Administracinė byla Nr. eA-593-575/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02588-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir M. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. D. ir M. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys E. D., M. D., A. D., J. D., dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjos S. D. ir M. U. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Varėnos skyriaus 2020 m. liepos 1 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-27781-(10.9E.) (toliau – ir 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo aktas); 2) panaikinti NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 3SS-9-(14.3.45.) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta panaikinti 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo aktą.
2. Pareiškėjos paaiškino, kad joms ir suinteresuotiems asmenims E. D. ir J. D. nuo 2001 metų dalinės nuosavybės teise priklauso 3,15 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
3. J. D. užsakymu matininkė R. J. (toliau – ir matininkė) atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Varėnos skyriuje, patikrinus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo surašytas 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo aktas, kuriuo Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama. NŽT Varėnos skyriui, tikrinant Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nekilo abejonių dėl Matininkės nustatytų Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių tikslumo, todėl 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo akte nurodytas vienintelis kadastro duomenų bylos trūkumas – tai, kad Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir Žemės sklypo plane nėra visų žemės sklypų savininkų parašų. Pareiškėjos, nesutikdamos su 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo aktu, jį apskundė, tačiau NŽT Varėnos skyrius Sprendimu skundo netenkino ir 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo akto nepanaikino.
4. Pareiškėjos nurodė, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, kadangi 2017 m. kovo 14 d. NŽT Varėnos skyriaus sprendimas Nr. 3SS-3-(14.3.45.) „Dėl 2016-04-20 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“ (toliau – ir NŽT Varėnos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. sprendimas) iki šiol nenuginčytas, jo galiojimas nesustabdytas, todėl galiojantis. NŽT Varėnos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. sprendimu nustatyta, kad 2016 m. balandžio 30 d. tikrinimo akto 3.1 punktas užpildytas neteisingai, o Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, vadovaujantis Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Tačiau NŽT Varėnos skyrius 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo aktu padarė visiškai priešingas išvadas nei NŽT Varėnos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. sprendime. Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad Žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams; Žemės sklypo plotas nustatytas leistinų normų ribose; kadastrų duomenų forma užpildyta teisingai; žemės vertė apskaičiuota, o byla sukomplektuota. Kadastrinių duomenų byla nepatvirtinta tik dėl Žemės sklypų bendraturčių parašų joje nebuvimo, kai NŽT Varėnos skyrius 2017 m. kovo 14 d. sprendime nurodė ne tik bendraturčių parašų nebuvimą kadastrinių matavimų byloje, bet ir pažymėtų taškų koordinačių neatitikimą išlikusiems riboženkliamas, kai keičiant jų padėtį, keičiama ir sklypo vieta. Todėl NŽT Varėnos skyrius Matininkei nurodė, kad nustatytos ribos turi būti tikslinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos.
5. Pareiškėjos nurodė, kad nors po patikrinimo vietoje NŽT Varėnos skyrius 2017 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą ir iki šiol jo galiojimo nesustabdė, tačiau 2020 m. liepos 1 d. priimtas skundžiamas tikrinimo aktas. Šiais veiksmais NŽT Varėnos skyrius pažeidė jam deleguotų funkcijų vykdymą, dėl galimai neteisėto savo, kitų institucijų ar asmenų poveikio.
6. Pareiškėjų teigimu, NŽT specialistams atlikus žemės sklypų ribų matavimus pagal vietovėje savininkų parodytus (išlikusius) žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius bei miško ribines linijas, buvo nustatyta, kad visų matavimų metu Matininkė neteisingai nustatė žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, todėl Žemės sklypo padėtis vietovėje pasikeitė, nors jo plotas liko toks pats. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoje nurodyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos.
7. Nagrinėjant Žemės sklypo nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad žemės sklypo ribos dar 2001 m. balandžio 26 d. buvo paženklintos riboženkliais, ženklinimo metu akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus hidroprojektas“ matininkės Z. L. užpildytas žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį yra pasirašę šio žemės sklypo savininkai, su paženklintomis žemės sklypo ribomis yra susipažinę. Pareiškėjos teigė, kad įsigaliojus skundžiamam Sprendimui, būtų perkeltos ne tik pareiškėjų nuo 2001 metų naudojamo Žemės sklypo ribos, bet ir dviejų gretimų, bei trijų šalia esančių žemės sklypų ribos. Nustačius kitą sklypo vietą vietovėje, nei buvo nusistovėjusi ir ilgalaikė (nuo 2001 metų) faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, šios tvarkos keitimas sukeltų daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių.
