Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-5351-919/2013

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-004565-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 48.5.; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2013 m. liepos 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2013-06-24, apie 01.00 val., būdama neblaivi panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, dėl ko jos nepilnametė dukra I. B., gim. (duomenys neskelbtini), teigė nenorėjusi grįžti namo, tuo R. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, tačiau apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, negalint dalyvauti dėl objektyvių priežasčių, nepareiškė, tinkamu savęs atstovavimu nepasirūpino – laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal šaukimą vengia atvykti, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 2 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad alkoholį vartoja retai, o tą dieną ši dukros nurodoma aplinkybė buvo tik pretekstas negrįžti namo (b.l. 5).

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Asmens kaltė turi būti įrodyta siekiant jį nubausti už administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad R. G. nevykdo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad R. G. buvo neblaivi, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Tai, kad dukra nurodė šią aplinkybę teigdama, kad dėl to nenorėjo grįžti namo, negali būti laikoma aplinkybe, savaime sukuriančia administracinę atsakomybę tėvams. Teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra duomenų, jog mama neprižiūri ir nesirūpina savo vaiku.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą teismas sprendžia, kad R. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas,

n u t a r ė :

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. nutraukti nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Aurelijus Rauckis