Civilinė byla Nr. 2A-332/2013

Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-01145-2009-9

                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.;32.5.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 7 d.

Vilnius

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų J. P., akcinės bendrovės „Swedbank“ ir atsakovo J. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. (M.) ieškinį atsakovams V. P. ir J. M. dėl įgaliojimo, pirkimo-pardavimo sutarties, hipotekos ir arešto nekilnojamajam turtui panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P., uždaroji akcinė „PZU Lietuva“ ir „Beazley Furlonge Limited“, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

ieškovė A. P. (M.) kreipėsi į teismą prašydama:

1) panaikinti 2007-01-22 atsakovui V. P. K. miesto 1-ojo notarų biuro išduotą įgaliojimą;

2) panaikinti 2007-11-07 Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure sudarytą tarp V. P. ir J. M. 1,5699 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., pirkimo–pardavimo sutartį;

 3) taikyti restituciją natūra – panaikinti žemės sklypo 2007-11-13 hipoteką Nr. 03120070016155; 2009-07-16 turto arešto aktą Nr. 0309-004089 bei priteisti advokato atstovavimo išlaidas.

Ieškovė A. P. nurodė, kad pagal jos žento V. V. pasiūlymą ir rekomendaciją 2007-01-22 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure atsakovui V. P. ji išdavė įgaliojimą. Juo atsakovą įgaliojo pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio 1,5699 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., paskirtį į gyvenamųjų namų, suskirstyti žemės sklypą į mažesnius sklypus, atlikti registraciją ir kitus veiksmus, tačiau tuo įgaliojimu atsakovui nesuteikė teisės parduoti jai priklausančio žemės sklypo. Įgaliojimo išdavimo metu jai priklausiusio žemės sklypo kaina buvo 800 000 Lt, todėl buvo pasiūlyta žemės sklypą padalinti į 10 vnt. po 15 arų, ir atskiro padalyto žemės sklypo kaina buvo apie 50 000 Lt.  2008 m. pavasarį V. P. jai pranešė, kad surado Airijos pilietį S. H., neva perkantį jai priklausantį žemės sklypą už 1,5 mln. Lt. Turėjo tikslą parduoti žemės sklypą tokiomis sąlygomis (t. 2, b. l. 76), tačiau atsakovas V. P. vieną kartą Airijos pilietį S. H. atvežęs į namus derėtis dėl žemės pardavimo, aiškindamas, kad dėl vykstančio žemės sklypo padalijimo proceso iš VMI nesiunčiami žemės mokesčių kvitai, pateikęs 2008-01-08 preliminarų žemės įkainojimą 1,42 mln. Lt suma, tačiau jai nepalikęs dokumento, kuriame buvo nurodyta, kad Airijos pilietis S. H. mokės jai rankpinigius už perkamą žemę; 2008 m. vasarą į jos sąskaitą DnB Nord banke pervedęs 172 640 Lt avansą, ieškovę tokiu būdu apgaudinėjo, nes ji nežinojo, ar užsienio piliečiai turi teisę įgyti žemę, ir jai iki šiol negrąžino skolos (t. 2, b. l. 75–76, 108–110). Atsakovui V. P. neatsakinėjant į jos telefoninius skambučius, 2009 m. pavasarį kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir sužinojo, kad jai nuosavybės teise priklausiusį 1,5699 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., dar 2007-11-07 V. P. už 800 000 Lt pardavė J. M. pagal jos 2007-01-22 išduotą įgaliojimą. Atsakovas J. M., pirkdamas žemės sklypą iš „Swedbank“, AB (AB banko „Hansabankas“) pasiėmė kreditą, kuriam užtikrinti hipotekos lakštu įkeitė ieškovei priklausantį žemės sklypą. J. M. nevykdant kredito sutarties sąlygų, 2009-07-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas areštavo žemės sklypą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pagal 2009-07-14 ieškovės pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00228-09 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad atsakovas V. P., parduodamas žemės sklypą, pasinaudojo suklastotu, tikrovės neatitinkančiu 2007-01-22 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro išduotu įgaliojimu, kuriuo neva ieškovė įgaliojo V. P. įkeisti ir parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

           Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino –  pripažino negaliojančia ir panaikino Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P. 2007-11-07 patvirtintą sutartį, notarinio registro Nr. JP-17937, kuria A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įgaliotinis V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., veikiantis įgaliojimo, tvirtinto 2007-01-22 Klaipėdos miesto notarės A. K., registro Nr. K1AK-1432, pagrindu už 800 000 Lt J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingos m., pardavė pardavėjai A. M. nuosavybės teise priklausiusį žemės ūkio paskirties 1,5699 ha ploto žemės sklypą, suformuotą pagal kadastrinius matavimus, Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) k.; panaikino 2007-01-22 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K., notarinio registro Nr. 1432, patvirtintą įgaliojimą, išduotą A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2007-11-13 įregistruotą žemės ūkio paskirties 1,5699 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., suformuoto pagal kadastrinius matavimus, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., hipoteką Nr. 03120070016155 ir 2009-07-16 minėtam turtui uždėtą areštą, akto Nr. 0309-004089;  restituciją atliko natūra; A. P. (M.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis sugrąžino žemės ūkio paskirties 1,5699 ha ploto žemės sklypą, suformuotą pagal kadastrinius matavimus, Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) k. v.; priteisė iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 000 Lt (aštuonis šimtus tūkstančių litų) J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 6 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei išlaidų ir po 1 000 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ieškovei A. P. (M.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir po 62,10 Lt iš kiekvieno, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; Klaipėdos apygardos teismo 2009-12-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

            Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui J. M. įregistruota nuosavybės teisė į 160 577 Lt vidutinės rinkos vertės žemės ūkio paskirties  1,5699 ha ploto žemės sklypą, suformuotą pagal kadastrinius matavimus, Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tauralaukio k. v., įregistruota pagal 2007-11-07 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JP-17937 ir priėmimo–perdavimo aktą Nr. JP-17939. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2007-11-13 įregistravo minėto žemės sklypo hipoteką Nr. 03120070016155 (t. 1, b. l. 14–15).