8. Atsakovas NŽT su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
9. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad preliminariais matavimais Žemės sklypo plotas buvo 3,15 ha, tuo tarpu atlikus kadastrinius matavimus nustatytas didesnis žemės sklypo plotas – 3,2439 ha. Atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kaip numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 21 punkte, nustačius didesnį sklypo plotą, Matininkė NŽT Varėnos skyriui pateikė 2020 m. sausio 15 d. prašymą dėl išvados pateikimo po Žemės sklypo kadastrinių matavimų.
10. NŽT Varėnos skyrius, gavęs Matininkės prašymą, išnagrinėjo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir besiribojančių sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus, taip pat rėmėsi NŽT 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. lSS-477-(10.5.), ir nustatė žemės sklypo ploto skirtumo priežastis bei surašė išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų. 2020 m. kovo 30 d. rašte Nr. 3SD-1648-(14.3.137 E.) nurodyta: „atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai, atlikus kadastrinius matavimus, nežymiai pakito (0,01 m), darytina išvada, kad šio žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais nustatytos pagal Abrise Nr. 87 ir Plane Nr. 87 nurodytus sprendinius (ribų linijų ilgius), o atstumų nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarinio ir šiaurės rytinio ribų posūkio taškų iki kelio Nr. 5004 juostos žemės sklypo ribų, apskaičiuotų pagal žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (Abrisuose ir Planuose) nurodytus sprendinius (vakarinių ir rytinių ribų linijų ilgius) neatitikimas (0,60 m) juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintinas kaip preliminarių matavimų metu (žemės sklypų pirminio ženklinimo metu), dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo atsiradęs neatitikimas“. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami pagal parengtą žemės sklypo planą.
11. Atsižvelgdama į Nuostatų 32.1.1.5. punktą bei vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2000 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-1053, kuriame suprojektuotas Žemės sklypas, šio žemės sklypo abrisu bei planu, parengtu 2001 m. birželio 12 d., taip pat atsižvelgdama į NŽT 2020 m. kovo 4 d. raštą Nr. lSS-477-(10.5.) bei NŽT Varėnos skyriaus raštą 2020 m. kovo 30 d. Nr. 3SD- 1648-(14.3.137 E.), matininkė R. J. 2020 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė netikslinti Žemės sklypo ribų vietovėje.
12. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, kai yra kilę nesutarimai dėl Žemės sklypo ribų tarp bendraturčių, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 6 punkto nuostatomis, tikslinga sklypo ribas nustatyti pagal Žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius (ribų linijų ilgius). Tai, į ką turėtų būti atsižvelgta nustatant Žemės sklypo ribas, aiškiai aptarta NŽT 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 1SS-1619-(10.5.) ir 2020 m. kovo 4 d. rašte Nr. 1 SS-477-(10.5.), t. y. ne pagal faktiškai naudojamas Žemės sklypo ribas, bet pagal sklypų suformavimo dokumentų sprendinius.
13. Atsakovas nurodė, kad tikrinant 2020 m. birželio 16 d. pateiktą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog Žemės sklypo ribos matavimais buvo nustatytos atsižvelgiant į NŽT 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 1 SS-1619- (10.5.) ir 2020 m. kovo 4 d. rašte Nr. 1 SS-477-(l0.5.) nurodytus išaiškinimus dėl ribų nustatymo už pagrindą imant kelią (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. 5004), kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai.
14. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1518-644/2017 pasisakė: „nustačius, kad kadastrinius matavimus atliko asmuo neturintis teisės juos atlikti, t. y. iš esmės pripažinus atliktus kadastrinius matavimus niekiniais, nėra galimybės nei pagrindo tikrinti ir vertinti atsakovo nustatytus Žemės sklypo kadastrinių matavimų pažeidimus“. Taigi, atsakovas akcentavo, kad iš esmės pripažinus niekiniais kadastrinius matavimus, 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-35346 (kuriuo įforminti niekiniais pripažintų kadastrinių matavimų tikrinimo rezultatai) ir NŽT 2017 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 3SS-7-(14.3.45.) (kuriuo atsakyta į skundą dėl minėto patikrinimo akto teisėtumo), negali būti laikomi sukeliančiais teisines pasekmes. Todėl pareiškėjų argumentas, kad 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo aktas Nr. KAM-27781-(10.9 E.) yra neteisėtas, nes nėra panaikintas 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-35346 ir 2017 m. kovo 14 d. NŽT Varėnos skyriaus sprendimas Nr. 3SS-3-(14.3.45.), yra nepagrįstas, nes jie negali būti laikomi teisėtais ir galiojančiais bei sukeliančiais pareiškėjoms teisines pasekmes.
