Jis neturėjo tyčios daryti nusikaltimus.
6. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, teigia, kad Ž. Š. banko kortele jis naudojosi tik jos paprašytas, pastarajai pačiai jam pasakius banko kortelės PIN kodą. Pati liudytoja, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad jos banko kortelės PIN kodas nebuvo pridėtas prie banko kortelės. Elektroniniais Ž. Š. bankininkystės prisijungimo kodais jis nesinaudojo. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, jog nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. prie elektroninės bankininkystės buvo jungiamasi iš P. Š. vardu registruoto elektroninio įrenginio, buvusio jo gyvenamojoje vietoje. Pažymi, kad prie Ž. Š. elektroninės bankininkystės buvo jungiamasi iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai yra vėliau nei 2014 m. gruodžio 28 d. galimai padarytos nusikalstamos veikos.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu dalyvavusi prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, A. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
4. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis iš esmės neigia kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą byloje ir papildomai apklaususi liudytoją Ž. K. (buvusią Š.), susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), tačiau A. B. veiksmuose nustatęs BK 189 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų – žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo požymius, netinkamai aiškino ir taikė šio įstatymo nuostatas.

Dėl A. B. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 ir 3 dalis

6. BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą nusikalstamu būdu gauto turto, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Šios nusikalstamo veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas, įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą, žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K-259/2008). Pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie patys padarė nusikalstamą veiką ir pasisavino svetimą turtą. Veikos kvalifikavimui svarbu yra tai, kad įgyjamas, naudojamas arba paimtas realizavimui turtas buvo gautas tiesiogiai iš asmens, padariusio BK numatytą nusikalstamą veiką, arba per jo tarpininką.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į Ž. K. banko sąskaitą 2014 m. lapkričio 24 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės vadovo atžvilgiu tretiesiems asmenims galimai panaudojus apgaulę, buvo pervesta 10 000 litų už tariamai parduodamą automobilį. Nors nuteistasis savo veiksmų, organizuojant šių pinigų pervedimą ir išgryninimą iš Ž. K. sąskaitos nepripažino nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, tvirtinęs, kad pastarajai jis tik perdavė savo pažįstamų prašymą pasinaudoti jos banko sąskaita, tačiau šiuos parodymus paneigia Ž. K. parodymai, kurie vertinami kaip nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitai bylos medžiagai. Liudytoja kategoriškai neigė, jog tarėsi su jai iki šiol nepažįstamais asmenimis, kad jie pasinaudos jos banko sąskaita ir perves į ją pinigines lėšas. Ji nuosekliai tvirtino, jog būtent pats A. B. buvo atėjęs į jos ir jos buvusio sutuoktinio namus, klausė, kokiame banke jie turi sąskaitas, prašė jos sąskaitos numerio perlaidos iš užsienio gavimui. Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. K. buvęs sutuoktinis P. Š.. Pagrindo netikėti tokiais iš esmės tarpusavyje neprieštaraujančiais šių liudytojų parodymais pagrindo nėra, juolab, kad jų santuoka bylos nagrinėjimo metu jau buvo nutrūkusi ir nenustatytas P. Š. suinteresuotumas bylos baigtimi, duodant parodymus, kurie būtų naudingi jo buvusiai sutuoktinei.
8. Byloje taip pat nustatyta, kad A. B. 2014 m. gruodžio 28 d. du kartus – 16.05 val. ir 18.30 val. atitinkamai būdamas PPC „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)“ nuo Ž. K. banko sąskaitos bankomatuose išgrynino 144,81 Eur (500 Lt) ir 492,35 Eur (1700 Lt). Tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, kurias pateikė AB „Swedbank“ bankas. To neginčija ir pats nuteistasis.
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pinigines lėšas, kurios buvo nuimamos nuo Ž. K. banko sąskaitos, į ją pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Š., pagal internete rastą skelbimą iš A. Č. melagingai prisistačiusio asmens įgijęs pastarajam nepriklausantį automobilį, taip pat R. S., D. B. ir V. V., kurie pagal internete rastus skelbimus apie parduodamus automobilis, susisiekę su tariamu pardavėju, į jo nurodytą Ž. K. banko sąskaitą pervedė avansus. Įvertinus šių asmenų parodymus, jog pervedę pinigus į tariamo pardavėjo nurodytą sąskaitą, jie po kiek laiko, kai su pardavėju nebepavyko susisiekti dėl pastarojo išjungto mobiliojo ryšio telefono, išsiaiškino, jog skelbimuose nurodyti automobiliai priklausė kitiems asmenims, su kuriais anksčiau dėl pardavimo nebuvo tartasi ir jie neprašė už automobilius pervesti avansų, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog tokie trečiųjų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmai nukentėjusių asmenų atžvilgiu vertinami kaip siekis apgaulės būdu įgyti svetimą turtą (turtinę teisę), tai yra tokiuose jų veiksmuose yra objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymiai. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu taip pat buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje, tačiau, nenustačius jo ryšių su sukčiavimą galimai dariusiais asmenimis, buvo nutrauktas, jo veiksmus vertinant kaip žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ir realizavimą.
