Civilinė byla Nr. e2-36-465/2024

 Teismo proceso Nr. 2-68-3-06027-2018-5

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;

 (S)

 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.8.4

                                                                                    

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Birutei Adamonienei, Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ atstovui advokatui R. R.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. M.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ atstovams A. E., advokatui P. S.,

trečiajam asmeniui V. Š.,

trečiojo asmens UAB „Borfortas“ atstovui A. R.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „T Parkas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų ir įsakymo panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties bei hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltoil“, atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo ir valstybinės žemės nuomos sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis bei servituto nustatymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Botfortas“, uždaroji akcinė bendrovė „Pelesos verslo centras“, Z. D., V. Š., uždaroji akcinė bendrovė “Ketvirtas projektas”, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Botfortas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pelesos verslo centras“ savarankiškus reikalavimus dėl neterminuoto servituto nustatymo.

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltoil“ ieškiniu (DOK-6019) prašė teismo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-104-(14.49.2) ,,Dėl kitos paskirties valstybinio žemės sklypo dalies, esančios valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuomos“; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir UAB ,,T Parkas“ 2018 m. sausio 25 d. valstybės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-18-(14.49.57.); 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos UAB ,,T Parkas“ ir AB ,,Swedbank“ 2018 m. sausio 31 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį. Prijungtoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė teismo: 1) panaikinti NŽT 2018 m. balandžio 26 d. raštą Nr. 1SS-838-(7.5.), kuriuo buvo atmesti UAB „Baltoil“ 2018 m. sausio 17 d. skundas ir 2018 m. balandžio 4 d. skundas; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2261-(14.49.2.); 3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 14 d. raštą Nr. 49SJN-604-(14.49.105.) dėl atsisakymo leisti įkeisti 1,045 ha valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo įkeisti šios žemės sklypo dalies nuomos teisę.

Atsakovas UAB „T Parkas“ pareiškė priešieškinį (DOK-131491), kuriuo prašė: 1) pripažinti niekine NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 dalį, kuria inžineriniam statiniui (kiemo įrenginiui) – Aikštelei, Šaligatviui eksploatuoti buvo nustatyta 9764 kv. m Žemės sklypo, o inžineriniam statiniui – Stoginei – 4 kv. m ploto Žemės sklypo dalis; 2) pripažinti niekine NŽT ir UAB „Baltoil“ sudaryto 2012 m. kovo 5 d. susitarimo dėl 2008 m. gruodžio 19 d. valstybinės Žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo dalį, kuria nurodytiems statiniams eksploatuoti buvo išnuomota 9764 kv. m ir 4 kv. m Žemės sklypo; 3) nustatyti Aikštelės ir Šaligatvio servitutus.

Tretieji asmenys UAB „Botfortas“ ir UAB „Pelesos verslo centras“ 2018-07-30 pareiškė savarankiškus reikalavimus (DOK-178736), kurie 2018-08-16 patikslinti (DOK-190223), prašydami nustatyti 2007 kv. m ploto neterminuotą servitutą Aikštelei, Šaligatviui (tarnaujantieji daiktai) administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas), naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia nuo priėmimo momento NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 dalį, kuria inžineriniam statiniui (kiemo įrenginiui) – Aikštelei, Šaligatviui eksploatuoti buvo nustatyta 9764 kv. m Žemės sklypo dalis, o inžineriniam statiniui – Stoginei – eksploatuoti – 4 kv. m ploto Žemės sklypo dalis; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento NŽT ir UAB „Baltoil“ 2012 m. kovo 5 d. sudaryto susitarimo dėl 2008 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2008-278, pakeistos 2009 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-3, 2009 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. K01/2009-31, 2010 m. kovo 3 d. susitarimu Nr. K01/2010-38, dalinio pakeitimo dalį, kuria inžineriniam statiniui (kiemo įrenginiui) – Aikštelei ir Šaligatviui – eksploatuoti buvo išnuomota 9764 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, o inžineriniam statiniui – Stoginei – eksploatuoti buvo išnuomota 4 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat atmetė trečiųjų asmenų UAB „Botfortas“ ir UAB „Pelesos verslo centras“ savarankiškus reikalavimus dėl servituto nustatymo.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti atsakovės UAB „T Parkas“ priešieškinio reikalavimai ir trečiųjų asmenų UAB „Botfortas“ ir UAB „Pelesos verslo centras“ savarankiški reikalavimai dėl servituto nustatymo, priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusi sprendimo dalis dėl ieškovės ieškininių reikalavimų buvo palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalis bei priėmė naują sprendimą, kuriuo atsakovės UAB „T Parkas“ priešieškinį, išskyrus dėl servituto nustatymo, atmetė, o UAB „Baltoil“ ieškinius tenkino iš dalies; nutarė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-12-21 ir 2018-01-25 įsakymus Nr. 49VĮ-2261-(14.49.2), ir Nr. 49VĮ-104-(14.49.2); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT prie ŽŪM ir UAB „T Parkas“ 2018-01-25 pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-18-(14.49.57). Pirmosios instancijos teismui grąžino bylą nagrinėti iš naujo dėl šių reikalavimų; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos UAB „T Parkas“ ir AB „Swedbank“ 2018 m. sausio 31 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 3-1141, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); panaikinti NŽT 2018 m. balandžio 26 d. raštą Nr. 1SS-838-(7.5), kuriuo buvo atmesti UAB „Baltoil“ 2018 m. sausio 17 d. skundas ir 2018 m. balandžio 4 d. skundai bei panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 14 d. raštą Nr. 49SJN-604-(14.49.105) dėl atsisakymo leisti įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2.17 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės Žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę. Kita Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalis palikta nepakeista.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. e2-330-465/2021 buvo prijungta civilinė byla e2-3019-845/2021, kuri teisme buvo gauta Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi nusprendus iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos nutartį 2019-12-19 nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiu UAB „T Parkas“ ir AB „Swedbank“ 2018-01-31 sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, panaikinti NŽT 2018-04-26 raštą Nr. 1SS-838-(7.5) ir 2016-03-14 raštą Nr. 49SJN-604-(14.49.105).

Ieškovas UAB „Baltoil“ 2021-02-03 pateikė prašymą (DOK-22999) priimti dalies ieškinio atsisakymą ir nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos UAB „T Parkas“ ir „Swedbank“, AB 2018-01-31 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 3-1141, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); grąžinti ieškovui UAB „Baltoil“ 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi priimtas trečiojo asmens UAB „Pelesos verslo centras“ atsisakymas nuo savarankiško reikalavimo ir byla šioje dalyje nutraukta.

Trečiasis asmuo UAB „Botfortas“ 2022-02-28 pateikė prašymą (DOK-36867) priimti atsisakymą nuo savarankiškų reikalavimų ir palikti jį trečiuoju asmeniu.

Ieškovas UAB „Baltoil“ 2022-10-26 pateikė prašymą (DOK-174877) priimti dalies ieškinio atsisakymą ir nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-14 d. raštą Nr. 49SJN-604-(14.49.105.) dėl atsisakymo leisti įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę; grąžinti ieškovui UAB „Baltoil“ 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovas UAB „Baltoil“ 2023-09-19 pateikė prašymą (DOK-147710) priimti dalies ieškinio atsisakymą ir nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2018-04-26 d. raštą Nr. 1SS-838-(7.5.), kuriuo buvo atmesti UAB „Baltoil“ 2018-01-17 d. skundas ir 2018-04-04 d. skundas; grąžinti ieškovui UAB „Baltoil“ 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

Teisme nagrinėjamas atsakovo UAB „T Parkas“ patikslintas priešieškinys (DOK-185695), kuriuo prašoma nustatyti tarnaujančiam daiktui asfalto aikštelei ir šaligatviui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutus pagal UAB “Geodeziniai matavimai” 2023-10-19 parengtą Servitutų nustatymo planą, atsakovai pagal priešieškinį Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, NŽT, Swedbank, AB, tretieji asmenys UAB „Pelesos verslo centras“, UAB „Botfortas“, Z. D., V. Š.. UAB “T Parkas” teismo prašo nustatyti tarnaujančiam daiktui asfalto aikštelei ir šaligatviui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutus pagal UAB “Geodeziniai matavimai” 2023-10-19 parengtą Servitutų nustatymo planą, tai yra:

1.       Nustatyti kitam inžineriniam statiniui – aikštelei, šaligatviui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 967 kv. m ploto (plotas S1, plane pažymėtas žaliomis linijomis ir taškais 32, 163, 162, 165-180, 32) servitutą viešpataujančio daikto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimo ir tinkamo naudojimo užtikrinimui, tokiomis sąlygomis:

(i)                      servituto turėtojai yra viešpataujančio daikto savininkai ir / ar bet kokie viešpataujančio daikto savininko nurodyti/įgalioti tretieji asmenys, taip pat viešpataujančio daikto (jo dalies) nauji savininkai, viešpataujančiame daikte suformuotų patalpų savininkai ar kiti teisėti viešpataujančio daikto (jo dalies) naudotojai ir/ar valdytojai (toliau visi kartu – Servituto turėtojai),

(ii)                      Servituto turėtojai turi teisę be atskiro tarnaujančio daikto savininko sutikimo netrukdomai ir bet kuriuo paros pateikti (prieiti, privažiuoti) per tarnaujantį daiktą prie viešpataujančio daikto, ant tarnaujančio daikto statyti transporto priemones, ir kitaip jį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį,

(iii)                      Servituto turėtojai turi teisę be atskiro tarnaujančio daikto savininko sutikimo netrukdomai ir bet kuriuo paros metu naudotis tarnaujančiu daiktu tiek, kiek yra būtina teisės aktų nustatyta tvarka įrenginėjant, statant, eksploatuojant, aptarnaujant ir/ar remontuojant viešpataujantį daiktą (jo dalis), naudojantis ir/ar valdant viešpataujantį daiktą (jo dalis),

(iv)                      tarnaujančio daikto savininkas neturi teisės tarnaujančio daikto dalyje, kurios atžvilgiu nustatytas servitutas, statyti kokias nors kliūtis, užtvarus ar imtis bet kokių kitų veiksmų, kurie trukdytų ar kaip nors apribotų galimybę tinkamai įgyvendinti Servituto turėtojų teises.

2.       Nustatyti kitam inžineriniam statiniui – aikštelei, šaligatviui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 2450 kv. m ploto (plotas S2, plane pažymėtas rožinėmis linijomis ir taškais 33, 37-164, 33) servitutą viešpataujančių daiktų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimo ir tinkamo naudojimo užtikrinimui, tokiomis sąlygomis:

(i)                      servituto turėtojai yra viešpataujančio daikto savininkai ir / ar bet kokie viešpataujančio daikto savininko nurodyti/įgalioti tretieji asmenys, taip pat viešpataujančio daikto (jo dalies) nauji savininkai, viešpataujančiame daikte suformuotų patalpų savininkai ar kiti teisėti viešpataujančio daikto (jo dalies) naudotojai ir/ar valdytojai (toliau visi kartu – Servituto turėtojai),

(ii)                      Servituto turėtojai turi teisę be atskiro tarnaujančio daikto savininko sutikimo netrukdomai ir bet kuriuo paros metu pateikti (prieiti, privažiuoti) per tarnaujantį daiktą prie viešpataujančio daikto, ant tarnaujančio daikto statyti transporto priemones, ir kitaip jį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį,

(iii)                      Servituto turėtojai turi teisę be atskiro tarnaujančio daikto savininko sutikimo netrukdomai ir bet kuriuo paros metu naudotis tarnaujančiu daiktu tiek, kiek yra būtina teisės aktų nustatyta tvarka įrenginėjant, statant, eksploatuojant, aptarnaujant ir/ar remontuojant viešpataujantį daiktą (jo dalis), naudojantis ir/ar valdant viešpataujantį daiktą (jo dalis),

(iv)                      tarnaujančio daikto savininkas neturi teisės tarnaujančio daikto dalyje, kurios atžvilgiu nustatytas servitutas, statyti kokias nors kliūtis, užtvarus ar imtis bet kokių kitų veiksmų, kurie trukdytų ar kaip nors apribotų galimybę tinkamai įgyvendinti Servituto turėtojų teises.

3.       Nustatyti kitam inžineriniam statiniui – aikštelei, šaligatviui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 147 kv. m ploto (plotas S3, plane pažymėtas mėlynomis linijomis ir taškais 115, 181, 182, 174, 173, 116, 115) servitutą viešpataujančio daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimo ir tinkamo naudojimo užtikrinimui, tokiomis sąlygomis:

(i)                      servituto turėtojai yra viešpataujančio daikto savininkai ir / ar bet kokie viešpataujančio daikto savininko nurodyti/įgalioti tretieji asmenys, taip pat viešpataujančio daikto (jo dalies) nauji savininkai, viešpataujančiame daikte suformuotų patalpų savininkai ar kiti teisėti viešpataujančio daikto (jo dalies) naudotojai ir/ar valdytojai (toliau visi kartu – Servituto turėtojai),

(ii)                      Servituto turėtojai turi teisę be atskiro tarnaujančio daikto savininko sutikimo netrukdomai ir bet kuriuo paros metu naudotis tarnaujančiu daiktu tiek, kiek yra būtina teisės aktų nustatyta tvarka įrenginėjant, statant, eksploatuojant, aptarnaujant ir/ar remontuojant viešpataujantį daiktą (jo dalis), naudojantis ir/ar valdant viešpataujantį daiktą (jo dalis),

(iii)                      tarnaujančio daikto savininkas neturi teisės tarnaujančio daikto dalyje, kurios atžvilgiu nustatytas servitutas, statyti kokias nors kliūtis, užtvarus ar imtis bet kokių kitų veiksmų, kurie trukdytų ar kaip nors apribotų galimybę tinkamai įgyvendinti Servituto turėtojų teises.

Priešieškinyje (DOK-131491) atsakovas UAB „T Parkas“ nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 8 aukštų pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau-Pastatas-Garažas), esantis Žemės sklype, kurio užstatytas plotas yra 8 414 kv. m., o bendrasis plotas siekia net 31191,40 kv. m. Tai yra, jam nuosavybės teise priklauso pagrindinis (didžiausias) Žemės sklype esantis statinys, kurio užimamas bendrasis plotas net kelis kartus yra didesnis už visų kitų Žemės sklype esančių statinių bendrų plotų sumą. Tuo tarpu ieškovui nuosavybės teise priklauso šie Žemės sklype (kurio plotas yra 21 700 kv. m.) esantys statiniai: (i) degalinė (užstatytas plotas 195 kv. m.; bendras plotas 151,30 kv. m.); (ii) operatorinė (užstatytas plotas 43 kv. m.; bendras plotas 40,27 kv. m.); (iii) aikštelė (plotas 128,34 kv. m.); (iv) stoginė (užstatytas plotas 105,21 kv. m.); (v) suskystintų dujų modelis (dvi dujų talpos po 6,7 kub. m.); (vi) sandėlis (užstatytas plotas 44 kv. m.; bendras plotas 36,92 kv. m.); (vii) rezervuaras (užstatytas plotas 145 kv. m.) ir (viii) rezervuaras (užstatytas plotas 13 8 kv. m.). Bendras šių statinių užstatytas plotas yra tik 798,55 kv. m., kuris iš esmės sutampa ir su bendruoju plotu, kadangi visi šie statiniai yra vieno aukšto. Be aukščiau nurodytų statinių, ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso toliau nurodyti Žemės sklype esantys statiniai: 1. 9 301 kv. m. ploto Aikštelė (Asfalto danga), kuri realiai užima beveik visą neužstatytą Žemės sklypo plotą ir atlieka (turi atlikti) kiemo funkciją; bei 2. Inžinerinis statinys - stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta 911/g (toliau - Stoginė), kuri realiai nėra išlikusi; 3. Inžinerinis statinys - tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane tl,t2,t3,t4,t5 (toliau - Tvora), kurios, kaip matyti iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, daugelyje vietų taip pat realiai nėra likę. Aikštelė (Asfalto danga), Stoginė ir Tvora buvo pastatyti 1974 m., kai teritorijoje, kuri šiuo metu patenka į Žemės sklypo ribas, buvo įkurtas tuometinis Vilniaus taksi parkas (pastatytas 8 aukštų garažas, kuriame buvo saugomi, plaunami ir remontuojami taksi automobiliai, administracinis pastatas, kontrolės punktas ir keletas kitų taksi parko kompleksui priklausiusių pagalbinių statinių). Iki 2010 m. kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė ir stoginė) buvo įregistruoti kaip vienas nekilnojamojo turto objektas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Nekilnojamojo turto registre apibendrintai įvardintas kaip kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, tokiu būdu labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant jų atliekamą pagalbinę funkciją - pagrindinių statinių, esančių Žemės sklype („kieme“) aptarnavimą. 2010 m. inžinerinis statinys - kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalintas į tris atskirus nekilnojamojo turto objektus: (i) Tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (ii) Aikštelę, šaligatvį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiame Priešieškinyje vadinamą Aikštele(Asfalto danga)) ir į (iii) Stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau nepaisant teisinio statuso pasikeitimo šių kiemo statinių (tvoros, Aikštelės(Asfalto dangos) ir Stoginės) faktinė funkcinė paskirtis nepakito (objektyviai negalėjo pakisti) ir išliko tokia pati -ūkinės veiklos funkcija, skirta tarnauti pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Iš esmės visas neužstatytas Žemės sklypo plotas yra padengtas Aikštele (Asfalto danga), kas reiškia, kad apie 6 tūkst. kv. m. iš 15 485 kv. m, kurie yra išnuomoti Pastato-Garažo eksploatacijos ir naudojimo užtikrinimui, yra padengti Ieškovui priklausančia Aikštele (Asfalto danga), dėl ko UAB „T Parkas“ objektyviai negali naudotis jam išnuomota Žemės sklypo dalimi tuo pačiu nesinaudodamas ieškovui priklausančio daikto atitinkama dalimi. Kadangi atsakovui UAB „T Parkas“ su ieškovu iki šiol nepavyko rasti bendro sutarimo dėl naudojimosi Aikštele (Asfalto danga), todėl būtų tikslinga ir racionalu išspręsti servituto nustatymo klausimą. Iš esmės visas Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei (išskyrus 7 kv. m., kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Pelesos verslo centras“). Žemės sklype stovi privatiems asmenims nuosavybės teise priklausantys ir savarankiškai funkcionuoti galintys pastatai (administracinis pastatas, Pastatas-Garažas, sandėlis, degalinė ir kt.), kurių eksploatavimui ir tinkamo naudojimo užtikrinimui valstybė turi pareigą išnuomoti be aukciono atitinkamas Žemės sklypo dalis (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Beveik visas neužstatytas Žemės sklypo plotas yra padengtas asfalto danga, kuri Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip atskiras inžinerinis statinys (kiemo įrenginys) – Aikštelė (Asfalto danga), nuosavybės teise priklausanti ieškovui. Kadangi Aikštelė(Asfalto danga) neturi aiškios funkcinės priklausomybės ir pagal pagrindinę naudojimo paskirtį atlieka išimtinai kiemo funkciją (t.y. tarnauja savarankišką funkcinę paskirtį turintiems statiniams), todėl, atsižvelgiant į įtvirtintus imperatyvus, jos eksploatacijai ir naudojimui jokia savarankiška Žemės sklypo dalis negali būti išskiriama ir išnuomojama ieškovui. Žemės sklypo plotas, esantis po Aikštele(Asfalto danga) buvo priskirtas ir išnuomotas kitų Žemės sklype esančių ir savarankišką teisinę funkcinę paskirtį turinčių statinių savininkams, kurie už visą nuomojamą Žemės sklypo plotą (įskaitant ir tą, kuris yra po Aikštele(Asfalto danga)), valstybei moka nustatyto dydžio nuomos mokestį. Susidarė faktinė situacija, kad savarankiškai funkcionuojančių statinių savininkams, norint naudotis nuomojama Žemės sklypo dalimi, neišvengiamai tenka naudotis ir kito asmens nuosavybe - atitinkama dalimi Aikštelės(Asfalto dangos). Taigi šios visos aukščiau nurodytos aplinkybėms akivaizdžiai pagrindžia objektyvią būtinybę Aikštelės (Asfalto dangos) atžvilgiu nustatyti atitinkamus servitutus, kartu išsprendžiant jų atlygintinumo/neatlygintinumo klausimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai egzistuoja abi servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygos, t. y. (i) T Parkui ir, kiek T Parkui yra žinoma, kitiems Žemės sklype stovinčių ir savarankiškai funkcionuojančių statinių (ar jų patalpų) savininkams iki šiol nepavyko taikiai ir geranoriškai susitarti su ieškovu dėl abiem pusėms priimtino ir racionalaus Aikštelės (Asfalto dangos) naudojimo, bei (ii) yra objektyvus būtinumas, kad T Parkas ir kiti asmenys, kuriems nuosavybės teise taip pat priklauso Žemės sklype stovintys ir savarankiškai funkcionuojantys statiniai (juose esančios patalpos) galėtų jiems priklausančią nuosavybę naudoti pagal paskirtį. Objektyvų būtinumą Aikštelės(Asfalto dangos) atžvilgiu nustatyti servitutą pagrindžia tai, kad iš esmės visas neužstatytas Žemės sklypo plotas yra padengtas ieškovui priklausančia Aikštele(Asfalto danga), todėl tiek T Parkas, tiek kiti asmenys, kuriems priklauso Žemės sklype esantys statiniai (jų patalpos), norėdami patekti į savo nuosavybę ir ją naudoti pagal paskirtį, neišvengiamai turi pasinaudoti ir atitinkama dalimi Aikštelės (Asfalto dangos) - ja pravažiuoti, praeiti, ant jos pasilikti transporto priemonę ar pan., nepaisant to, kad šiems asmenims jiems priklausančių statiniui eksploatavimui ir naudojimui yra išnuomotos atitinkamos Žemės sklypo dalys (kurios taip pat yra padengtos Aikštele (Asfalto danga). Aikštelė(Asfalto danga), kurios atžvilgiu prašoma nustatyti servitutus, yra ant valstybinės žemės. Didžiąją dalį nuomos mokesčio už Žemės sklypo plotą, kurį uždengia Aikštelė (Asfalto danga), moka ne Ieškovas, o kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių savininkai, todėl atitinkamai Ieškovas dėl to gauna realią naudą (patiria ženklų sutaupymą). 1974 m. Aikštelė (Asfalto danga) buvo pastatyta/įrengta (neužstatytas Žemės sklypo paviršius išklotas asfalto danga) tam, kad atliktų vienintelę funkciją - kiemo funkciją, t. y. tam, kad sudarytų galimybę patogiai patekti prie kitų Žemės sklype pastatytų ir savarankiškai funkcionuojančių statinių bei užtikrintų tinkamą jų naudojimą. Nustačius šiame Priešieškinye nurodytus servitutus - pagrindinė Aikštelės (Asfalto dangos) naudojimo paskirtis nepasikeis ir nebus papildomai apribota. Tai yra, Aikštelė (Asfalto danga) ir toliau bus tik tam, kad būtų užtikrintas patekimas į visus kitus Žemės sklype savarankiškai funkcionuojančius statinius bei užtikrintas šių statinių tinkamas naudojimas ir eksploatavimas. Jokiai kitai veiklai ar paskirčiai Aikštelė (Asfalto danga) negalėjo ir negalės būti naudojama. Nustačius prašomus servitutus, Ieškovo teisėti lūkesčiai nebus/objektyviai negalės būti pažeisti, kadangi Ieškovas, įsigydamas Aikštelę(Asfalto dangą), kuri tuo metu buvo kito nekilnojamojo objekto, Nekilnojamojo turto registre įvardinto kaip „kiemo statiniai - kiemo aikštelė“ dalis, todėl suprato, objektyviai turėjo suprasti, kad įsigyta Aikštelė (Asfalto danga) yra skirta išimtinai tik kiemo funkcijai atlikti ir joje negalės būti vykdoma jokia savarankiška veikla. Ieškovas Aikštelę (Asfalto dangą) įsigijo 2009 m., tačiau per visus šiuos metus Aikštelės (Asfalto dangos) visiškai neprižiūrėjo, netvarkė ir ja nesirūpino, kas labai akivaizdžiai matyti iš kartu su T Parko atsiliepimu pateikto antstolio A. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo filmuotos medžiagos.

Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-79700) papildomai nurodė, kad UAB „Baltoil“ pateiktas Alternatyvus servitutų nustatymo planas yra iš esmės ydingas ir netinkamas esamoje situacijoje, o jame pažymėtų servitutų nustatymas niekaip neužtikrintų ir objektyviai negalėtų užtikrinti Pastato-Garažo tinkamo eksploatavimo ir naudojimo. Asfalto dangos atžvilgiu UAB „T Parkas“ prašomi nustatyti servitutai, kurių turinys, tikslai ir plotai atitinka 2017 Įsakymu NŽT nustatytas ir paskirstytas Žemės sklypo dalis, yra racionalūs, pagrįsti ir objektyviai būtini. Priešingu atveju, ne tik Pastato-Garažo, bet ir kitų Žemės sklype esančių savarankiškai funkcionuojančių statinių (Administracinio pastato, kontrolinio punkto, autoserviso ir kt.) nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį. Tuo tarpu UAB „Baltoil“ siūlomi Alternatyviame servitutų nustatymo plane pažymėti servitutai akivaizdžiai yra neadekvatūs esamai situacijai ir objektyviai neužtikrina nei Pastato-Garažo, nei kitų Žemės sklype esančių ir savarankišką funkcinę paskirtį turinčių statinių eksploatavimo ir tinkamo naudojimo. Asfalto danga pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą savo pagrindinę naudojimo paskirti gali būti naudojama tik kitų Žemės sklype esančių ir savarankišką funkciją turinčių statinių aptarnavimui, t.y. Asfalto danga gali būti naudojama išimtinai tik kiemo funkcijai atlikti. Alternatyvaus servitutų nustatymo plano pagrindu siūlomi nustatyti servitutai akivaizdžiai neužtikrina Pastato-Garažo tinkamos eksploatacijos ir naudojimo pagal paskirtį bei iš esmės apriboja galimybes Pastato-Garažo eksploatavimo tikslais naudotis UAB „T Parkas“ nuomojamasi valstybinės Žemės sklypo dalimi. Asfalto dangos atžvilgiu turėtų būti nustatomi neatlygintiniai servitutai.

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „T Parkas“ atstovai patikslintą priešieškinį palaikė, prašė tenkinti. Atsakovo atstovas advokatas P. S. nurodė, kad šiuo atveju ieškovas pats turto nenaudoja, todėl nepatiria nuostolių dėl jo naudojimo, mano, kad byloje spręstina dėl servituto atlygintinumo išmokant ieškovui vienkartinę kompensaciją. Ieškovo reikalaujamas servituto atlyginimas siekia ofiso patalpų su baldais nuomos kainą. Žemės sklypo naudojimosi tvarka šiuo metu nenustatyta, šis klausimas šiuo metu nėra išspręstas. Dėl servituto dydžio, NŽT buvo nustačiusi žemės sklypo dalis, kurios reikalingos atsakovui tinkamai naudotis jam priklausančiu turtu. Ieškovas parkavimo vietų neįrengė ir niekada nesirengė naudoti ploto parkavimui ir gauti iš to pajamas, aikštelė yra nusidėvėjusi 75 proc. Į servituto dalį S1 galima patekti tik iš (duomenys neskelbtini), o iš kitų gatvių negalima dėl aukščių skirtumo. Atsakovo prašomas servituto plotas atitinka pastato naudojimą pagal paskirtį. Dėl servituto S3 jis reikalingas žymiai mažesnėje apimtyje, kad būtų galima eksploatuoti pastatą ir kad būtų galima prižiūrėti įrengtus skaitiklius ir komunikacijas. NTR duomenys nėra lemianti aplinkybė, svarbu atlikti faktinės situacijos vertinimą, kas ir buvo atlikta. Nėra reikalavimų atsakovui, per kiek laiko jis turi atlikti pastato remonto darbus, faktinės aplinkybės įrodo, kad reikalingas servitutas aplink pastatą. Servituto atlyginimas negali būti išdėstomas per 12 mėn., servituto plotas yra žymiai mažesnis negu žemės sklypas, už kurį sumokėta, todėl turi būti skaičiuojama rinkos kaina tik pagal jo dalį (trečdalį). Be to, žemės sklypu naudosis ir pats ieškovas, ir dar trys asmenys be atsakovo, todėl servituto atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai. Atstovas A. E. nurodė, kad visas projektas buvo rengiamas ne degalinei, bet taksi parkui. Mano, kad servituto atlyginimas turi skaičiuojamas pagal teisės aktus, o ne pagal ieškovo poziciją. Servitutai pateikti virš komunikacijų. Transporto koridoriai privatizuoti siekiant tinkamai eksploatuoti pastatą.