15. Atsakovas nurodė, kad patikrinus Matininkės parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo nustatyta, jog Matininkės kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos atitinka Žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus ribų linijų ilgius ir konfigūraciją, todėl tikrinusiam specialistui nekilo abejonių dėl Matininkės nustatytų Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių tikslumo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje trūko tik Žemės sklypo bendraturčių suderinimo, vadovaujantis Taisyklių 10 punkto nuostatomis, Žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo atmesta ir grąžinta Matininkei nustatytiems trūkumams pašalinti.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. nurodė, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus negali būti atsižvelgiama daugiausia į asmenų parodymus ar miško ribines linijas žyminčias ribas. Pirmiausia, žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais nustatomos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais – sklypų ribų nustatymo abrisais ir žemėtvarkos projektais. J. D. manymu, atsakovas tinkamai įvykdė jam pavestas funkcijas, t. y. Matininkei pateikus naujai suformuotą kadastrinių matavimo bylą, atsakovas savo kompetencijos ir pavestų funkcijų ribose priėmė ginčijamą 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo aktą.
17. Tretieji suinteresuoti asmenys M. D. ir E. D. rašytiniais paaiškinimais prašė, kad būtų paliktos tos pačios Žemės sklypo ribos, pagal kurias nuosavybės teise Žemės sklypas buvo naudojamas, prižiūrimas ir kad nebūtų ribos keičiamos, kai yra išlikę aiškūs riboženkliai, aiškios ribinės linijos.
II.
18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė trečiojo suinteresuoto asmens J. D. naudai iš pareiškėjos S. D. 788,17 Eur ir iš pareiškėjos M. U. 788,17 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
19. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad:
19.1. pareiškėjoms M. U. ir S. D. bei suinteresuotiems asmenims E. D. ir J. D. dalinės nuosavybės teise priklauso 3,15 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
19.2. J. D. užsakymu 2015 metais matininkė R. J. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Varėnos skyriuje, patikrinus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo surašytas 2016 m. balandžio 20 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 03KAM-35346 (toliau – ir 2016 m. balandžio 20 d. tikrinimo aktas), kuriuo Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama. NŽT Varėnos skyriui tikrinant Žemės sklypo kadastro duomenų bylą nekilo abejonių dėl Matininkės nustatytų Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių tikslumo, todėl 2016 m. balandžio 20 d. tikrinimo akte buvo nurodytas vienintelis kadastro duomenų bylos trūkumas – tai, kad Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir Žemės sklypo plane nėra visų Žemės sklypų savininkų parašų. Tuo pagrindu Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama. 2017 m. sausio 18 d., gavus Žemės sklypo bendraturčių M. U. ir S. D. prašymą, buvo atliktas Žemės sklypo ir besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikrinimas vietovėje. Siekiant įvertinti, ar Matininkė kadastriniais matavimais teisingai nustatė Žemės sklypo ribas, taip pat buvo patikrintos kitų gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos pagal vietovėje rastus (išlikusius) riboženklius ir miško ribines linijas. 2017 m. vasario 2 d., atlikus patikrinimą vietovėje, buvo padaryta išvada, kad Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, o patikslinta Žemės sklypo kadastro duomenų byla turi būti pateikta NŽT Varėnos skyriui patikrai atlikti.
