Baudžiamoji byla Nr. 1-368-725/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05975-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.4.2.3; 1.2.5.4.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,

sekretoriaujant Nikoletai Jastiuginovai,

dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,

kaltinamajam E. G.,

nukentėjusiajam L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjimo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 14 MGL, t. y. 700 Eur dydžio bauda (bauda nesumokėta);

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 18 MGL, t. y. 900 Eur dydžio bauda (bauda nesumokėta, nepasibaigęs baudos sumokėjimo terminas),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

E. G., 2024 m. vasario 15 d. apie 01.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme žodinio konflikto su savo artimu giminaičiu – atskirai gyvenančiu tėvu L. G. metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė L. G. į nosį, o šiam po smūgio nugriuvus ant žemės, vieną kartą smogė jam į galvą, po ko L. G. ranka užsidengus galvą, nemažiau vieno karto smogė jam į galvą, koja nemažiau dviejų kartų spyrė į šoną ir į pilvą ir taip mušdamas L. G. padarė jam kraujosruvas dešinės akies vokų - skruosto srityje, kaktos dešinėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimą kaktoje, muštinę žaizdelę viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, 11-o danties lūžį, dešinio nosikaulio lūžį, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžius, oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais padarė L. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Be to, E. G., 2024 m. vasario 15 d., apie 01.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto su savo artimu giminaičiu – atskirai gyvenančiu tėvu L. G. metu, tyčia, esant pagrįstam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, nes L. G. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą suduodamas daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir padarydamas jam nesunkų sveikatos surikdymą, žodžiu jam sakė: „nu, pydere, dabar tau pyzda“. Tokiais veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad pripažįsta, jog sudavė L. G. vieną kartą į nosį, pastarajam nugriuvus ant žemės, smogė vieną kartą į galvą, spyrė į pilvą, sutinka su L. G. padarytais sužeidimais. Įvyko buitinis konfliktas, L. G. buvo girtas, kaltinamasis buvo blaivus, sudavė smūgius, kadangi buvo piktas ant nukentėjusiojo. Visus smūgius sudavė iš pykčio. Galėjo sakyti „nu pydare, dabar tau pyzda“, nukentėjusysis galėjo tai suprasti kaip grasinimą. Atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl savo veiksmų, susitaikė su L. G.. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį.

Be kaltinamojo E. G. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis L. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. vasario 14 d. vėlai vakare, tikslaus laiko nepamena, tačiau tamsiu paros metu, artėjant vidurnakčiui, jam būnant ūkiniame pastate dingo elektra. Jis suprato, kad galėjo būti „išmušti“ elektros saugikliai, reikėjo juos įjungti. Jis buvo neblaivus, tačiau reikėjo įsijungti elektrą. Jis neturi rakto nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jis iš ūkinio pastato pasiėmė jam asmeniškai priklausantį kirvį, kuriuo ketino išmušti nedidelį - 10 cm x 10 cm - langą ir atsirakinti duris jose esančiu integruotu durų užrakto atsukėju. Nežinojo, ar tuo metu namuose buvo tik E. M., ar ir E. G., pas juos jis eiti neketino, norėjo tik patekti prie elektros saugiklių. Pasiėmęs jam priklausantį kirvį jis nuėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kirvio kotu išdaužė tą nedidelį langiuką bei įkišęs ranką pro išdaužtą langą, atsukęs integruotą užraktą įėjo į namą. Tik atidarius duris, po dešine puse yra elektros saugikliai. Įėjęs į namą įjungė elektros saugiklį ir išėjo iš namo. Nepamena, kad būtų ką sutikęs name ar jo kieme. Tada jis nuėjo į ūkinį pastatą, kuriame veikė elektra, jame esančioje patalpoje malkomis, kaip įprastai, kūreno kieto kuro katilą, kuris apšildo ne tik ūkinį pastatą, bet ir namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo ne tik ūkiniame pastate, bet ir išeidavo į lauką, kur kirviu skaldė malkas ir vežė į ūkinį pastatą kūrenti katilui. Kai buvo lauke, galimai jau 2024 m. vasario 15 d. po vidurnakčio, į kiemą, kuris yra privatus, iš visų pusių aptvertas tvora, įėjo jo sūnus E. G.. Tik įėjęs į kiemą sūnus iš karto priėjo tiesiai prie jo ir jam pasakė: „nu, pydere, dabar tau pyzda“. Suprato, kad tai yra grasinimas su juo susidoroti fiziškai, jį mušti. Jis nieko nespėjo net pasakyti, kai E. G. iš karto po minėtų žodžių dešinės rankos kumščiu jam sudavė į nosį, nuo kurio jis iš karto nugriuvo kieme ant žemės, ant grunto. Tada pajuto antrąjį smūgį į galvą, užsidengė galvą ranka ar rankomis, pajuto dar vieną smūgį į galvą ir prarado sąmonę. Iš viso, kiek pamena, jam buvo suduoti trys smūgiai į galvą, po kurių jis prarado sąmonę. Tačiau momentiškai atgavęs sąmonę jis juto ir matė, kaip E. G. jį spardė, jis juto stiprius spyrius į šoną, į pilvą. Kiek tų spyrių buvo iš viso, nežino, nes vėl prarado sąmonę, tačiau pamena nemažiau dviejų spyrių. Kai atgavo sąmonę, kieme jau buvo policijos pareigūnai. Jam svaigo galva, trūko oro, juto stiprų skausmą galvoje, pilvo srityje, jam buvo sunku susiorientuoti, kas vyko. Pamena, kad policijos pareigūnai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), esančius laikinuosius apgyvendinimo namus. Nežino, kodėl jie išvežė jį, o ne E. G., nes nukentėjo jis, o ne pastarasis. Į (duomenys neskelbtini), atvyko greitoji medicinos pagalba. Kas ją iškvietė, nepamena. Medikai, kiek pamena, jį pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. vasario 25 d. jis buvo gydomas stacionariai. Klinikose jam buvo diagnozuotas trauminis pneumatoraksas ir nosies kaulų lūžis. Įvykio metu jis prarado vieną priekinį dantį - jis jam buvo išmuštas smūgiu ar spyriu. Dėl E. G. veiksmų jis patyrė fizinės žalos. Jam žinoma teisė pareikšti dėl žalos civilinį ieškinį, tačiau jį reikš tik tada, jeigu E. G. nepripažins kaltės ir vyks teisminis nagrinėjimas. Kitaip tariant, ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 134–137).