Teismas nustatė, kad 2007-01-22 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K., notarinio registro Nr. 1432, patvirtino ieškovės A. P. (M.) atsakovui V. P. išduotą įgaliojimą, suteikusį jam teisę tvarkyti ir valdyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., atlikti matavimus, tvarkyti visus dokumentus, susijusius su šio žemės sklypo tikslinės paskirties pakeitimu, taip pat atidalijant arba padalijant minimą žemės sklypą ir suformuojant atskirus žemės sklypus savo nuožiūra ir atlikti kitus veiksmus. Įgaliojime nurodyta, kad jis galioja iki 2008-01-22  (CK 2. 137 str., 2.138 str., 2.142 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad tokio turinio 2007-01-22 ieškovės atsakovui V. P. išduotas įgaliojimas 2007-09-12 pateiktas ir įregistruotas VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale (t. 1, b. l. 16–18).

Teismas nustatė, kad 2007-11-07 Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. patvirtino sutartį, notarinio registro Nr. JP-17937, kuria A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įgaliotinis V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., veikiantis įgaliojimo, patvirtinto 2007-01-22 Klaipėdos miesto notarės A. K., registro Nr. K1AK-1432, pagrindu už 800 000 Lt J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingos m., pardavė pardavėjai A. M. nuosavybės teise priklausiusį žemės ūkio paskirties 1,5699 ha ploto žemės sklypą, suformuotą pagal kadastrinius matavimus, Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini). Minimos sutarties 2.1.1 punktu pardavėjos įgaliotinis V. P. patvirtino, kad prieš šios sutarties sudarymą iš pirkėjo J. M. gavo 320 000 Lt, sutarties 2.1.2 punktu pirkėjas J. M. įsipareigojo 480 000 Lt pervesti į pardavėjos A. M. įgaliotinio V. P. sąskaitą AB SEB Vilniaus banke per 30 dienų po sutarties sudarymo. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjui žinoma, kad pirkėjui (kredito gavėjui) J. M. suteiktas 139 017,60 EUR kreditas (t. 1, b. l. 26–30).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. P. trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. P. 2007-11-07 tvirtinant 1,5699 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., pirkimo–pardavimo sutartį, pateikė kitokio turinio jam ieškovės išduotą įgaliojimą (t. 1, b. l. 31–33). Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2009-09-10 specialisto išvada Nr. 11K-264(09) nustatyta, kad tirti pateiktų A. M. 2007-01-22 įgaliojimo V. P., reg. Nr. K1AK-1432, egzemplioriaus, paimto iš J. P., pirmasis ir trečiasis lapai bei egzemplioriaus, paimto iš A. K., visi lapai išspausdinti vienu spausdintuvu, o egzemplioriaus, paimto iš J. P., antrasis lapas – kitu spausdintuvu. Tirti pateikto 2007-01-22 įgaliojimo egzemplioriaus, paimto iš J. P., tekstas skiriasi nuo tirti pateikto egzemplioriaus, paimto iš A. K., teksto antrojo lapo turiniu, t. y. egzempliorius, paimtas iš J. P., buvo išrištas, jo antrasis lapas buvo pakeistas naujai išspausdintu lapu, kuriame vietoje teisės tik vykdyti statybas ir tvarkyti su šiais veiksmais susijusius dokumentus nurodyta, kad suteikiama teisė atstovauti draudimo bendrovėse, įkeisti ir/arba parduoti žemės sklypą bei ant jo esančius statinius bei tvarkyti visus su šiais veiksmais susijusius dokumentus, ir dokumentas vėl buvo susegtas metalinėmis kniedėmis bei surištas spalvota virvele (t. 1, b. l. 174–176). Šia išvada nustačius, kad tikrasis ieškovės atsakovui V. P. išduotas antrasis lapas buvo pakeistas naujai išspausdintu lapu, suteikusiu teisę V. P. įkeisti ir/arba parduoti ieškovei nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą bei ant jo esančius statinius bei tvarkyti visus su šiais veiksmais susijusius dokumentus, teismas darė išvadą, kad Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. 2007-11-07 patvirtino 1,5699 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ieškovės įgaliotinio V. P. suklastotą įgaliojimą, suteikusį jam teisę parduoti žemės sklypą pirkėjui – atsakovui J. M.. Teismas konstatavo, kad tokie atsakovo V. P. veiksmai – jam išduoto dalies įgaliojimo suklastojimas ir aiškiai suklastoto įgaliojimo panaudojimas kvalifikuotini nusikalstamais veiksmais (BK 300 str., 182 str. 2 d.).

Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog 2007-01-22 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. patvirtintu įgaliojimu ieškovė nebuvo suteikusi V. P. teisės parduoti, įkeisti ar kitaip disponuoti ginčo žemės sklypu.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas V. P., suklastojęs įgaliojimo dalį ir jį pateikęs notarei, pažeidė jam suteiktas teises ir viršijo tokias jam suteiktas teises, sudarė atstovaujamosios interesams prieštaraujantį sandorį (CK 2.135 str. 1 d., 2. 136 str. 1 d.), neturėjo teisės sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį (CK 2.133 str. 6 d.) – įgaliotojos A. M. (P.) vardu 2007-11-07 sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, kurio pagrindu įgaliotoja A. M. (P.) neteko nuosavybės teisės į 800 000 Lt vertės, 1,5699 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.; atsakovas V. P. už įgaliotojai priklausiusį parduotą žemės sklypą gavo 479 193,67 Lt; atsakovas J. M. įgijo nuosavybės teisę į minimą ginčo žemės sklypą, už jį sumokėjęs 2007-11-05 trečiojo asmens „Swedbank“, AB 139 017,60 EUR suteiktu kreditu ir 2007-11-12 hipotekos lakštu Nr. 03120070016155 įkeitęs žemės sklypą kreditoriui – trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB (AB bankui „Hansabankas“ (t. 1, b. l. 34–47, t. 2, b. l. 7).

Atsakovo J. M. paaiškinimais teismas nustatė, kad jis apskritai neturėjo tikslo pirkti ieškovei priklausiusio 1,5699 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.; kad turi gyvenamąjį namą ir jam buvo suteikta paskola; kad prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą žemės sklypo neapžiūrėjo; kad atsakovas J. M. prieš 2007-11-07 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą sutarties 2.1.1 punkte nurodytos 320 000 Lt kainos atsakovui V. P. nesumokėjo, nes tokių pinigų neturėjo; kad jam banko suteiktas 479 193,67 Lt kreditas buvo pervestas į V. P. sąskaitą banke; kad susitarė su V. P., kad jis dengs jam banko suteiktą kreditą, kad žemės sklypas atitektų V. P. nuosavybėn (t. 2, b. l. 82–84).

Įvertinus CK 2.134 str. 1 d. nustatytą atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimą ir atsakovo J. M. paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ginčijamu 2007-11-07 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriu atsakovas J. M. neturėjo tikslo ir nesiekė įsigyti nuosavybėn ieškovei priklausiusio žemės sklypo (CK 1.63 str.), tačiau tokį sandorį sudarė išimtinai atsakovo V. P., kaip gero pažįstamo, turėjusio jo pasitikėjimą interesams, vykdė jo nurodymus, gaudamas iš banko kreditą, ir padėjo realizuoti V. P. ieškovei priklausančio žemės sklypo pardavimą–pirkimą, neketino savo lėšomis dengti bankui kredito ir palūkanų, iš anksto žinodamas, kad V. P. banko sąskaitoje paliks šiam tikslui pinigų, žinodamas, kad tokiu būdu ginčo žemės sklypas atiteks V. P.. 

Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas tik 2009-07-09 ieškovei išdavė Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. patvirtiną suklastotą įgaliojimą (t. 1, b. l. 17), pagal jį Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. 2007-11-07 patvirtinto ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovės paaiškinimai, kad 2008 m. pavasarį V. P. jai pranešė, jog surado Airijos pilietį S. H., neva perkantį jai priklausantį žemės sklypą už 1,5 mln. Lt; kad tokiomis sąlygomis ji turėjo tikslą parduoti žemės sklypą; kad atsakovas V. P. pateikęs 2008-01-08 preliminarią išvadą apie 1,42 mln. Lt įvertintą žemę; kad vieną kartą Airijos pilietis S. H. atvežtas į namus derėtis dėl žemės pardavimo; kad 2008 m. vasarą į jos sąskaitą DnB Nord banke V. P. pervedė jai 172 640 Lt avansą už perkamą žemę, tačiau jai jokių dokumentų nepaliko; kad ieškovė 2008-09-08 penkioms dienoms V. P. paskolino 155 000 Lt (t. 2, b. l. 101–110) pirmosios instancijos teismo neįvertinti ieškovės sandorį patvirtinančiais faktais, tačiau įvertinti apgaulės faktais, nes ginčo žemės sklypas buvo parduotas, jis buvo įkeistas; ieškovė 2008-07-01 preliminariųjų sutarčių su S. H. nepasirašė (t. 2, b. l. 102–107) ir visi tokie paminėti atsakovo V. P. veiksmai atlikti praėjus daugiau nei 8 mėnesiams; vieneriems metams nuo ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovei apie žemės sklypo pardavimą nežinant.

Teismas sprendė, kad nors 2007-01-22 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. išduotas įgaliojimas yra pasibaigęs, tačiau jis naikintinas, nes remiantis A. P. suklastotu įgaliojimu Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. 2007-11-07 patvirtino ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutartį (CK 1.91 str. 1 d., 1.92 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007-11-13 įregistruota žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) hipoteka Nr. 03120070016155 bei 2009-07-16 turto areštas, akto Nr. 0309-004089 ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – A. P. (M.) reikalavimus trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ atmesti.

