Administracinė byla Nr. eI-174-171/2017 |
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03020-2015-6 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1 |
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Andriui Mažučiui,
atsakovės atstovei Indrei Gestautaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą su skundais (2016 m. vasario 11 d. nutartimi bylos sujungtos į vieną bylą), kuriuose prašo:
1) Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. BRK-4294 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“.
2) Panaikinti 2015 m. spalio 23 d. NMA sprendimą Nr. BRK-9129(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“.
3) Įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjai sumažintą paramos dalį pagal 2014 m. gruodžio 18 d. pateiktą mokėjimo prašymą, t. y. 12 904,03 Eur.
Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, 2012 m. liepos 25 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose" Nr. 2/M-KK-12-1-011339-PR001 (toliau - Paraiška). Bendra projekto vertė (be pridėtinės vertės mokesčio (PVM)) - 104 153,15 Eur (359 620 Lt), prašoma paramos suma - 93 737,84 Eur (323 658 Lt).
2014 m. gruodžio 5 d. su NMA pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 2IM-KK-12-1-011339-PR001 (toliau - Paramos sutartis). Pagal Paramos sutartį pareiškėjai kompensuojama iki 323 658 Lt (93 737,84 Eur) visų tinkamų finansuoti išlaidų. Projektas turėjo būti įvykdytas iki 2015 m. birželio 25 d.
2014 m. gruodžio 18 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą (toliau – 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymas) išlaidoms kompensuoti.
2015 m. birželio 18 d. pareiškėja pateikė NMA antrąjį mokėjimo prašymą (toliau - 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymas) išlaidoms kompensuoti.
Mano, kad mokėjimo prašymuose nurodytų investicijų vertė atitinka rinkos kainą, o mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas, kuris buvo nustatytas atliktos išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės metu, negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas.
Paraiškoje nurodyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausanti miško valda yra gausiai lankoma uogautojų, grybautojų ir turistų, kuriuos traukia didelis grybų ir uogų derlius šiame regione, taip pat civilizacijos nepaliesta gamta. Didelis lankytojų skaičius kelia realią grėsmę miškui, todėl buvo nuspręsta sukurti visuomenei skirtą nemokamą parką, kuriame lankytojams būtų sudarytos galimybės susipažinti su gamtos vertybėmis, suderinant gamtos apsaugos ir visuomenės interesus, be žalos kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei. Taigi, mokėjimo prašymais atliktos investicijos buvo tam, kad būtų pradėtas įgyvendinti projektas. Projekto sėkmingo įgyvendinimo pradžią patvirtina ir NMA užsakymu atlikta ekspertizė, kurioje nustatyta, kad buvo atlikti realūs darbai, kurie ateityje atneš realią naudą tiek visuomenei tiek gamtos apsaugai. Taigi, matyti, kad projektas įgyvendinamas sėkmingai, programos tikslai pasiekiami, todėl išlaidos turi būti laikomos būtinomis. Be to, išlaidos buvo patirtos faktiškai, jos pagrįstos sąskaitomis faktūromis. Pareiškėja laikėsi Paraiškoje nurodyto projekto, nekeitė išlaidų, kurios patvirtinus Paraišką, buvo pripažintos tinkamomis.
Pažymi, kad pirkimo procedūros dėl mokėjimų prašymuose nurodytų investicijų, buvo atliktos, laikantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) numatytų reikalavimų. Pagal Taisyklėse nurodytą pirkimo procedūrą asmeniui pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia ir rinkos kainą. Priešingu atveju būtų paneigtas Taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas, o iš asmens būtų reikalaujama neproporcingai didelių pastangų tam, kad būtų nustatyta absoliučiai mažiausia rinkos kaina.
Atkreipia dėmesį, kad Taisyklėse nėra įtvirtinta pareiga atliekant pirkimus siekti, kad pirkimo kaina būtų absoliučiai mažiausia rinkoje. Pareiškėja apklausė pasirinktus prekių bei paslaugų teikėjus ir gavo konkrečius pasiūlymus. Po to, atsižvelgdama į mažiausios pasiūlytos kainos kriterijų, sudarė sutartis su prekių ir paslaugų pardavėjais/teikėjais. Pareiškėjos manymu, būtina atsižvelgti į tai, kad įgyvendinamas projektas nėra didelis, todėl medžiagų ir darbų kainos didesnės nei tais atvejais, kai įgyvendinami dideli statybų projektai ir medžiagų kaina, remiantis masto ekonomijos principu, yra daug mažesnė.
Nesutinka su NMA argumentu, kad miškotvarkos projektas neturėtų būti finansuojamas dėl to, kad jis tik formaliai atitinka galiojančias pirkimo procedūras. Paaiškina, kad rengdama Paraišką pareiškėja tarp visų kitų planuojamų išlaidų kartu nurodė ir miškotvarkos projekto sudarymo išlaidas. Šis miškotvarkos projektas tiekėjo (G. G.) buvo parengtas ir pateiktas pareiškėjai susipažinti prieš Paraiškos teikimą, t. y. 2012 m. liepos 25 d., o apklausa buvo atlikta tik vėliau. Šiuo atveju pareiškėja apskritai neturėjo pareigos apklausti 3 asmenų, kadangi miškotvarkos projekto parengimo kaina siekė tik 57,92 Eur (200 Lt). Sutinka, kad atlikti veiksmai dėl miškotvarkos projekto pirkimo buvo pertekliniai (atlikti dėl nežinojimo), kadangi pagal Taisyklių nuostatas apskritai neturėjo pareigos apklausti ne mažiau kaip 3 asmenis. Mano, kad šis tariamas pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, todėl sankcija neturi būti skirta.