Liudytojas E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. vasario 14 d., po darbo, apie 21.00 val. jis grįžo į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). E. G. jame nebuvo. Kasdien L. G. jis nematydavo, nes pastarasis gyveno ne pačiame name, o ūkiniame pastate. Grįžęs namo nuėjo miegoti. Buvo vakaras, tamsu. Patalpos, kuriose jis gyvena, yra pirmajame namo aukšte. Miegodamas prabudo nuo triukšmo, kuris sklido iš namo verandos - koridoriuko. Kiek buvo valandų - ar iki vidurnakčio, ar jau po, nežino. Atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti, kas vyko. Atėjęs į verandą, joje pamatė L. G., kuris atrodė neblaivus, rankoje laikė kirvį. Verandoje degė šviesa. Rakto nuo namo L. G. neturi. Pirmosios lauko durys nerakinamos, o kad patekti į namą, reikia rakto. Kai jis atėjo, L. G. buvo verandoje, į kurią galėjo patekti per nerakinamas duris, tačiau toliau eiti be rakto negalėjo. Jam įėjus į verandą, L. G. vienoje, kiek pamena - kairėje, rankoje laikydamas kirvį, kita, galimai - dešine, ranka sugriebė jam už kaklo. Jis gindamasis nustūmė nuo savęs L. G. ir iš karto uždarė namo duris, kurios rakinamos iš vidaus sklende. Darydamas duris išgirdo stiklo dūžio garsą ir matė, kai L. G. išdaužė stiklą, kad įkišęs ranką pro išdaužtą stiklą galėtų pateikti į namo vidų. L. G. nei sučiupdamas jį, nei pastumtas, nei dauždamas lango stiklą jam nieko nesakė. Kokiu tikslu pastarasis daužė tą lango stiklą, nežino. Tada jis savo kambaryje pasiėmė telefoną ir pro kambario langą pirmajame aukšte išlipo į namo kiemą, iš kurio peršokęs tvorą bėgo iki netoliese esančio prekybos centro „Rimi“. Būdamas netoli „Rimi“ iš savo telefono paskambino E. G., kuriam pasakė, kad jo tėvas išdaužė langelį ir pateko pas į namus. E. G. akivaizdžiai supyko ir pasakė, kad tuoj atvažiuos, o jam pasakė palaukti prie „Rimi“. Jis taip ir darė. Po maždaug penkiolikos ar dvidešimties minučių prie „Rimi“ taksi automobiliu atvyko E. G., kuris buvo blaivus, neapsvaigęs. Jis taip pat buvo blaivus ir neapsvaigęs. Išlipęs iš taksi E. G. paskambino telefonu į bendrąjį pagalbos centrą. E. G. įėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų o jis pamažu įėjo į namo verandą ir išgirdo dundesį to gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Po kurio laiko jis pamatė, kai E. G. išsitempė L. G. į lauką, kur buvo tamsu, todėl, kas vyko, jis nematė. Paskui jis pamatė L. G., kuris sėdėjo ant žemės, jo veidas buvo kruvinas. Aiškiai suprato, kad L. G. buvo sužalotas. E. G., kiek jis matė, sužalotas nebuvo. Kokiu būdu buvo sužalotas L. G., jis nežino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems paklausus, kas įvyko, L. G. pasakė, kad jį sumušė sūnus, o E. G. to neneigė ir patvirtino, kad jis sumušė savo tėvą, kuris pateko į jo namus. Policijos pareigūnai klausė jo, ar jis nukentėjo, ar rašys pareiškimą dėl įvykio, ar turi kam nors pretenzijų. Jis policijos pareigūnams nurodė, ką matė, pasakė, ką L. G. padarė jam, tačiau tuo pačiu pasakė, kad L. G. pretenzijų nereikš, pareiškimą rašyti atsisakė ir atsisako šiuo metu (1 t., b. l. 167–169).