Ieškovas UAB „Baltoil“ pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (DOK-195682), kuriuo prašė atsakovo UAB „T Parkas“ patikslintą priešieškinį atmesti; tuo atveju, jei priešieškinys ar jo dalis būtų patenkinta, priteisti iš atsakovo UAB „T Parkas“ ieškovo UAB „Baltoil“ naudai 9,65 Eur kompensaciją už kiekvieną servituto, nustatyto aikštelei, šaligatviui unikalus Nr. 4400-2006-7598 kvadratinį metrą, mokamą periodinėmis išmokomis per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, priteistą kompensacijos dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Statistikos departamento prie Finansų ministerijos skelbiamus infliacijos duomenis. Nurodė, kad atsakovui UAB „T Parkas“ patikslinus priešieškinio reikalavimus, priešieškinio reikalavimai nustatyti servitutus grindžiami NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-12-21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2261-(14.49.2.) (toliau –2017-12-21 d. įsakymas), kuriuo Aikštelei nebuvo priskirta jokia Žemės sklypo dalis, visas Aikštelės užimamas Žemės sklypo plotas buvo priskirtas naudoti kitų Žemės sklype esančių statinių savininkams. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civ. byloje Nr. e3K-3-294-695/2020 2017-12-21 d. įsakymą pripažinus negaliojančiu, liko galioti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-24 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 (toliau –2012-02-24 Įsakymas) dalis, kuria Aikštelės eksploatavimui priskirta 9 764 kv. m. Žemės sklypo dalis. Todėl nuo 2020 m. lapkričio 18 d. nebėra situacijos, kai Žemės sklypo dalis, priskirta kitų asmenų naudojimui, yra užimta Aikštelės. Panaikinus 2017-12-21 d. įsakymą nelieka pagrindo teigti, kad nenustačius servituto Aikštelei, kitų statinių savininkai negalės naudotis jiems 2017-12-21 d. įsakymu priskirtomis Žemės sklypo dalimis. Atsakovas UAB „T Parkas“ paskutinius tris kartus tikslindamas priešieškinio reikalavimus turėjo galimybę pakeisti ar patikslinti reikalavimo pagrindą, bet šia galimybe nepasinaudojo. Nepaisant įsiteisėjusio teismo sprendimo, reikalavimai nustatyti servitutus ir toliau grindžiami 2017-12-21 d. įsakymu bei argumentais, susijusiais su statiniams naudoti priskiriamos valstybinio žemės sklypo dalies nustatymu. Reikalavimai nustatyti servitutus Aikštelei atmestini, nes grindžiami teisės normomis, kurios reglamentuoja ne servitutų nustatymą, o visai kitą sritį - statiniams priskiriamos valstybinio žemės sklypo dalies dydžio nustatymą. Statiniams priskiriamos valstybinio žemės sklypo dalies dydžio nustatymo ir servitutų nustatymo kriterijai iš esmės skiriasi. Valstybinio žemės sklypo naudojamos dalies dydis nustatomas taip, kad būtų patogu naudotis, o servitutas nėra nustatomas, kad viešpataujančio daikto savininkui būtų naudingiau ar patogiau, servitutu nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Naudojamos valstybinės žemės nuomą ir pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 34.3 punkte numatyta, kad kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės  plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas. Tuo tarpu dėl servitutų nustatymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Prašymai nustatyti servitutus motyvuojami tuo, kad Aikštelė nėra savarankiškas statinys, pagal savo paskirtį yra skirta naudoti kitiems Žemės sklype esantiems statiniams. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015--03-16 d. priimtu sprendimu civ. byloje Nr. 2-1188-910/2015 (sprendimo 21 lapas, 5 pastraipa) ir tą pačią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas teismui 2016-01-21 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-768-431/2016 (nutarties 15 lapas, 2 pastraipa) konstatavo, kad yra priešingai - t. y., kad Aikštelė nėra susijusi su kitais statiniais taip, kad be jos kiti statiniai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį arba būtų nevisaverčiai. Teiginius, kad Aikštelė nėra savarankiškas statinys taip pat iš esmės paneigė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civ. byloje Nr. e3K-3-294-695/2020. Prašymai nustatyti servitutą automobilių statymui grindžiami Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – STR) 107 p. esančios lentelės 4 punktu, kuriame nurodytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius administracinės paskirties pastatui. Tačiau ši norma nėra taikytina nustatant servitutus, nes minėto STR 107 punktas reglamentuoja automobilių stovėjimo vietų įrengimą statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį, STR 1 punkte nurodyta, kad STR nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus, taigi reglamentuoja su projektavimu ir statyba susijusius teisinius santykius, jo pagrindu negali būti apribojamos nuosavybės teisės nustatant servitutą. Be to, UAB „T Parkas“ nepriklauso joks administracinės paskirties pastatas žemės sklype. Galimybė statyti transporto priemones prie pat pastato padaro pastato naudojimą patogesnį, suteikia galimybę reikalauti didesnio nuomos mokesčio iš nuomininkų, tačiau jokiu būdu negalima sutikti, kad nesant galimybės statyti automobilius prie pat pastato jo naudojimas pagal paskirtį taptų negalimas. Pažymėjo, kad vietų transporto priemonėms laikyti yra visai šalia Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) gatvėse, automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Byloje reiškiamas reikalavimas nustatyti servitutą, skirtą transporto priemonių statymui, viešpataujančiam daiktui – UAB „T parkas“ priklausančiam Pastatui – Garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pats pagal savo paskirtį yra skirtas transporto priemonėms laikyti. Nors patikslinto priešieškinio reikalavimai įvardyti kaip reikalavimai dėl servitutų nustatymo, jie pagal savo esmę suformuluoti kaip reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos bendrai priklausančiu daiktu nustatymo (prašoma suteikti teisę statyti transporto priemones, kitaip naudoti tarnaujantį daiktą pagal tiesioginę paskirtį, iš esmės servituto turinys įvardijamas kaip bendro kiemo naudojimas). Patikslintame ieškinyje naudojamos servitutą apibrėžiančios formuluotės dėl tarnaujančio daikto naudojimo („kitaip jį naudoti“), draudimai viešpataujančio daikto savininku („tarnaujančio daikto savininkas neturi teisės tarnaujančio daikto dalyje, kurios atžvilgiu nustatytas servitutas, statyti kokias nors kliūtis, užtvarus ar imtis bet kokių kitų veiksmų, kurie trukdytų ar kaip nors apribotų galimybę tinkamai įgyvendinti Servituto turėtojų teises") gali būti aiškinamos plečiamai, kliudyti remontuoti ir kitaip eksploatuoti tarnaujantį daiktą, todėl prašomi servitutai negali būti nustatyti. Prašomų nustatyti servitutų dydis (užimamas plotas) patikslintame priešieškinyje apibrėžiamas vadovaujantis tuo, kaip būtų naudingiau ir patogiau jais besinaudojantiems asmenims, ignoruojant principą, kad servitutų nustatomi suvaržymai tarnaujančiam daiktui turi būti minimalios apimties – tik tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą. Tam, kad užtikrinti Žemės sklype esančių statinių naudojimą, pakankami yra 4 metrų pločio kelio servitutai, užtikrinantys patekimą iki statinių transporto priemonėms, ir 1 metro pločio apie pastato išorinę sieną statinių servitutai, skirti statinių eksploatavimui užtikrinti. Prie UAB „T Parkas“ pareiškimo dėl priešieškinio reikalavimų tikslinimo pateiktame plane nurodomi UAB „T Parkas“ nebūtini servitutai, kurie apsunkintų UAB „Baltoil“ Žemės sklype esančio turto naudojimą. Servitutų plane nurodomas servitutas įvažiavimui į Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. (taškai 51, 52, 53, 54) nėra būtinas, nes tai trečias įvažiavimas į Žemės sklypą šalia jau pažymėtų įvažiavimų iš (duomenys neskelbtini) gatvės (32-180) ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės (101-102). UAB „T Parkas“ siūlomame servitutų plane numatytas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. yra perteklinis, jis kliudytų UAB „Baltoil“ priklausančios degalinės, per kurios teritoriją pažymėtas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g., naudojimui. Dėl besikertančių transporto srautų (degalinę aptarnaujančio transporto ir degalinės klientų, iš vienos pusės, ir servitutu besinaudojančių asmenų, iš kitos pusės) susidarytų prielaidos avarinėms situacijoms. Be to, kad UAB „T Parkas“ pateiktame servitutų plane pažymėti per dideli ir nebūtini servitutai, plane nurodytas servitutų išsidėstymas be jokio būtinumo apsunkina UAB „Baltoil“ naudojimąsi savo turtu. Įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės UAB „T Parkas“ pateiktame plane eina per požeminius inžinerinius tinklus, jungiančius degalinės rezervuarą su kolonėlėmis (prie šio atsiliepimo pridedamas Degalų kolonėlės su naftos produktų talpyklomis kadastrinių matavimų planas). Kelio servituto nustatymas teritorijoje virš intensyviai eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsunkintų šių tinklų eksploatavimą, jei būtų poreikis atlikti žemės kasimo darbus. Vietoj to, kad Pastatui – Garažui skirtas pravažiavimas eitų palei Pastato – garažo šiaurinę sieną (kaip pavaizduota UAB „Baltoil“ pateiktame alternatyviame servitutų plane), pravažiavimas pavaizduotas taip, kad apglėbtų kuo didesnę teritoriją, kurioje yra UAB „Baltoil“ Aikštelės dalis, nepriskirta servitutui ir UAB „Baltoil“ priklausantis rezervuaras 4H1/b (vidiniai taškai 134-152, išoriniai taškai 39-62), suskaidant vientisą degalinės veiklai naudojamą teritoriją į kelias dalis ir tuo apsunkinant naudojimąsi degaline. Skaičiais 157, 158, 164, 38, 37 pažymėta servituto dalis tarp Pastato – Garažo bei (duomenys neskelbtini) gatvės, skirta važiavimui transporto priemonėmis, praėjimui, nors realiai ši dalis nei pravažiavimui, nei praėjimui nėra reikalinga (baigiasi akligatviu ties taškais 158-164), o Pastatui – Garažui prižiūrėti pakankamas UAB „Baltoil“ pateiktame plane numatytas servitutas palei pastato išorinę sieną. Nepagrįstas reikalavimas nustatant servitutą uždrausti UAB „Baltoil“ statyti kliūtis, užtvaras. Užtvarų statymas gali būti reikalingas užtikrinant, kad į Žemės sklypą nepatektų pašaliniai asmenys ir negali būti besąlygiškai (nepriklausomai nuo to, ar tai kliudytų naudotis servitutu) draudžiamas. Patikslintame priešieškinio reikalavime nurodoma, kad servitutas nustatomas viešpataujančių daiktų pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kontrolinio punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimo ir tinkamo naudojimo užtikrinimui. Tačiau UAB „T Parkas“ nėra įregistravęs nuosavybės teisės nei į vieną iš viešpataujančiais daiktais nurodomų pastatų. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie Pastatą – Kontrolinį punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3H1/p, bendras plotas 249,12 kv. m. Pastato kadastro duomenų nustatymo data – 2009-09-07. Nuosavybės teisės į Pastatą – Kontrolinį punktą neįregistruotos. Įregistruoti juridiniai faktai – įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys), turintys įtakos nekilnojamojo daikto (Pastato – kontrolinio punkto) teisiniam statusui: 2012-06-20 Apygardos teismo sprendimas Nr. 2A-916-798/2012, 2015-05-12 Apylinkės teismo nutartis Nr. 2-23954-872/2015, 2015-05-19 Apylinkės teismo nutartis Nr. 2-23954-872/2015, nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-06-20 sprendimu panaikintas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-01-21 sprendimas ir priimtas naujas sprendimas dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23954-872/2015 patvirtinta vykdymo proceso metu 2015-05-06 sudaryta taikos sutartis. Vilniaus apygardos teismo 2012-06-20 sprendimo Nr. 2A-916-798/2012 13 punkte pateikti ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos paaiškinimai, kad „atsakovo apeliaciniame skunde minimas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra priimtas po savavališkai atliktos ginčo statinio rekonstrukcijos, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas. Dėl šios priežasties Inspekcija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti 2009-09-11 aktą Nr. (101)-11.4-1819. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą tenkino ir minėtą aktą panaikino. Teismas konstatavo, kad Z. D. ir A. D. neturint galiojančio statybos leidimo rekonstrukcijai vykdyti, ginčijamas teisės aktas negalėjo būti priimtas. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinio skundo argumentas dėl būtinybės vertinti 2009-09-11 kontrolinio punkto pripažinimo tinkamu naudoti aktą tapo nereikšmingu“. (Vilniaus apygardos teismo 2012-06-20 sprendimas Nr. 2A-916-798/2012 pridedamas.) 2009-09-11 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-1819 nurodyta, kad jis surašytas remiantis 2009-09-07 pastato – kontrolinio punkto kadastriniais matavimais. Kaip minėta, 2009-09-11 pripažinimo tinkamu naudoti aktas panaikintas konstatavus savavališką statybą, tai reiškia, kad dėl tos pačios priežasties neteisėti ir 2009-09-07 pastato – kontrolinio punkto kadastriniai matavimai. 2009-09-11 pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir 2009-09-07 kadastrinių matavimų dokumentai pridėti prie UAB „Baltoil“ 2023-01-04 atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Iš 2023-01-04 d. nuotraukos matyti, kad pastatas – kontrolinis punktas neatitinka 2009-09-07 kadastrinių matavimų byloje užfiksuotų duomenų (išgriovus išorines pertvaras, neliko 1-17 numeriu pažymėtos 91,69 kv. m ploto patalpos, galimai neliko ir daugiau patalpų). Vėliau, iš 2023-09-14 d. nuotraukos matyti, pastato-Kontrolinio punkto išorė aptaisyta skarda, nors pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis (4 priedas prie 2023-01-04 UAB „Baltoil“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį, 3-5 lapai) pastato sienos yra iš plytų, 0,17 ir 0,38 m storio. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Pastatą-Kontrolinį punktą apibūdinantys duomenys (plotas, išsidėstymas, statybinės medžiagos), neatitinka tikrovės, be to, šie duomenys atsirado kaip savavališkos statybos rezultatas. Nepaisant to, remiantis šiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis UAB „T Parkas“ prašo Pastatui-Kontroliniam punktui kaip viešpataujančiam daiktui nustatyti servitutą. Viešpataujančiu daiktu gali būti tik teisėtai pastatytas statinys, kurio duomenys, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir užfiksuoti kadastrinių matavimų byloje, atitinka faktinius duomenis. Todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Prie šio atsiliepimo pridedamame žemės sklypo plane Pastatui-Kontroliniam punktui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus jo kadastrinius matavimus skirtas 291 kv. m ploto servitutas pažymėtas S13. Jei teismas sutiks su UAB „Baltoil“ argumentais, kad Pastatui-Kontroliniam punktui kaip viešpataujančiam daiktui negali būti nustatytas servitutas, kol nebus atnaujinti pastato kadastro duomenys, kurie yra pasikeitę po savavališkos statybos padarinių pašalinimo, prašo pridedamame plane nurodyto 291 kv. m ploto servituto S13 nenustatyti. Jei teismas laikys, kad Pastatui-Kontroliniam punktui reikalingas servitutas, prašo nustatyti pridedame žemės sklypo plane pažymėtą 291 kv. m ploto servitutą S13. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad reikalavimai nustatyti servitutus bent dalinai yra pagrįsti, turi būti išspręstas servitutų atlygintinumo klausimas. UAB „Baltoil“ 2022 m. birželio 8 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 10450 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, kuri iki tol buvo nuomojama iš valstybės. Už perkamą žemės sklypo dalį sumokėta 940 322 Eur. Tai patvirtina į bylą pateikta pirkimo-pardavimo sutartis ir mokėjimo nurodymas, kuriuo sumokėta žemės kaina. Tuo atveju, jei šioje byloje bus nustatytas servitutas naudotis UAB „Baltoil“ priklausančia žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančia aikštele, servituto naudotojai tuo pačiu naudosis ir UAB „Baltoil“ išpirkta aikštelės užimama žemės sklypo dalimi, o UAB „Baltoil“ negalės gauti pajamų už žemės dalį, užimamą servitutu apsunkintos aikštelės, ir nevaržomai ja naudotis. Pagrįstas kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui per metus dydis – servituto užimamos žemės rinkos vertė, priteisiama periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal www.registrucentras.lt skelbiamus duomenis yra 2 514 000 Eur (žr. 3 priedą prie šio atsiliepimo), t. y. 115,85 Eur už 1 kv. m žemės (2 514 000 / 21 700). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką dėl kompensacijos dydžio nustatymo tam, kad kompensuoti UAB „Baltoil“ nuostolius, patiriamus dėl prarastos galimybės naudotis nuosavybės teise priklausančia žeme, ant kurios stovi aikštelė, UAB „Baltoil“ naudai už 1 kv. m servituto ploto turėtų būti priteista kompensacija, mokėtina 9,65 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį (115,82 / 12 = 9,65), indeksuojamomis atsižvelgiant į infliaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų neatsižvelgti į Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę ir netaikyti žemės vidutine rinkos verte pagrįsto kompensacijos apskaičiavimo būdo, prašo kompensaciją apskaičiuoti remiantis automobilių statymo rinkos kaina, nes servitutui priskirtoje Aikštelės dalyje UAB „Baltoil“ praras galimybę gauti pajamas už vietų automobilių statymui suteikimą. Visai šalia Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) yra City Parking automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje viena automobilių stovėjimo vieta kainuoja 65 Eur/mėn (pridedama aktuali ištrauka iš interneto puslapio cityparking.lt). Nurodyta automobilio stovėjimo kaina vertintina kaip rinkos kaina, kurią už naudojimąsi Aikštele galėtų gauti ieškovė UAB „Baltoil“ pasibaigus teisminiams ginčams dėl naudojimosi Aikštele. Standartinis automobilių stovėjimo aikštelės vienos vietos dydis yra 11,52 kv. m (2,4 m x 4,8 m.), skiriant 1/5 ploto pravažiavimams, vienai stovėjimo vietai reikalinga apie 14 kv. m. Tokiu būdu dėl nustatomų servitutų ieškovė prarastų apie 4,64 Eur pajamas už 1 kv. m Aikštelės per mėnesį (65 / 14 = 4,64 Eur), t. y. 55,68 Eur už 1 kv. m Aikštelės per metus. Ieškovė UAB „Baltoil“, organizuodama automobilių statymą tokiu būdu, kaip tai daroma gretimame sklype (duomenys neskelbtini), galėtų gauti analogiško dydžio pajamas už Aikštelės naudojimą automobilių statymui. Šios negautos pajamos servituto nustatymo atveju ieškovei UAB „Baltoil“ turi būti atlygintos. Kompensacijos už servitutą suma turėtų būti indeksuojama atsižvelgiant į infliaciją Vyriausybės nustatyta tvarka, nes servituto nustatymo atveju laikui bėgant fiksuota kompensacijos suma dėl infliacijos nuvertės ir nebeatliks savo funkcijos – kompensuoti tarnaujančio daikto savininko patirtus nuostolius. Automobilio stovėjimo kaina aikštelėje (duomenys neskelbtini) pakilo nuo 45 Eur/mėn. (kaina 2021-10-01 d., bylos 11 tomas, 62-71 l.) iki 65 Eur/mėn. šiuo metu, t. y. beveik pusantro karto. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. A1-350 vietinė rinkliava už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis didinama du kartus. Nenustačius kompensacijos už servitutą indeksavimo, kompensavimo suma greitu laiku nebeatliktų kompensavimo funkcijos. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad UAB „T Parkas“ turi teisę reikalauti nustatyti servitutus, prašo servitutus nustatyti pagal ieškovo pateikiamą alternatyvų servitutų planą. 

Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priešieškiniu prašoma iš esmės trijų patekimų į pastatą iš trijų skirtingų gatvių, suskaidant vienai paskirčiai skirtą teritoriją, sudarant galimybę parvažiavimais naudotis ne tik pravažiavimui, bet ir parkuotis. Reikalavimas suformuluotas labai plačiai, kad būtų galima naudoti pagal savo norimą paskirtį. Teismas turėtų nustatyti CK nurodytus servitutus – kelio arba skirtą statiniui eksploatuoti. Norima ne tik pravažiuoti, bet ir parkuoti. Mano, kad atsakovo reikalavimas turėtų būti atmestas bent jau dalyje dėl kontrolinio punkto. Automobilių statymas servituto plote, kitoks neapibrėžtas naudojimas bendro kiemo naudojimas yra žymiai plačiau negu daikto naudojimas pagal paskirtį (patekimas į jį ir daikto eksploatavimas, t.y. galimybė daryti daikto remontą). Pateiktuose servitutų planuose yra plotų skirtumas. Mano, kad visiškai pakanka atsakovui turėti galimybę įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės bei (duomenys neskelbtini)  gatvės. Atsakovai nėra įsiteisinę įvažiavimų į pastatą iš žemės sklypo. Kadangi atsakovai nėra viešpataujančių daiktų, kurie yra nurodyti prašyme, savininkai arba tie viešpataujantys daiktai atskirais atvejais yra perstatyti, yra visiškai kitokios konfigūracijos nei yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, prašo reikalavimą dėl servituto nustatymo atmesti. Teismui nusprendus, kad servitutas visgi gali būti nustatytas, prašo nustatyti servitutą pagal ieškovo pateiktą planą, kuriame jis yra atskirai išskyręs servituto plotą, reikalingą kontroliniam punktui. Kontrolinio punkto duomenys skiriasi nuo įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, todėl prašo atskirti atskiru indeksu pažymėtą servituto dalį ir nenustatyti servituto kontroliniam punktui. Teismui nusprendus, kad jis gali būti nustatytas, prašo nustatyti kontroliniam punktui servitutą taip, kaip yra ieškovo alternatyviame plane. Taip pat prašo priteisti servituto atlyginimo sumą, taip kaip nurodyta ieškovo atsiliepime, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra argumentų, kad įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini)  gatvės yra būtinas naudoti pastatą pagal paskirtį ir kad jo nesant nebūtų galimybės naudotis pastatu. Nustatant servitutą neturėtų būti vadovaujamasi tuo, kaip būtų patogiau naudotis viešpataujančiu daiktu. Transporto priemonių prasilenkimo galimybė yra, kadangi kur įmanoma, nurodoma 4 metų prasilenkimo galimybė, o kitose vietose tiesiog aikštelė yra siauresnė, todėl skiriama servitutui tiek, kiek įmanoma. STR yra skirtas ne servituto apimčiai nustatyti, jo paskirtis - nustatyti reikalavimus naujai statybai. Faktinė situacija dėl kontrolinio punkto yra tokia, kad dalies patalpų, priklausančių atsakovams, nėra išlikusi. Kai atsakovai susitvarkys registrą, atliks reikiamus darbus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, bus galima spręsti, koks turėtų būti servitutas.