Apeliacinį skundą trečiasis asmuo grindžia šiais argumentais:

1.      Ieškovė ieškinį pareiškė atsakovams V. P. ir J. M., pasirašiusiems turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau skundžiamu sprendimu taip pat panaikintas AB „Swedbank“ ir J. M. sudarytas hipotekos sandoris, kuriuo sukurta daiktinė AB „Swedbank“ Turto hipotekos teisė. Taigi skundžiamu sprendimu išspręstas ginčas tarp ieškovo ir AB „Swedbank“ dėl Turto hipotekos galiojimo, nors toks reikalavimas AB „Swedbank“ nepareikštas.

2.      Skundžiamas sprendimas panaikinti Turto hipoteką grindžiamas CK 4.206 str. 2 d., nustatančia, kad įkaito davėju turi būti įkeičiamo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu. Apelianto teigimu, byloje nepagrįstai ir neteisėtai nevertintos hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ daiktinės teisės sukūrimo aplinkybės. AB „Swedbank“, kaip Turto hipotekos įgijėjo, sąžiningumas civilinėje byloje neginčijamas. AB „Swedbank“ hipoteka įgyta atlygintinai, kredito gavėjui J. M. suteikus 139 017,60 Eur sumos kreditą. Kadangi hipotekos kreditoriaus sąžiningumas yra akivaizdus ir nenuginčytas, atlygintinai įgyta Turto hipoteka gali būti panaikinta tik tuo atveju, jei savininkas turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Apelianto teigimu, civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-00228-09 būtų atlikti visi privalomi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir dėl atsakovų įvykdyto nusikaltimo priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra įrodymų, kurie turėtų prejudicinę reikšmę. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neturėjo įrodymų apie tai, kad ieškovės nurodomais atsakovų veiksmais yra atlikta neteisėta veika, kriminalizuota LR BK. Kadangi AB „Swedbank“ yra sąžiningas Turto hipotekos įgijėjas ir baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovė Turtą prarado dėl kitų asmenų nusikaltimo – skundžiamu sprendimu Turto hipoteka panaikinta visiškai nepagrįstai ir neteisėtai.

3.      V. P. aktyviai veikė ieškovei priklausančio Turto pardavimo klausimais ieškodamas pirkėjų ir ruošdamas pirkimo-pardavimo sutartis. Šį faktą taip pat patvirtinta tai, kad po to, kai J. M. įsigijo žemės sklypą, į A. P. sąskaitą V. P. pervedė 172 640 Lt sumą. Apelianto vertinimu, šios gautos lėšos galėjo būti dalis J. M. suteikto kredito ir buvo pervestos po to, kai J. M. įsigijo žemės sklypą. Po sandorio sudarymo gautos lėšos į ieškovės sąskaitą ir jų panaudojimas yra pritarimas V. P. atliekamam pavedimui parduoti žemės sklypą, arba tai, kad ieškovė visus pardavimo klausimus perdavė tvarkyti V. P. ir pati visiškai nesidomėjo šio klausimo eiga. Nors byloje nustatyta, kad ieškovė už turtą gavo 172 640 Lt, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai netyrė ir neįvertino šių lėšų kilmės bei santykio su sprendimu taikoma restitucija.

4.      Pirmosios instancijos teismas neatskleidė aplinkybių, kad tarp pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusių asmenų buvo piktavališki susitarimai. Vien tai, kad tarp J. M. ir V. P. be turto pirkimo-pardavimo galėjo būti ir kitų finansinių ar verslo santykių – nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog tarp jų buvo piktavališkas susitarimas.

5.      Apeliantas mano, kad teismas šioje byloje turėjo ištirti ir įvertinti notaro veiksmus, t. y. ar notaras ėmėsi visų galimų priemonių sandorio teisėtumui užtikrinti. Taip pat teismas netyrė ir nevertino, ar registro tvarkytojai tinkamai atliko visus būtinus veiksmus teisėtam sandoriui sudaryti.

   Trečiasis asmuo notarė J. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo pakeisti nusprendžiant, kad restitucija taikoma natūra, ieškovei grąžinant 1,5699 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., o iš ieškovės atsakovui J. M. priteisti 172 640 Lt. Sumažinti iš atsakovo V. P. priteistą atsakovui J. M. 800 000 Lt sumą iki 627 360 Lt.

    Trečiasis asmuo J. P. apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.      Nagrinėjant ginčą buvo nustatyta aplinkybė, kad atsakovas V. P., būdamas ieškovės atstovu 2008 m. liepos 25 d. į ieškovės banko sąskaitą pervedė 172 640 Lt. Šio mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta, kad tai „avansas už žemę pagal sutartį 2007.05.01“. Ieškovė gavo 172 640 Lt kainos dalį už žemės sklypą, kuris buvo perleistas ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, žemės sklypas grąžintas ieškovei, tačiau ieškovės gautos kainos dalis, jos restitucijos klausimas nėra išspręstas, nepasisakyta ar restitucija dėl  172 640 Lt grąžinimo taikytina ar restitucija netaikytina.

2.      Ieškovės atstovo nesąžiningumas neturi įtakos restitucijos būdui, nes sumokėta už žemę kainos dalis turi būti grąžinta ne atstovui, o pirkėjui, atsakovui J. M.. Tai, jog 172 640 Lt kainos dalis buvo sumokėta po ginčijamo sandorio sudarymo, tik patvirtina, kad ieškovės atstovas, atsakovas V. P., naudojo iš atsakovo J. M. gautus pinigus už žemę.