NMA užsakymu atliktos medinių atrakcionų, suolų, stalų laužaviečių, šiukšlių dėžių, lauko tualetų, rodyklių, persirengimo kabinų, apžvalgos aikštelės, pavėsinių, užtvarų kainų ekspertizės metu, buvo nustatyta, kad pareiškėjos padarytų investicijų vertė neatitinka rinkos vertės. Realios rinkos vertės minėtos ekspertizės vertinimu neatitinka: lauko tualetų, rodyklių, apžvalgos aikštelės, užtvarų įrengimas. Pažymi, kad NMA nenustatė jokių pirkimo procedūros pažeidimų dėl šių prekių įsigijimo ir darbų atlikimo. Ekspertizės metu nustatyta investicijų kaina nesutampa su 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašyme nurodytomis kainomis dėl to, kad į investicijų kainą nebuvo įtraukti visi investicijų įrengimo darbai. Vienos įrengtos pavėsinės ploto viršijimas yra mažareikšmis ir neproporcingas paskirtai sankcijai, nes plotas viršija tik 2 kv. m., o paskirta sankcija itin griežta (neskiriama parama už šios pavėsinės įrengimą). Mano, kad Paramos sumos viršijimas daugiau kaip 3 proc. yra susijęs su pavėsinės ploto viršijimu, todėl 1 954,94 Eur sankcija už pavėsinės ploto viršijimą pareiškėjai pritaikyta du kartus.
Paramos sutarties sudarymas patvirtina, kad tiek NMA, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Paraišką ir visas joje nurodytas planuojamas atlikti išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti. NMA sprendime nenurodė aiškių teisinių motyvų, kurių pagrindu atsisakė apmokėti pagal 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymą reikalaujamą sumą, o galutinį sprendimą priėmė, nesupažindinusi su visais užsakomojo patikrinimo metu nustatytais tariamais neatitikimais. NMA 2015 m. vasario 19 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos nepateikė, o papildomiems paaiškinimams pateikti dėl 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašyme nurodytų investicijų vertės suteikė tik 5 darbo dienas. NMA pareiškėjai nepateikė pagrindų, kuriais remiantis lauko tualetų, rodyklių apžvalgos aikštelės, užtvarų įrengimo kaina neatitinka rinkos vertės. Mano, kad 2015 m. vasario 19 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita turi būti tik papildomas duomenų šaltinis priimant sprendimą, tačiau šiuo atveju sprendimas pagrįstas tik šios ataskaitos duomenimis. Skiriant sankciją, turėjo būti nustatyta pareiškėjos kaltė, o vien tariama investicijų neatitiktis rinkos kainai negali būti pagrindas skirti sankciją.
NMA nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje įtvirtintu naujovių ir atvirumo permainoms principu, 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu nepiktnaudžiavimo valdžia principu, nebendradarbiavo su pareiškėja, kilus ginčui nedėjo jokių pastangų, kad jis būtų išspręstas. Be to, visiškai neatsižvelgė į pateiktą paaiškinimą, todėl prašymas pateikti papildomus duomenis dėl kainų ekspertizės metu nustatytų tariamų kainų neatitikimo iš esmės turi būti vertinamas kaip deklaratyvus.
Mano, kad priimtas sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kaip konkrečios teisės normos buvo pažeistos ir kokios šių teisės normų taikymo sąlygos. Be to, sprendime naudojamos ir kitos teisės normos, kurios visiškai nesiejamos su nagrinėjamos situacijos faktinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu iš pareiškėjos atimama teisė suvokti, kokį konkretų pažeidimą atliko ir kaip galėtų apginti savo interesus.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsakovė NMA atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad, atlikdama mokėjimo prašymų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) nustatyta tvarka ir tikrindama pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9, 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Siekiant nustatyti investicijų vertės atitiktį rinkos vertei, buvo atlikta kūdrų įrengimo (2 vnt.), rekreacinių medinių takų (800 kv. m.), transporto priemonių stovėjimo aikštelės su žvyro danga (300 kv. m) įrengimo darbų kainų ekspertizė, taip pat medinių atrakcionų (4 vnt.), suolų (17 vnt.), stalų (4 vnt.), laužaviečių (4 vnt.), šiukšlių dėžių (14 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), rodyklių (9 vnt.), persirengimo kabinų (3 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.), pavėsinių (3 vnt.), užtvarų (6 vnt.) įrengimo bei aplinkos tvarkymo ir apsaugos (2,93 ha) darbų kainų ekspertizė.
Ekspertizių metu nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (rekreaciniai mediniai takai (800 kv. m), transporto priemonių stovėjimo aikštelė su žvyro danga (300 kv. m)) vertė rinkoje yra 25 687,67 Eur (88 694,35 Lt), neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 39 967,56 Eur (138 000,00 Lt) be PVM), t. y. pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė didesnė už pareiškėjos įsigytų analogiškų darbų/prekių rinkos kainą.