19.3. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 3SS-3-(14.3.45.) „Dėl 2016-04-20 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“ (toliau – ir 2017 m. kovo 14 d. Sprendimas), įvertinus 2017 m. vasario 2 d. patikrinimo vietovėje metu nustatytus Žemės sklypo ribų neatitikimus, buvo padaryta išvada, kad Tikrinimo akto 3.1 punktas užpildytas neteisingai, o Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, vadovaujantis Nuostatų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į 2017 m. kovo 14 d. Sprendimu nustatytus pažeidimus, 2016 m. balandžio 20 d. tikrinimo aktas buvo pakeistas surašant 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo aktą Nr. 03KAM-35346 (toliau – ir 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo aktas), kuriuo Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama, kadangi buvo nustatytas dar vienas kadastro duomenų bylos trūkumas – kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų vietovėje. Nesutikdamas su 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo aktu, J. D. pateikė skundą NŽT Varėnos skyriaus vedėjui, kuris, išnagrinėjęs skundą, priėmė 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 3SS-7-(14.3.45.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2017-03-14 tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“ (toliau – ir 2017 m. liepos 18 d. Sprendimas), kuriuo skundas buvo pripažintas nepagrįstu.
19.4. J. D. 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo aktą bei 2017 m. kovo 14 d. ir 2017 m. liepos 18 d. sprendimus apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI-1518-644/2017, J. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
19.5. J. D. iniciatyva R. S. individuali įmonė atliko naujus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, suformavo kadastro duomenų bylą, kuri tikrinimui 2020 m. birželio 16 d. buvo pateikta atsakovui. Atsakovas 2020 m. liepos 1 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-27781-(10.9 E) atsisakė bylą suderinti, pažymėdamas, kad teisinis ir faktinis pagrindas nederinti nurodytos kadastro duomenų bylos – Žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra visų bendraturčių parašų. Pareiškėjos, nesutikdamos su 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo aktu, jį apskundė, prašydamos tikrinimo aktą panaikinti. Atsakovas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 3SS-9-(14.3.45) atmetė pareiškėjų skundą.
20. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo akto bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, kai yra kilę nesutarimai dėl Žemės sklypo ribų tarp bendraturčių, Taisyklių 6 punkto nuostatomis, atsakovas pagrįstai nurodė, kad tikslinga sklypo ribas nustatyti pagal Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius (ribų linijų ilgius). Tai, į ką turėtų būti atsižvelgta nustatant Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, aiškiai aptarta NŽT 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 1SS-1619-(10.5.) ir 2020 m. kovo 4 d. rašte Nr. 1 SS-477-(l0.5.), t. y. ne pagal faktiškai naudojamas Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, bet pagal sklypų suformavimo dokumentų sprendinius.
22. Atsižvelgiant į atsakovo 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 1SS-1619-(10.5.) išdėstytą poziciją, Matininkė 2020 m. sausio 3 d. paženklino Žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir, atlikusi šio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo planą.
23. Teisėjų kolegija neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atliktais skaičiavimais, kuriais buvo konstatuota, kad Matininkė Žemės sklypo ribas nustatė pagal Žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius (ribų linijų ilgius), pagrindą imant kelią (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. 5004), kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjos net neginčijo šių skaičiavimų tikslumo, o nesutikdamos su skundžiamais sprendimais, teigė, jog Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas.
24. Teismas, apžvelgęs Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014 ir kt.), nurodė, kad asmuo, teigiantis, jog buvo pažeistos jo teisės, atlikus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi įrodyti, kad po tokių veiksmų atlikimo buvo pakeistos jo žemės sklypo ribos ir konfigūracija bei, kad toks pakeitimas neatitiko Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių reikalavimų. Minėtos aplinkybės yra įrodinėjamos žemės sklypų planais, teritorijų planavimo dokumentais (žemės reformos žemėtvarkos projektais ir kt.) ir nekilnojamojo turto registro dokumentais, kurie yra tiesioginiai ir leistini įrodymai, šioms aplinkybėms pagrįsti. Teismas pažymėjo ir tai, kad šie tiesioginiai ir leistini įrodymai daugumoje atvejų yra susiję su specialių žinių, žemėtvarkos ir kartografijos srityje panaudojimu, todėl minėtos aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir panaudojant žemėtvarkos bei kartografijos sričių specialistų žinias, pastariesiems teikiant savo išvadas dėl tiesioginių ir leistinų įrodymų pobūdžio, juose esančių klaidų, neatitikimų, prieštaravimų, sugretinant bei palyginant atitinkamus planus pagal jų mastelių skirtumus ir kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2262-438/2020).