Apeliantas J. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-416-159/2011 dalį, kuria buvo panaikintas 2007 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. K. notarinio registro Nr. 1432, patvirtintas įgaliojimas, išduotas A. M., V. P., ir sprendimo dalį, kuria netinkamai buvo išspręsta restitucija, nes nebuvo teismo nuspręsta dėl 172 640 Lt grąžinimo žemės sklypo pirkėjui; panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą iš dalies priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį pilnai dalyje dėl 2007 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notaro  biuro notarės A. K. patvirtinto įgaliojimo, išduoto A. M. V. P., panaikinimo arba šį ieškinio reikalavimą palikti nenagrinėtu kaip nenagrinėtiną teisme LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo buvo pripažinta negaliojanti ir panaikinta Klaipėdos miesto 7 notarų biuro notarės J. P. 2007 m. lapkričio 7 d. patvirtinta sutartis ir teismo sprendimu nuspręsta turto restituciją atlikti natūra ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl. J. P. 2007 m. lapkričio 7 d. patvirtintos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo natūra atmesti visiškai; nepanaikinus teismo sprendimo dalyje dėl 2007 m. lapkričio 7 d. sutarties, priteisti iš ieškovės atsakovo J. M. naudai 172 640 Lt., t. y. pinigus, kuriuos ieškovė gavo už parduotą žemės sklypą.

             Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

1.      Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui V. P.. Apie teismo posėdį nebuvo pranešta viešai, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti civilinę bylą iš esmės, kadangi nebuvo žinoma atsakovo V. P. buvimo vieta, todėl jam nebuvo žinoma apie teismo procesą, o kiti proceso dalyviai reikalavo, kad teisme dalyvautų atsakovas V. P. ir duotų paaiškinimus. Atsakovui nebuvo įteikti jokie teismo procesiniai dokumentai, taip pat nebuvo viešai paskelbta apie teismo procesą.

2.      Teismas panaikino įgaliojimą, kurio galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas naikino negaliojantį įgaliojimą ir nuo kurio momento teismas pripažino negaliojančiu minėtą įgaliojimą.

3.      Teismas jokiomis priemonėmis nenustatė ir neįrodė kada, kieno ir kokiu būdu buvo suklastotas įgaliojimas, todėl teismas padarė negalimas išvadas dėl įgaliojimo suklastojimo, nes tam nebuvo jokių objektyvių įrodymų, o eksperto išvadų dėl įgaliojimo teismas neturėjo teisės vertinti, nes ekspertizės aktas buvo pristatytas iš kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje nėra jokių teismo išvadų dėl įgaliojimo suklastojimo. O šioje civilinėje byloje teismas nevykdė baudžiamojo proceso.

4.      Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad ieškovė už žemę gavo 172 640 Lt, tačiau teismas neįvertino šio svarbaus fakto. Todėl apelianto nuomone, teismas privalėjo priteisti iš ieškovės jos gautus pinigus už žemę, nes priešingu atveju netinkamai pritaikyta restitucija sudaro prielaidas teisėtam sandoriui, nes ieškovė gavo pinigus už žemę ir tai pripažino teisme.

5.      Atsakovas V. P. aktyviai veikė ieškovei priklausančio žemės sklypo pardavimo klausimais ieškodamas pirkėjų ir ruošdamas pirkimo-pardavimo sutartis. Šį faktą taip pat patvirtina tai, kad po to, kai įsigijo apeliantas žemės sklypą, į ieškovės sąskaitą atsakovas V. P. pervedė 172 640 Lt.  Todėl nėra pagrindo teismo išvadai, kad sudarydamas žemės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas veikė neturėdamas ieškovės įgaliojimų.

6.      Teismas privalėjo ištirti ir įvertinti notaro veiksmus, teismas privalėjo nustatyti, ar notaras ėmėsi visų galimų priemonių sandorio teisėtumui užtikrinti. Jei notaras nepastebėjo, kad įgaliojimas yra galimai netinkamas ar suklastotas, akivaizdu, kad ir apeliantui taip pat nebuvo įmanoma žinoti apie galimai netinkamą įgaliojimą, kurį notaras pripažino.

   Ieškovė A. P. atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino visas bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas.

   Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1.      Akivaizdu, kad šioje byloje AB „Swedbank“ nebuvo tiesioginiu tarp šalių atsiradusio, ginčijamo bei panaikinto materialinio teisinio santykio subjektu. Tačiau jis buvo susijęs su vienu iš atsakovų taip, kad priimtas teismo sprendimas šiuo metu daro įtaką jo teisių apimčiai.

2.      Nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis LR CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytomis restitucijos taisyklėmis. Jei yra piktavališkas susitarimas, tai reiškia, kad vienos sandorio šalies atstovas ir kita sandorio šalis veikė nesąžiningai ir neteisėtai, todėl iš savo neteisėtų veiksmų neturi gauti naudos.

3.      Pagal CK 4.206 str. 2 d. nuostatą, įkaito davėju gali būti tik įkeičiamo daikto savininkas. Taigi šiuo atveju įkaito davėjui-atsakovui J. M. dėl piktavališko susitarimo su kitu atsakovu V. P. įgijus žemės sklypą, pastarasis netapo jo savininku, tai reiškia ir neturėjo teisės jo įkeisti bankui.

4.      Šioje byloje specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje yra vienas rašytinių įrodymų, kuris teismo buvo įvertintas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais apie šalių sutartį, kuria ieškovė grindė savo reikalavimus ir kuri buvo pripažinta negaliojančia įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė nebuvo išdavusi tokio įgaliojimo, kuris buvo pateiktas notarui parduodant žemę, patvirtina ir teismui pateiktas originalus atsakovui V. P. išduotas įgaliojimas.

5.      Priešingai nei tvirtina apeliantas, ieškovė iš atsakovo gavusi 172 640 Lt sumą pagal visai kitą sandorį, kuris paties atsakovo buvo įvardintas tik kaip avansas, kai tuo tarpu ginčo žemės sklypas jau seniai buvo parduotas. Be to, ieškovės iš atsakovo gautos lėšos nėra iš ieškovės parduoto sklypo gautos lėšos, nes nesutampa nei pinigų gavimo laikas, nei suma, nei sandorio pavadinimas, nei sandorio data, pagal kurį daromas pavedimas.

6.      Notarės apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ieškovė pagal teismo panaikintą sandorį gavo 172 640 Lt. Šios aplinkybės neatitinka tikrovės, nes ši pinigų suma į atsakovės sąskaitą buvo pervesta praėjus daugiau kaip pusė metų nuo teismo panaikinto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Be to, ši pinigų suma yra kelis kartus mažesnė nei atsakovo V. P. gauta pinigų suma už parduotą žemės sklypą. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apskritai netaikyti restitucijos arba ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais. Atsakovas J. M. su ieškove nebuvo jokio sandorio šalimis, ieškovė iš atsakovo J. M. negavo jokio turto, iš atsakovo V. P. gautos piniginės lėšos nėra gautos iš šio sandorio ar kaip nors kitaip su juo susijusios. Be to, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. P. atsakovei pervesti pinigai būtų gauti iš atsakovo J. M..

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ sutinka su notarės J. P. apeliacinio skundo argumentais. Trečiojo asmens nuomone, 172 640 Lt ieškovės gautos lėšos buvo dalis J. M. suteikto kredito ir buvo pervestos ieškovei po to, kai J. M. įsigijo žemės sklypą.

Notarė J. P. atsiliepime mano, kad AB „Swedbank“ teisėtai ir pagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo dalį, kuria panaikinta hipoteka. Ieškovė, prašydama panaikinti hipoteka, ginčijo sandorio teisėtumą, todėl dėl šio reikalavimo turėjo AB „Swedbank“ į bylos nagrinėjimą įtraukti atsakovu, bet ne trečiuoju asmeniu, nes egzistuoja AB „Swedbank“ tiek materialinis, tiek procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi.

            Trečiasis asmuo Beazley Furlonge Limited atsiliepime į atsakovo J. M. skundą nurodo, kad teismas, neišeidamas už ginčo dalyko ribų, visiškai pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo notarės J. P. civilinės atsakomybės sąlygų, nes, priešingu atveju, būtų išsprendęs klausimus, dėl kurių ieškovė nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų trečiasis asmuo nepasisako ir prašo juos nagrinėti teismo nuožiūra.

            Ieškovės J. P. atsiliepime į J. M. apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški kituose ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytiems motyvams, todėl teismas jų nekartoja.

           Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ mano, jog trečiojo asmens notarės J. P. pateiktas apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados            

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės A. P. ieškinys ir panaikintas 2007 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarės A. K. patvirtintas įgaliojimas, išduotas A. M. V. P. bei pripažinta negaliojančia Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P. 2007 m. lapkričio 7 d. patvirtinta sutartis, pagal kurią ieškovės A. M. įgaliotinis V. P. už 800 000 Lt pardavė J. M. pardavėjai A. M. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą ir pritaikyta restitucija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas J. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui V. P., kuriam apie teismo posėdį nebuvo pranešta viešai, V. P. nebuvo žinoma apie teismo procesą, dėl ko teismui nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti civilinę bylą iš esmės. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi nurodytus apelianto argumentus paneigia į bylą pateikti įrodymai - dienraščiai „Respublika“ ir „Vakarų ekspresas“, iš kurių matyti, kad buvo išspausdinti teismo skelbimai dėl šios bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme (t. 1, b.l. 95-96, t. 2, b. l. 111).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarė A. K. patvirtino ieškovės A. P. (M.) atsakovui V. P. išduotą įgaliojimą, suteikusį jam teisę tvarkyti ir valdyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., atlikti matavimus, tvarkyti visus dokumentus, susijusius su šio žemės sklypo tikslinės paskirties keitimu, taip pat atidalijant arba padalijant minimą žemės sklypą ir suformuojant atskirus žemės sklypus savo nuožiūra ir atlikti kitus veiksmus (t. 1, b. l. 16-18).

            Klaipėdos miesto 7 notarų biuro notarė J. P. patvirtino sutartį, kuria A. M. įgaliotinis V. P., veikiantis įgaliojimo, patvirtinto 2007 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto notarės A. K., pagrindu, už 800 000 Lt J. M. pardavė pardavėjai A. M. nuosavybės teise priklausiusį žemės ūkio paskirties žemės sklypą (t. 1, b.l. 26-30). J. M. 2007 m. lapkričio 14 d. sudarė su AB „Swedbank“ Kredito sutartį Nr. 07-124701-FA (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią bankas J. M. suteikė 139 017,60 EUR (ekvivalentas litais 479 193,67 Lt) dydžio kreditą (t. 1, b. l. 34-47). Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymas užtikrintas ginčo žemės sklypo hipoteka. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje 2007 m. lapkričio 13 d. įregistruota žemės ūkio paskirties ginčo žemės sklypo hipoteka (t. 2, b. l. 7).