Taip pat ekspertai, išnagrinėję pirkimo dokumentus bei atlikę patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė, kad: lauko tualetų (4 vnt.) rinkos vertė yra 3 464,00 Eur, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 4 633,92 Eur be PVM), rodyklių įrengimo (9 vnt.) rinkos vertė yra 2 569,00 Eur, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 2 606,56 Eur be PVM), apžvalgos aikštelės (4 vnt.) rinkos vertė yra 3 263,00 Eur, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 4 344,30 Eur be PVM), užtvarų įrengimo (6 vnt.) rinkos vertė yra 1 048,00 Eur, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 1 737,72 Eur be PVM).
Vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis, t. y. nustačius rangos darbų ir medžiagų kiekius, reikalingus projekto įgyvendinimui (rengiant ekspertinio konsultavimo ataskaitą, buvo įtraukti visi investicijų įrengimo darbų ir medžiagų kiekiai), netinkamomis finansuoti pripažintos 14 279,89 Eur išlaidos, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms – 39 967,56 Eur, tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes – 25 687,67 Eur).
Taip pat nustačius rangos darbų ir medžiagų kiekius, reikalingus projektui įgyvendinti (rengiant ekspertinio konsultavimo ataskaitą buvo įtraukti visi investicijų įrengimo darbų ir medžiagų kiekiai), netinkamomis finansuoti pripažintos 2 978,50 Eur išlaidos, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms – 13 322,50 Eur, tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes – 10 344,00 Eur).
Pagal NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 „Dėl Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos tikslas – supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius. Šiuo atveju NMA, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9, 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, t. y. atsižvelgdama į pareiškėjos deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą. Pažymi, kad atitinkamai visų projekto investicijų įsigijimas didžiausiais nustatytais įkainiais nereiškia, kad investicijos atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti.
Paramos sutarties 4 punkte nustatyti reikalavimai pareiškėjos investicijoms, kurios gali būti kompensuojamos išmokant paramos lėšas. Šios sutarties 4.2 papunktyje nustatyta, kad investicijos turi būti būtinos projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principus, todėl pareiškėja turėjo dėti visas pastangas, kad atlikta pirkimo kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje.
Remiantis Paramos sutarties 4.6 papunkčiu, kompensuojamos išlaidos privalo būti pagrįstos, identifikuojamos ir patvirtinamos atitinkamais dokumentais. Pareiškėjos išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principais. Taigi, gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad NMA, prieš sudarydama Paramos sutartį su pareiškėja, patvirtino, jog NMA Paraiškoje nurodytas planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis. Šis teiginys prieštarauja teisės aktų reikalavimams bei pačiai paramos skyrimo proceso esmei, nes skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos deklaruotų išlaidų pagrįstumą, atitiktį teisės aktų ir paramos sutartyje įtvirtintiems reikalavimams ir jų tinkamumą finansuoti, o ne dėl visų planuojamų atlikti išlaidų sumos, kuri galėtų būti skiriama projektui, sumažinimo.
Pažymi, kad miškotvarkos projektas jau buvo parengtas ir patvirtintas 2012 metais, t. y. anksčiau nei sudaryta sutartis, todėl pirkimas vykdytas nesiekiant pirkimo tikslo, pažeidžiant Taisyklių 3 punkte įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, t. y. pirkimas vykdytas dėl objekto, kurį pareiškėja jau buvo įsigijusi. Tokiu būdu ji siekė ne realaus pirkimų tikslo, o tik formalios atitikties galiojančioms pirkimų procedūroms, įformindama jau iki pirkimo sudaryto šalių sandorio rezultatus nauja sutartimi.
Atkreipia dėmesį, kad Paramos sutarties 17.1 papunktyje nurodyta, kad paramos gavėjas privalo, siekdamas numatytų projekto tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, miškotvarkos projekte.
Netinkamomis išlaidomis buvo pripažintos 2 172,15 Eur vienos pavėsinės įsigijimo išlaidos, nes pavėsinės, kurių plotas didesnis nei 25 kv. m, laikomos netinkamomis finansuoti išlaidomis, t. y. pareiškėjai nesuteikiama 1 954,94 Eur paramos suma (2 172,15 Eur netinkamos išlaidos x 90 proc. paramos intensyvumas).
Pažymi, kad 2015 m. liepos 1 d. buvo atlikta pareiškėjos 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymo patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad mokėjimo prašyme nurodytų pavėsinių plotas viršija 25 m2. Apie šios patikros rezultatus pareiškėja buvo informuota 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. SVS-0163929-52 „Pranešimas apie patikros vietoje rezultatus“, prie kurio buvo pridėta ir patikros vietoje ataskaita pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. V-VS-0761083. NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius 2015 m. rugpjūčio 8 d. atliko pakartotinę mokėjimo prašymo patikrą vietoje, kurios metu buvo pakartotinai pamatuotos visos trys pavėsinės ir nustatyta, jog vienos pavėsinės (septynkampės) plotas viršija 25 m2. Apie šios patikros rezultatus buvo informuota 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. S-VS-0165466 „Pranešimas apie patikros vietoje rezultatus“, prie kurio buvo pridėta ir Paraiškos prašymo patikros vietoje ataskaita pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. V-VS-0768369.
Atkreipia dėmesį, kad septynkampės pavėsinės plotas buvo matuojamas du kartus ir abu kartus šios pavėsinės pamatuotas plotas viršijo 25 m2.
Nurodo, kad NMA 2015 m. vasario 19 d. pateikė pareiškėjai ekspertinio konsultavimo ataskaitos konstatuojamąją dalį ir lokalinę sąmatą. Pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. pateikė NMA paaiškinimą dėl atliktų investicijų, kuriame nurodė, kad nesutinka su ekspertinio konsultavimo ataskaitos priede – lokalinėje sąmatoje nurodytomis kainomis konkrečioms investicijoms.
Ekspertinio tyrimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi NMA gali atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius pažeidimus, kurie leistų konstatuoti priešingą faktą, t. y. ekspertinio tyrimo ataskaita nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas paramos mokėjimo (sumažinimo, nemokėjimo) klausimas, nes teisės aktai apskritai nesuteikia teisės ekspertams spręsti šio klausimo.
Pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu, pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Eksperto konsultacija reikalinga nustatyti, ar investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertinio vertinimo ataskaitose nurodyta, kad nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo nagrinėtos Pareiškėjos sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, buvo nuvykta į projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertų išvadomis ir nustatytais rinkos kainų dydžiais.
Atkreipia dėmesį, kad NMA yra savarankiška vykdydama jai pavestas administravimo funkcijas, tarp jų ir vertindama pareiškėjų prašymus (taip pat ir dėl terminų papildomai informacijai dėl nustatytų neatitikimų pateikimo pratęsimo), veikia pagal teisės aktų jai suteiktus įgaliojimus. Pareiškėja neišreiškė valios, kad 5 darbo dienų terminas papildomiems dokumentams pateikti būtų pratęstas. 2015 m. vasario 19 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie atliktą užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę bei ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateikiamas išvadas, o skundžiamą sprendimą priėmė 2015 m. gegužės 4 d., todėl pareiškėjos teiginys, kad NMA suteikė nepakankamą terminą dokumentams/informacijai pateikti, yra nepagrįstas.
2015 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie atliktą užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę bei ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateikiamas išvadas, o kitą skundžiamą sprendimą priėmė 2015 m. spalio 23 d., tačiau pareiškėja į NMA nesikreipė ir neteikė papildomų paaiškinimų dėl atliktų investicijų tinkamumo ir išlaidų dydžio pagrįstumo. Mano, kad buvo suteiktas pakankamas terminas dokumentams/informacijai pateikti, tačiau pareiškėja, nors ir galėjo, savo teise pateikti papildomus paaiškinimus nepasinaudojo.
Mano, kad pareiškėjos teiginiai dėl nepiktnaudžiavimo valdžia principo pažeidimo yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais, iš kurių būtų aišku, kurie iš NMA atliktų veiksmų, pareiškėjos nuomone, nepriskiriami NMA funkcijoms arba kokiais tikslais atliko skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.
Pažymi, kad ginčijamuose sprendimuose pareiškėjos padaryti pažeidimai detaliai aprašomi ir prie jų nurodomos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodomos teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas. Sprendimų pabaigoje pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Taigi, sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtinti antspaudu, vadinasi, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir nėra pagrindo jų naikinti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ginčas kilo dėl NMA sprendimų, kuriais dalis pareiškėjos patirtų išlaidų pripažintos netinkamomis finansuoti ir pareiškėjai išmokėta mažesnė nei prašyta paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2012 m. liepos 25 d. pareiškėja pateikė Paraišką. Joje prašė paramos lėšų projektui „Miško parko poilsio aikštelės (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Projektas). Paraiškoje nurodyta, kad bendra projekto vertė 378 620 Lt, prašoma paramos suma – 340 758 Lt. Paraiškos XII dalies 6 punkte pareiškėja patvirtino, kad ši prašoma paramos suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma.
2014 m. gruodžio 5 d. NMA su pareiškėja pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ sudarė Paramos sutartį, pagal kurią Projektui finansuoti numatyta iki 323 658 Lt (t. y. iki 90 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų dalis.
2014 m. gruodžio 18 d. pagal Paramos sutartį pareiškėja pateikė NMA mokėjimo prašymą, kuriame prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas – kūdrų (2 vnt.), rekreacinių medinių takų (800 kv. m.), transporto priemonių stovėjimo aikštelės su žvyro danga (300 kv. m), skulptūrų (15 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), miškotvarkos projekto (1 vnt.) ir stacionarių žemėlapių (4 vnt.) įrengimo darbus, iš viso – 212 580 Lt (61 567,41 Eur).
Tikrindama pareiškėjos mokėjimo prašymą NMA užsakė pareiškėjos patirtų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kuri skirta nustatyti, ar pareiškėjos nurodytų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos kainai darbų sutarčių pasirašymo dieną: kūdrų įrengimas (2 vnt.), rekreaciniai mediniai takai (800 kv. m), automobilių stovėjimo aikštelė su žvyro danga (300 kv. m).
Byloje pateikta 2015 m. vasario 17 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-80 (toliau – Ataskaita Nr. C-80), kurioje konstatuota, kad automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m.) įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2014 m. lapkričio 3 d. sutartį viršijo rinkos kainą 5 090,29 Lt (1 474,24 Eur); medinių rekreacinių takų įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2014 m. lapkričio 4 d. sutartį viršijo rinkos kainą 44 215,36 Lt (12 805,65 Eur). Atlikęs patikrą projekto vykdymo vietoje ir iškasęs kelias duobutes („šurfus“), nustatė, kad įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, panaudotas žvyras sudaro 40 cm sluoksnį, kuo remiantis buvo nustatyta automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo skaičiuojamoji kaina. Taip pat buvo nustatytas mediniams takams įrengti panaudotas medžiagų kiekis, kuo remiantis nustatyta medinių takų įrengimo skaičiuojamoji kaina. Ataskaitoje Nr.C-80 remiamasi oficialiu lito ir euro valiutos kursu (3,4528 Lt už vieną eurą), 2014 m. spalio mėnesio statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, NMA pateiktais dokumentais, viešai prieinama informacija ataskaitos rengimo metu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), Administravimo taisyklėmis.
Taigi, ekspertinio vertinimo metu nustatyta, kad numatytų atskirų investicijų bendra išlaidų vertė rinkos kainą viršijo 14 279,89 Eur be PVM.
NMA informavo pareiškėją apie nustatytą išlaidų ir rinkos kainų neatitikimą ir nustatė penkių darbo dienų terminą papildomiems dokumentams pateikti. Pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. NMA pateikė paaiškinimą dėl atliktų investicijų.
NMA, įvertinusi 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2014 m. gegužės 4 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo, atsižvelgdama į minėtos ekspertizės išvadas, netinkamomis pripažino 14 279,89 Eur be PVM, be to, pritaikė 100 proc. sankciją (52,13 Eur) bei nusprendė pareiškėjai nekompensuoti 12 904,03 Eur ir išmokėti 48 663,37 Eur vietoj prašytos 61 567,40 Eur paramos sumos.
2015 m. birželio 18 d. pareiškėja pateikė antrąjį mokėjimo prašymą, kuriame prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas: medinių atrakcionų (4 vnt.), suolų (17 vnt.), stalų (4 vnt.), laužaviečių (4 vnt.), šiukšlių dėžių (14 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), rodyklių (9 vnt.), persirengimo kabinų (3 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.), pavėsinių (3 vnt.), užtvarų (6 vnt.) įrengimo ir aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbus (2,93 ha), iš viso – 32 170,37 Eur.
Tikrindama pareiškėjos antrąjį mokėjimo prašymą, NMA taip pat užsakė pareiškėjos patirtų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kuri skirta nustatyti, ar pareiškėjos nurodytų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos kainai darbų sutarčių pasirašymo dieną: mediniai atrakcionai (4 vnt.), suolai (17 vnt.), stalai (4 vnt.), laužavietės (4 vnt.), šiukšlių dėžės (14 vnt.), rodyklės (9 vnt.), persirengimo kabinos (3 vnt.), apžvalgos aikštelė (1 vnt.), pavėsinės (3 vnt.), užtvarai (6 vnt.), aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbai (2,93 ha), lauko tualetai (4 vnt.).
Ekspertizę atlikusi UAB „Civitta“ 2015 m. rugsėjo 11 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 59 (toliau – Ataskaita Nr. 59) konstatavo, kad lauko tualetų įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2015 m. balandžio 4 d. sutartį viršijo rinkos kainą 1 169,92 Eur; rodyklių įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2015 m. balandžio 4 d. sutartį viršijo rinkos kainą 37,58 Eur; apžvalgos aikštelių įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2015 m. balandžio 11 d. sutartį viršijo rinkos kainą 1 081,30 Eur; užtvarų įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2015 m. balandžio 11 d. sutartį viršijo rinkos kainą 689,72 Eur. Buvo atlikta patikra vietoje. UAB „Civitta“ ekspertas rėmėsi 2015 m. kovo mėnesio statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis NMA pateiktais dokumentais, viešai prieinama informacija ataskaitos rengimo metu, Administravimo taisyklėmis, Įgyvendinimo taisyklėmis, Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, numatytais turto vertinimo metodais ir jų taikymo prielaidomis.
Taigi, ekspertinio vertinimo metu nustatyta, kad numatytų atskirų investicijų bendra išlaidų vertė rinkos kainą viršijo 2 978,52 Eur be PVM.
NMA informavo pareiškėją apie nustatytą išlaidų ir rinkos kainų neatitikimą ir nustatė penkių darbo dienų terminą papildomiems dokumentams pateikti, tačiau ji papildomų paaiškinimų nepateikė.
NMA, įvertinusi 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2015 m. spalio 23 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsižvelgdama į minėtos ekspertizės išvadas, netinkamomis finansuoti pripažino 2 978,50 Eur išlaidas, be to pritaikė prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankciją 1 954,94 Eur, nusprendė nekompensuoti pareiškėjai 6 590,53 Eur ir išmokėti 25 579,84 Eur vietoj prašytos 32 170,37 Eur paramos sumos.
Pagal Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) 3 punktą tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant EB ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), NMA paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios EB ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms).
Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) 92 punktas nustato, kad vertinant mokėjimo prašymą, nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma.
Tų pačių taisyklių 21 punkte nustatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos šios išlaidos: būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje (21.1 papunktis), kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti, vadovaujantis XVIII skyriuje nustatyta tvarka (21.2 papunktis), faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos (registruojama, jei tvarkoma apskaita), pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis (21.3 papunktis).
Administravimo taisyklių 5.9 papunktyje nustatyta, kad išlaidų tinkamumą finansuoti vertina NMA, kuri pagal minėtą reglamentavimą šioms funkcijoms atlikti gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus.
Kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, NMA atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti NMA gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus) (Administravimo taisyklių 5.10 papunktis).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad NMA, vertindama pareiškėjos mokėjimo prašymus, turėjo teisinį pagriną atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.
Kaip minėta, pagal Administravimo taisyklių 3 punktą viena iš sąlygų išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti yra šių išlaidų atitikimas paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas.
Šiuo atveju paramos paraiškos XII dalies 6 punkte pareiškėja patvirtino, kad prašoma suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Iš pareiškėjos ir NMA sudarytos Paramos sutarties 4 punkto matyti, kad išmokant paramos lėšas, kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra: tiesiogiai susijusios su projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu (4.1 papunktis); būtinos projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principus (4.2 papunktis); laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos Paraiškoje gauti ES fondų finansinę paramą bei miškotvarkos projekte (4.3 papunktis); patirtos ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo ir projekto įgyvendinimo metu, ir tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos (4.4 papunktis); faktiškai patirtos, įtrauktos į paramos gavėjo apskaitą (taikoma, jei tvarkoma apskaita) ir kurios gali būti identifikuojamos, pagrįstos ir patvirtinamos atitinkamai išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų originalais ar nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis (4.6 papunktis).
Taigi, atsižvelgiant į minėtas Paramos sutarties nuostatas, sutiktina su atsakove, kad investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais, o gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.
Ginčijamų sprendimų išvados dėl netinkamų finansuoti išlaidų buvo padarytos, vadovaujantis Ataskaitų Nr. C-80 ir Nr. 59 duomenimis.
Kadangi pareiškėja nesutiko su NMA pasitelktų ekspertų pateiktomis išvadomis, pareiškėjos prašymu byloje buvo paskirtas ekspertas ekspertizei atlikti, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos investicijų išlaidų vertė atitinka rinkos kainą.
Teismo ekspertas prof. hab. dr. L. U. atlikęs ekspertizę taip pat nustatė pareiškėjos mokėjimo prašymuose nurodytų investicijų išlaidų vertės ir rinkos kainos neatitikimus.
Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m) įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2014 m. spalio mėnesio kainas yra 5 143 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 70,16 Eur (1,34%) mažesnė nei sąskaitoje faktūroje ADK Nr. 002 (2014 12 10) nurodyta automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo išlaidų vertė 18 000 Lt (5 213,16 Eur) (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM).
Medinių rekreacinių takų (800 kv. m) įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2014 m. spalio mėnesio kainas yra 33 843 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 911,40 Eur (2,6%) mažesnė nei sąskaitoje faktūroje ADK Nr. 001 (2014 12 10), kurioje rekreacinių medinių takų kaina yra 120 000 Lt (34 754,40 Eur) (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM).
Lauko tualetų (4 vnt.) įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2015 m. kovo mėnesio kainas yra 4 685 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 51,08 Eur (1,1%) didesnė nei sąskaitoje faktūroje ABR Nr. 001 (2015 05 21), kurioje lauko tualetų kaina yra 4 633,92 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM).
Rodyklių (9 vnt.) įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2015 m. kovo mėnesio kainas yra 2 764 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 157,42 Eur (6,0%) didesnė nei sąskaitoje faktūroje ABR Nr. 001 (2015 05 21), kurioje rodyklių kaina yra 2 606,58 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM).
Apžvalgos aikštelės įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2015 m. kovo mėnesio kainas yra 3 609 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 735,3 Eur (16,9%) mažesnė nei sąskaitoje faktūroje ABR Nr. 002 (2015 05 05), kurioje apžvalgos aikštelės kaina yra 4 344,30 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM).
Užtvarų (6 vnt.) įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2015 m. kovo mėnesio kainas yra 1 542 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 195,72 Eur (11,2%) mažesnė nei sąskaitoje faktūroje ABR Nr. 002 (2015 05 05), kurioje užtvarų (6 vnt.) kaina yra 1 737,72 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM).
Teismo ekspertas į klausimą, ar pagal statybinius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus pareiškėjos pastatytos septyniakampės pavėsinės plotas viršija 25 kv. m., atsakė, kad teismo ekspertizės metu nustatytas pavėsinės plotas yra 25,6 kv. m. ir nežymiai viršija 25 kv. m. (t. y. viršija apie 2,4 proc., kai statybų įstatymai leidžia 5 proc. nukrypimą).
Teismo ekspertas rėmėsi šioje administracinėje byloje pateiktais duomenimis, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 26 d. informaciniu pranešimu „Dėl statinių statybos skaičiuojamosios kainos“, valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ direktoriaus 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. B-010 patvirtinta Statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų registravimo, kaupimo bei informavimo tvarka. Ekspertizės objektas (Miško parko poilsio aikštelės (duomenys neskelbtini)) buvo apžiūrėtas 2017 m. spalio 9 d. ir atlikta objekto foto fiksacija.
Teismo posėdyje ekspertas prof. hab. dr. L. U. paaiškino, kad 2017 m. spalio 9 d. nuvyko į vietą, apžiūrėjo kiekvieną objektą ir atliko įvertinimą.
Pažymėjo, kad medžiagos buvo perkamos su PVM, o kadangi asmuo, kuris nėra PVM mokėtojas PVM negali grąžinti, atliekant ekspertizę, buvo skaičiuojama visa pareiškėjos sumokėta suma. Nurodė, kad programa „Sistela“ atlieka skaičiavimus tik be PVM. Ekspertizės akte pradinis medžiagų PVM yra įvertintas ir atsižvelgta, ar darbų atlikėjas yra PVM mokėtojas ar ne.
Su 2017 m. lapkričio 29 d. paaiškinimuose esančios lentelės Nr. N11-117 punkte esančiu neatitikimu dėl neapipjautų lentų sutiko. Pripažino, kad ekspertizės akte vertino apipjautas lentas, o kadangi jų kaina skiriasi nuo neapipjautų, dėl šios klaidos kainos neatitikimas sudaro 2 672 Eur. Atkreipė dėmesį, kad Paramos sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjos ir NMA nebuvo aptarta kokios lentos turi būti naudojamos rekreacinių takų statybai. Atkreipė dėmesį, kad nustatyta leistina kaina nebuvo viršyta.
Pažymėjo, kad prie projekto nėra pateikta pavėsinių projektų, jų koordinačių ir brėžinių, todėl buvo apskaičiuotas pavėsinės naudingas plotas. Tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymas tiek kiti teisės aktai leidžia ploto nuokrypį iki 5 proc. Pavėsinės ploto viršijimas 0,6 kv. m. galėjo tik nežymiai įtakoti kainą. Įvertinimas negali būti tikslus, nes minėtų statinių projektų nėra.
Vamzdžio įrengimas po stovėjimo aikštele yra sudedamoji aikštelės įrengimo dalis, atsižvelgiant į grunto sąlygas, nes apačioje yra bala. Nesant pateiktų kokybės reikalavimų, nėra galimybės vertinti vamzdžio kokybės.
Teismo ekspertas, įvertinęs projekto apimtį, vietovę nurodo, kad investicijų išlaidų rinkos kainos yra pagrįstos. Pažymėjo, kad Paramos sutartis sudaryta tarp pareiškėjos ir NMA nėra detali, nėra nurodyta, kad vertinimas bus atliekamas pagal programą „Sistela“, nebuvo konkrečiai susitarta dėl lentų (apipjautos ar ne), nebuvo pridėti statinių projektai, nenustatyti objektų kokybės reikalavimai, todėl vertinimas negali būti labai tikslus. Vertinimas atliktas pagal parengtą ir pateiktą dokumentaciją.
A. V. (A. V.) prašė apklausti atsakovė, kaip UAB „Civitta“ statybos darbų ekspertą. Teismo posėdyje jis nurodė, kad 2015 m. vasario 17 d. atliko takų, kūdros ir aikštelės apžiūrą ir surašė Ataskaitą Nr. C-80. Mano, kad teismo eksperto skaičiavimai yra klaidingi , nes reikėjo atlikti skaičiavimus be PVM. Teismo ekspertas neatkreipė dėmesio į tai, iš kokių medžiagų pagamintos konstrukcijos, o norint tiksliai nustatyti kokia mediena buvo naudota reikėtų atlikti laboratorinę ekspertizę.
Taip pat nurodė, kad automobilių stovėjimo aukštelei įrengti projekto vykdytojas galimai naudojo nefrakcionuotą gruntą, kurio kaina yra mažesnė nei žvyro.
D. K. dėl Ataskaitos Nr. 59 paaiškino, kad nėra duomenų, ar investicijos buvo pirktos su PVM ar be, tačiau savo ataskaitoje kainas įvertino be PVM. Pažymėjo, kad įvertino visus darbus, apžiūrėjo aikštelę, surašė kiekius, kvadratus, kubus, todėl jo nurodyta suma, kuri viršijo rinkos kainą, yra teisinga.
Kaip minėta, kadangi nagrinėjamoje byloje kilo klausimų, reikalaujančių specialių žinių, buvo paskirta teismo ekspertizė, kurios išvados skiriasi nuo NMA užsakytų ekspertizių išvadų.
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, pasisakydamas dėl byloje esančių kelių ekspertizių vertinimo, yra pažymėjęs, kad ekspertizės aktai pirmiausiai turi būti vertinami jų teisėtumo aspektu, t. y. nustatant, ar jie formaliai atitinka ekspertizės aktui keliamus reikalavimus, o jei ne, tai, ar ši neatitiktis yra esminė ir leidžianti abejoti ekspertizės patikimumu (žr. 2011 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-31/2011). Vertinant ekspertizės teisėtumą, pirmiausiai būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme nustatytus reikalavimus.
Šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismo ekspertizės įstaiga – valstybės įstaiga ar jos padalinys, kurių pagrindinė paskirtis yra atlikti teismų paskirtas teismo ekspertizes. Ekspertizes atlieka įstaigoje dirbantys teismo ekspertai.
Teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismo ekspertui keliami akivaizdūs reikalavimai – atitinkamos kvalifikacijos turėjimas ir buvimas įrašytu į teismo ekspertų sąrašą.
Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo.
Teismas nustatė, kad proc. hab. dr. L. U. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1R-457 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir jam suteikta teisė atlikti ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio dalinę ekspertizę.
D. K., kuris taip pat įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kvalifikaciją patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 18072, kuriuo jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, tačiau teismas jo nėra skyręs atlikti ekspertizę šioje byloje.
A. V. kvalifikaciją patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Taip pat VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ išdavė kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. A. V. į teismo ekspertų sąrašą neįrašytas, o atliko ekspertizę atsakovės užsakymu.
Teismo ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą pasirašė teismo ekspertas prof. hab. dr. L. U. ir teismo eksperto asistentas S. Š.. Teismo ekspertizės aktas aiškiai suskirstytas į dalis (įžanginę, bendrą ekspertizės objekto apžvalgą, objekto apžiūrą, tiriamąją, išvadas, ekspertizės akto priedus), tiriamo objekto nuotraukose užfiksuoti matavimai, prie kiekvieno teismo užduoto klausimo nurodyta, ką ekspertas nustatė, kokius darbus atliko ekspertizės metu, kuo rėmėsi išvadoms prieiti, ekspertizės akte pateiktos ne tik tiriamo objekto nuotraukos, bet ir lentelė, planas, brėžinys, pateikti detalūs skaičiavimai. Tuo tarpu Ataskaitos Nr. 59 ir C-80, lyginant su teismo ekspertizės aktu, yra trumpos, glaustos ir neišsamios.
Teismas įvertinęs byloje pateiktus ekspertizės aktus teisėtumo aspektu, teismo paskirto eksperto prof. hab. dr. L. U. ekspertizės aktą, išskyrus jame pateiktas išvadas dėl rekreacinių takų kainos, laiko patikimesniu, išsamesniu už minėtų ekspertų parengtas ataskaitas, kurios byloje vertintinos, kaip rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos mokėjimo prašymuose nurodytų automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m.), apžvalgos aikštelės, užtvarų (6 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), rodyklių (9 vnt.) įrengimo investicijų vertė turi būti skaičiuojama pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes ir turi būti perskaičiuota, todėl skundžiami sprendimai minėtose dalyse laikytini nepagristais.
Ginčijamame 2015 m. spalio 23 d. sprendime netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintos 2 172,15 Eur vienos pavėsinės įsigijimo išlaidos, todėl pareiškėjai nesuteikiama 1 954,94 Eur paramos suma (2 172,15 Eur netinkamos išlaidos x 90 proc. paramos intensyvumas).
Įgyvendinimo taisyklių 22 punkte nurodytos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos, tarp jų pavėsinės (iki 25 m2) (22.6.6 papunktis). Paraiškoje pareiškėja nurodė, kad pavėsinės plotas bus 25 m2 (8 lapas, 6.7 papunktis), Paramos sutartyje (3 lapas, 6.2 papunktis) su NMA susitarė, kad mokėjimo prašymą investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti teiks, be kita ko, pavėsinėms (3 vnt.), kurių kiekvienos plotas po 25m2.
Teismo ekspertas prof. hab. dr. L. U. teismo ekspertizės metu nustatė, kad pareiškėjos pastatytos septyniakampės pavėsinės plotas yra 25,6 m2 t.y. nežymiai viršija 25 m2. Teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad pavėsinės ploto viršijimas 0,6 kv. m. galėjo tik nežymiai įtakoti kainą. Teismas sutinka su eksperto išvada, kad toks nuokrypis yra mažareikšmis, nes atsakovė pasirašydama sutartį pavėsinių projekto nereikalavo, be to šis nuokrypis iš esmės negalėjo įtakoti reikšmingą kainos skirtumą, todėl yra neproporcingas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi, sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes. (2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-918-520/2017).
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovė, atsižvelgdama į Ataskaitų Nr. C-80 ir Nr. 59 išvadas, ginčijamais sprendimais nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų (dėl automobilių stovėjimo aikštelės, lauko tualetų, rodyklių, apžvalgos aikštelės, užtvarų, pavėsinės) nepagrįstomis, todėl ginčijami 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. spalio 23 d. sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
Teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto (NMA) įgaliojimų ir pats perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinos paramos sumą, todėl atsakovė įpareigotina priimti naują sprendimą ir iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymus, vadovaujantis teismo eksperto prof. hab. dr. L. U. atliktos ekspertizės išvadomis, bei įvertinti 2 672 Eur investicijų kainos neatitikimą dėl to, kad lentos buvo vertintos, kaip apipjautos, įrengiant medinius rekreacinius takus (800 kv. m.) .
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ (taikytina iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Kadangi pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėja turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas niekuo nepagrindė, todėl teismas šio prašymo teismo sprendimu nesprendžia, išaiškindamas, kad ji turi teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui pateikti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos A. G. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. BRK-4294 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BRK-9129(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“.
Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai A. G. skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymus, atsižvelgiant į sprendimo turinį.
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Bronius Januška
Irena Paulauskienė
Donatas Vansevičius