(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjai I. M. ir jos atstovui advokatui Andrejui Tiščenkai (Andrej Tiščenko),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atstovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2R-90 4R-155. Jos nuomone, Komisija turi išnagrinėti jos skundą. Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo motyvus ir prašė sprendimą panaikinti. Paklausta, ar siekia ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2015 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 3S-37, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, nurodė, kad šio sprendimo neginčys.

Pareiškėjos atstovas per teismo posėdį paaiškino, kad ginčijamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nemotyvuotas.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą ir patikslintame atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja 2015 m. vasario mėnesį pateikė prašymą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Jį pagal kompetenciją išnagrinėjo Nacionalinė žemės tarnyba ir 2015 m. kovo 19 d. raštu Nr. 1SS-619-(9.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame paaiškino, kad dėl matininko neįvykdytų ar netinkamai vykdomų sutarties prievolių ir dėl to galėjusių atsirasti nuostolių atlyginimo pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą. Šiame rašte taip pat buvo paaiškinta, kad ji, dalyvaudama rengiant Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir pasirašydama 9 eilės pretendentų žiniaraštyje, sutiko, kad Varėnos rajono Perlojos kaime jai būtų suprojektuotas lygiavertis turėtajam 0,53 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 657, todėl pareiškėja negali atsisakyti jai patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo. Dėl pareiškėjos reikalavimo permatuoti V. Č. ir G. V. žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 19 d. raštu Nr. 1SS-619-(9.5) buvo paaiškinta, kokiais atvejais atliekami privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastriniai matavimai. Pareiškėja buvo informuota, kad teisės aktai nesuteikia Nacionalinei žemės tarnybai teisės ir (ar) pareigos inicijuoti privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų keitimo.

Nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 19 d. atsakymu Nr. 1SS-619-(9.5), pareiškėja jį apskundė Komisijai, kuri 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2R-90 4R-155 atsisakė priimti pareiškėjos skundą motyvuodama tuo, kad pareiškėja siekia išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Remdamasi tuo, Komisija atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo        (toliau – ir Komisijų įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

Komisijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijos ribos, t. y. Komisija nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų ir administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

Pagal Komisijų įstatymo 11 straipsnį su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos.

Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), atlikti iki sprendimų atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą priėmimo, laikytini tarpiniais sprendimais, nesukeliančiais asmenims teisių ar pareigų. Šie tarpiniai veiksmai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį yra skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, kurio sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, t. y. teismui arba administracinių ginčų komisijai.

Atsakovės nuomone, iš Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 19 d. rašto Nr. 1SS-619-(9.5) turinio galima spręsti, kad šis atsakymas negali būti laikomas galutiniu sprendimu nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai procese, kadangi jis buvo parengtas jau priėmus Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 3S-37 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei I. M.“, kuriuo pareiškėjai buvo sugrąžinta likusi neatkurta buvusios savininkės M. N. valdytos žemės dalis (0,18 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,5300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 657, todėl darytina išvada, kad minėtas 2015 m. kovo 19 d. atsakymas neprivalo būti skundžiamas tiesiogiai teismui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Skundas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. vasario mėnesį kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją su skundu, kuris buvo persiųstas Nacionalinei žemės tarnybai. 2015 m. kovo 19 d. Nacionalinė žemės tarnyba atsakė pareiškėjai raštu Nr. 1SS-619-(9.5) (Komisijos byla Nr. 2R-90(4R-155), b. l. 25–30).

Pareiškėja dėl 2015 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 1SS-619-(9.5) 2015 m. kovo 24 d. kreipėsi su skundu į Komisiją (Komisijos byla Nr. 2R-90(4R-155), b. l. 1–14).

Komisija 2015 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 2R-79 (4R-155) nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą nuo sprendimo gavimo dienos Komisijai pateikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus atitinkantį skundą: nurodyti atsakovą, įvardyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą ir jo įvykdymo (priėmimo datą) bei nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (Komisijos byla Nr. 2R-90(4R-155), b. l. 16–17).

2015 m. balandžio 9 d. Komisijoje gautas patikslintas pareiškėjos skundas (Komisijos byla Nr. 2R-90(4R-155), b. l. 18–22).

Komisija 2015 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 2R-90 4R-155 (Komisijos byla           Nr. 2R-90(4R-155), b. l. 64).

Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad išankstine ne teismo tvarka nagrinėja skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų (ministerijų, departamentų, tarnybų bei kitų centrinio valdymo institucijų) priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo ir veiksmų pagrįstumo, taip pat dėl minėtų subjektų pareigūnų ir jų tarnautojų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nusprendė, kad iš skundo turinio, prie skundo pridėto 2015 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 1SS-619-(9.5) bei kitų dokumentų matyti, jog pareiškėja siekia išspręsti nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo klausimą. Dėl šios priežasties Komisija ginčijamame sprendime konstatavo, kad priimti pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės ji neturi teisinio pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog būtent skundo dalykas ir pagrindas iš esmės apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (2005 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1832/2005; 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje   Nr. A17-747/2007; 2009 m. vasario 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009).

Skundo dalykas nagrinėjamu atveju yra Komisijos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo                 Nr. 2R-90 4R-155, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti todėl, kad ji siekė išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo, o tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini teisme.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.).

Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Komisija pagrįstai nurodė, kad ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę turi būti nagrinėjami teisme, o ne Komisijoje, tačiau teismas, įvertinęs surinktus byloje ir Komisijos byloje Nr. 2R-90(4R-155) esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nesutinka su Komisijos išvada, kad pareiškėja Komisijai pateiktu skundu siekia išspręsti nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo klausimą.

Pažymėtina, kad 2002 m. birželio 12 d. Alytaus apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą Nr. 38-14118 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. M.“ (b. l. 169–170).

2011 m. kovo 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 3S-100 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. M.“ pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,75 ha žemės, grąžinant natūra 0,75 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 126. Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį –                0,18 ha žemės (vertė 418 Lt) – bus atkurtos vėliau įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektą  (t. I, b. l. 100–101).

2015 m. vasario 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendime Nr. 3S-37 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei I. M.“ buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,18 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,5300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 657 (t. I, b. l. 187–188).

Teismo posėdyje su pareiškėja buvo aiškintasi, ar ji siekia ginčyti sprendimus, kuriais jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau pareiškėja nurodė, kad šių sprendimų neginčys, o nuosavybė atkurta į visą jai priklausančią dalį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra baigta priimtais atsakovės sprendimais, kurių pareiškėja neginčija ir neketina ginčyti.

Pažymėtina, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 19 d. rašte Nr. 1SS-619-(9.5) yra nurodyta, kad į analogiško turinio skundus ir prašymus pareiškėjai buvo atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. vasario 29 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-M-102/2-274, 2010 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-M-1291-1658, 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2280, 2014-10-03 raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2537, 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-3085,                2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-3177, 2015 m. vasario 2 d. raštu Nr. 1SS-182-(10.5.), 2015 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-257-(9.5) ir Žemės ūkio ministerijos 2011-01-31 raštu Nr. 31N-M-9/7-M-30-129. Iš ginčijamo rašto turinio galima daryti išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba skundą laikė pakartotiniu, o likusioje dalyje suteikta informacija. Taigi, pareiškėjos skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 19 d. rašto Nr. 1SS-619-(9.5) nebuvo nagrinėtas iš esmės.

Dėl pareiškėjos atstovo teiginių, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, teismas pažymi, kad Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, o jos priimamiems sprendimams netaikytinas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-777/2011, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2219/2012).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, ginčijamas Komisijos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. 2R-90 4R-155 yra naikintinas kaip nepagrįstas, o Komisija įpareigotina pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos I. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2R-90 4R-155.

Įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją pareiškėjos 2015 m. balandžio 9 d. skundo (reg. Nr. 4R-182) priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.