Liudytoja R. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo ar balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, ji turėjo atvirą pokalbį su E. G., kuris jai pasakojo, kad 2024 m. žiemos mėnesį turėjo konfliktą su savo tėvu L. G., dėl kurio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. E. G. jai papasakojo, kad naktį jam telefonu paskambino E. M., kuris pasakė, kad neblaivus L. G. kirviu išdaužė durų lango stiklą, be priežasties sukonfliktavo su E. M., dėl ko šis pabėgo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Rimi“, iš kur ir skambino pranešti, kas nutiko. Po E. M. skambučio jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį namą, kur „neišlaikius nervams“ sumušė L. G., sakė, kad išmušė jam dantį. Po pokalbio su E. G. ji kalbėjo ir su L. G., kuris jai patvirtino, kad E. G. jį sumušė, ne tik dantį jam išmušė, bet sulaužė ir šonkaulius, dėl ko jis gydėsi. Tačiau pokalbio metu L. G. nenorėjo kalbėti, kad pats išprovokavo sūnų tokiam elgesiui. Kodėl L. G. taip pasielgė, ji nežino, jis pats jai nepasakojo, to sakė nežinantis ir E. G., Tačiau iš L. G. ir E. G. pasakojimų ji žino, kad L. G. neturėjo rakto nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ar L. G. žino, kad šis namas niekaip jam nepriklauso, ji nežino, tačiau susidarė įspūdį, kad jis nežino, kad namo savininkas yra E. G., o ne jis. Supranta, kad E. G. pasielgė neteisėtai, jis tą supranta ir pats ir dėl savo poelgio labai gailisi, tačiau, jos nuomone, L. G. neturėjo pagrindo daužyti lango namo, kuris jam nepriklauso, o tai ir tapo priežastimi E. G. nusikalsti. Be to, L. G. dažnai nepagarbiai kalba su sūnumi, įžeidinėja jį vadindamas „pyderu“, „gaidžiu“. E. G. sakė, kad taip tėvas jį įžeidinėjo ir tą naktį, kai jis šį sumušė (1 t. b. l. 174–175).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint L. G. ant kairės rankos plaštakos matyti raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, patinimas, nubrozdinimai bei kraujosruvos (mėlynės). Ant veido srities dešinės ir kairės pusės skruostų matyti poodinės kraujosruvos (mėlynės), patinimas, kurie nufotografuoti mastelinės fotografijos metodu. Dantų srityje matyti, kad viršutinėje dalyje nėra vieno danties. Ant vyriškio kaktos dešinės pusės matomas nubrozdinimas bei susidariusi kraujosruva (mėlynė), kuri nufotografuojama mastelinės fotografijos būdu. Apžiūrėjus asmenį, daugiau matomų sumušimų neužfiksuota (1 t., 72–79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 425/2024(02) nurodyta, kad L. G. nustatyti šie sužalojimai: kraujosruvos dešinėje akies vokų - skruosto srityje, kaktos dešinėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimas kaktoje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, 11-to danties lūžis, dešinio nosikaulio lūžis, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžiai, oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus veido, krūtinės ir kairio klubo sritis, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. vasario 15 d. Sužalojimų visuma griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdinga. L. G. nustatyti sužalojimai - nosikaulio lūžis, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžiai ir oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, vertinant visumoje ar kiekvieną atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, visi kiti sužalojimai, vertinant juos atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., 116–119).

Garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokole nurodyta, kad 2024 m. vasario 15 d. 01.25 val. E. G. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, kviečia policiją ir greitąją medicinos pagalbą, nes namuose išdaužyti langai duryse, tėvas su kirviu sukapojo, išlupo duris (1 t., b. l. 69–70).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. G. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą pasitvirtino.

Kaltinamasis E. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad sudavė L. G. vieną kartą į nosį, jam nugriuvus ant žemės smogė vieną kartą į galvą, spyrė į pilvą, sutinka su L. G. padarytais sužeidimais. Galėjo sakyti „nu pydare, dabar tau pyzda“, nukentėjusysis galėjo tai suprasti kaip grasinimą. Kaltinamojo kaltė be jo pačio prisipažinimo įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 425/2024(02). L. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Taigi baudžiamojoje byloje minėtų ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant neginčytinai įrodyta, kad E. G., 2024 m. vasario 15 d. apie 01.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme žodinio konflikto su savo artimu giminaičiu – atskirai gyvenančiu tėvu L. G. metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė L. G. į nosį, o šiam po smūgio nugriuvus ant žemės, vieną kartą smogė jam į galvą, po ko L. G. ranka užsidengus galvą, nemažiau vieno karto smogė jam į galvą, koja nemažiau dviejų kartų spyrė į šoną ir į pilvą ir taip mušdamas L. G. padarė jam kraujosruvas dešinės akies vokų - skruosto srityje, kaktos dešinėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimą kaktoje, muštinę žaizdelę viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, 11-o danties lūžį, dešinio nosikaulio lūžį, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžius, oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais padarė L. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Be to, E. G., 2024 m. vasario 15 d., apie 01.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto su savo artimu giminaičiu – atskirai gyvenančiu tėvu L. G. metu, tyčia, esant pagrįstam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, nes L. G. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą suduodamas daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir padarydamas jam nesunkų sveikatos surikdymą, žodžiu jam sakė: „nu, pydere, dabar tau pyzda“. Tokiais veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius

su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis)

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis teistas (2 t., b. l. 39–41), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 51–58), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 61), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 63).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. G. ir L. G. patvirtino, jog jie susitaikė, nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. 

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaip minėta, kaltinamasis E. G. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, atsiprašė nukentėjusiojo L. G., o šis jam atleido, pretenzijų neturi. Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 736,35 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis žalos civilinei ieškovei neatlygino, tačiau su civiliniu ieškiniu jis sutinka, žalą ruošiasi atlyginti. Pažymėtina, kad nukentėjusysis byloje civilinio ieškinio nėra pareiškęs. E. G. praeityje teistas du kartus pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, daugiausiai kartų už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Ankstesnės kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, praeityje neteistas ir administracine tvarka nebaustas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kaip minėta, E. G. dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu padarė jam pakankamą prevencinį poveikį ir E. G. ateityje pakartotinai nenusikals. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. G.. Esant visoms baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 736,35 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis L. G. nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. vasario 25 d. (10 lovadienių) gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Krūtinės chirurgijos skyriuje dėl trauminio pneumotorakso. Atliktos šios medicininės intervencijos“ galvos smegenų kompiuterinė tomografija, tarpšonkaulinio drenavimo kateterio įvedimas. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 736,35 Eur sumą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

Nors kaltinamasis E. G. byloje ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau kaltinamasis žalos civiliniam ieškovui neatlygino, todėl teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes žala buvo padaryta neteisėtais, tyčiniai kaltinamojo E. G. veiksmais, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 736,35 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir priteistinas iš E. G..

Kiti klausimai

E. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

E. G., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. G., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. G. išaiškinti, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. G. 736,35 Eur (septynis šimtus trisdešimt šešis eurus 35 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės naudai.

E. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktą 2024 m. vasario 25 d. išrašą iš medicinos dokumentų – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė