Civilinė byla Nr. e2A-877-460/2024

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00485-2023-8

            Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                     2.2.2.3.1.8; 2.2.2.13; 2.6.10.2.4.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Zarasų rajono M medžiotojų būrelio (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui Zarasų rajono M medžiotojų būreliui dėl asociacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į Utenos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti atsakovo Zarasų rajono M medžiotojų būrelio 2023 m. sausio 21 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus – „Pripažinti, kad R. G. šiurkščiai pažeidė Zarasų rajono M medžiotojų būrelio įstatus“ ir „Pašalinti R. G. iš M medžiotojų būrelio narių dėl šiurkštaus M medžiotojų būrelio įstatų pažeidimo“; priteisti ieškovui iš atsakovo 500 Eur neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog per visą narystės laikotarpį ieškovui nebuvo paskirta jokių nuobaudų, nebuvo taikyta jokių drausminio poveikio priemonių, o taip pat nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, susijusių su ieškovo naryste Medžiotojų būrelyje. Jis sąžiningai ir nepriekaištingai vykdė Medžiotojų būrelio nario pareigas. Teigia, jog 2023 m. sausio 21 d. įvyko Medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta: „1) Pripažinti, kad R. G. šiurkščiai pažeidė Zarasų rajono M medžiotojų būrelio įstatus ir 2) „Pašalinti R. G. iš M medžiotojų būrelio narių dėl šiurkštaus M medžiotojų būrelio įstatų pažeidimo“. Šiame protokolo Nr. 3 išraše nurodyta, kad visuotiniame susirinkime dalyvavo 27 nariai, tačiau pirmu klausimu balsavo 25 nariai – 17 „už“, 5 „prieš“, 3 „susilaikė“, kas neaišku, kaip balsavo dar 2 būrelio nariai. Antru klausimu balsavo (slaptas balsavimas) 15 „už“, tačiau neaišku, kaip balsavo likusieji 12 narių, jei visuotiniame susirinkime, kaip nurodyta protokolo Nr. 3 išraše, dalyvavo 27 nariai. Ieškovas nurodė, kad jis iš Medžiotojų būrelio yra pašalintas nepagrįstai ir be jokios kaltės. Jis nei paštu, nei kitu būdu nebuvo kviečiamas į Medžiotojų būrelio valdybos ar kitus susirinkimus, kad pateikti paaiškinimams apie savo neva padarytą šiurkštų Medžiotojų būrelio įstatų pažeidimą ar kitokį pažeidimą, susijusį su naryste būrelyje ar medžioklėje per visą buvimo medžiotojų būrelyje laikotarpį. Taip pat iki 2023 m. sausio 21 d. jo atžvilgiu nebuvo priimta jokių sprendimų dėl jo netinkamo elgesio. Mano, kad dauguma atsakovo narių iki susirinkimo nežinojo darbotvarkės klausimų bei tikslios jų formuluotės, taip pat nežinojo ieškovui inkriminuojamų konkrečių pažeidimų, už kuriuos galbūt ketinama šalinti ieškovą iš būrelio. Tokią jo nuomonę patvirtina visuotinio susirinkimo metu svarstymui pateikta klausimo formuluotė „M medžiotojų būrelio narių svarstymas dėl tolimesnės narystės ir galimai taikomų nuobaudų“, iš kurios neaišku apie kokį konkretų asmenį bus svarstoma. Informaciją apie šaukiamo susirinkimo datą, laiką ir vietą ieškovas gavo SMS žinute iš būrelio pirmininko naudojamo telefono, tačiau žinutėje visuotinio susirinkimo darbotvarkė nebuvo nurodyta. Ieškovas susirinkime nurodė, kad jis nieko nežinojo apie susirinkimo darbotvarkę, apie jo pašalinimą iš Medžiotojų būrelio dėl šiurkščių pažeidimų, kad susirinkimo metu nebuvo jam išsakyti jokie priekaištai dėl būrelio įstatų pažeidimo. Jam nėra aišku, kokias jis taisykles ar įstatų punktus šiurkščiai pažeidė, kokių medžiotojo etikos taisyklių nesilaikė, kokių būrelio valdybos sprendimų negerbė, kad būtų pašalintas. Ieškovas nurodė, kad jis negalėjo net tinkamai apsiginti, nes nebuvo konkrečių kaltinimų. Dėl šių priežasčių 2023 m. sausio 21 d. atsakovo sprendimas priimtas jo atžvilgiu yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Paaiškino, kad šaukiamo visuotinio susirinkimo tvarka nustatyta Medžiotojų būrelio įstatų 58.12 punkte, kad visuotinis būrelio narių susirinkimas šaukiamas vieną kartą per kalendorinius metus; apie visuotinio būrelio narių susirinkimo datą, vietą ir laiką prieš 14 kalendorinių dienų būrelio pirmininkas informuoja pasirinktu informavimo būdu: telefono skambučiu, laišku ar SMS žinute visus būrelio narius. O įstatų 60.12 punkte nustatyta, kad būrelio valdyba ruošia siūlymus visuotiniam būrelio susirinkimui dėl būrelio narių priėmimo ir pašalinimo. Į darbotvarkę nebuvo įtrauktas ieškovo pašalinimo klausimas ir nenurodyta konkreti šalinimo priežastis. Susirinkimo metu pirmininkaujantis asmuo neinformavo, jog apie visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę atsakovo nariai ne vėliau kaip prieš 14 d. iki susirinkimo kaip nors buvo informuoti, kas reiškia, kad buvo pažeista atsakovo narių ir ieškovo teisė iš anksto, prieš protingą terminą būti išsamiai ir aiškiai informuotiems apie svarstomus asociacijai ir ypač ieškovui reikšmingus klausimus. Taigi eiliniai klubo nariai sprendė ieškovo pašalinimo klausimą iš anksto visiškai nepasirengę, neturėdami reikalingos ir būtinos klausimo sprendimui elementariausios informacijos, taip pat nežinodami, kokiais konkrečiai neteisėtais ar neleistinais veiksmais, kokiuose įstatų punktuose numatytais pažeidimais buvo kaltinamas ieškovas, kokiais duomenimis ir kokiais dokumentais grindžiamas kaltinimas. Ieškovas nežino, už ką konkrečiai jis yra pašalintas ir tai reiškia grubų pačios šalinimo iš asociacijos narių procedūros pažeidimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 21 d. iki šiol yra pašalintas iš ieškovo narių, todėl jis negali naudotis visomis asociacijos nario teisinėmis gynybos priemonėmis, t. y. jis neturi teisės susipažinti su būrelio valdybos posėdžių ir susirinkimų dokumentais, sprendimais, su kitais duomenimis, nes tokia teisė pagal atsakovo įstatus ir pagal teisės aktus suteikiama tik būrelio nariui. Ši aplinkybė taip pat daro skundžiamą sprendimą neteisėtu. Ieškovas iki šio laiko yra sukrėstas priimtais visuotiniame susirinkime netikėtais jam sprendimais, jis buvo pažemintas kitų Medžiotojų būrelio narių akivaizdoje, išgyvena dėl esamos situacijos, jaučiasi blogai, išgyvena dėl galimų padarinių, t. y. apie ieškovą suformuota nuomonė kaip apie nepageidaujamą asmenį ir kituose medžiotojų būreliuose. Jam yra užkirsta galimybė užsiimti pamėgta veikla, kuri yra laisvalaikio praleidimo būdas, tokiu būdu yra pažeista jo konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį. Ši teisė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir už jos pažeidimą būtina atlyginti. Ieškovo vertinimu, neteisėtais Medžiotojų būrelio sprendimais jis patyrė 500 Eur neturtinę žalą, kurią prašo iš atsakovo priteisti.