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos savo teiginiams pagrįsti, kad atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeistos joms dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų ribos bei konfigūracija, tokio pobūdžio įrodymų neteikė. Teismas akcentavo, kad vienintelis pareiškėjų argumentas – Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ne pagal išlikusius riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas. Ir priešingai, į bylą pateikti dokumentai – Kadastro žemėlapio ištraukos, sklypo ribų nustatymo abrisas, grąžinamos natūra žemės valdos sklypų planas, patvirtina teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad Matininkės kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos atitinka Žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus ribų linijų ilgius ir konfigūraciją, o tuo pačiu ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
26. Pareiškėjos teigė, kad Žemės sklypo ribos AB „Vilniaus hidroprojektas“ matininkės Z. L. buvo paženklintos riboženkliais 2001 m. balandžio 26 d. ir vadovaujantis minėtais riboženkliais būtina užtikrinti, jog anksčiau nustatytos Žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2001 m. balandžio 26 d. matininkės Z. L. atlikti Žemės sklypo matavimai ir riboženkliais pažymėtos sklypo ribos yra reikšmingi ir jais turėtų būti vadovaujamasi atliekant naujus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribas. Tačiau, norint vadovautis matininkės Z. L. įkastais (įkaltais) riboženkliais, reikia, kad jie būtų išlikę.
27. Teismas pažymėjo, kad 2001 m. matininkei Z. L. atliekant Žemės sklypo matavimus galiojo Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo Metodika (toliau – ir Metodika). Šios Metodikos 69 punkte buvo numatyta kokiais riboženkliais ženklinami žemės sklypai, o būtent: laikinais riboženkliais – mediniais 1,10–1,20 m ilgio ir 12–2 cm skersmens stulpeliais, kurių viršus nusmailintas, o stulpelio apatinėje dalyje tvirtinamas skersinukas, arba metaliniais ne trumpesniais kaip 1 m ilgio vamzdžiais ar strypais (Metodikos 69.1. p.); kitais pastoviais riboženkliais – gelžbetoniniais stulpeliais, ne trumpesniais kaip 1 m ilgio ir turinčiais stulpelio viršutinėje dalyje žymą tiksliam riboženklio koordinavimui, arba plastmasiniais (patvirtinto standarto) riboženkliais. Riboženkliai įkasami (įkalami) į 60–70 cm gylį, supilant 30 cm aukščio ir 1,5 m diametro (prie pagrindo) žemės kauburį. Prie kauburio sukasamas griovelis (Metodikos 69.2. p.). Teismas įvertino, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog 2020 metais Matininkei atliekant naujus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, tokie riboženkliai, kurie nurodyti Metodikoje, buvo išlikę. Faktą, kad 2020 metais nebuvo išlikusių riboženklių, kuriais 2001 metais buvo pažymėtos sklypo ribos, patvirtina ir byloje esantis matininkės R. J. 2017 m. vasario 24 d. žemės sklypų patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog visuose žemės sklypuose yra atsiradę nauji plastikiniai kuolai, mediniai riboženkliai, kuriais ji žemės sklypų ribų nežymėjo ir ji negali nurodyti, kas ir kodėl pakeitė žemės sklypų riboženklius. Teismas nurodė, kad minėti matininkės paaiškinimai iš esmės patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens J. D. parodymus apie tai, kad 2001 metais sudėti riboženkliai sunyko arba savavališkai buvo sunaikinti ir / arba perkelti suinteresuotų asmenų.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad Matininkei, 2020 metais atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo išlikę žemės sklypo nuosavybės teisės atkūrimo metu įtvirtintų riboženklių, todėl pagrįstai ir teisėtai Žemės sklypo ribos buvo nustatytos vadovaujantis žemės sklypo planais, lauko matavimų abrisais ir teritorijų planavimo dokumentais (žemės reformos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektu).
29. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjos net neginčija, jog Matininkės atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka Žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti Matininkės nustatytų Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių tikslumu ir teisingumu.
30. Pareiškėjų teiginiai, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes NŽT Varėnos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo aktas bei 2017 m. kovo 14 d. ir 2017 m. liepos 18 d. sprendimai (šiais sprendimais buvo padarytos išvados, kad Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas) iki šiol nenuginčyti, todėl galiojantys ir jais reikia vadovautis, yra nepagrįsti, dėl ko atmetami.
31. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1518-644/2017 pasisakė: „nustačius, kad kadastrinius matavimus atliko asmuo neturintis teisės juos atlikti, t. y. iš esmės pripažinus atliktus kadastrinius matavimus niekiniais, nėra galimybės nei pagrindo tikrinti ir vertinti atsakovo nustatytus Žemės sklypo kadastrinių matavimų pažeidimus“. Taigi, teismas apibendrino, kad minėtu teismo sprendimu iš esmės pripažinus niekiniais kadastrinius matavimus, NŽT Varėnos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo aktas bei 2017 m. kovo 14 d. ir 2017 m. liepos 18 d. sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir galiojančiais bei sukeliančiais pareiškėjoms teisines pasekmes.
32. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas įvertino, kad atsakovas 2020 m. liepos 1 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-27781-(10.9 E), atsisakydamas suderinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą dėl to, jog Žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra visų bendraturčių parašų bei 2020 m. spalio 7 d. sprendimu
Nr. 3SS-9-(14.3.45) palikusi galioti šį tikrinimo aktą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti skundžiamus sprendimus teismas nėra jokio pagrindo.
III.
33. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjos taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Pareiškėjos teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktą, jog Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, kaip ir buvo nurodyta atsakovo priimtame 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo akte bei 2017 m. kovo 14 d. ir 2017 m. liepos 18 d. sprendimuose, padarė neteisingą išvadą, kad iš naujo 2020 metais atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus negali būti atsižvelgiama vien tik į asmenų parodymus ar miško ribines linijas žyminčias ribas, kad pirmiausia, žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais nustatomos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Teigia, kad byloje nustatyta, jog dar 2001 metais nuosavybės teisės į Žemės sklypą buvo atkurtos, jį suformuojant pagal preliminarius matavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-2262-438/2020 nurodė, kad byloje aktualios yra Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir ją įgyvendinančių kitų teisės aktų nuostatos. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas yra konstatuota, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) taisyklė, leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014 ir kt.). Patvirtinus R. S. 2020 metais atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtų pažeista žemės sklypų stabilumo taisyklė, o įsigaliojus skundžiamiems sprendimams būtų perkeltos ne tik pareiškėjų nuo 2001 metų naudojamo Žemės sklypo ribos, bet ir dviejų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gretimų, bei trijų šalia esančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos.
35. Teisėjų kolegija nustatė, kad ribų linijų ilgiai atitinka dokumentuose nurodytus sprendinius, tačiau nenagrinėjo ir nekreipė dėmesio, kad sklypo plane, net ir įbraižius sklypo ribas, atitinkančias nustatytoms preliminariais matavimais, ne tik ginčo Žemės sklypas, bet ir kiti gretimai esantys Žemės sklypai būtų perkelti vietovėje, t. y. ,,paslinkti“ link kelio (duomenys neskelbtini) apie 40 metrų. Pažymi, kad tarp Žemės sklypo bendraturčių nuo pat 2001 metų yra nustatyta naudojimosi tvarka sklypu ir iškirstos ribinės linijos (to neneigia ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. D.). Ribinės linijos iškirstos tarp ginčo bei gretimų ir toliau esančių miškų ūkio paskirties žemės sklypų. Patvirtinus R. S. individualiai įmonei 2020 metais atliktus kadastrinius matavimus dėl Žemės sklypo ,,perkėlimo“ į kitą vietą, reikėtų koreguoti ir dar bent 5 žemės sklypų ribas (paslinkti juos visus link kelio (duomenys neskelbtini)). Be to, miško ūkio paskirties žemės sklypų savininkai skirtingai naudojosi savo nuosavybe – vieni ten augusius medžius iškirto, kiti priešingai, saugojo, t. y. ,,slenkant“ nekilnojamąjį turtą – žemę, vieni prarastų savo nuosavybę, kiti be teisinio pagrindo praturtėtų kitų sąskaita. Taigi, pakeitus žemės sklypų lokaciją vietovėje pagal 2020 metais atliktus kadastrinius matavimus vienų savininkų, tame tarpe ir trečiojo asmens J. D., padėtis dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo pagerėtų. Taip pat nustačius kitą sklypo vietą vietovėje, kitokią nei buvo nusistovėjusi ir ilgalaikė (nuo 2001 metų) faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, šios tvarkos keitimas sukeltų daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, t. y. vietoje vieno ginčo, kiltų prielaidos atsirasti dar 5 ginčams tarp gretimų sklypų savininkų, nebūtų užtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas.