             Pirmosios instancijos teismas panaikino aukščiau nurodytą įgaliojimą ir pripažino negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį konstatavus faktinę aplinkybę, kad minėtu 2007 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarės A. K. patvirtintu įgaliojimu ieškovė nebuvo suteikusi V. P. teisės parduoti, įkeisti ar kitaip disponuoti ginčo žemės sklypu. Hipoteka skundžiamu sprendimu panaikinta vadovaujantis CK 4.206 straipsnio 2 dalies norma, numatančia, kad įkaito davėju gali būti įkeičiamo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu.

 Apeliantas AB „Swedbank“ tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino AB „Swedbank“ ir J. M. sudarytą hipotekos sandorį, kadangi tokiu būdu buvo išspręstas ginčas tarp ieškovo ir trečiojo asmens AB „Swedbank“ dėl Turto hipotekos galiojimo, nors toks reikalavimas AB „Swedbank“ nepareikštas. Su šiais apelianto argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija vertina, kad AB „Swedbank“, nors ir nebuvo tiesioginis tarp šalių atsiradusio ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, tačiau tarp šių asmenų susiklostė tokie teisiniai santykiai, kad priimtas teismo sprendimas šiuo atveju daro įtaką jo teisių apimčiai. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu tai, kad šioje byloje žemės pirkimo-pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu vienos iš CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių pagrindu – dėl vienos šalies piktavališko susitarimo su antrąja šalimi.

Apeliantas AB „Swedbank“, ginčydamas skundžiamą sprendimą, nurodo, kad jis yra sąžiningas Turto hipotekos įgijėjas ir baudžiamojoje byloje nėra apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad ieškovė turtą prarado dėl kitų asmenų nusikaltimo. Dėl šios priežasties, apelianto nuomone, Turto hipoteka panaikinta visiškai nepagrįstai ir neteisėtai. Apeliantas, be kita ko, šioje dalyje vadovaujasi LR CK 4.96 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo teisinius santykius. Kaip pats apeliantas pripažįsta, kadangi hipotekos kreditoriaus sąžiningumas yra akivaizdus ir nenuginčytas, atlygintinai įgyta Turto hipoteka gali būti panaikinta tik tuo atveju, jei savininkas turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Apelianto nuomone, šiuo atveju nėra duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje būtų atlikti visi privalomi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir dėl atsakovų įvykdyto nusikaltimo priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminiai skirtingi baudžiamųjų ir civilinių įstatymų tikslai bei paskirtis lemia tai, kad ir civilinėje byloje gali būti konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas (nors baudžiamajame procese ir nepriimtas nuosprendis), kuris tampa kvalifikuojančiu požymiu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir jos ribų. Toks faktas gali būti konstatuotas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, nors ir vykdytame baudžiamajame procese nenustatytas konkretus nusikaltimą padaręs asmuo, ir tai negalės būti laikoma asmens nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, nes joks asmuo teismo sprendimu neapkaltinamas nusikaltimo padarymu, o tik konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas, kuris atskirais įstatymų numatytais atvejais yra būtinas civilinių santykių teisiniam kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007). Dėl to apelianto argumentai, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojantis požymis – padaryto nusikaltimo faktas, kurį nustačius galima išreikalauti nekilnojamąjį turtą, gali būti konstatuotas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. P. įvardino kaip nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau nusikalstamos veikos padarymo faktą konstatavo teisingai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad toks sandoris pripažintinas niekiniu (CK 1.80 str.).

 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 4.206 str. 2 d. nuostata, pagal kurią įkaito davėju gali būti tik įkeičiamo daikto savininkas. Vadinasi, šiuo atveju įkaito davėjas, kuris suklastoto dokumento pagrindu įgijo ginčo žemės sklypą, taip pat neturėjo teisės šio turto įkeisti bankui. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingu atveju, t. y. pripažinus aptariamą įgaliojimą ir pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia bei pritaikius restituciją ir grąžinus ieškovei ginčo žemės sklypą, tačiau nepanaikinus Turto hipotekos, tokia susiklosčiusi situacija taptų teisiškai ydinga ir akivaizdžiai prieštarautų ieškovės, šioje civilinėje byloje įrodžiusius nesąžiningus veiksmus, kurių pasekmėje J. M. įgijo ginčo žemės sklypą, interesams. Esant šioms aplinkybėms, apelianto AB „Swedbank“ argumentai, susiję su tuo, kad Turto hipoteka skundžiamu sprendimu buvo panaikinta nepagrįstai ir neteisėtai, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip nepagrįstus teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto J. M. skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė negalimas išvadas dėl įgaliojimo suklastojimo, kadangi byloje nebuvo jokių objektyvių įrodymų, o eksperto išvadų dėl įgaliojimo teismas neturėjo teisės vertinti, kadangi ekspertizės aktas buvo pristatytas iš kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje nėra jokių teismo išvadų dėl įgaliojimo. Teisėjų kolegijai, įvertinusiai teismų praktiką šiuo aspektu ir konstatavus, kad nusikalstamos veikos fakto konstatavimas  galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada. Apeliantas daugiau jokių argumentų, išskyrus paminėtą, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šiuo įrodymu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Kadangi duomenų, sudarančių pagrindą abejoti specialisto išvada, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta, todėl ši specialisto išvada teisėjų kolegijos vertintina kaip vienas iš rašytinių įrodymų, kuris, be kita ko, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintinas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Svarbu tai, kad teismui pateiktame originaliame A. M. V. P. išduotame įgaliojime nebuvo aptarta atsakovo V. P. teisė parduoti, įkeisti ir pan. ginčo žemės sklypą (t. 1 b. l. 16-18). O į bylą pateiktame 2007 m. sausio 22 d. įgaliojime, kuris buvo pateiktas tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį, antrame puslapyje atsiranda įgaliotiniam V. P. teisė parduoti ir/arba įkeisti ginčo žemės sklypą. Taigi atsakovas J. M. apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė įrodė faktinę aplinkybę, kad 2007 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarės A. K. patvirtintu įgaliojimu ji nebuvo suteikusi V. P. teisės parduoti, įkeisti ar kitaip disponuoti ginčo žemės sklypu.

Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad ieškovė J. P. iš atsakovo V. P. gavo 172 640 Lt sumą už ginčo žemės sklypą, kuris buvo perleistas ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi. Apeliantų nuomone, skundžiamu teismo sprendimu pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, žemės sklypas buvo grąžintas ieškovei, tačiau ieškovės gautos kainos dalis, jos restitucijos klausimas nėra išspręstas. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Taigi šiuo atveju apeliantai, teigdami, kad ieškovė J. P. iš atsakovo V. P. gavo 172 640 Lt sumą, privalėjo įrodyti faktinę aplinkybę, kad ši suma ieškovei buvo pervesta kaip avansas už žemės sklypą, kuris buvo perleistas ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau apeliantai to nepadarė. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nenustatyta. Priešingai, iš pirmosios instancijos teismui pateikto A. P. AB DNB sąskaitos išrašo, kuriuo apeliantai ir vadovaujasi, matyti, atsakovas V. P. į ieškovės A. P. sąskaitą 2008 m. liepos 25 d. pervedė 172 640,00 Lt sumą (t. 2, b. l. 108-109). Šio mokėjimo paskirtis nurodyta „avansas už žemę pagal sutartį 2007.05.01“. Teisėjų kolegija vertina, kad šis mokėjimas nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad minėta suma buvo gauta už ginčo žemės sklypą ir kuris buvo perleistas ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ši pinigų suma buvo pervesta daugiau kaip po pusės metų nuo teismo panaikinto pirkimo-pardavimo sandorio. Antra, pervesta pinigų suma yra kur kas mažesnė nei V. P. gauta pinigų suma už parduotą žemės sklypą. Trečia, paties atsakovo pinigų mokėjimo paskirtis įvardinta kaip avansas, nors pirkimo-pardavimo sutartis, kaip jau minėta, buvo sudaryta daugiau kaip prieš pusė metų. Ketvirta, mokėjimo paskirtyje nurodyta sutarties data (2007 m. gegužės 1 d.), kurios pagrindu mokamas avansas, neatitinka ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos (2007 m. lapkričio 7 d.). Taigi visas šių faktinių aplinkybių kontekstas paneigia apeliacinių skundų argumentus, kad ieškovė J. P. iš atsakovo V. P. gavo 172 640 Lt sumą už ginčo žemės sklypą, kuris buvo perleistas būtent ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi. Kartu paminėtina, kad faktinė aplinkybė, kad pinigai buvo pervesti ieškovei A. P., nepatvirtina, kad ieškovė buvo įgaliojusi pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ir tai buvo atlikta su jos žinia. Be to, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto J. M. argumentu, kad teismas panaikino įgaliojimą, kurio galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl nebuvo teisinio pagrindo naikinti šį įgaliojimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią faktinę aplinkybę, sprendžia, kad, nepaisant to, kad įgaliojimo terminas skundžiamo sprendimo priėmimo dienai jau buvo pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį įgaliojimą panaikino. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į tai, kad suklastotas įgaliojimas sukėlė neigiamas teisines pasekmes - suklastoto įgaliojimo pagrindu Klaipėdos miesto 7 notarų biuro notarė J. P. 2007 m. liepos 7 d. patvirtino ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutartį (CK 1.80 str.).

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti ir įvertinti notaro veiksmus, t. y. ar notaras ėmėsi visų galimų priemonių sandorio teisėtumui užtikrinti. Pažymėtina tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ginčo esmė nėra notaro veiksmų teisėtumo patikrinimas, taip pat notarės J. P. civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Taigi nurodyti apeliacinių skundų argumentai, įvertinus pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką (reikalavimus), nagrinėjamos bylos esmę, yra teisiškai nereikšmingi ir neaktualūs, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino visus ieškinio reikalavimus pateikdamas gana platų, pagrįstą ir išsamų byloje esančių įrodymų viseto vertinimą. Teisėjų kolegija neturi vertinti susiklosčiusios faktinės situacijos kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van deHurk v. Netherlandsjudgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantai, pateikdami apeliacinius skundus, juose nenurodė jokių argumentų, paneigiančių skundžiamame teismo sprendime padarytas išvadas.

          Kiti apelianto skundo argumentai, taip pat apelianto J. M. nurodymas, kad teismas pažeidė sprendimo priėmimo terminą, nėra teisiškai reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti šį sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                          Artūras Driukas

                                                                                     Konstantinas Gurinas

                                                                                     Egidijus Žironas