2.       Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir nurodė išgalvotas faktines aplinkybes. Iki 2023 m. sausio 21 d. visuotinio atsakovo narių susirinkimo ieškovui buvo apribota teisė savarankiškai medžioti, jis buvo informuotas, kad 2023 m. sausio 21 d. susirinkime bus svarstomas jo elgesys. Faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo vertintas ieškovo elgesys, visuotiniame susirinkime dalyvavusiems atsakovo nariams buvo pristatytos žodžiu, pagarsinant 2023 m. sausio 21 d. protokole pateiktą faktinių aplinkybių aprašymą. Pagarsinus 2022 m. gruodžio 3 d. įvykusio įvykio faktines aplinkybes, buvo leista pasisakyti ieškovui bei kitiems kartu su ieškovu įvykyje dalyvavusiems atsakovo nariams, kurių elgesys taip pat buvo vertinamas. Visuotiniame susirinkime dalyvavę atsakovo nariai išklausę susirinkimo pirmininko nurodytų 2022 m. gruodžio 3 d. įvykio aplinkybių, ieškovo paaiškinimų, kitų, kartu su ieškovu įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, turėjo laiko diskusijai, papildomiems klausimams, įvykio aplinkybių tikslinimui. Pasibaigus diskusijai buvo nuspręsta 2023 m. sausio 21 d. visuotinio susirinkimo dalyviams balsuojant bendrai įvertinti, ar 2022 m. gruodžio 3 d. įvykusio įvykio aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo veiką kvalifikuoti kaip pažeidimą pagal įstatų 52.3 ir 52.4 punktus. Pagrindinės 2022 m. gruodžio 3 d. įvykusio įvykio aplinkybės, kurios buvo vertinamos, yra aprašytos atsakovo visuotinio susirinkimo 2023 m. sausio 21 d. protokole. Ieškovo elgesio vertinimas buvo atliktas asociacijos narių susirinkime, jam dalyvaujant, visiems kitiems su įvykiu susijusiems suinteresuotiems asmenims, kuriems buvo iš anksto pranešta apie tai, kad bus svarstomas jų elgesys. Visuotiniame asociacijos narių susirinkime visų pirma buvo sprendžiama, ar ieškovo veiksmai ir elgesys vertintinas kaip įstatų 52.3 punkto ir 52.4 punkto pažeidimas. Iš viso 18 atsakovo narių (iš bendro 34 narių skaičiaus ir iš bendro 27 dalyvavusių narių skaičiaus) priėmė sprendimą įvertinti ieškovo veiką kaip Įstatų 52.3 ir 52.4 punkte nurodytus pažeidimus. Įstatų 52.3 punkte nurodyta – šiurkštus valdybos sprendimų pažeidimas, destruktyvi veikla, būrelio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, o įstatų 52.4 punkte – būrelio narių pasitikėjimo praradimas, kai buvo pažeisti Medžioklės įstatymo ar taisyklių reikalavimai, nesilaikoma medžioklės ir tarpusavio bendravimo etikos, pažeisti kitų medžiotojų interesai ir teisėti lūkesčiai, įstatų bendrosios nuostatos; diskredituojama būrelio veikla, medžioklės tikslai ir principai. Visuotiniam susirinkimui ieškovo veiką įvertinus kaip pažeidimą, toliau buvo sprendžiama dėl asociacijos įstatuose numatytos vienos iš sankcijų skyrimo. Visuotinio susirinkimo metu, slapto balsavimo metu, 16 iš 27 visuotiniame susirinkime dalyvavusių atsakovo narių (59 procentai) priėmė sprendimą paskirti įstatų 53.4 punkte numatytą sankciją – pašalinimą iš atsakovo narių. Ieškovo elgesio vertinimo procedūra, sprendimo dėl sankcijos skyrimo ieškovui procedūra buvo atliekama skaidriai, sąžiningai, be jokio išankstinio nusistatymo, sudarant galimybę ieškovui tinkamai ir iš anksto (vėliausiai nuo 2022 m. gruodžio 6 d.) pasiruošti jo elgesio svarstymo procedūrai, buvo sudaryta galimybė būti išklausytam, paskyrus slaptą balsavimą, užtikrinta, kad balsavimas vyktų teisingai ir atsiribojant nuo bet kokios galimos trečiųjų asmenų įtakos. Pabrėžė, kad pats ieškovas balsavo už tai, kad būtų paskirtas slaptas balsavimas. Be to, tiek pačiam ieškovui, tiek ir kitiems su nurodytu įvykiu susijusiems asmenims, buvo leista balsuoti dėl 2022 m. gruodžio 3 d. įvykio aplinkybių kvalifikavimo, tiek dėl sankcijų skyrimo. Procedūra buvo atliekama vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovas iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą įspėtas ir informuotas, kad jo elgesio vertinimo klausimas bus nagrinėjamas susirinkimo metu, sudarant galimybę ieškovui pasiruošti, būti išklausytam, paliekant laiko visų atsakovo narių diskusijai, sudarant galimybę atsakovo nariams laisvai pasirinkti dėl ieškovui taikytinos sankcijos. Papildomai pabrėžė, kad siekdamas nepažeisti ieškovo teisių, nekaltumo prezumpcijos, siekdamas iš anksto nekurti neigiamos nuomonės apie ieškovą, ėmėsi visų priemonių, kad pristatant galimus ieškovo padarytus pažeidimus atsakovo nariams, tiesiogiai dalyvautų tiek ieškovas, tiek kiti su nurodytu įvykiu susiję asmenys, galėtų išklausyti faktinių aplinkybių pristatymo, dėl jų pateikti pastabas, komentarus ir pasisakyti, tokiu būdu nesukuriant jokios išankstinės neigiamos nuomonės nei apie vieną vertinamo įvykio dalyvį. Koks įvykis bus vertinamas ir kurių narių elgesys bus svarstomas, iš anksto buvo informuoti tie nariai, kurių elgesys bus svarstomas, tokiu būdu sudarant šiems asmenims geriausias įmanomas sąlygas pasiruošti jų elgesio svarstymui, pasirūpinti gynyba, iš anksto pakalbėti su kitais atsakovo nariais dėl galimo balsavimo, palaikymo ir pan., ką visi su vertintinu įvykių susiję asmenys labai aktyviai ir darė. Atsakovo nariams apžiūrint galimą neteisėtos medžioklės vietą ir įvykio pėdsakus, į įvykio vietą atvyko ir R. G.. Jis nurodė, kad nieko apie tariamą neteisėtą medžioklę negirdėjo, apie neteisėtai sumedžiotą gyvūną nieko nežino ir išvis medžiojo kitoje vietoje, nei rasti galimai neteisėtai sumedžioto gyvūno tempimo pėdsakai. Esant tokiai situacijai, apie atvejį nedelsiant buvo pranešta aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie tą pačią dieną atliko tyrimą ir tyrimo metu nustatė, kad gyvūnas sumedžiotas buvo, rado gyvūno neteisėto dorojimo pėdsakus gretima esančiuose kito įvykyje dalyvavusio medžiotojo D. K. ūkiniuose pastatuose bei nustatė, kad galimai neteisėtai sumedžiotas gabentas D. K. priklausančiu traktoriumi, o gaišenos išmėtytos prie D. K. patalpų esančiuose kaimyniniuose medžioklės plotuose. Aplinkos apsaugos pareigūnai, aiškindamiesi įvykio aplinkybes apžiūrai paėmė R. G. ir D. K. ginklus ir medžioklės lapus, kuriuose nebuvo jokios informacijos apie galimai neteisėtai sumedžiotą gyvūną, ekspertizei. Prisiimdamas atsakomybę už kitus, D. Z. patvirtino, kad briedį sumedžiojo jis, bet pamiršo apie tai informuoti būrelio vadovą bei pateikė tinkamai užpildytą medžioklės lapą, kuriame buvo įrašytas ir sumedžiotas briedis. Šios faktinės įvykio aplinkybės Medžioklės taisyklių prasme vertintinos ne tik kaip 26.13 punkto pažeidimas, tačiau ir kaip neetiškas, neteisingas, šalies medžioklės kultūrai ir tradicijoms. Atsakovo vidaus tvarkai prieštaraujantis, pavojingas elgesys, kuris sukuria tarp atsakovo narių nepasitikėjimo, baimės atmosferą, daro žalą atsakovo turtui (netenkama pajamų), sukuria pavojingą precedentą dėl galimybės negerbti atsakovo vidaus tvarkos, nusistovėjusių ilgamečių medžioklės taisyklių ir principų, sudaro įspūdį dėl pažeidimų nebaudžiamumo. Tai, kad limituojamų gyvūnų sumedžiojimo aplinkybes tenka nustatinėti tik pasitelkus aplinkos apsaugos pareigūnus, inicijavus tyrimus, patikrinimus, parodo, kad ieškovo požiūris į medžioklę ir į atsakovo vidaus tvarką, pagarbą kitiems medžiotojams, yra iškreiptas. Sumedžiotų gyvūnų atliekų mėtymas slapta ir svetimuose medžioklės plotuose, kaip tai įprasta brakonieriams, vertintinas kaip nesuderinamas nei su medžioklės etika ir visuotinai priimtinomis elgesio normomis, nei su reikalavimu nediskredituoti medžiotojo vardo bei atsakovo reputacijos. Visuotinio 2023 m. sausio 21 d. susirinkimo metu nurodytas įvykis buvo vertinamas visų susirinkime dalyvavusių medžiotojų. Buvo nuspręsta, kad toks elgesys nesuderinamas su visuotinai priimtinomis medžioklės etikos normomis, atsakovo vidaus medžioklės tvarka, taisyklėmis ir principais. Ieškovo elgesys visuotinai buvo įvertintas kaip įstatų 52.3 ir 52.4 punktuose nurodytas pažeidimas. Pabrėžė, kad nurodytos faktinės aplinkybės visuotinio susirinkimo metu nebuvo iš karto pristatytos kaip pažeidimas. Buvo pristatytos tik faktinės aplinkybės, o dėl to, ar tai gali būti laikoma pažeidimu, leista spręsti visiems Medžiotojų būrelio nariams ir tik po to, kai buvo išklausyti visi su nurodytu įvykiu susiję asmenys, įskaitanti ir ieškovą. Įstatų 52.4 punktas numato, kad asmuo gali būti pašalintas iš asociacijos narių ir tada, kai dėl savo neteisėto elgesio praranda asociacijos narių pasitikėjimą. Dėl to, kad ieškovo elgesys yra neteisėtas, nekyla jokių abejonių. Dėl to, ar ieškovu gali būti pasitikima, sprendė visuotinis atsakovo narių susirinkimas, kuris priėmė sprendimą, kad ieškovas dėl aukščiau aprašyto elgesio prarado asociacijos narių pasitikėjimą. Taip pat, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Jis nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kurie galėtų kaip nors pagrįsti abstraktų ir jo deklaratyvų teiginį dėl tariamo pažeminimo. Priešingai, ieškovo atžvilgiu buvo taikyta procedūra, kurios metu iš anksto nebuvo formuojama neigiama nuomonė apie ieškovą, o tiesiog pristatomos įvykio, kuriame dalyvavo ieškovas objektyviai patvirtintos aplinkybės. Tokia procedūra užtikrino, kad ieškovas nebūtų žeminamas ar iš anksto apie jį nebūtų formuojama kokia nors neigiama nuomonė. Ieškovas nebuvo pažemintas 2023 m. sausio 21 d. visuotinio susirinkimo metu, jo atžvilgiu buvo elgiamasi dalykiškai, pagarbiai, užtikrinant visas ieškovo teises, įskaitant ir teisę pasisakyti, teikti paaiškinimus, balsuoti. Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių, kitų klubo narių teisių pažeidimų, neturtinės žalos atlyginimo nenumato įstatymas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl kokio nors patirto didelio masto neigiamo poveikio, neįrodė sveikatos pablogėjimo, patirtų išgyvenimų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas apskritai patyrė kokia nors neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Zarasų rajono M medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 191545716, 2023 m. sausio 21 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą pripažinti, kad R. G. šiurkščiai pažeidė Zarasų rajono M medžiotojų būrelio įstatų 52.3 ir 52.4 punktus; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Zarasų rajono M medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 191545716, 2023 m. sausio 21 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą pašalinti R. G. iš Zarasų rajono M medžiotojų būrelio narių dėl šiurkštaus M medžiotojų būrelio įstatų pažeidimo. Teismas nutarė priteisti iš Zarasų rajono M medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 191545716, R. G. 500 Eur (penkis šimtus eurus) neturinės žalos atlyginimo; priteisti iš Zarasų rajono M medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 191545716, ieškovo R. G. naudai 2 775,73 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš Zarasų rajono M medžiotojų būrelio valstybės naudai 37,07 Eur (trisdešimt septynis eurus 07 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1.       Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos  teritorijoje taisykles.