10. Atsižvelgiant į tai, kad BK 189 straipsnio dispozicijoje numatyta, jog šios nusikalstamos veikos objektu gali būti tik nusikalstamu būdu gautas turtas, kuriuo nusikaltimą (vagystę, sukčiavimą, kontrabandą, tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir kt.) padaręs asmuo neteisėtai disponuoja kaip savu, ir tokį turtą BK 189 straipsnyje numatytas subjektas turi įgyti iš tiesiogiai nusikalstamą veiką padariusio asmens arba jo tarpininko. Todėl, vertinant tai, kad Ž. K. nebuvo įtariama dalyvavusi sukčiavime, nagrinėjamu atveju turi būti įvertinama, ar į jos banko sąskaitą nukentėjusiems asmenims pervedus pinigines lėšas – avansus už tariamai įsigytus automobilius, trečiųjų asmenų galimai nusikalstama veika – sukčiavimas gali būti laikomas baigtu, tai yra, ar gali būti vertinama, jog piniginės lėšos, atsidūrę Ž. K. sąskaitoje jau gali būti laikomos minėtų trečiųjų asmenų dispozicijoje.
11. Teismų praktikoje vertinant nusikalstamos veikos – sukčiavimo baigtumo momentą, laikomasi nuostatos, jog nusikaltimas yra baigtas ne vien užvaldžius turtą, bet ir įgijus teisę į jį, todėl nusikaltimo baigtumui neturi reikšmės, ar turtas jau paimtas ar piniginės lėšos dar tik pervestos į asmens sąskaitą. Nors pinigai banko sąskaitoje nėra sąskaitos turėtojo nuosavybė (šie pinigai pagal įstatymą yra banko, kurio sąskaitoje jie yra, nuosavybė), tačiau asmuo, turintis banko sąskaitą, įgyja ir turi teisę į turtą, esantį sąskaitoje. Jis bet kuriuo momentu gali pareikalauti banko išmokėti jam sąskaitoje esančius pinigus. Taigi, pervedus pinigus į sąskaitą, įgyjama teisė į turtą. Kol kas jis dar banko nuosavybė, tačiau nusikalstamą veiką padaręs asmuo jau įgijo reikalavimo teisę į jį. Vis tik šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo gali laisvai disponuoti banko sąskaita tik tuo atveju, jeigu jis turi tos banko sąskaitos mokėjimo kortelę ar elektroninės bankininkystės duomenis.
12. Nagrinėjamu atveju vertinant realias V. Š., R. S., D. B. ir V. V. turtą siekusių užvaldyti asmenų galimybes disponuoti pastarųjų už tariamus parduodamus automobilius pervestu avansu – piniginėmis lėšomis, svarbu pažymėti tai, jog sąsajų ar išankstinio susitarimo tarp Ž. K. ir nusikalstamus sumanymus galimai ketinusių įgyvendinti asmenų nei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyta. Todėl negalima daryti išvados, jog pervedus pinigines lėšas į nieko apie nusikalstamus sumanymus nežinojusio asmens banko sąskaitą, realiai neturint galimybės šia sąskaita naudotis, turtą užvaldyti siekę asmenys jau galėjo savo nuožiūra laisvai disponuoti Ž. K. sąskaitoje esančiomis lėšomis.
13. Šiame kontekste vertinant A. B. veiksmus ir tikint Ž. K. parodymais, jog jos banko kortelę, elektroninės bankininkystės kodų kortelę su prie jos buvusiais prisijungimo vardu ir slaptažodžiu iš jos rankinės, buvusios koridoriuje prie jos gyvenamosios vietos, pasisavino būtent nuteistasis, svarbu pažymėti, jog būtent jis, turėdamas minėtus duomenis ir mokėjimo priemones, turėjo galimybę laisvai disponuoti liudytojos banko sąskaitoje buvusiomis lėšomis. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jo ryšį su trečiaisiais nenustatytais asmenimis, vykdžiusiais tariamus automobilių pardavimus, ikiteisminis tyrimas nuteistojo atžvilgiu pagal BK 182 straipsnį buvo nutrauktas.
14. Įvertinus aptartus duomenis, matyti, jog nenustatytų asmenų, minimų kaltinime, vykdyta nusikalstama veika – galimai, sukčiavimas, negalėjo būti laikoma baigta nukentėjusiems asmenims pervedus pinigines lėšas į Ž. K. banko sąskaitą, kadangi pastarieji negalėjo šia sąskaita ir joje buvusiomis lėšomis disponuoti laisvai savo nuožiūra, taigi ir toks turtas (piniginės lėšos) negali būti vertinamos kaip kaltininkų jau gautos nusikalstamu būdu.
15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 189 straipsnį gali būti kvalifikuojamas tik toks nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimas arba realizavimas, kuris iš anksto nebuvo pažadėtas. Jei iki nusikalstamos veikos padarymo, jos darymo metu kaltininkas pažadėjo įgyti arba realizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą arba dėl kitų priežasčių davė pagrindą vykdytojui tikėtis tokios pagalbos, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas darant nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad nesant trečiųjų nenustatytų asmenų ryšio su Ž. K., be A. B. pagalbos nusikalstama veika – sukčiavimas negalėtų būti laikoma baigta. Taigi ir jo veiksmai – piniginių lėšų nuo asmens, nesusijusio su nusikalstama veika, banko sąskaitos išgryninimas, negali būti vertinamas kaip jau nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas iš tiesiogiai nusikalstamą veiką padariusio asmens ar jo tarpininko, ar tokio turto realizavimas.
16. Įvertinus nurodytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas neteisingai įvertino BK 189 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl A. B. kaltės, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, juolab, kai priimamas apelianto skundą iš esmės patenkinantis sprendimas, tačiau kitais negu skunde nurodomais motyvais. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu neteisingai įvertino BK 189 straipsnyje numatytų veikų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, atskirai kiekvieno apelianto skundo argumento nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl A. B. kaltės, padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytus nusikaltimus