Atsakovė Lietuvos Respubliką atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (DOK-196488), kuriuo prašė dėl atsakovės patikslinto priešieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (registro Nr. 10/187457) Garažą, žymėjimas 1G8/pb sudaro 2 patalpos suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Garaže esanti negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB ,,T parkas“ (registro Nr. 44/2156607); Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Garaže esanti negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB ,,T parkas“ (registro Nr. 44/2156606). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (registro Nr. 10/187457) administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 2B4/p (toliau – Administracinis pastatas), esanti: Negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB ,,Ketvirtasis projektas“ (registro Nr. 44/1415234); Negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB ,,Ketvirtasis projektas“ (registro Nr. 44/1415233); Negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB ,,Ketvirtasis projektas“ (registro Nr. 44/1415232); Negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB ,,Ketvirtasis projektas“ (44/1415231). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (registro Nr. 10/187457) pastate – kontroliniame punkte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3H1/p (toliau – Kontrolinis punktas), esanti: Negyvenamoji patalpa – kontrolinis punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. Š. (registro Nr. 10/187456); Negyvenamoji patalpa – autoservisas su parduotuvės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB ,,T parkas“ (registro Nr. 10/187455). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (registro Nr. 10/187457) Aikštelė ir Šaligatvis nuosavybės teise priklauso UAB ,,Baltoil“. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. 1/26152) Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso UAB ,,Baltoil“ (10450/21700), UAB ,,T parkas“ (7/21700), Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomai Aplinkos ministerijos (11243/21700). Pažymi, kad byloje trečiojo suinteresuoto asmens procesine padėtimi dalyvaujanti Z. D. ginčo Žemės sklype nuosavybės teise nebevaldo jokio turto, todėl manytina, kad šis nurodytas asmuo nebeturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl turėtų būti šalintinas iš bylos. Pažymi, kad kitas inžinerinis statinys – Aikštelė ir Šaligatvis – nuosavybės teise priklauso privačiam juridiniam asmeniui – ieškovei, kuri kartu yra ir dalies Žemės sklypo bendraturtė, todėl tam, kad Atsakovė turėtų teisę naudotis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais – Aikštele ir Šaligatviu, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei, turi kreiptis į šių inžinerinių statinių savininkę – ieškovę. 2018-05-31 Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuri vėlesniais procesiniais dokumentais – pareiškimais tikslino. Įvertinus priešieškinio turinį ir jo vėlesnius pareiškimus dėl priešieškinio tikslinimo matyti, kad priešieškinio pagrindas ir toliau yra grindžiamas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2261-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 „Dėl 2008-12-19 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 01/2008-277, pakeistos 2009-02-05 Susitarimu Nr. K01/2009-4, 2009-03-27 Susitarimu Nr. K01/2009-30, 2010-03-03 Susitarimu Nr. K01/2010-37 pripažinimo pasibaigusia ir valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių, reikalingų atskiriems pastatams (statiniams) eksploatuoti, nustatymo, nuomos sutarties sudarymo su UAB „Industrius“, nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Baltoil“, dalinio pakeitimo“ pakeitimo“ (toliau – 2017 m. įsakymas) priėmimo argumentais ir kitais argumentais, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020 (toliau – LAT nutartis) jau yra panaikinęs 2017 m. įsakymą ir pasisakęs dėl Aikštelės ir Šaligatvio atitikties savarankiškiems daiktams, bet to LAT nutartimi nurodė, kad ,,Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines teisiškai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias ginčo Aikštelės su Šaligatviu statuso pasikeitimą iš priklausinio į pagrindinį daiktą, tarnaujantį jį įsigijusio savininko poreikiams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aikštelė ir Šaligatvis sudaro savarankišką daiktą, turintį savarankišką paskirtį. Tokio daikto valdymas nuosavybės teise, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, sudaro pagrindą teisei į šiam daiktui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo nuomą. (LAT nutarties 38 punktas). Taigi, atsakovas priešieškinio pagrindo netikslino po LAT nutarties priėmimo. 2021-12-29 patikslintame pareiškime dėl priešieškinio reikalavimo tikslinimo buvo nurodyta, kad <...> 2021 m. rugsėjo-spalio mėnesiais UAB “T Parkas” papildomai įsigijo dalį sklypo ir patalpų (tame tarpe patalpas administraciniame pastate ir pastatą autoservisą su parduotuvės patalpomis, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ginčo sklype, dėl ko iškilo būtinybė tikslinti priešieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo (įtraukiant ir naujai įgytas patalpas bei pastatus). <...>. Atsakovo UAB ,,T parkas“ vertinimu, egzistuoja abi servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygos, t. y. Atsakovės ir kitiems Žemės sklype stovinčių ir savarankiškai funkcionuojančių statinių (ar jų patalpų) savininkams iki šiol nepavyko taikiai ir geranoriškai susitarti su ieškovu UAB ,,Baltoil“ dėl abiem pusėms priimtino ir racionalaus aikštelės naudojimo, bei yra objektyvus būtinumas, kad tretieji asmenys ir kiti asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso Žemės sklype stovintys ir savarankiškai funkcionuojantys statiniai (juose esančios patalpos) galėtų jiems priklausančią nuosavybę naudoti pagal paskirtį. Atsakovas reiškiantis patikslintą priešieškinį ir tikslindamas priešieškinio reikalavimą, nustatyti servitutą pagal Planą, siekia užtikrinti jos kaip statinių (juose esančių patalpų) savininkės teisę užtikrinti tinkamą pastatų (Garažas, Administracinis pastatas, Kontrolinis punktas) eksploatavimą ir patekimą iki jai nuosavybės teise priklausančių statinių (patalpų) ir juos naudoti pagal paskirtį, todėl manytina, kad įrodo galimą būtinumą dėl servituto nustatymo, tačiau, kaip jau nurodyta prieš tai, priešieškinio pagrindo atsakovas netikslino po LAT nutarties.

Teismo posėdžio metu atsakovės NŽT atstovė palaikė savo poziciją, išdėstytą savo procesiniuose dokumentuose. Mano, kad servitutas yra būtinas ir reikalingas, užtikrinant pastato savininkų teises, atlygintinumas turi būti įvertintas.

Tretieji asmenys UAB „Pelesos verslo centras“ ir UAB „Botfortas“ atsiliepimu į priešieškinį (DOK-166663) prašė tenkinti UAB „T Parkas“ priešieškinį dalyje dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-24 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 dalies panaikinimo ir 2012-03-05 susitarimo dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia; UAB „T Parkas“ priešieškinį dalyje dėl aikštelės 0,49259 ha ploto kelio servituto nustatymo tenkinti iš dalies – servitutą nustatyti pagal UAB „Pelesos verslo centras“ ir UAB „Botfortas“ pateiktą servitutų nustatymo planą; likusius priešieškinio reikalavimus spręsti savo nuožiūra; UAB „Pelesos verslo centras“ ir UAB „Botfortas“ naudai iš UAB „Baltoil“ priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo Z. D. atsiliepimu į priešieškinį (DOK-168947) su priešieškiniu sutiko, prašė tenkinti, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „T parkas“ atsiliepime į patikslintus savarankiškus reikalavimus (DOK-231924) su jais sutiko, prašė tenkinti, priteisti iš UAB „Baltoil“ visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas UAB „Baltoil“ atsiliepime į patikslintus savarankiškus reikalavimus (DOK-235047) prašė UAB „Pelesos verslo centras“ ir UAB „Botfortas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš UAB „Pelesos verslo centras“ ir UAB „Botfortas“ UAB „Baltoil“ naudai bylinėjimosi išlaidas. 

Atsakovė NŽT atsiliepime į patikslintus savarankiškus reikalavimus (DOK-249590) prašė trečiųjų asmenų reikalavimus tenkinti.

Tretieji asmenys UAB „Pelesos verslo centras“ ir UAB „Botfortas“ nuo pareikštų savarankiškų reikalavimų atsisakė (e. bylos 14 t., b. l .134-135, 15 t., b. l. 31).

Trečiojo asmens UAB „Botfortas“ atstovas priešieškinį prašė tenkinti.  

          Tretysis asmuo V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam Sklype nuosavybės teise priklauso dalis kontrolinio punkto, kuriame yra įrengtas sandėliukas. Jame laikomi jo asmeniniai daiktai. Šiuo metu kliūčių prieiti ar privažiuoti prie jo nėra, tik nori būti tikras, kad ir ateityje galės netrukdomai naudotis sandėliuku.

           UAB „Ketvirtas projektas“ atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai.

          

Priešieškinys atmestinas, ieškininių reikalavimų bei savarankiškų reikalavimų dalyje byla nutrauktina

 

           Bylos duomenimis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) yra ieškovui, atsakovui bei tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai. Ieškovui UAB „Baltoil“ nuosavybės teise priklauso degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 195 kv. m, bendras plotas 151,30 kv. m; operatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 43 kv. m; bendras plotas 40,27 kv. m; aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 128,34 kv. m, stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 105,21 kv. m.; suskystintų dujų modulis (dvi dujų talpos po 6,7 kub. m ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 44 kv. m ; bendras plotas 36,92 kv. m ; rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 145 kv. m, rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 138 kv. m; kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, šaligatvis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės a1 plotas – 8944,00 kv. m; šaligatvio b1 plotas – 357,00 kv. m; kiti inžineriniai statiniai - stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 9l1/g; kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane t1, t2, t3, t4, t5.

          Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys taip pat patvirtina, jog šiame žemės sklype atsakovui UAB „T Parkas“ nuosavybės teise priklauso : negyvenamoji patalpa – Garažas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 44/2156607); negyvenamoji patalpa – paslaugų paskirties patalpos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 44/2156606); negyvenamoji patalpa – Autoservisas su parduotuvės patalpomis (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 10-187455); negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 44/1415236). Trečiajam asmeniui UAB „Ketvirtasis projektas“ nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos unik. Nr. (duomenys neskelbtini); unik. Nr. (duomenys neskelbtini); unik. (duomenys neskelbtini); unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios administraciniame pastate, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame indeksu 2B4/p. Trečiajam asmeniui V. Š. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kontrolinis punktas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 10/187456), pažymėtame indeksu 3H1/p. 

            Trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujantys UAB „Pelesos verslo centras“, UAB „Botfortas“ ir Z. D. Sklype jokio turto nuosavybės teise nevaldo.  

            Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovui UAB „Baltoil“ (10450/21700), atsakovui UAB „T Parkas“ (7/217000) ir Lietuvos Respublikai (11243/217000)

 

Dėl ieškovo UAB „Baltoil“ reikalavimų

 

Byloje nagrinėjamos sujungtos dvi bylos pagal ieškovės UAB „Baltoil“ ieškinio reikalavimus i) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos UAB „T Parkas“ ir AB Swedbank 2018 m. sausio 31 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio reg. Nr. 3-114, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini); ii) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 26 d. raštą Nr. SS-838-(7.5.), kuriuo buvo atmesti UAB „Baltoil“ 2018 m. sausio 17 d. skundas ir 2018 m. balandžio 4 d. skundas ; iii) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016m. kovo 14d. raštą Nr. 49SJN-604-(14.49.105) dėl atsisakymo leisti įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisę ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą šį klausimą  spręsti naujo. Taip pat byloje nagrinėjamas atsakovo UAB „T parkas“ patikslintas priešieškinys dėl servituto nustatymo bei trečiųjų asmenų UAB „Botfortas“ bei UAB „Pelesos verslo centras“ savarankiški reikalavimai dėl servituto nustatymo.

Ieškovas UAB „Baltoil“ 2021-02-03, 2022-10-26, 2023-09-19 pateikė prašymus (DOK-22999, DOK-174877, DOK-147710) priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukti civilinę bylą dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos UAB „T Parkas“ ir „Swedbank“, AB 2018-01-31 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 3-1141, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-14 d. raštą Nr. 49SJN-604-(14.49.105.) dėl atsisakymo leisti įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę; panaikinti NŽT 2018-04-26 d. raštą Nr. 1SS-838-(7.5.), kuriuo buvo atmesti UAB „Baltoil“ 2018-01-17 d. skundas ir 2018-04-04 d. skundas; grąžinti ieškovui UAB „Baltoil“ 75 procentus sumokėtos žyminio mokesčio sumos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas <...> turi teisę atsisakyti ieškinio. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, <...> jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismo vertinimu, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas, civilinė byla dalyje dėl ieškovo UAB „Baltoil“ ieškinio nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas už ieškinį ((DOK-6019 ir DOK-17128) sumokėjo iš viso 525 Eur (375 Eur + 150 Eur) žyminį mokestį, todėl priėmus atsisakymą nuo ieškinio ieškovui grąžinamas iš viso 393,75 Eur (525 Eur × 75 proc.) žyminis mokestis, informuojant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 3 dalis).

 

Dėl trečiųjų asmenų UAB „Botfortas“ ir UAB „Pelesos verslo centras“ savarankiškų reikalavimų

 

2022 m. sausio 21 d. pareiškimu tretysis asmuo UAB „Pelesos verslo centras“ nurodė, jog jokių nekilnojamųjų daiktų Sklype (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) nebeturi, todėl nuo savo savarankiškų reikalavimų dėl servituto nustatymo, atsisako. (e. b. l. 14t., b. l. 134-135).Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi priimtas UAB „Pelesos verslo centras“ atsisakymas nuo savarankiško reikalavimo ir byla šioje dalyje nutraukta. Minėta nutartimi nebuvo išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, todėl priėmus atsisakymą nuo savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui UAB „Pelesos verslo centras“ grąžinamas iš viso 56,25 Eur (75 Eur × 75 proc.) žyminis mokestis sumokėtas pareiškiant savarankiškus reikalavimus (DOK-178736), informuojant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 3 dalis).

Trečiasis asmuo UAB „Botfortas“ 2022-02-28 pateikė prašymą (DOK-36867) priimti atsisakymą nuo savarankiškų reikalavimų ir palikti jį trečiuoju asmeniu (e. bylos 15t., b. l. 31). Teismo vertinimu, trečiojo asmens UAB „Botfortas“ atsisakymas nuo savarankiškų reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas, civilinė byla dalyje dėl trečiojo asmens UAB „Botfortas“ savarankiškų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl būtinumo nustatyti servitutą

 

     CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

   Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas turi įvertinti, ar viešpataujančio daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę galiam būtų įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto, nebūtų įmanomas normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

Atsakovas UAB „T Parkas“ savo poreikį nustatyti servitutą grindžia tuo, kad jis negali naudoti jam nuosavybės teise priklausančių pastatų pagal paskirtį, nes ieškovui priklausanti Aikštelė uždengianti iš esmės visą neužstatytą Žemės sklypo plotą tarp pastatų ir nepasinaudojus Aikštele eksploatuoti pastatų pagal jų paskirtį nėra galimybės. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui priklausanti Aikštelė ir Šaligatvis yra išsidėstę tarp visų kitų žemės sklype esančių savarankiškai funkcionuojančių statinių.

        Remiantis bylos medžiaga matyti, jog atsakovas priešieškinį dėl servitutų nustatymo teikė 2018m. gegužės 31d., bylos nagrinėjimo eigoje jį ne kartą tikslindamas. Tačiau ir paskutinis 2023-11-24 atsakovo pareiškimas dėl priešieškinio reikalavimo tikslinimo, kuriuo prašoma nustatyti servitutus tarnaujančiam daiktui asfalto Aikštelei ir Šaligatviui (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ matininko A. S. 2023-10-19 parengtą planą (e. bylos 17t., b. l. 168-173), grindžiamas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.VĮ-2261-2261-(14.49.2), (toliau – 2017 Įsakymas), kuris Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020, kuri vėliau buvo prijungta prie nagrinėjamos teisme bylos dėl servitutų nustatymo, buvo panaikintas. Iš to seka, jog teismui panaikinus Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2261- (14.49.2), liko galioti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-662, (toliau – 2012 Įsakymas) kuriuo buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos, reikalingos kiekvienam atskiram Sklype esančiam statiniui eksploatuoti. Tokiu būdu atsakovas ir patikslintame priešieškinyje remiasi netinkamu pagrindu, nors, susipažinęs su ieškovo bei atsakovo NŽT procesiniuose dokumentuose išsakyta teisine pozicija šiuo aspektu, turėjo galimybę jį patikslinti.

 Valstybinės žemės nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, (toliau – Taisyklės), kurių 34.3. punkte numatyta, kad kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateiktame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, taip pat išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams reikalingas eksploatuoti žemės plotas – bendro naudojimo plotas : kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas <...>. Be to, šiame taisyklių punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ir įrenginiui su priklausiniais išskirtą eksploatuoto atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu <...>.

Tokiu būdu 2012 m. Įsakymu kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui, tame tarpe ir šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklausantiems statiniams, pagal parengtą matininko A. Č. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą M 1:500 (toliau – 2012 Sklypo planas), buvo išskirtos atitinkamo ploto valstybinės žemės sklypo dalys, užtikrinančios tinkamą jų funkcionavimą pagal statinių paskirtį bei išnuomotos ne aukciono tvarka. Iš 2012 Įsakymo turinio matyti, jog negyvenamajai patalpai – Garažui, ((unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 1G8/pb), plane pažymėtam Indeksu 1G, išskirtas 9842 kv. m valstybinės žemės sklypo plotas (iš kurių 8414 kv. m tenka pastatui ir 1428 kv. m ploto žemės sklypo bendro naudojimo dalyje), negyvenamajai patalpai – kontroliniam punktui (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 3H1/p), plane pažymėtam indeksu 3H, priskirta 347 kv. m ploto žemės sklypo dalis (iš kurių pastatui tenkanti dalis 297 kv. m, 50 kv. m. bendro naudojimo dalyje); pastatui – administracinėms patalpoms (unik. Nr. (duomenys neskelbtini),2B4/p), plane pažymėtoms indeksu 2B, priskirta 1061 kv. m žemės sklypo dalis, iš kurių 907 kv. m tenka pastatui ir 154 kv. m ploto žemės sklypo bendro naudojimo dalyje (e. bylos 2t., b. l. 38-40). 2012 m. Įsakymu inžinieriniams įrenginiams Aikštelei bei Šaligatviui (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtiems indeksu a1, b1, eksploatavimui buvo nustatyta bendra 9764 kv. m Sklypo dalis (e. bylos 2 t., b. l. 34). Tuo remiantis galima sutikti su ieškovo argumentais, jog panaikinus 2017 Įsakymą, nebeliko situacijos, kad Aikštelei ir Šaligatviui nustatyta Sklypo dalis patektų į Sklypo dalį, priskirtą kitiems Sklype esantiems statiniams ar inžinieriniams įrenginiams eksploatuoti. Bylos duomenimis 2022 m. birželio 8 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi ieškovas UAB „Baltoil“ įsigijo nuosavybės teise 10 450 kv. m Sklypo ploto dalį, tame tarpe ir Sklypo dalį (9764 kv. m) 2012 Įsakymu priskirtą Aikštelei ir Šaligatviui (e. bylos 15 t., b. l. 168-176). Ieškovui parduoto Sklypo ribos yra pažymėtos 2012 m. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame plane M 1 :500, kuris, kaip nurodoma 2022m. birželio 8 d. Pirkimo pardavimo sutartyje, laikytinas jos neatskiriama dalimi. (DOK-125194). Tokiu būdu iš bylos medžiagos matyti, jog Sklype esantiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskiriems objektams (pagrindiniams daiktams) eksploatuoti įstatymų nustatyta tvarka buvo išskirtos valstybinės žemės sklypo dalys, kurios atsispindi Sklypo plane, bei nurodytos ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tame tarpe ir po Aikštele ir Šaligatviu, ribos, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti servitutą pagal jo siūlomą projektą, neatsižvelgiant į 2012 m. Įsakymu išskirtas valstybinės žemės sklypo dalis, neatitinka faktinės situacijos. Atsakovas, kaip ir kitų statinių savininkai turi teisę naudotis 2012 Įsakyme priskirtomis valstybinės žemės sklypo dalimis, užtikrinančiomis sąlygas naudotis statiniais pagal jų paskirtį.

 Išvažiuojamojo teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 20 d. metu, buvo apžiūrėta Sklypo teritorija (duomenys neskelbtini) bei nustatyta, jog atsakovas UAB „T Parkas“ šiuo metu naudojasi trimis įvažiavimais į teritoriją (iš (duomenys neskelbtini) g., iš (duomenys neskelbtini) g., iš (duomenys neskelbtini) g. pusės), iš esmės netrukdomai gali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį 8 aukštų pastatą – garažą bei kitus statinius, juos apeiti ar apvažiuoti. Taigi patikimų įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovui kyla kliūčių naudotis statiniais pagal jų paskirtį, nebuvo nustatyta. Kad visi viename žemės sklype esantys pagrindiniai daiktai, tarp kurių yra ir Garažas, gali būti naudojami pagal paskirtį, nepaisant Aikštelės, Šaligatvio buvimo patvirtinta ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1188-910/2015, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2016 m. sausio 21d. nutartimi buvo paliktas galioti. Teismo nustatyti prejudiciniai faktai šioje byloje nebuvo paneigti (CPK 178 straipsnis).

Atsakovo reikalavimas nustatyti servitutą iš dalies yra siejamas su jo poreikiu suteikti galimybę statyti automobilius šalia jam nuosavybės teise priklausančių statinių. Tačiau toks reikalavimas iš esmės neatitinka vienos iš būtinųjų servituto nustatymo sąlygų, numatančių, kad nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Net ir neturint šalia pastato automobiliams skirtų parkavimo vietų, negalima teigti, kad tai sudaro kliūtis naudotis pastatu pagal jo paskirtį. Be to, prašymas nustatyti servitutą automobilių statymui negali būti grindžiamas Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2004 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – STR) 107 p., kuriame pažymėtas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius administracinės paskirties pastatui. Ši STR nuostata yra taikytina reglamentuojant su projektavimu bei statyba susijusius teisinius santykius, ir nesudaro pagrindo vadovautis ja sprendžiant servitutų nustatymo klausimą. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovas, atsakovui priklausantis Pastatas-Garažas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal savo paskirtį ir naudojamas transporto priemonėms laikyti, todėl tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisės ribojimas, nustatant servitutą automobilių parkavimui, teismo vertinimu laikytinas, kaip neatitinkantis būtinųjų sąlygų, reikalingų jo nustatymui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės ribojimas yra pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas) siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami, taikant ne tik servituto teisę, bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių užstatymo teisės (lot. superficies), ilgalaikės nuomos (lot. emphyteusis). ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 26 punktas). Sprendžiant dėl šių civilinių teisių įgyvendinimo būdų santykio su įstatymu grindžiamomis servituto nustatymo teismo sprendimu prielaidomis svarbu yra tai, kad, priešingai nei servituto atveju, suinteresuotiems asmenims dėl jų nesusitarus, teismas neturi diskrecijos arba turi labai siaurą diskreciją spręsti dėl jų taikymo (CK 4.163, 4.167, 6.156 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko savo civilinių teisių gynimo būdą – kreipėsi dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų daikto naudoti pagal paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021). Taigi būtent atsakovas UAB „T Parkas“ turėjo pareigą įrodyti, kad jo pateikta servituto nustatymo schema atitinka savininkų minimalaus žemės sklypo teisių ribojimo principą ir savininkų interesų balansą ir kad nenustačius servituto, jam yra užkirsta galimybė normaliomis sąnaudomis naudotis daiktu pagal jo paskirtį. Teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei teritorijos vizualine apžiūra, atsakovo reikalavimą nustatyti servitutą laiko nepagrįstu, nes atsakovas neįrodė CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų, t. y. nepateikė patikimų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Pažymėtina, jog ir ieškovas laikėsi teisinės pozicijos, kad atsakovas UAB „T Parkas“ statinius gali naudoti pagal paskirtį ir prašė priešieškinį atmesti. Alternatyvų servitutų nustatymo planą ieškovas teikė tuo atveju, jei teismas nustatys, kad egzistuoja objektyvus būtinumas nustatyti servitutą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl servituto nustatymo teismo buvo atmesti, kaip neįrodyti ir nepagrįsti, konstatuojant viešpataujančio daikto savininko galimybę naudoti jį pagal paskirtį ir be tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymo, ieškovo pateiktas alternatyvus UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininko A. Č. parengtas 2023-09-19 planas detaliau nevertintinas (e. bylos 17 t., b. l. 93-95).

        Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. liepos 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016m. balandžio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).

Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių konstatuoti būtinumą servituto nustatymui, todėl priešieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Atmetus šį priešieškinio reikalavimą, servituto atlygintinumo klausimas, kurį, kaip išvestinį priešieškinio tenkinimo atveju kėlė ieškovas, taip pat atmestinas, nes tam neliko faktinio pagrindo.   

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

  

CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

     Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017 32 punktas). Visais atvejais priteisiant šių išlaidų atlyginimą yra taikomas realumo kriterijus, kuris reiškia, kad turi būti nustatyta, kad bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).  Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti, kad šios išlaidos patirtos toje byloje ir yra apmokėtos. Taigi, teismas turi nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas, o ne už kitas, su byla nesusijusias teisines paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju ieškovo UAB „Baltoil“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-567) sudaro: 375 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (DOK-6019), 150 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (DOK-17128), pagal 2018-09-19 prašymą (DOK-217518) 2610,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagal 2018-11-07 prašymą (DOK-260930) 1261,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, 675 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (DOK-6556), pagal 2019 m. lapkričio 5 d. prašymą 3434,07 Eur už procesinių dokumentų parengimą apeliacinėje instancijoje (DOK-46918), 675 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą (DOK-1454); pagal 2020 m. spalio 12 d. prašymą už kasacinio skundo parengimą 1121,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-4934); pagal 2023-01-26 prašymą 5676,76 Eur už teisines paslaugas po 2019-12-19 Vilniaus apygardos teismo nutarties (DOK-15412); pagal 2023 m. rugsėjo 19 d. prašymą 560,67 Eur išlaidų už atstovavimą teisme (DOK-147713); pagal 2023-12-14 prašymą 560,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagal 2024-01-04 prašymą 700,83 Eur išlaidų už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą (DOK-567). Iš viso ieškovas patyrė 1875 Eur išlaidų žyminiam  mokesčiui sumokėti (iš jų 393,75 Eur grąžinama atsisakius nuo ieškinio) bei 15 926,32 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus ieškovo rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, įrodymų rinkimą bei jų išreikalavimą, per penkerius bylos nagrinėjimo metus vykusių teismo posėdžių skaičių (15 teismo posėdžių vien tik pirmos instancijos teisme), bylos sudėtingumą laikytina, jog ieškovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, išlaidos teisinei pagalbai yra realiai patirtos bei įrodytos rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo priešieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti, dalis ieškovo reikalavimų Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu buvo patenkinti, o dėl likusių ieškinio reikalavimų, ieškovui atsisakius, byla buvo nutraukta, galima daryti išvadą, kad ginčas pagal procesinį rezultatą buvo išspręstas ieškovo naudai, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 17407,57 Eur ((1875 - 393,75) + 15926,32) turi būti atlyginamos pilnai, jas priteisiant iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „T Parkas“, kurių priimti įsakymai ar kiti administracinio pobūdžio aktai buvo panaikinti, o priešieškiniu pareikšti reikalavimai buvo atmesti.  

Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais UAB „Pelesos verslo centras“ ir UAB „Borfortas“ bylinėjimosi išlaidos, jiems atsisakius nuo savo pareikštų reikalavimų byloje, nekompensuotinos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ir sudaro 361, 07 Eur, todėl atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, jos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „T Parkas“ (CPK 92 str. 96 straipsnio 6 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d., 98 str., 140 str. 1 d., 259 straipsniu, 270 straipsniu, 293 str. 4 p., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

     Priimti ieškovo UAB „Baltoil“ atsisakymą nuo ieškinio ir bylą dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos uždarosios akcinės bendrovės ,,T Parkas“ ir AB ,,Swedbank“ 2018 m. sausio 31 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 3-1141, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 26 d. raštą Nr. 1SS-838-(7.5.), kuriuo buvo atmesti UAB „Baltoil“ 2018 m. sausio 17 d. skundas ir 2018 m. balandžio 4 d. skundas; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 14 d. raštą Nr. 49SJN-604-(14.49.105.) dėl atsisakymo leisti įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo įkeisti 1,045 ha ploto dalies, esančios 2,17 ha valstybinės Žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, nutraukti.

Grąžinti ieškovui UAB „Baltoil“ (juridinio asmens kodas 302339116) 393,75 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-02-26 pagal mokėjimo dokumento Nr. 34/2018MB (mokėjimas - 375 Eur) (mokėjimo užduoties kodas (ID) (ZG10176) ir 2018-06-04 pagal mokėjimo dokumentą Nr. 63/2018MB (mokėjimas – 150 Eur) (mokėjimo užduoties kodas (ID) (ZG45374).

Atsakovo UAB „T parkas“ patikslintą priešieškinį dėl servituto nustatymo atmesti.

Priimti trečiojo asmens UAB „Botfortas“ atsisakymą nuo savarankiškų reikalavimų ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Pelesos verslo centras“ (juridinio asmens kodas 125735119) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-07-27 pagal mokėjimo nurodymą.

Priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos ( juridinio asmens kodas 188704927) ir UAB „T Parkas“ (juridinio asmens kodas 304485269) iš kiekvieno po  8703,78 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus tris eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Baltoil“ (juridinio asmens kodas 302339116) naudai 

Priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos (juridinio asmens kodas 188704927) ir UAB „T Parkas“ (juridinio asmens kodas 304485269) lygiomis dalimis 361,07 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 7 ct) pašto išlaidų valstybei (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

         Teisėja                                                                          Margarita Ambrazaitienė