3.2.       Atsakovo teiginius, kad D. Z. prisiėmė kaltę, taip siekdamas „išgelbėti“ kitus medžiotojus, taip pat ir ieškovą, teismas vertino kaip atsakovo gynybinę poziciją ir atmetė, nes sprendė, kad šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

3.3.       Teismo vertinimu atsakovas, pasinaudodamas teise pašalinti ieškovą iš būrelio narių, vadovaudamasis tariamais pažeidimais, kurie nėra dokumentuoti ir neturi įrodomosios galios, pritaikė per griežtą sankciją pašalinti ieškovą iš Būrelio narių, todėl konstatavo, kad 2023 m. sausio 21 d. visuotinio narių susirinkimo metu priimtas sprendimas pašalinti R. G. iš Zarasų rajono M medžiotojų būrelio narių dėl šiurkštaus M medžiotojų būrelio įstatų pažeidimo, laikytinas nepagrįstu bei jį pripažino negaliojančiu (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

3.4.       Teismo vertinimu atsakovas neįrodė, jog ieškovas buvo laiku ir iš anksto per protingą terminą informuotas apie jo pašalinimo iš būrelio narių svarstymą bei numatomo pašalinimo pagrindą. Spręsdamas ieškovui taikytinos kraštutinės drausminio pobūdžio priemonės klausimą atsakovas turėjo nepriekaištingai laikytis procedūrinių reikalavimų, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

3.5.       Teismas dėl neturtinės žalos priteisimo pažymėjo, kad nėra abejones, jog atsakovo priimtas sprendimas ieškovui sukėlė nepatogumų, jo kaip medžiotojo nepagrįstą reputacijos sumenkinimą, pergyvenimus, psichologinį sukrėtimą, nepagrįstai ir neteisėtai uždraudė ieškovui užsiimti jo mėgstama laisvalaikio veikla. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė nedidelės apimties turtinę žalą, todėl ieškinio reikalavimą priteisti 500 Eur neturinės žalos atlyginimą tenkino.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4.       Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, kad atsakovo nariai neturėjo pagrindo pripažinti ieškovo praradusiu kitų atsakovo narių pasitikėjimą.

4.2.       Nors ir aplinkos apsaugos pareigūnai dėl aukščiau nurodytų procesinių ir procedūrinių aplinkybių ir negalėjo toliau tęsti bei užbaigti administracinio pažeidimo tyrimo dėl galimai R. G. neteisėtai sumedžioto gyvūno dėl to, kad administracinės atsakomybės taikymui nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pakaktų R. G. veiksmų vertinimui administracinio nusižengimo teisenos tvarka, tačiau pareigūnų tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei kitos aplinkybės buvo pakankamos, kad R. G. elgesys būtų įvertintas civiline tvarka.

4.3.       Atsakovo nurodytos aplinkybės sudarė teisėtą, pagrįstą ir visiškai pakankamą pagrindą konstatuoti, kad R. G., kaip tai nurodyta Įstatų 52.4 punkte, prarado Būrelio narių pasitikėjimą, buvo nesilaikoma medžioklės ir tarpusavio bendravimo etikos, pažeisti kitų medžiotojų interesai ir teisėti lūkesčiai, buvo diskredituojama būrelio veikla, medžioklės tikslai ir principai.

4.4.       Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi aplinkybe, kad D. K. ir R. G. nebuvo pripažinti kaltais ar jų atžvilgiu būtų vykdomas tyrimas dėl medžioklės taisyklių pažeidimo.

4.5.       Tai, kad Asociacijos nariai turėjo pagrindą ieškovo elgesį vertinti kaip Įstatų 52.4 punkto pažeidimą ir elgesį, nesuderinamą su medžioklės ir tarpusavio bendravimo etika, kitų medžiotojų interesais ir teisėtais lūkesčiais, patvirtina medžioklės žinovo E. T. pateikta išvada.

4.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo tariamą procedūrinį pažeidimą priimant atsakovo 2023 m. sausio 21 d. visuotinio susirinkimo sprendimus.

4.7.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ne tik nesurinko ir nepateikė Būrelio nariams iki visuotinio susirinkimo visos šiam klausimui išspręsti reikšmingos informacijos, susiformuoti narių nuomonei.

4.8.       Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai ignoravo atsakovo įstatuose nustatytas taisykles ir pagrindus, kuriais remiantis atsakovui priklausantys nariai turi teisę pašalinti iš asociacijos atsakovo veiklos tikslų, atsakovui priimtinų elgesio normų, etikos ir kitų asociacijos narių interesų negerbiančius narius.

4.9.       Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl kokio nors patirto didelio masto neigiamo poveikio, neįrodė sveikatos pablogėjimo, patirtų išgyvenimų, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas patyrė kokia nors neturtinę žalą.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.       Byloje nėra nustatyta, kad D. K. ir R. G., kurie taip pat buvo pašalinti iš Būrelio narių, būtų pripažinti kaltais, ar jų atžvilgiu būtų vykdomas tyrimas dėl kokių nors medžioklės taisyklių pažeidimų.

5.2.       Atsakovo apeliaciniame skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, neatitinka tikrovės.

5.3.       Atsakovas, reikšdamas absoliučiai nepagrįstas prielaidas apie tariamą ieškovo šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą – neteisėtą medžioklę ir prielaidas dėl trečiųjų asmenų veiksmų (D. Z. ir D. K.), nenurodo savo išgalvotų ir tariamų tokių ieškovo veiksmų motyvų, kadangi jų net teoriškai nėra ir negali būti, nes tiek ieškovas, tiek nurodyti tretieji asmenys patys turėjo galiojančius medžioklės lapus ir jeigu jie būtų sumedžioję briedį, turėjo galimybes jį įrašyti į medžioklės lapą, neprašant D. Z., todėl atsakovo išgalvota ir iškelta, įrodymais visiškai nepagrįsta versija neturi netgi loginio pagrindo, jau nekalbant apie faktinį pagrindą ir motyvą.

5.4.       Ieškovui nebuvo pranešta apie 2022 m. gruodžio 6 d. įvyksiantį Būrelio valdybos posėdį. Jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą apie neva jo padarytą šiurkštų Būrelio įstatų pažeidimą. Ieškovas 2022 m. gruodžio 6 d. įvykusio Būrelio valdybos posėdžio protokolo negavo ir apie jam taikytas poveikio priemones, nežinojo.

5.5.       Ieškovas nei paštu, nei jokiu kitu būdu nebuvo kviečiamas į Būrelio valdybos ar kitus susirinkimus, kad pateikti paaiškinimams apie savo neva padarytą šiurkštų Medžiotojų būrelio įstatų pažeidimą, ar kitokį pažeidimą, susijusį su naryste būrelyje, ar medžioklėje per visą buvimo medžiotojų būrelyje laikotarpį.

5.6.       Būrelio įstatai ir kiti teisės aktai nenustato, kas turi pranešti apie sumedžiotą žvėrį Būrelio pirmininkui. Teisės aktai imperatyviai ir detaliai reglamentuoja tik sumedžiotų žvėrių įrašymo į medžioklės lapą arba pranešimo Aplinkos apsaugos pareigūnus apie tam tikrus žvėrių sumedžiojimo atvejus.

5.7.       Nėra abejones, jog atsakovo priimtas sprendimas ieškovui sukėlė nepatogumų, jo kaip medžiotojo, nepagrįstą reputacijos sumenkinimą, pergyvenimus, psichologinį sukrėtimą, nepagrįstai ir neteisėtai uždraudė medžioti Būrelyje, t. y. užsiimti jo mėgstama laisvalaikio veikla.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

9.       Bylos duomenimis nustatyta:

9.1.       Zarasų rajono M medžiotojų būrelis (toliau – ir Būrelis) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, jo teisinė forma – asociacija. Būrelis šiuo metu veikia, vadovaudamasis įstatais, priimtais 2022 m. balandžio 27 d., kurie įregistruoti Juridinių asmenų registre. Būrelio įstatai numato būrelio narių teises ir pareigas, būrelio valdymo organų sprendimų priėmimo tvarką, narių priėmimo bei pašalinimo iš būrelio tvarką.

9.2.       Būrelio valdybos 2022 m. gruodžio 6 d. posėdžio darbotvarkėje buvo svarstomas vienas klausimas: R. G., D. Z., D. K. Būrelio narių medžioklės lapų anuliavimo ir medžioklės apribojimo aptarimas. Išanalizavus 2022 m. gruodžio 3 d. susiklosčiusią situaciją po aplinkos apsaugos pareigūnų patikrinimo, nuspręsta anuliuoti medžioklės lapus Nr. 14 R. G., Nr. 31 D. Z., Nr. 23 D. K. ir apriboti jiems medžioklę Būrelio ploto vienete iki visuotinio būrelio susirinkimo, kuriame bus aptartas šių medžiotojų elgesys.

9.3.       Ieškovui 2022 m. gruodžio 7 d. elektroniniu laišku buvo išsiųstas valdybos 2022 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokolas.

9.4.       Būrelio 2023 m. sausio 21 d. visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 27 nariai iš 34, susirinkimo darbotvarkėje buvo keturi klausimai: 1) susirinkimo pirmininko, sekretoriaus ir balsų skaičiavimo komisijos rinkimai; 2) 2022 m. medžioklės sezono aptarimas; 3) M medžiotojų būrelio ūkinės veiklos aptarimas; 4) M medžiotojų būrelio narių svarstymas dėl tolimesnės narystės ir galimai taikomų nuobaudų. Svarstant darbotvarkės 4-tą klausimą buvo priimti tokie sprendimai: i) neįrašinėti klausimo svarstymo (balsavo „už“ – 3, „prieš“ – 20, „susilaikė“ – 3); ii) pripažinti, kad D. Z. pažeidė Zarasų rajono M medžiotojų būrelio įstatų 52.3 ir 52.4 punktus (balsavo „už“ – 18, „prieš“ – 5, „susilaikė“ – 3); iii) dėl nuobaudos skyrimo balsuoti slaptu balsavimu (balsavo „už“ vienbalsiai); iiii) balsuoti tokiu būdu: susirinkimo nariai jiems išdalintuose lapeliuose prie nario, kuriam skirtina nuobauda, pavardės įrašo nuobaudos numerį: 1- šalinimas iš būrelio, 2- narystės būrelyje sustabdymas, 3- įspėjimas (balsavo „už“ vienbalsiai); iiiii) pašalinti D. Z. iš M medžiotojų būrelio narių (už pašalinimą – 16 balsų, už narystės sustabdymą 0 balsų, už įspėjimą – 11 balsų).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

10.       Byloje kilo ginčas dėl Būrelio 2023 m. sausio 21 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų, kuriais buvo nuspręsta pripažinti, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė Zarasų rajono M medžiotojų būrelio įstatus ir pašalinti jį iš M medžiotojų būrelio narių dėl šiurkštaus M medžiotojų būrelio įstatų pažeidimo. 