18. Apeliantas, ginčydamas savo kaltę dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, teigia, kad Ž. K. banko kortele jis naudojosi tik jos paprašytas, pastarajai pačiai jam pasakius banko kortelės PIN kodą. Nurodo, kad pati liudytoja, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, jog jos banko kortelės PIN kodas nebuvo pridėtas prie banko kortelės. Tokius nuteistojo argumentus aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę versiją, A. B. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
19. Liudytoja Ž. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad banko kortelės ir tuo labiau jos prisijungimo duomenų ji A. B. niekada neperdavė, jo išgryninti pinigų niekada neprašė. Ji, pastebėjusi, jog dingo jos banko kortelė ir elektroninės bankininkystės kodų kortelė su prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, įtarė, kad šiuos duomenis ir mokėjimo priemonę iš jos rankinės galėjo pasisavinti kaimynas A. B., kuris kartais užeidavo pas ją ir jos sutuoktinį į namus, jie bendraudavo. Be to, įvertinus tai, kad 2014 m. lapkričio 24 d. nuteistasis vyko kartu su Ž. K. bankomate išgryninti pinigų, ko neneigia ir pats A. B., tokiu būdu galėjo pamatyti, kur liudytoja laiko mokėjimo priemonę. Be to, būdamas netoliese pastarajai bankomate gryninant pinigus per kelis kartus, ką parodė ir pati Ž. K., jis turėjo galimybę pamatyti vedamą banko kortelės PIN kodą. Kaip nurodė liudytoja, po 2014 m. lapkričio 24 d. ji dar kurį laiką bendravo su A. B., todėl jis turėjo realią galimybę, būdamas jos namuose ir žinodamas, kur laikomi liudytojos mokėjimo priemonė ir elektroninės bankininkystės duomenys, juos pasisavinti.
20. Objektyvūs tiesioginiai byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pinigus nuo banko sąskaitos 2014 m. gruodžio 28 d. dvejose skirtingose vietose – PPC „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)“ išgrynino būtent A. B., kas neabejotinai patvirtina, kad būtent jis disponavo Ž. K. priklausančia banko kortele. Byloje nenustatytos aplinkybės, to nenurodė ir pats nuteistasis, kodėl pati liudytoja nebūtų galėjusi išgryninti piniginių lėšų nuo savo banko sąskaitos, dėl ko jai prireikė A. B. pagalbos.
21. Nepagrįstas, todėl atmestinas ir nuteistojo skundo argumentas, jog iš Ž. K. buvusio sutuoktinio P. Š. kompiuterio buvo jungiamasi prie pastarosios elektroninės bankininkystės paskyros jau po to, kai elektroninės bankininkystės kodų kortelė su prisijungimo duomenimis buvo pagrobti. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai interneto ryšiui palaikyti naudojamas bevielio interneto maršrutizatorius ir IP adresas stacionarus, bankui stebint prisijungimus prie elektroninės paskyros, matomas ne konkretaus internetą naudojančio įrenginio, o būtent to, kuris registruotas bevielio interneto veikimo zonoje, IP adresas, nepriklausomai nuo to, ar prie tinklo prisijungė asmuo, kurio vardu užsakyta interneto paslauga, naudodamas savo asmeninį elektroninį įrenginį, ar kitas asmuo, turintis galimybę naudoti tą pačią interneto prieigą. Liudytoju apklaustas P. Š., kurio vardu ir buvo užsakyta interneto paslauga, patvirtino, kad tuo metu, kai buvo pagrobtos jo buvusios sutuoktinės mokėjimo priemonė ir elektroninės bankininkystės duomenys, jų gyvenamojoje vietoje naudota interneto prieiga nebuvo apsaugota slaptažodžiu. Be to, interneto ryšys buvo pasiekiamas ir už buto, kuriame jis buvo įvestas, ribų. Todėl prisijungti prie Ž. ir P. Š. tuo metu naudoto interneto ryšio galėjo ir kiti asmenys. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. gruodžio 28 d., stebint piniginių lėšų judėjimą Ž. K. banko sąskaitoje, buvo jungiamasi prie Ž. K. elektroninės bankininkystės paskyros 15.42 val. (prieš A. B. išgryninant pinigines lėšas bankomate PPC „Akropolis“ 16.05 val.) ir 17.12 val. bei 17.24 val. (prieš jam išgryninant pinigines lėšas PC „Iki“ 18.20 val.). Ikiteisminio tyrimo metu interneto tiekėjui pateikus užklausą, kada tą dieną buvo jungiamasi prie elektroninio banko, naudojant mobilųjį telefoną, gautas atsakymas, jog naudojant mobilųjį telefoną 2014 m. gruodžio 28 d. buvo jungiamasi telefonu „HTC Wildfire“ (nakties metu), o 17.12.28 val. – telefonu „Samsung GT-S7560“. Apklausiant Ž. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, ji nepatvirtino, kad įvykio metu ji ar jos buvęs sutuoktinis naudojosi minėtais telefonais. Nuteistojo skundo argumentas, kad prie Ž. K. elektroninės bankininkystės buvo jungiamasi iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai yra vėliau nei 2014 m. gruodžio 28 d., nei patvirtina, nei paneigia A. B. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
22. Įvertinus nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai A. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam bausmes, mažesnes nei šių straipsnių sankcijose nurodytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tačiau, vertindamas nuteistojo veiksmus pagal BK 189 straipsnio 1 ir 3 dalis, neteisingai įvertino BK 189 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą dėl A. B. kaltės. Todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalis, dėl A. B. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 189 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, bausmių už šias veikas (2014 m. gruodžio 28 d.) subendrinimo su už BK 215 straipsnio 1 dalyje paskirtomis bausmėmis (dvi veikos) bei galutinės subendrintos bausmės skyrimo, panaikintina. A. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 189 straipsnio 3 dalyje, padarymo išteisintinas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o bausmės už padarytas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), subendrintinos tarpusavyje su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
23. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. B., išlaidas iki 2017 m. balandžio 14 d. sudaro 256,73 eurų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to, pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis A. B. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. B. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ė :

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. pripažinimo kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 189 straipsnio 3 dalį ir A. B. dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 189 straipsnio 3 dalyje išteisinti, nepadarius jam veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių, paskirtų už veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir  BK 189 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 28 d. 18.30 val. veikos)  ir veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį (2014 m. gruodžio 28 d. 16.05 val. veikos) subendrinimo apėmimo būdu ir šių subendrintų bausmių subendrinimo iš dalies sudedant su bausmėmis pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 24 d. veika) bei BK 214 straipsnio 1 dalį, ir galutinės paskirtos bausmės subendrinimo su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 28 d. 16.05 val. veika) paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 28 d. 18.30 val. veika) paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti, šias bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį.

Kitos Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                            Algirdas Jaliniauskas

                                                                                                         Viktoras Preikšas

                                                                                                                                            Rimas Švirinas