36. Pareiškėjos prašė išreikalauti iš atsakovo žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų duomenis ir įtraukti juos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą ignoravo, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
37. Pareiškėjos taip pat paaiškina, kad nepagrįsta teismo išvada, jog byloje nepateikta jokių duomenų, kad 2020 metais, Matininkei atliekant naujus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tokie riboženkliai, kurie nurodyti Metodikoje, buvo išlikę. Be to, sklypų savininkai ne tik pakeisdavo supuvusius riboženklius naujais (plastikiniais ar mediniais), bet ir iškirto 4 metrų pločio ribines linijas, atitinkančias riboženkliais pažymėtas ir faktiškai nuo 2001 metų jų naudojamas sklypų ribas, ką patvirtina anksčiau nurodyti įrodymai administracinėse bylose. Todėl nepagrįsta ir šališka Regionų apygardos administracinio teismo išvada, kad 2020 metais nebuvo išlikusių riboženklių, kuriais 2001 metais buvo pažymėtos sklypo ribos.
38. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
39. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal savo įsitikinimą visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo visų pirma paaiškina, kad pareiškėjų skundas galėjo būti atmestas savarankišku pagrindu – skundas ikiteismine tvarka ir teismine tvarka paduotas ženkliai praleidus tokios skundo padavimo terminus.
42. Pareiškėjos teigia, kad NŽT Varėnos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. sprendimas dėl 2016 m. balandžio 20 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto yra iki šiol nenuginčytas ir galiojantis, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad 2016 m. balandžio 20 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas remiasi 2016 m. atliktais kadastriniais matavimais ir negali būti siejamas su 2020 m. birželio 16 d. naujai pateikta kadastro duomenų byla.
43. Pareiškėjos nurodo, kad patvirtinus R. S. individualios įmonės 2020 metais atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtų pažeista žemės sklypų stabilumo taisyklė, tačiau, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, visi administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti remiantis tiek faktine žemės sklypų padėtimi, tek teisės aktų nuostatomis.
44. Teigia, kad teismas objektyviai ir tinkamai išnagrinėjo bylos medžiagą, todėl ir priėjo prie išvados, kad byloje nepateikta duomenų, jog 2020 metais Matininkei atliekant naujus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tokie riboženkliai, kurie nurodyti Metodikoje, buvo išlikę. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad matininkės paaiškinimai iš esmės patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens J. D. parodymus apie tai, kad 2001 metais sudėti riboženkliai sunyko arba savavališkai buvo surinkti ir / arba perkelti suinteresuotų asmenų.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėjų teiginiai dėl suinteresuotų asmenų nepagrįsto praturtėjimo yra neparemti jokiais objektyviais įrodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto ir NŽT skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta panaikinti tikrinimo aktą, teisėtumo ir pagrįstumo.
47. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
48. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą nenustatęs atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, o apeliantės S. D. ir M. U. su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, iš esmės, dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į apeliacinio skundo argumentus.
49. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles ir padarė pagrįstą išvadą, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, negali būti atsižvelgiama vien tik į asmenų parodymus ar miško ribines linijas žyminčias ribas. Pirmiausia, žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais nustatomos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais.
50. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir jo išvada, kad 2020 metais atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo išlikę žemės sklypo nuosavybės teisės atkūrimo metu įtvirtintų riboženklių atitinka byloje esančius įrodymus ir apeliančių nurodyti argumentai teismo išvadų nepaneigia. Todėl pagrįstai ir teisėtai ginčo žemės sklypo ribos buvo nustatytos vadovaujantis žemės sklypo planais, lauko matavimų abrisais ir teritorijų planavimo dokumentais (žemės reformos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektu).