11.       Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad byloje nėra įrodymų objektyviai patvirtinančių, kad ieškovas R. G. pažeidė Zarasų rajono M medžiotojų būrelio įstatų 42.2 punktą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas pažeidė Būrelio įstatų 52.3 ir 52.4 punktus, todėl 2023 m. sausio 21 d. visuotinio narių susirinkimo metu priimtus sprendimus pripažinti, kad R. G. šiurkščiai pažeidė Zarasų rajono M medžiotojų būrelio įstatų 52.3 ir 52.4 punktus, laikė nepagrįstais bei pripažino negaliojančiais. Teismas sprendė, kad atsakovas, pasinaudodamas teise pašalinti atsakovą iš būrelio narių, pritaikė per griežtą sankciją pašalinti ieškovą iš Būrelio narių, todėl 2023 m. sausio 21 d. visuotinio narių susirinkimo metu priimtą sprendimą pašalinti R. G. iš Zarasų rajono M medžiotojų būrelio narių dėl šiurkštaus M medžiotojų būrelio įstatų pažeidimo laikė nepagrįstu bei pripažino negaliojančiu. Teismas nusprendė, kad ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas priimtas iš esmės pažeidus procedūrinę tvarką.

12.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės klydo taikydamas ir aiškinamas materialines teisės normas, reglamentuojančias asociacijų laisvę ir asociacijos narių teisę savarankiškai nusistatyti aukštesnius teisėto ir asociacijos nariams priimtino ir toleruotino elgesio standartus, priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai nesivadovavo atsakovo įstatais, netinkamai atliko bylos faktinių aplinkybių tyrimą, neįvertino esminiais byloje esančių įrodymų (Hidrometeorologijos tarnybos pateiktų duomenų, Medžioklėtyros katedros eksperto dr. A. K. pateiktos išvados, medžioklės žinovo E. T. pateiktos išvados, AAD pareigūnų posėdžio metu pateiktų paaiškinimų). Pirmosios instancijos teismas tai pat nepagrįstai nustatė tariamos atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus priimant 2023 m. sausio 21 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, be įrodymų, teisinio pagrindo ir nukrypdamas nuo teismų praktikos tenkino ieškinio dalį dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo.

Dėl atsakovo teisinės formos, būrelio narių teisių ir pareigų, būrelio narių pašalinimo tvarkos

13.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas Zarasų rajono M medžiotojų būrelis (toliau – ir Būrelis) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Asociacijų steigimą, valdymą bei veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Pagal šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (įstatymo (redakcija, galiojusi ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio metu) 7 straipsnio 1 dalis). Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas, taip pat kolegialus ar vienasmenis valdymo organas (įstatymo 7 straipsnio 2, 5 dalys). Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (12 straipsnio 1 dalis).

14.       Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatuose, be kita ko, turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija (5, 7, 8, 10 dalys).

15.       Konstitucinis Teismas, savo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimas „Dėl medžiotojų kolektyvo pareigos priimti į narius jo medžioklės plotuose esančio tam tikro dydžio privačios žemės sklypo savininką“) aiškindamas asociacijų laisvės principą, pažymėjo, kad Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės turinio elementais esančios teisės steigti asociacijas ir dalyvauti jų veikloje aiškintinos kaip apimančios, be kita ko, į asociaciją susivienijusių asmenų teisę apibrėžti ir vykdyti asociacijos veiklą taip, kad būtų tenkinami jų interesai, inter alia nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams; tai, be kita ko, reiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 1 dalį, asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali inter alia savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką; kita vertus, tokia asociacijos narių teisė pagal Konstituciją nėra absoliuti, t. y. ji įstatymu gali būti ribojama laikantis iš Konstitucijos kylančių naudojimosi asmens teisėmis ir laisvėmis apribojimo sąlygų; Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asociacijų laisvė būtų pažeista, jeigu asociacijos narių teisė spręsti dėl narystės asociacijoje būtų ribojama inter alia nesant teisėto ir visuotinai reikšmingo, konstituciškai pagrįsto tikslo arba labiau, negu būtina tokiam tikslui pasiekti.

16.       Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymu asociacijai yra suteikta diskrecija įstatuose apibrėžti asociacijoje veikiančių organų kompetenciją, kiek ji nėra reglamentuojama imperatyviomis įstatymo normomis, be kita ko, nustatyti pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas. Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys pašalinamas iš asociacijos visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018 19 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020). 

18.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžia, kad visuotinis būrelio narių susirinkimas gali išreikšti savo valią dėl būrelio nario pašalinimo, vadovaudamasis Būrelio įstatais.

19.       Kaip jau minėta, svarbus aspektas yra Būrelio įstatai ir jų turinys, nustatantis medžioklės elgesio principus, vertybinius elgesio dėsnius, Būrelio nariams suteikiantis ne tik teises, bet ir pareigas, įtvirtinantis būrelio narių pašalinimo tvarką. Būrelis veikia laikydamasis Konstitucijos, Civilinio kodekso, įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Įstatų 5 punktas). Būrelio tikslas – tausoti gamtą bei gausinti laukinių žvėrių ir paukščių išteklius, organizuoti medžiokles laikantis įstatymų, aplinkos apsaugos, maisto ir veterinarijos bei saugios medžioklės reikalavimų, puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas, kelti medžiotojų kvalifikaciją (Įstatų 15 punktas). Būrelis puoselėja medžioklės kultūrą ir tausojančios medžioklės tradicijas (Įstatų 25 punktas), stebi gamtą ir aplinką, fiksuoja jos pakyčius ir esant būtinumui informuoja kompetentingas institucijas (Įstatų 27 punktas), padeda valstybės institucijoms tirti pažeidimus (Įstatų 28 punktas). Būrelio nariai privalo laikytis Vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų, nepažeisti Medžioklės ir saugaus elgesio jose taisyklių, netoleruoti jų pažeidėjų (Įstatų 44.2 punktas), laikytis medžioklės etikos ir tarpusavio bendravimo reikalavimų (Įstatų 44.5 punktas), savo elgesiu ir veikla propaguoti teigiamą Būrelio įvaizdį (Įstatų 44.6 punktas).

20.       Iš Būrelio įstatų 53 punkto matyti, kad Būrelio nariams, nevykdantiems Įstatų reikalavimų, nesilaikantiems vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, valdybos ir visuotinio susirinkimo sprendimų, pažeidusiems įstatymus ar kitus teisės aktus, medžiotojo etikos, taip pat už diskredituojančią veiklą, taikomos šios drausminio poveikio priemonės: įspėjimas (53.1 punktas); dalyvavimo medžioklėse apribojimas valdybos nustatytam laikotarpiui (53.2 punktas); narystės Būrelyje sustabdymas valdybos nustatytam laikotarpiui (53.3 punktas); pašalinimas iš Būrelio (53.4 punktas). Įstatų 52 punkte nustatyta, kad narys iš Būrelio gali būti pašalintas, jeigu: bet kokiu būdu neteko teisės medžioti (52.1 punktas); šiurkščiai pažeidė Medžioklės įstatymą, Medžioklės taisykles, Būrelio įstatus (52.2 punktas); šiurkščiai pažeidė Valdybos sprendimus, vykdė destruktyvią ir kitokią veiklą, nesilaikė arba pažeidinėjo Būrelio vidaus tvarkos taisykles (52.3 punktas); prarado Būrelio narių pasitikėjimą, kai buvo pažeisti Medžioklės įstatymo ar taisyklių reikalavimai, nesilaikoma medžioklės ir tarpusavio bendravimo etikos, pažeisti kitų medžiotojų interesai ir teisėti lūkesčiai, šių įstatų bendrosios nuostatos. Buvo diskredituojama būrelio veikla, medžioklės tikslai ir principai (52.4 punktas); kitais, šioje byloje neaktualiais atvejais (52.5, 52.6, 52.7 punktai).

21.       Aktualu tai, jog aptartų Būrelio Įstatų turinio analizė leidžia spręsti, kad Būrelio nariai privalo laikytis ne tik įvairių bei skirtingo lygmens teisės aktų reikalavimų, bet ir vertinamojo pobūdžio reikalavimų (medžioklės etika, elgesys, bendravimas, Būrelio narių tarpusavio pasitikėjimas, medžiotojų interesai ir teisėti lūkesčiai), kurie neatsiejami nuo tinkamo medžioklės proceso. Be to, Konstitucinio Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimas leidžia teigti, kad Būreliui ir jo nariams suteikta teisė patiems nuspręsti, koks medžiotojo elgesys turi būti vertinamas kaip priimtinas ir toleruotinas, kas yra laikytina teisėtu, siektinu tarpusavio bendravimo etika, kitų medžiotojų interesus ir teisėtus lūkesčius atitinkančiu elgesiu (kaip tai apibrėžta Įstatų 52.3 ir 52.4 punktuose), kokio elgesio ir ko gali būti reikalaujama iš asmens, kad jis būtų laikomas patikimas, juo galėtų būti pasitikima.

Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių materialinių sąlygų

22.       Kaip minėta, medžiotojų būrelis, kaip asociacija, turi įstatyme įtvirtintą diskreciją spręsti dėl narių pašalinimo (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas), nors ji ir nėra absoliuti.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar būrelis, spręsdamas dėl galimo būrelio įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas taikyti tokią sankciją – pašalinimą iš medžiotojų būrelio turi būti priimtas esant konkrečiam pagrindui, t. y. tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtintų, kokiu konkrečiu laiku, kaip ir kokiu būdu buvo nevykdyti įstatymų, įstatų, nutarimų ir kitų teisinių nuostatų reikalavimai, kaip buvo vykdoma ar kitaip pasireiškė diskredituojanti, destruktyvi veikla, kokius tai sukėlė padarinius, kodėl tokie veiksmai nesuderinami su asmens tolesne naryste būrelyje. Kilus ginčui teisme, sprendimą dėl pašalinimo iš būrelio narių priėmęs subjektas privalo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai teismo procesiniame sprendime turi būti konkrečiai nurodytos pažeidimų aplinkybės.

25.       Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, procesiniame sprendime nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos  teritorijoje taisykles, kad byloje nėra įrodymų, objektyviai patvirtinančių, kad R. G. pažeidė Zarasų rajono M medžiotojų būrelio įstatų 44.2 punktą, numatantį, kad būrelio narys turi pareigą laikytis Vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų, nepažeisti medžioklės ir saugaus elgesio jose taisyklių, netoleruoti jų pažeidėjų.

26.       Minėta, kad asmens pašalinimas iš asociacijos, kaip griežčiausia sankcija, turi būti proporcinga asmens atliktiems veiksmams, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ir tinkama interesų pusiausvyra. Pasveriant pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių, kaip sankcijos, taikymo pagrįstumą, atsižvelgiant į Įstatų turinį, teismo sprendimas neturi būti grindžiamas vien apibendrinto pobūdžio teiginiais, tokiais kaip, pvz., byloje nėra duomenų, kad ieškovas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tokie apibūdinimai šiuo atveju galėjo būti naudojami teismo sprendime tik jeigu kartu būtų atskleisti bei įvertinti ne tik teisės aktų reikalavimų atitiktis bet ir vertinamojo pobūdžio (ne)pažeidimai bei juos (ne)sudarantys konkretūs faktai, kurie yra neatsiejama Būrelio Įstatų turinio dalis.

27.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi aplinkybe, kad D. K. ir R. G. nebuvo pripažinti kaltais, ar jų atžvilgiu būtų vykdomas tyrimas dėl medžioklės taisyklių pažeidimo. Šiuo aspektu svarbu tai, jog administracinių nusižengimų teisena atliekama remiantis administracinių nusižengimų teisenos taisyklėmis, įrodymų vertinimo kriterijais ir standartais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad AAD pareigūnai nesurinko pakankamai įrodymų R. G. (ar kitų asmenų) kaltei pagal administracinių nusižengimų kodeksą (toliau ir – ANK) pagrįsti, šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės. Administracinio nusižengimo teisenos tvarka D. Z. atžvilgiu priimtas sprendimas nagrinėjamu atveju ir D. Z. prisipažinime nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamos prejudiciniais faktais R. G. atžvilgiu (arba ne visos). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu (baudžiamąja ar administracine tvarka) nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019). Aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punkto normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti, pvz., baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-459-684/2017, e3K-3-89-701/2018, e3K-3-309-403/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303/2023).

28.       Pabrėžtina, kad įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje skiriasi, nes administracinio nusižengimo byloje pareigūnai atliko tyrimą pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas), o šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas klausimas, ar ieškovas šiurkščiai pažeidė Būrelio įstatus (ir etikos, medžioklės principus), ar teisėtai buvo pašalintas iš Būrelio narių.

29.       Kaip jau minėta, Būrelio Įstatai apima ne tik teisės aktų laikymąsi, bet ir vertybinius / vertinamuosius medžiotojų medžioklės bei elgesio standartus.

30.       Akcentuotina tai, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo besąlygiškai nustatyta, kas sumedžiojo paskutinį limituojamą žvėrį – briedžio jauniklį, nes, bylos duomenimis, nebuvo rasta kulka ir atlikta ginklo savininko ekspertizė. Kaip minėta, administracinio nusižengimo byla buvo užbaigta Būrelio nariui D. Z. prisipažinus sumedžiojus briedį jau AAD pareigūnams atliekant tyrimą.

31.       Bylos duomenimis, 2022 m. gruodžio 3 d. aplinkos apsaugos pareigūnams atliekant tyrimą, nustatyta, kad tuo metu buvęs atsakovo nariu medžiotojas D. Z., vadovaujantis paties D. Z. pateikta informacija, jis galbūt (tiksli gyvūno sumedžiojimo data negali būti nustatyta ir paremta tik D. Z. nurodyta informacija) 2022 m. lapkričio 30 d. sumedžiojo paskutinį licencijuojamą gyvūną – briedį. D. Z. apie briedžio sumedžiojimą (nors tai buvo paskutinis licencijuojamas gyvūnas, kuriam buvo suteikta licencija) nepranešė atsakovo vadovui, kitiems medžiotojams, pažeisdami Medžioklės taisyklių (toliau – Taisyklės) 26.13 p. reikalavimus slapta išdorojo sumedžiotą gyvūną D. K. priklausančiose ūkinėse patalpose, o atliekas išmetė kaimyninio medžiotojų būrelio teritorijoje. Apie tai, kad slapta ir galimai neteisėtai buvo sumedžiotas stambus nenustatytas gyvūnas, visiškai atsitiktinai 2022 m. gruodžio 3 d. pastebėjo kiti nieko neįtariantys medžiotojai, kurie pastebėję medžiojamojo gyvūno gabenimo pėdsakus, informavo atsakovo vadovybę. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo vadovybė paskambino R. G. (medžiotojui, kuris 2022 m. gruodžio 2 d. medžiojo nurodytoje medžioklės plotų dalyje). Paminėtina, kad R. G. 2022 m. gruodžio 3 d. iš ryto buvo pastebėtas netoli rastų sumedžioto gyvūno gabenimo pėdsakų vairuojantis D. Z. priklausantį automobilį (Mitsubishi Pajero). Atsakovo nariams apžiūrint medžioklės vietą ir įvykio pėdsakus, į įvykio vietą atvyko ir R. G., jis nurodė, kad nieko apie medžioklę negirdėjo, apie sumedžiotą gyvūną nieko nežino ir išvis medžiojo kitoje vietoje, nei rasti sumedžioto gyvūno tempimo pėdsakai. Apie atvejį nedelsiant buvo pranešta aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie tą pačią dieną atliko tyrimą ir tyrimo metu nustatė, kad gyvūnas sumedžiotas buvo, rado gyvūno neteisėto dorojimo pėdsakus D. K. ūkiniuose pastatuose, nustatė, kad galimai neteisėtai sumedžiotas gabentas D. K. priklausančiu traktoriumi, o gaišenos išmėtytos prie D. K. patalpų esančiuose kaimyniniuose medžioklės plotuose. Aplinkos apsaugos pareigūnams atliekant patikrinimą, R. G. ir D. K. buvo rasti sėdintys D. Z. priklausančiame automobilyje. Aplinkos apsaugos pareigūnai patikrinimui paėmė ieškovo ginklą ir medžioklės lapą. Atkreiptinas dėmesys, kad D. Z. 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu (protokolo garso įrašo 46:40-47:30 min.) patvirtinto, kad tyrimo metu R. G. paskambino jam, kad „pasidalintų įspūdžiais“, papasakojo, kokius veiksmus atlieka AAD pareigūnai. Dera pažymėti, kad iš karto po šio skambučio, D. Z. paskambino atsakovo vadovui ir pranešė, kad būtent jis 2022 m. lapkričio 30 d. sumedžiojo briedžio jauniklį, jį yra įrašęs į medžioklės lapą ir būtent jis neteisėtai išmetė atliekas svetimo medžioklės plotų vieneto teritorijoje. 

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas teisingai nurodo, kad nors ir aplinkos apsaugos pareigūnai dėl aukščiau nurodytų procesinių ir procedūrinių aplinkybių ir negalėjo toliau tęsti bei užbaigti administracinio pažeidimo tyrimo dėl galbūt R. G. neteisėtai sumedžioto gyvūno dėl to, kad administracinės atsakomybės taikymui nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pakaktų R. G. veiksmų vertinimui administracinio nusižengimo teisenos tvarka, tačiau pareigūnų tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei žemiau nurodytos aplinkybės buvo pakankamos, kad R. G. elgesys pirmosios instancijos teisme būtų įvertintas civiline tvarka, remiantis atsakovo – asociacijos, įstatais ir bendromis medžioklės etikos nuostatomis, nes: 1) R. G. vakare, t. y. 2022 m. gruodžio 2 d. vienintelis medžiojo; 2) R. G. buvo pastebėtas 2022 m. gruodžio 3 d. vairuojantis D. Z. visureigį netoli gyvūno sumedžiojimo vietos, o kaip minėjo pats D. Z., medžioklėje jis naudojosi šiuo automobiliu; 3) R. G. pareigūnams vykdant tyrimą dienos pabaigoje skambino D. Z., o po šio skambučio D. Z. „prisiminė“, kad anksčiau sumedžiojo briedžio jauniklį, nors nieko apie tai anksčiau nepranešė kitiems klubo nariams, vadovui ir pateikė 2022 m. lapkričio 30 d. data užpildytą medžioklės lapą; 4) AAD pareigūnų rastos briedžio atliekos atrodė „visiškai šviežios“, nebuvo sušalusios, nebuvo apsnigtos, nebuvo paliestos laukinių gyvūnų, nors prieš tai nuo 2022 m. lapkričio 30 d. nurodytoje teritorijoje, remiantis Hidrometeorologijos tarnybos pateikta informacija, laikėsi vidutinė neigiama oro temperatūra (2022 m. lapkričio 30 d.: -2,7 °C; 2022 m. gruodžio 1 d.: -6,8 °C; 2022 m. gruodžio 2 d.: -7,2 °C; 2022 m. gruodžio 3 d.: -8,3°C); 5) Medžioklėtyros laboratorijos išvada, kad prie tokių oro sąlygų ir nurodytu metų laiku briedžio atliekos, paliktos miške, negalėjo būti nepaliestos laukinių gyvūnų tokį ilgą laiko tarpą; 6) teismo 2024 m. kovo 26 d. posėdžio metu apklaustas liudytojas D. P., kuris teigė, kad kartu su D. Z. briedžio jauniklį sumedžiojo 2022 m. lapkričio 30 d., ir D. Z., pateikė visiškai skirtingas įvykio versijas. Liudytojas D. P. nurodė (posėdžio laikas nuo 28 min. iki 41 min.), kad medžioklė vykdo iš ryto, briedžio jauniklis buvo sumedžiotas per pietus, medžioklėje nedalyvavo joks šuo, dorojant gyvūną nenaudotas D. K. traktorius, gyvūną dorojo dviese su D. Z....>, tačiau AAD pareigūnų pateiktoje tyrimo medžiagoje (2023 m. sausio 9 d. D. Z. paaiškinimas) užfiksuoti pirminiai D. Z. parodymai, kurie skiriasi nuo D. P. 2024 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų. Remiantis AAD pareigūnų užfiksuotais pirminiais D. Z. parodymais (e. b., t. 1, b. l. 125), D. Z. 2022 m. lapkričio 30 d. medžiojo kartu su D. P. ir šunimi, Bavarų pėdsekiu, briedis buvo sumedžiotas 15:00 val. Iki pasiimant briedį iš gyvūno sumedžiojimo vietos, D. Z. ir D. P. vyko pasiimti priekabos, ir D. P. automobilio. Pasikrovus briedį medžiotojai užklimpo, su D. P. automobiliu ištraukė užklimpusią D. Z. mašiną. Sugaišus laiko automobilių keitimui, priekabos pasiėmimui, užklimpusio automobilio traukimui, medžiotojai tik po to nusivežė briedį į D. K. fermą, kur gyvūną prikabino prie D. K. traktoriaus, su traktoriumi pasikėlė ir išdorojo. Baigus doroti gyvūną, D. Z. nurodė, kad atliekas sukrovė į automobilį, nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką, ir po egle ant žemės padėjo. Tik po to, kai miestelyje buvo pasidalinta mėsa. Apie briedžio sumedžiojimą D. Z. pranešė tik 2022 m. gruodžio 3 d., po to, kai jam paskambino ieškovas R. G. ir paaiškino, kad AAD pareigūnai vykdo tyrimą dėl sumedžioto briedžio; 7) AAD pareigūnai nurodė, kad atliekos buvo rastos tvarkingai suvyniotos į kailį, padėtos po egle, t. y. ne išverstos į nuolatinę vertimo vietą, „lomelę“, kaip nurodė D. P. AAD pareigūnai nustatė, kad dorojant gyvūną buvo naudotas D. K. traktorius. Briedžio sumedžiojimo vietoje buvo užfiksuoti šuns pėdsakai.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojų, kurie jų teigimu, kartu dalyvavo sumedžiojant gyvūną 2022 m. lapkričio 30 d., parodymų nesuderinamumas patvirtina faktą, kad liudytojai negali nurodyti tikrųjų įvykio aplinkybių, dėl šios priežasties konstatuotina, kad D. P. ir D. Z. pateikta versija dėl briedžio sumedžiojimo 2022 m. lapkričio 30 d. vertintina kaip iš esmės nepatikima, neįtikinanti, labai daugeliu faktorių nesutampanti nei su jų pačių pateiktais duomenimis, nei su kitomis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis (CPK 12, 178 ,185 straipsniai). 

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria atsakovo pozicijai, kad anksčiau nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą atsakovo nariams vertinti, kad briedžio medžioklė vyko ne pagal liudytojų (ir ieškovo) nurodytą scenarijų, bylos duomenys leidžia spręsti, kad R. G. nebuvo pašalinis asmuo briedžio medžioklėje ir (ar) jo dorojime, pervežime, nes tik jis dalyvavo 2022 m. gruodžio 2 d. medžioklėje, apie sumedžiotą briedį ir dorojimo faktą jis neabejotinai žinojo (negalėjo nežinoti) (byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šis faktas labiau buvo, negu nebuvo), tačiau šį faktą bandė nuslėpti nuo kitų atsakovo narių (išskyrus kelis narius, su kuriais susijęs). Kaip minėta, tik AAD pareigūnams atlikus eilę tyrimo veiksmų, dalyvavęs apžiūroje ieškovas R. G. sutiko sutvarkyti neteisėtai išmestas dorojimo atliekas, be to, ieškovas 2022 m. gruodžio 3 d. paskambino D. Z., o šis „prisiminė“ 2022 m. lapkričio 30 d. sumedžiojo briedį ir apie tai pranešė atsakovo pirmininkui (e. b. t. 1, b. l. 99, 102). Net ir darant prielaidą, kad briedis buvo sumedžiotas 2022 m. lapkričio 30 d., ieškovo R. G., D. P. ir D. Z. duotus parodymus AAD pareigūnams paneigia Medžioklėtyros laboratorijos eksperto dr. A. K. (2023 m. spalio 9 d. Nr. MEDŽ-23(15)) (e. b. t. 1, b. l. 148-149) pateiktos išvados, kuria buvo pasisakyta dėl bylai svarbių faktinių aplinkybių, o būtent dėl to, kad AAD pareigūnų atrastos sumedžioto gyvūno atliekos, jų būklė, neatitinka ieškovo nurodytam gyvūno sumedžiojimo laikui, atsižvelgiant į Hidrometeorologijos tarnybos pateiktus duomenis apie Dūkšto automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2022 m. lapkričio 30 d. – 2022 m. gruodžio 3 d. (Hidrometeorologijos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. (5.58-10 Mr)-B8-2195) (e. b. t. 1, b. l. 127-129). Minėtoje Medžioklėtyros laboratorijos eksperto dr. A. K. 2023 m. spalio 9 d. išvadoje nurodoma, kad visaėdžiai žinduoliai šaltuoju metų laiku gyvūnų atliekas (vidaus organus) suranda ir suvartoja greičiau, nei šiltuoju metų laiku. Todėl galima teigti, kad atliekos, užfiksuotos pateiktoje Aplinkos apsaugos departamento video medžiagoje, negali būti nesurastos, kurias pirmiausiai aptinka Usūrinis šuo (Nyctereutes procyonoides) arba Rudoji lapė (Vulpes vulpes). Išvadoje teigiama, kad paliktos briedžio jauniklio atliekos (kailis, galva, vidaus organai, taip kaip tai užfiksuota pateiktoje Aplinkos apsaugos departamento video medžiagoje, prie oro sąlygų, kurios nurodytos pridedamoje pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10), negalėjo būti nepaliestos per 84 valandas. Taigi iš Medžioklėtyros laboratorijos eksperto dr. A. K. 2023 m. spalio 9 d. išvados galima daryti išvadą, kad jeigu briedis būtų sumedžiotas 2022 m. lapkričio 30 d., jo liekanas miške per neveik 4 paras (liekanos rastos 2022 m. gruodžio 3 d.) būtų suradę visaėdžiai žinduoliai / laukiniai žinduoliai ir jas suvartoję. Dėl tos pačios priežasties briedžio liekanos nebūtų buvusios rastos susuktos į kailį. Be to, 2022 m. gruodžio 3 d. atrastos sumedžioto gyvūno gabenimo ir dorojimo pėdsakai buvo „itin švieži“, gyvūnas buvo sumedžiotas neseniai „iš po vakar“. Kaip minėta, ieškovas R. G. buvo vienintelis medžiotojas, kuris tuo metu buvo užsiregistravęs į medžioklę. Be to, tik po to, kai buvo paimtas ieškovo R. G. ginklas ekspertizei, po ieškovo skambučio D. Z., šis, kaip nurodo apeliantas, „užmaršus“ būrelio medžiotojas „prisiminė“, kad dar 2022 m. lapkričio 30 d. gyvūną sumedžiojo jis, o ne ieškovas R. G.. Vėlgi galima konstatuotina, kad nors nėra besąlygiškai įrodyta, kad briedį sumedžiojo būtent ieškovas, tačiau byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad ieškovas nesielgė pagal Būrelio įstatus, kuriuose nurodoma, kad kiekvieno būrelio nario pareiga netoleruoti pažeidėjų (Įstatų 44.2 punktas), laikytis medžioklės etikos ir tarpusavio bendravimo reikalavimų (Įstatų 44.5 punktas), savo elgesiu ir veikla propaguoti teigiamą būrelio įvaizdį (Įstatų 44.6 punktas), padėti valstybės institucijoms tirti pažeidimus (Įstatų 28 punktas). Šiuo atveju ieškovas, nebūdamas pašalinis asmuo medžioklės procese, žinodamas / turėdamas žinoti apie sumedžiotą briedį, slėpė informaciją ir apie medžioklę, ir briedžio dorojimą, ir jo paslėpimą kito medžioklės būrelio teritorijoje ne tik nuo Būrelio narių, bet ir nuo AAD pareigūnų, kas yra Įstatų pažeidimai.

35.       Pridėtina, kad ieškovo R. G. veiksmus atsakovo nariai vertino remdamiesi ne baudžiamosios ir (ar) administracinių nusižengimo teisenos procesinėmis taisyklėmis, įrodinėjimo taisyklėmis (kurios reikalauja kaltę įrodyti remiantis aukštesniais įrodinėjimo standartais), o atsakovo Būrelio narių vidiniu įsitikinimu ir civilinei teisei būdingu įrodinėjimo standartu, kuris leidžia priimti sprendimą tais atvejais, kai labiau tikėtina, kad tam tikros aplinkybės buvo, negu jų nebuvo (CPK 185 straipsnis).

36.       Be to, anksčiau nurodytos aplinkybės atsakovei sudarė teisėtą, pagrįstą ir visiškai pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas R. G., kaip tai nurodyta Įstatų 52.4 punkte, prarado Būrelio narių pasitikėjimą, nes buvo nesilaikoma medžioklės ir tarpusavio bendravimo etikos, pažeisti kitų medžiotojų interesai ir teisėti lūkesčiai, buvo diskredituojama būrelio veikla, medžioklės tikslai ir principai. Kaip minėta, ne nušovus briedį, ne tik jį išdorojus, o tik AAD pareigūnam suradus jo liekanas, po ieškovo R. G. skambučio telefonu atsakomybę prisiėmė D. Z.. Pritartina apeliantui, kad anksčiau nurodytų aplinkybių visuma asociacijos nariams leido padaryti išvadą, kad R. G. elgesys neatitinka sąžiningo, patikimo medžiotojo elgesio standarto, t. y. tokio elgesio standarto, kurio reikalaujama iš atsakovo narių. 

37.       Pabrėžtina, jog kaip teisingai nurodo apeliantas, atsakovo įstatų, medžioklės tradicijų ir medžioklės etikos pažeidimas negali būti tapatinamas su administracinio nusižengimo teisena, įrodinėjimo tvarka ir administracinės atsakomybės taikymo sąlygomis, kur yra reikalaujama itin aukšto įrodinėjimo standarto (asmens kaltė turi būti įrodyta pašalinant bet kokias abejones dėl administracinio nusižengimo buvimo fakto).

38.       Tiek atsakovo nariams, tiek aplinkos apsaugos pareigūnams atliekant tyrimą dėl galimo brakonieriavimo fakto, akivaizdžiai buvo matyti, kad 2022 m. gruodžio 3 d. atrasti sumedžioto gyvūno gabenimo ir dorojimo pėdsakai yra „itin švieži“, gyvūnas buvo sumedžiotas neseniai. Ieškovas R. G. buvo vienintelis medžiotojas, kuris tuo metu buvo užsiregistravęs į medžioklę. Be to, tik po to, kai buvo paimtas R. G. ginklas ekspertizei, kitas būrelio medžiotojas (D. Z.) nurodė, kad gyvūną sumedžiojo ne R. G., o jis. Bylos duomenimis nustatyta, jog nurodytos aplinkybės dėl medžioklės ir dorojimo, informavimo apie sumedžiotą žvėrį ir buvo vertinamos visuotiniame atsakovo narių 2023 m. sausio 21 d. susirinkime, jos Būrelio nariams buvo pakankamos spręsti, kad R. G., nebūdamas pašalinis asmuo medžioklėje, žinodamas apie nušautą briedį, neinformavo atsakovo pirmininko apie dorojamą (sudorotą) žvėrį elgėsi neetiškai, o jo elgesys kvalifikuotinas kaip Įstatų 52.3 ir 52.4 punktuose nurodytas pažeidimas.

39.       Į bylą buvo pateikti hidrometeorologiniai duomenys, Medžioklėtyros laboratorijos eksperto dr. A. K. išvada, taip pat AAD pareigūnų parodymai patvirtina aplinkybę, kad Atsakovas turėjo pakankamą pagrindą šias aplinkybes vertinti būtent taip, kaip ir įvertino 2023 m. sausio 21 d. susirinkimo metu – ieškovas pateikė melagingą informaciją apie gyvūno sumedžiojimo laiką, patį sumedžiojimo faktą, dorojimo procesą, iš pradžių nutylėjo visą šią informaciją, todėl atsakovo nariai pagrįstai galėjo tokį ieškovo elgesį vertinti kaip nesuderinama su Asociacijos narių siektinu sąžiningo, teisingo, etiško ir teisėto elgesio standartu – atsakovo nariai turėjo pagrindą šias aplinkybes vertinti kaip patvirtinančias, kad ieškovu, asociacijos nariu, negalima pasitikėti, kas yra savarankiškas ir savaime pakankamas pagrindas pašalinti ieškovą iš asociacijos narių, vadovaujantis Atsakovo įstatų 52.4 punkto nuostatomis.

40.       Pabrėžtina, kad kas yra laikytina „kitų medžiotojų interesais ir teisėtais lūkesčiais“, koks elgesys laikomas juos pažeidžiančiais, teisę spręsti turi asociacijos nariai. Tai, kad Asociacijos nariai turėjo pagrindą ieškovo elgesį vertinti kaip šiurkštų Įstatų 52.4 punkto pažeidimą ir elgesį, nesuderinamą su medžioklės ir tarpusavio bendravimo etika, kitų medžiotojų interesais ir teisėtais lūkesčiais, patvirtina medžioklės žinovo E. T. pateikta išvada (e. b. t. 1, b. l. 99, 102). Joje nurodo, jog medžioklę reglamentuoja daugybė teisės aktų. Nepaisant to, išskirtinę vietą medžioklėje, medžiotojų kolektyvo veikloje, tarpusavio santykiuose turi medžioklės tradicijos ir medžioklės etika. Tai elgesio ir bendravimo normos, kurios formavosi ir klostėsi dešimtmečius, ir net šimtmečius, jos medžiotojų bendruomenės traktuojamos kaip „nerašytos taisyklės“. Medžiotojų kolektyvuose paplitusi tradicija ir praktika apie stambaus kanopinio žvėries sumedžiojimą informuoti kolektyvo narius. Situacija, kai buvo nuslėptas limituoto gyvūno sumedžiojimo faktas, dar ir bandant nuslėpti mokestį už tai, yra „grubus medžioklės tradicijų ir etikos normų pažeidimas ir kenkimas bendriems kolektyvo interesams“. Sumedžioto žvėries dorojimas ir atliekų išmetimas neleistinose vietose yra ne tik veterinarijos normų pažeidimas, bet ir „medžioklės etikos normų ignoravimas“.

41.       Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad ieškovo elgesys pagal Būrelio įstatus bei veiklos etikos standartus laikytinas šiurkščiu medžioklės etikos, kultūros pažeidimu, o kartu ir viso medžiotojų kolektyvo teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimu. Kaip žinoma, skirtingų specialybių, išsilavinimo žmonės, burdamiesi į tokią asociaciją, medžiotojų būrelį, turi bendrą viziją ir siekį, kaip turi atrodyti teisėta ir teisinga medžioklė, kokie reikalavimai turi būti keliami kandidatams ir kokių elgesio standartų iš jų reikalaujama. Ar asmens pažiūros ir lūkesčiai yra suderinami su asociacijos narių pažiūromis ir lūkesčiais, sprendžia patys asociacijos nariai. Tai, kad limituojamų gyvūnų sumedžiojimo aplinkybes tenka nustatinėti tik pasitelkus aplinkos apsaugos pareigūnus, inicijavus tyrimus, patikrinimus, parodo, kad ieškovo požiūris į medžioklę ir į Atsakovo vidaus tvarką, pagarbą kitiems medžiotojams, yra netinkamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netirdamas ir nieko nepasisakydamas dėl esminių ir bylos nagrinėjimui nepaprastai svarbių aplinkybių bei įrodymų pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kas lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

42.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl esminių ir nagrinėjimui svarbių įrodymų (Medžioklėtyros laboratorijos išvados, medžioklės žinovo išvados, Meteorologijos tarnybos pateiktų duomenų, AAD pareigūnų parodymų dėl atrastų gyvūno liekanų būklės, Atsakovo valdybos 2020 m. rugsėjo 2 d. valdybos protokolo), kas vertintina kaip esminis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio neabejotinai buvo neteisingai išnagrinėta byla.

43.       Kaip minėta, Įstatuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams aspektu reiškia, kad nario pašalinimas yra visuotinio narių susirinkimo prerogatyva, taigi savo nutarimu visuomeninio poveikio priemonę – narystės būrelyje panaikinimą – Būrelis gali taikyti kaip savarankišką visuomeninio poveikio priemonę.

44.       Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovo būrelio nuostatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo pažeidėjui – ieškovui, pašalinimas iš būrelio buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į ieškovo atliktų veiksmų pobūdį (informacijos apie sumedžiotą, dorojamą, sudorotą, į neteisėtą vietą išvežtą sudorotą žvėrį slėpimas, kt.), ieškovo tęstinį elgesį bei veiksmus (įvertinus duomenis, kad ieškovas žinojo faktus, tačiau juos slėpė), atsakovo sprendimų nuoseklumą (įvertinus byloje esančius valdybos posėdžių protokolą dėl taikytų nuobaudų kitiems būrelio nariams), taip pat ir laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo.

45.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis laikytina nepagrįsta.

Dėl sprendimo priėmimo procedūros

46.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo procedūrinį pažeidimą priimant atsakovo 2023 m. sausio 21 d. visuotinio susirinkimo sprendimus.

47.       Dera pažymėti, jog asociacija (šiuo atveju – M medžiotojų būrelis) privalo sudaryti tinkamas ir priimtas sąlygas suinteresuotiems asmenims (ieškovui, kitiems būrelio nariams) tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, tai yra turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas buvo laiku ir iš anksto per protingą terminą informuotas apie jo pašalinimo iš būrelio narių svarstymą bei numatomo pašalinimo pagrindą.

48.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bei įvertinęs bylos duomenis atkreipia dėmesį, jog ieškovas buvo iš anksto informuotas apie tai, kad jo elgesio svarstymas bus 2023 m. sausio 21 d. visuotinio susirinkimo dalykas. Tai patvirtina atsakovo teismui pateikta atsakovo 2022 m. gruodžio 6 d. valdybos protokolo (e. b. t. 1. b. l. 16) kopija, nurodytas protokolas (kopija) buvo išsiųstas susipažinti ieškovui. Būrelio valdybos 2022 m. gruodžio 6 d. susirinkime buvo svarstomas ieškovo R. G., D. Z., D. K. elgesys. Susirinkime, atsižvelgus į AAD pareigūnų 2022 m. gruodžio 3 d. patikrinimą nutarta anuliuoti ieškovo medžioklės lapą ir iki 2023 m. sausio 21 d. visuotinio atsakovo narių susirinkimo ieškovui ir kitiems dviem nariams buvo apribota teisė savarankiškai medžioti. Taigi ieškovas buvo informuotas, kad 2023 m. sausio 21 d. susirinkime bus svarstomas jo elgesys, nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. sausio 21 d. ieškovas turėjo pakankamai laiko ruoštis 2023 m. sausio 21 d. visuotinio Atsakovo narių susirinkimui ir jo elgesio svarstymui. Taigi, priešingai, negu nurodo ieškovas, pranešimas apie 2023 m. sausio 21 d. visuotinį Atsakovo narių susirinkimą nebuvo bendro pobūdžio (nepaisant to, kad konkrečios pavardės nebuvo nurodytos), nes, atsižvelgiant į aptariamą medžioklę, visiems Būrelio nariams buvo aišku / turėjo būti aišku, kokius klausimus susirinkimas svarstys, buvo skirtas laikas, kad ieškovas ir kiti nariai galėtų pasiruošti, kad Būrelio nariai galėtų atsakingai pasiruošti įgyvendinti teisę balsuoti, nes priimti nutarimai gali turėti tiesioginę įtaką tiek visų asociacijos narių, tiek konkretaus nario teisėms ir pareigoms. Dėl nurodomų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ne tik nesurinko ir nepateikė Būrelio nariams iki visuotinio susirinkimo visos šiam klausimui išspręsti reikšmingos informacijos, susiformuoti narių nuomonei, bet ir nebuvo sudarytos sąlygos ieškovui pasiruošti svarstymui, surinkti ir pateikti, ieškovo manymu, susirinkimui reikšmingą informaciją, pateikti atsikirtimus ir pan.

49.       Iš 2023 m. sausio 21 d. susirinkimo protokolo (e. b. t. 1, b. l. 52-26) matyti, jog kaip teisingai teigia apeliantas, faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo vertintas ieškovo elgesys, visuotiniame susirinkime dalyvavusiems atsakovo nariams buvo pristatytos žodžiu, pagarsinant 2023 m. sausio 21 d. protokole pateiktą faktinių aplinkybių aprašymą. Pagarsinus 2022 m. gruodžio 3 d. įvykusio įvykio faktines aplinkybes, buvo leista pasisakyti ieškovui bei kitiems kartu su ieškovu įvykyje dalyvavusiems atsakovo nariams, kurių elgesys taip pat buvo vertinamas. Visuotiniame susirinkime dalyvavę atsakovo nariai, išklausę susirinkimo pirmininko nurodytų 2022 m. gruodžio 3 d. įvykio aplinkybių, ieškovo paaiškinimų, kitų, kartu su ieškovu įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, turėjo laiko diskusijai, papildomiems klausimams, įvykio aplinkybių tikslinimui.

50.       Pasibaigus diskusijai buvo nuspręsta 2023 m. sausio 21 d. visuotinio susirinkimo dalyviams balsuojant bendrai įvertinti, ar 2022 m. gruodžio 3 d. įvykusio įvykio aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo veiką kvalifikuoti kaip pažeidimą pagal Įstatų 52.3 ir 52.4 punktus. Pagrindinės 2022 m. gruodžio 3 d. įvykusio įvykio aplinkybės, kurios buvo vertinamos, yra aprašytos atsakovo visuotinio susirinkimo 2023 m. sausio 21 d. protokole. Pritartina apeliantui, jog tai, kad nėra aprašyta tarp ieškovo ir kitų Asociacijos narių vykusi diskusija, nėra pagrindas teigti, kad diskusijos nebuvo. Dar daugiau, ieškovas papildomo laiko pasiruošti atsakymams neprašė, nenurodė, kad jam reikia papildomų duomenų ir (ar) informacijos atsakymams paruošti.

51.       Bylos duomenimis nustatyta, tą nurodo ir apeliantas, jog visuotinio 2023 m. sausio 21 d. susirinkimo metu nurodytas įvykis buvo vertinamas visų susirinkime dalyvavusių medžiotojų. Buvo nuspręsta, kad toks elgesys nesuderinamas su visuotinai priimtinomis medžioklės etikos normomis, atsakovo vidaus medžioklės tvarka, taisyklėmis ir principais. Aukščiau nurodytas ieškovo elgesys visuotinai buvo įvertintas kaip Įstatų 52.3 ir 52.4 punktuose nurodytas pažeidimas.

52.       Pabrėžtina, jok kaip teisingai pastebi apeliantas, anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės visuotinio susirinkimo metu nebuvo iš karto pristatytos kaip pažeidimas. Buvo pristatytos tik faktinės aplinkybės, o dėl to, ar tai gali būti laikoma pažeidimu, leista spręsti visiems Būrelio nariams ir tik po to, kai buvo išklausyti visi su nurodytu įvykiu susiję asmenys, įskaitanti ir ieškovą, Būrelio nariams buvo suteikta teisė pasitarti, diskutuoti ir nuspręsti, ar apskritai laikys tokius veiksmus pažeidimu, už kurį gali būti skiriamos kokios nors sankcijos.

53.       Susirinkimo metu visų pirma visiems būrelio nariams buvo sudaryta galimybė savarankiškai balsuoti ir įvertinti, ar apskritai tokie ieškovo veiksmai laikytini Įstatų pažeidimu. Kaip žinoma, visuotinio balsavimo metu buvo pripažinta, kad ieškovo elgesys pripažintinas, kaip Įstatų 52.3 ir 52.4 punktų pažeidimas.

54.       Pabrėžtina, kad Įstatų 52.4 punktas numato, kad asmuo, gali būti pašalintas iš asociacijos narių ir tada, kai dėl savo neteisėto elgesio praranda asociacijos narių pasitikėjimą. Dėl to, ar ieškovu gali būti pasitikima, sprendė visuotinis atsakovo narių susirinkimas, kuris priėmė sprendimą, kad ieškovas dėl anksčiau aprašyto elgesio prarado asociacijos narių pasitikėjimą.

55.       Visuotiniame asociacijos narių susirinkime visų pirma buvo sprendžiama, ar ieškovo veiksmai ir elgesys vertintinas kaip Įstatų 52.3 punkto ir 52.4 punkto pažeidimas. Iš visuotinio atsakovo narių susirinkimo protokolo matyti, kad iš viso 16 atsakovo narių (iš bendro 34 narių skaičiaus ir iš bendro 27 dalyvavusių narių skaičiaus) priėmė sprendimą įvertinti ieškovo veiką kaip Įstatų 52.3 ir 52.4 punkte nurodytus pažeidimus: šiurkštus Valdybos sprendimų pažeidimas, destruktyvi veikla, Būrelio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas; Būrelio narių pasitikėjimo praradimas, kai buvo pažeisti Medžioklės įstatymo ar taisyklių reikalavimai, nesilaikoma medžioklės ir tarpusavio bendravimo etikos, pažeisti kitų medžiotojų interesai ir teisėti lūkesčiai, įstatų bendrosios nuostatos; diskredituojama būrelio veikla, medžioklės tikslai ir principai.

56.       Visuotiniam susirinkimui ieškovo veiką įvertinus kaip pažeidimą, toliau buvo sprendžiama dėl Asociacijos įstatuose numatytos vienos iš sankcijų skyrimo. Akcentuotina tai, kad slapto balsavimo metu buvo balsuojama dėl vienos iš Įstatų 53 punkte numatytų trijų sankcijų (pašalinimas iš atsakovo narių, narystės asociacijoje sustabdymas, įspėjimas) paskyrimo ieškovui. Visuotinio susirinkimo metu, slapto balsavimo metu, net 19 iš 27 visuotiniame susirinkime dalyvavusių atsakovo narių (70 procentai) priėmė sprendimą paskirti Įstatų 53.4 punkte numatytą sankciją – ieškovo pašalinimą iš Atsakovo narių.

57.       Bylos duomenys patvirtina, kad pats ieškovas balsavo už tai, kad būtų paskirtas slaptas balsavimas. Be to, tiek pačiam ieškovui, tiek ir kitiems su nurodytu įvykiu susijusiems asmenims, buvo leista balsuoti dėl 2022 m. gruodžio 3 d. įvykio aplinkybių kvalifikavimo, tiek dėl sankcijų skyrimo.

58.       Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad jam buvo leista išsakyti savo poziciją prieš balsavimą, buvo leista pasisakyti, bendrauti su kitais būrelio nariais iki susirinkimo ir jo metu. Susirinkimo metu buvo leista pasisakyti ir kitiems galimai su įvykiu susijusiems jo dalyviams, buvo laikas diskusijoms. Sprendimas dėl ieškovo pašalinimo priimtas dalyvaujant didžiajai daugumai būrelio narių, jiems balsuojant slaptu balsavimu, neturint jokios išankstinės nuomonės nei dėl ieškovo elgesio kvalifikavimo, nei dėl kokios nors sankcijos skyrimo. Pabrėžtina, kad visuotinio susirinkimo dalyviams buvo leista pasirinkti vieną iš 3 galimų nuobaudų, taikytinų ieškovui. Kaip žinoma, atsakovo nariai slapto balsavimo metu išreiškė tvirtą poziciją, kad ieškovo elgesį vertina kaip šiurkštų atsakovo Įstatų 52.3 ir 52.4 pažeidimą, bei nemato galimybės toliau medžioti su ieškovu, todėl nusprendė pašalinti ieškovą iš Atsakovo narių.

59.       Pabrėžtina, kad kiekviena asociacija, remdamasi asociacijų laisvės principu, gali nusistatyti aukštus etikos, vidinių taisyklių laikymosi ir teisėto elgesio standartus. Jeigu, asociacijos narių nuomone, asociacijos nario elgesys yra nesuderinamas su tos asociacijos nusistatytais teisėto ir etiško elgesio standartais, asociacija turi teisę pašalinti jos taisyklių ir etikos normų nesilaikančius asmenis iš asociacijos narių. Priešingu atveju būtų paneigtas tiek asociacijų laisvės principas, tiek ir pati asociacijų idėja, tiek jos teisė ne tik priimti, bet ir atleisti būrelių narius.

60.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, šalių nurodytus argumentus, neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl procedūrinių pažeidimų sutikti. Kaip nustatyta, ieškovas ne tik žinojo, dėl kokių konkrečių pažeidimų būrelyje 2023 m. sausio 21 d. gali būti svarstomas jo elgesys (ieškovui buvo apribota teisė medžioti, taip pat ir kitų būrelio narių (su kuriais ieškovas dalyvavo medžioklės procesuose)), bet ir suteikta galimybė tam pasiruošti bei tinkamai atskirsti. Ieškovui buvo sutekta galimybė per protingą terminą iki valdybos posėdžio pasirengti, suteikiant protingą terminą ieškovui pasirengti nagrinėti šį klausimą, patekti paaiškinimus, reikalingą informaciją ir pan. Nors ieškovas deklaratyviai teigia, kad jam nebuvo žinoma apie faktinį jo elgesio svarstymo pagrindą ir galimas pasekmes, ieškovas turėjo galimybę per protingą terminą surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, tinkamai tam pasiruošti ir atsikirsti, susirinkime gynė savo teises, papildomo laiko ir (ar) duomenų neprašė. Apeliacinės teismo vertinimu, šiuo atveju nario pašalinimo procedūra iš esmės nebuvo pažeista.

61.       Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių rašytinių įrodymų apie kokį nors netinkamą ieškovo elgesį ir (ar) nepatikimumą. Primintina, kad vertinti faktą, ar ieškovas yra patikimas, ar jo veikla neprieštarauja ir atitinka atsakovo nustatytus medžioklės ir tarpusavio bendravimo etikos standartus, kitų medžiotojų interesus, teisėtus lūkesčius, diskrecijos teisę turėjo išimtinai pačios asociacijos nariai. Nagrinėjamu atveju tiek pati procedūra, tiek ir jos pagrindu priimti sprendimai nepažeidžia ir yra visiškai suderinami su atsakovo įstatais, kurie Asociacijos nariams, įskaitant ir patį ieškovą, turi įstatymo galią. Nesant visuotinai reikšmingo, konstituciškai pagrįsto tikslo šis sprendimas negali būti keičiamas ir (ar) naikinamas vien dėl to, kad su juo nesutinka vienas iš asociacijos narių – priešingu atveju, sukuriama situacija, kai asociacija per prievartą verčiama priimti į asociacijos narius (toleruoti) ieškovą, kurio elgesys, požiūris į medžioklę. Asociacijos tikslus, kitus asociacijos narius, asociacijos narių nuomone, yra nesuderinamas su asociacijos veikla ir tikslais.

62.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis laikytina nepagrįsta.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

63.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

64.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

65.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė Zarasų rajono M medžiotojų būrelio įstatų 52.3 ir 52.4 punktus, bylos baigtį, spręstina, kad nei teisinio nei (ar) faktinio pagrindo ieškovui priteisti neturtinę žalą nėra. Be to, ieškovas nepateikė jokių konkrečių paaiškinimų ir (ar) savo patirtos neturtinės žalos detalizavimo, įrodymų, susijusių su neigiamais padariniais, neigiamais ieškovo išgyvenimais.

66.       Pridėtina, jog iš paties ieškovo ieškinio argumentų, parodymų AAD pareigūnams matyti, kad ieškovas medžioja ir kituose medžioklės būreliuose, todėl jo teisė užsiimti medžiokle bendrąja prasme nėra ir nebuvo apribota ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad iš ieškovo apskritai buvo atimta teisė į laisvalaikį.

67.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis laikytina nepagrįsta.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

68.       Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

69.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asociacijos susirinkimų materialinius, procedūrinius pažeidimus, įrodymų vertinimą, todėl nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

70.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

71.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

72.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir ieškovo ieškinys atmestinas visa apimtimi, atitinkamai, pagal tokį procesinį rezultatą priteisiamos / perskirstomos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

73.       Kolegija, atsižvelgdama į bylos baigtį, sprendžia, kad ieškovas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

74.       Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų, dėl to šis klausimas nesvarstomas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

75.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

76.       Apelianto apeliacinį skundo reikalavimus patenkinus, apeliantui priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

77.       Apeliantas pateikė duomenis apie patirtas 128 Eur žyminio mokesčio išlaidas. 

78.       Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovui ir ieškovo priteistina 128 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. G. ieškinį atsakovui Zarasų rajono M medžiotojų būreliui dėl asociacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Priteisti atsakovui Zarasų rajono M medžiotojų būreliui iš ieškovo R. G. 128 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                  Irma Čuchraj

                                                         Aušra Maškevičienė

                 Erika Misiūnienė