51. Apeliantės S. D. ir M. U. akcentuoja ir apeliacinio skundo argumentus grindžia NŽT Varėnos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. sprendimu. Dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-1518-644/2017 nustatyta, kad „2014 m. rugsėjo 21 d., tiek 2015 m. vasario 22 d. Žemės sklypo ribas paženklino, matavimus atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo ne Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktuose nurodytas asmuo – matininkė R. J., o kitas asmuo“; „nustačius, kad kadastrinius matavimus atliko asmuo neturintis teisės juos atlikti, t. y. iš esmės pripažinus atliktus kadastrinius matavimus niekiniais, nėra galimybės nei pagrindo tikrinti ir vertinti atsakovo nustatytus žemės sklypo kadastrinių matavimų pažeidimus“. Šias teismo išvadas patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1202-415/2019. Tad, teismų sprendimais iš esmės pripažinus niekiniais kadastrinius matavimus, 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-35346 (kuriuo įforminti niekiniais pripažintų kadastrinių matavimų tikrinimo rezultatai) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 3SS-7- (14.3.45.) (kuriuo atsakyta į skundą dėl minėto patikrinimo akto teisėtumo), negali būti laikomi sukeliančiais teisines pasekmes. Todėl apeliančių argumentas, kad 2020 m. liepos 1 d. tikrinimo aktas yra neteisėtas, nes nėra panaikintas 2017 m. kovo 14 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-35346 ir 2017 m. kovo 14 d. NŽT Varėnos skyriaus sprendimas Nr. 3SS-3-(14.3.45.), yra nepagrįstas.
52. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo “ II skyriuje yra reglamentuota žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo eiga. Nurodytų taisyklių 6-10 p. nustatyta, kad teritorinis padalinys, gavęs tikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, patikrina taisyklių 7-8 punktuose numatytus reikalavimus, surašo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą; surašytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas nustatyta tvarka yra užregistruojamas elektroniniame žurnale ir paskelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje (taisyklių 9 p.). Taigi akivaizdu, kad po atliktų naujų žemės sklypo kadastrinių matavimų, naujos kadastrinės bylos pateikimo metu yra surašomas naujas kadastro duomenų bylos patikrinimo aktas. Apeliantų minimas 2016 m. balandžio 20 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 03KAM-35346 remiasi 2016 m. atliktais kadastriniais matavimais ir negali būti sietinas su 2020 m. birželio 16 d. naujai patektai kadastro duomenų byla.
53. Apeliantės S. D. ir M. U. skunde nurodo, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės rytų pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, šioje žemėje yra statinys (vandens bokštas), todėl 24 metrais perkėlus pareiškėjų sklypo ribas, vandens bokštas atsidurtų jų sklype. Dėl šio argumento pažymėtina, kad byloje įrodyta, kad vandens bokštas yra neeksploatuojamas ir nei viename iš vandens bokštą supančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą nėra įrašyta specialioji sąlyga numatyta III skyriuje, dešimtame skirsnyje (Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos). Todėl šis apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.
54. Apeliantės S. D. ir M. U. akcentuoja, kad „dengiasi“ sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio apeliacinio skundo argumento pažymėtina, kad iš bylos duomenų seka, kad išvardinti sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus ir jiems kadastriniai matavimai nėra atlikti arba nėra suderinti, todėl teigti, kad jie ,,dengiasi“ nėra pagrindo.
55. Iš apeliacinio skundo seka, kad, apeliantų nuomone, pakeitus žemės sklypų lokaciją vietovėje pagal 2020 metais atliktus kadastrinius matavimus vienų savininkų, tame tarpe ir trečiojo asmens J. D., padėtis dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo pagerėtų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytomis aplinkybėmis apeliantės nesirėmė teikdamos skundą pirmos instancijos teismui. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-525/2021, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos.
56. Apeliantės S. D. ir M. U. nurodo eilę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarčių, bet apeliančių nurodyta praktika nėra susijusi su šios bylos esme.
57. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
58. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
59. Atmetus apeliacinį skundą, konstatuotina, kad apeliantės S. D. ir M. U. neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
60. Tretysis suinteresuotas asmuo J. D. prašo priteisti iš apeliančių S. D. ir M. U. 817,36 Eur (aštuoni šimtai septyniolika eurų 36 ct) dydžio išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Teismas vertina, kad sprendimas yra priimtas ir trečiojo suinteresuoto asmens J. D. naudai. Prašymas pagrįstas įrodymais, todėl tenkinamas sutinkamai su ABTĮ 40 str. 1 d., priteisiant iš apeliančių prašomą sumą lygiomis dalimis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų S. D. ir M. U. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D. iš pareiškėjos S. D. 408,68 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D. iš pareiškėjos M. U. 408,68 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius